Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1486-1157/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-01
Bylos Nr.: e2-1486-1157/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24083-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: G. E. Z.
Advokatai: Svetlana Pronina, Kristina Vezbergaitė, Marius Zamulskis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1486-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24083-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,

dalyvaujant ieškovei E. Š., ieškovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai, atsakovui G. E. Z., atsakovo atstovui advokatui Mariui Zamulskiui, liudytojui D. M.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Danai Sederevičienei, Agnei Masionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui G. E. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo G. E. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei E. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė E. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. E. Z. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti B. T. Z. (toliau – ir sūnus, vaikas), gyvenamąją vietą pas motiną E. Š.; 2) priteisti sūnaus išlaikymui iš atsakovo po 300 eurų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, sumokant šias lėšas kiekvieno einamojo mėnesio pirmąją dieną į ieškovei priklausančią sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 3) nustatyti sūnaus matymosi su atsakovu tvarką: kas antrą savaitę po 7 dienas pas ieškovę ir pas atsakovą paeiliui, pradedant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

3. Ieškovė paaiškino, jog ji ir atsakovas turi nepilnametį sūnų B. T. Z., kurio gyvenamoji vieta visą gyvenimą buvo deklaruota pas motiną, kuri jį viena augino nuo pat gimimo iki 2021 m. balandžio 15 d., kuomet atsakovas, ieškovei esant darbe, savavališkai ir jos neinformavęs bei pataręs sūnui neinformuoti mamos, jį pasiėmė iš Vilniaus buto, esančio (duomenys neskelbtini)., išvežė į savo būstą Kaune, ir nuo tos dienos iki ieškinio pateikimo momento visais būdais blokavo bet kokį mamos bendravimą su sūnumi, nustatinėjo sūnų prieš mamą, pakeitė sūnaus deklaruotą gyvenamą vietą, neatsižvelgdamas į sūnaus norus ir poreikius, visaip trukdė ieškovei susitikti su sūnumi. Be to, sūnus tėvo namuose buvo paliekamas vienas su neblaiviu G. S., su kuriuo savo Kauno name pastaruosius metus gyvena atsakovas. Dėl to sūnus turėjo ribotas galimybes dažniau matytis ir bendrauti su seneliu, ieškovės tėvu, su kuriuo sūnų sieja artimas ryšys. Sūnaus telefono numerį, kaip ir asmens dokumentus, atsakovas pakeitė ir slepia nuo ieškovės.

4. Ieškovė pažymėjo, kad ji turi nepilnamečio poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą, kuriame sūnus visą gyvenimą turėjo savo kambarį, rūpinosi jo auklėjimu ir lavinimu, sūnus baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę, sūnaus visa socialinė aplinka yra Vilniuje. Nepilnametis lankė būrelius, tokius kaip Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykla bei (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę. 2021 m. kovo mėnesį kartu su sūnumi išsirinko mokslo įstaigą – Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją, su kuria 2021 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta sutartis. Atsakovas neteikė jokios informacijos ieškovei apie sūnaus gyvenimą, poreikius, sveikatą, slėpė faktą, kad padavė prašymą priimti sūnų į (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiose Vilniaus mieste, taip pat (duomenys neskelbtini) patalpose. Atsakovui išvežus iš namų į kitą miestą sūnų ir visomis priemonėmis apribojus jo galimybę bendrauti su mama, ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos.

6. Taip pat ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga suma – po 300 Eur per mėnesį periodinėmis įmokomis, kol vaikui sueis pilnametystė.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su kuriuo nors iš tėvų. Atsakovas neginčijo, kad sūnus faktiškai gyveno su ieškove – vaiko motina. Tačiau nesutiko su ieškinio ir kitų procesinių dokumentų ieškovės pateikiamais atsakovą puolančiais teiginiais, jog atsakovui neva nerūpėjo vaikas, jog jis jį pagrobė, trukdė susitikti su ieškove ir kt.

8. Atsakovas pabrėžė, kad sūnui gyvenant su ieškove, visada kilo problemų, užtikrinant vaiko teises į tinkamą ugdymą, sveikatos priežiūrą bei teisę bendrauti su tėvu – atsakovu. Atsakovo teigimu, ieškovė yra konfliktiško būdo, piktnaudžiauja skundais institucijoms, mokykloms, kas itin neigiamai veikdavo ir veikia sūnų. Ieškovė darydavo įtaką sūnui, įteigdama neigiamą savo nuomonę apie tėvą, mokyklas ir kt., tą siekia daryti ir dabar. Sūnui gyvenant pas ieškovę, nuolatos buvo trukdomas sūnaus ir tėvo bendravimas, atvirai demonstruojamas neigiamas ieškovės požiūris į atsakovą, sūnus ieškovės iniciatyva buvo įtraukiamas į suaugusiųjų rūpesčius, kuriuos turėtų spręsti tėvai tarpusavyje. Dėl to sūnus patirdavo daug psichologinio streso.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, jog pirmiausia, kildavo daug problemų užtikrinant vaiko teisę į tinkamą ugdymą, vaikas turėdavo daug mokymosi spragų. Atsakovui visada rūpėjo, jog vaikas gautų tinkamą ugdymą, išsilavinimą.

10. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymoje užfiksuoti iškylantys sunkumai sūnaus ugdymo procese, vaiko motinos priešiškas elgesys, nebendradarbiavimas, nukreiptas prieš mokyklą, pedagogus, juos apkaltinant, motinos siekis, jog sūnus nebendrautų su tėvu ir t.t. Be to, pažymoje konstatuota, kad tiek mokykla, tiek pareiškėjas (atsakovas), abejodamas vaiko sveikatos būkle bei tikslingumu mokyti namuose, tiek Vilniaus m. VTAS, veikė atsižvelgdami į vaiko teisėtus interesus. Nepaisant Vaiko teisių kontrolierės išvadų, siūlymų, ieškovės elgesys nekito ir toliau ieškovė konfliktuodavo su sūnaus mokyklos administracijomis, pedagogais, toliau nuolat sūnui keitė mokyklas. Dėl ieškovės iniciatyvos ir dėl priešiškumo mokykloms, švietimo sistemai, nepilnametis vaikas mokėsi ir keitė jau daugiau nei 10 mokyklų, tai trikdė sūnaus ugdymosi procesą, neigiamai veikė sūnaus būseną. Atsakovas pastebėjo, jog toks ieškovės elgesys nėra pakitęs iki šiol, o ieškovė dabar yra itin karingai ir konfliktiškai nusiteikusi prieš (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

11. Atsakovo teigimu, ieškovė neveikdavo sūnaus geriausiais interesais dėl jo sveikatos ir rizikavo jo sveikata ar net gyvybe, turėdama savitą požiūrį į gydymą, pvz., 2020 m. sausio mėnesį sūnus buvo sunegalavęs Vokietijoje įtariant (duomenys neskelbtini). Motina nesivadovavo Vokietijos gydytojų rekomendacijomis. Vėliau Lietuvoje sūnui (duomenys neskelbtini) vis vien buvo išoperuotas.

12. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė nuolatos trukdė sūnaus ir tėvo bendravimui, jį ribodavo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo sūnaus, jog jam sūnus nerūpėjo, neskyrė jam laiko ir t.t., yra tikrovės neatitinkančios aplinkybės, iliustruojančios ieškovės neigiamą nusistatymą prieš atsakovą. Sūnui gyvenant su ieškove, jo bendravimas su atsakovu nuolat buvo trikdomas, blokuojamas, sūnus turėdavo net slapta susitikti su tėvu, bijodamas ieškovės, nes ieškovė tam prieštaraudavo, galiausiai paskelbus karantiną apskritai neleido sūnui nei vykti, nei kaip nors susitikti su tėvu.

13. Atsakovo teigimu, ieškovės kaltinimai dėl finansinio neprisidėjimo yra nepagrįsti, kadangi atsakovas ne tik mokėjo ieškovei po 350 Eur/mėn., kas yra gerokai daugiau nei įprastinio dydžio išlaikymas, tačiau dar ir mokėdavo už vaiko mokslus, mokyklą, už vaiko mokslus Vokietijoje. Be to, atsakovas mokėjo už sūnui Vokietijoje buvusį reikalingą internetą, pirko sūnui drabužius, droną, kompiuterius, maistą buvimui kartu, patirdavo išlaidų kelionėms ir t.t.

14. Atsakovas nurodė, jog sūnus pats nusprendė persikelti gyventi pas atsakovą 2021 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu ieškovė painiojasi versijose, kodėl sūnus persikėlė gyventi pas atsakovą. Apie sūnaus persikėlimą gyventi pas tėvą atsakovas nedelsdamas informavo ieškovę. Tik sulaukusi tokios žinios, ieškovė keletą kartų kreipėsi į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybas, neva atsakovas pagrobė sūnų. Atsakovas pažymėjo, jog sūnus išgyvena didelį stresą dėl jo įtraukimo į konfliktines situacijas. Sūnus nori tik ramybės ir stabilumo.

Šalies argumentai

15. Atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka kas antrą savaitę po 7 dienas pas ieškovę ir pas atsakovą, atmestina, kadangi nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, nėra įmanoma įgyvendinti dėl to, jog ieškovė gyvena Vilniuje, o atsakovas bei sūnus Kaune, bei sūnus lanko mokyklą Kaune. Todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neatitinkantis geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas nurodė, kad nustatant vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, reikėtų atsižvelgti į tai, jog sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, o balandžio mėnesį jam sukaks (duomenys neskelbtini) metų. Jis jau yra pakankamai brandaus amžiaus bei gali pats tiek išreikšti nuomonę dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek pats susitarti dėl tokio bendravimo būdo, vietos, laiko, gali ir pats atvykti pas tėvą ir išvykti, ar gali išreikšti nuomonę būti ilgiau pas tėvą.

16. 2022 m. vasario 21 d. (po sūnaus apklausos teisme) atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti sūnaus B. T. Z. ir atsakovo G. E. Z. bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarką; 2) atmesti ieškovės E. Š. ieškinio reikalavimą nustatyti B. T. Z., matymosi tvarką: kas antrą savaitę po 7 dienas pas ieškovę E. Š. ir pas atsakovą G. E. Z., paeiliui; 3) priteisti atsakovo G. E. Z. naudai iš ieškovės E. Š. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku:

1) Atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuo penktadienio iki sekmadienio. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;

2) Mokyklos atostogas, išskyrus tvarkos 3 punkte, tėvai dalinasi per pusę – ieškovė bendrauja su sūnumi pirmąją atostogų pusę, o atsakovas – antrąją atostogų pusę. Esant atvejui, kai mokyklos atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;

3) Vasaros atostogas, po sūnaus mokslo metų pabaigos, tėvai dalinasi per pusę. 2022 metais pirmąją vasaros atostogų pusę su vaiku bendrauja ieškovė, o antrąją – atsakovas. Jeigu vasaros atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;

4) Ieškovė su sūnumi poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), o atsakovas šiomis dienomis susūnumi bendrauja neporiniais kalendoriniais metais. Ieškovė su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.), o atsakovas šiomis dienomis su sūnumi bendrauja poriniais kalendoriniais metais. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;

5) Ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną. Jeigu ši diena yra atsakovo su sūnumi bendravimo metu, ieškovė susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas motiną ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su motina pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su motina sūnui nereikalingas atsakovo leidimas;

6) Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienas metais per Tėvo dieną. Jeigu ši diena yra ieškovės su sūnumi bendravimo metu, atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas;

7) Sūnus ir tėvas turi teisę bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bei tam nereikalingas ieškovės leidimas;

8) Šalys turi teisę susitarti dėl kitokių bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų jos vykdymo metu. Sūnui išreiškus norą bendrauti kitu nei šioje bendravimo tvarkoje nurodytu metu, sūnus turi teisę bendrauti su tėvu, pas jį apsistoti, nakvoti ar kitokia forma bendrauti, ir tam nereikalingas ieškovės leidimas. Atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar pačio sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.

Šalies argumentai

18. Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) atsakovo priešieškinį dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos atmesti; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

19. Ieškovė nurodė, jog siekiant proceso koncentracijos, šiuo pareiškimu pateikia ir savo atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus B. T. Z. nuo 2022 m. vasario 8 d. gyvena su ieškove Vilniuje, t. y. išsikraustė iš atsakovo gyvenamosios vietos bei su juo Kaune nebegyvena, sūnus pradėjo lankyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją, ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį dalyje dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.

Šalies argumentai

20. Ieškovė nurodė, jog siekiant ateityje išvengti konfliktų, neaiškumų dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, atsakovo, kaip tėvo, tinkamų pareigų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra nepilnametis, prašo teismo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja:

1) metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos / gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

2) Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, Tėvo dieną – su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19 val. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną, pranešęs motinai raštu (SMS, el. paštas) kurią dieną ir valandą ketina pasiimti vaiką;

3) vaiko vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 dieną pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

4) vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

5) poriniais metais sūnaus B. T. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimant vaiką 9 vai. ir grąžinant tą pačią dieną 19 vai. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais tėvui sudaroma galimybė pasveikinti vaiką iš anksto sutartu būdu ir laiku;

6) Valstybinių švenčių dienomis sūnus su tėvu bendrauja tokia tvarka:

7) poriniais metais praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Lapkričio 2 d., Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

8) neporiniais metais praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.).

9) tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz. komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaiku, jis apie tai informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute/el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu;

10) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis);

11) buvimo su sūnumi laikotarpiu tėvas užtikrina sūnaus motinai galimybę bent vieną kartą į dieną pasikalbėti telefonu su sūnui;

12) dėl atskirų tėvo ir vaiko bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaiko norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (SMS trumpąja žinute / el. paštu).

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė patikslintame ieškinyje siūlytos bendravimo tvarkos 5 punkto (dėl vaiko gimtadienių), 8 punkto dalies (dėl Valstybės dienos ir vėlesnių švenčių), atsižvelgiant į tai, jog sūnus tuo metu jau bus sulaukęs pilnametystės.

Atsiliepimas

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašoma bendravimo tvarka.

Šalies argumentai

23. Atsakovas nurodė, kad vienas iš esminių ginčų tarp ieškovės siūlomos ir atsakovo patikslintu priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, jog ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas būtų įpareigotas pasiimti vaiką tam tikru laiku iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, ir būtų įpareigotas grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą (tiek bendravimo metu savaitgaliais, tiek per tėvo dieną, tiek sūnaus mokyklinių atostogų ar vasaros atostogų metu ir kt.), o tuo tarpu atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią pats tėvas ir sūnus susitartų dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos, bei sūnus bendrautų su tėvu esant sūnaus norui. Pažymi, jog sūnui (duomenys neskelbtini), jis yra pakankamai brandus ir suaugęs išreikšti norą / nenorą bendrauti su tėvu bei toks jo noras ar nenoras turi būti gerbtinas, juolab, teisės aktai numato pareigą atsižvelgti į vaiko nuomonę. Neatsižvelgimas į tokio amžiaus sūnaus norą turėtų būti laikomas prievarta, kuri tokio amžiaus sūnui bei jam esant tokioje psichologinėje būklėje, nei galėtų būti realiai įgyvendinama priverstine tvarka vykdant sprendimą, nei tokia prievarta taikytina. Atsakovas pažymi, jog toks ieškovės siekis yra nukreiptas ne į vaiko teisių ir interesų užtikrinimą, o į pačios ieškovės ambicijas, manipuliacijas bei psichologinę prievartą siekti priverstinės bendravimo tvarkos, o tuo pačiu siekti atsakovo nubaudimo ir skundų prieš jį, tuo pačiu kuo sudėtingesnių bendravimo nuostatų, sūnaus ir tėvo bendravimo kontrolės.

24. Atsakovo įsitikinimu, sūnui, jaunuoliui, pačiam negalint tartis dėl bendravimo su tėvu, negalint planuotis laiko, būti priverstam laikytis grafiko, bus nepakeliama našta, tai pakirstų sūnaus pasitikėjimą savimi, be to, sūnus to gali nepriimti, nes jau seniai siekia savarankiškumo, dėl to gali kilti įvairių neigiamų pasekmių sūnui. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški, ją vykdant bus užtikrintas tiek tėvo tinkamų pareigų vykdymas, tiek ir bus atlieptos sūnaus teisės bei interesai. Be to, ieškovė patikslintame ieškinyje niekaip nemotyvavo, kas jai atsakovo prašomoje bendravimo tvarkoje yra neaišku ar nekonkretu.

25. Atsakovas iš esmės neprieštarauja nuostatai, jog atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi per jo gimtadienį, tačiau nesutinka su ieškovės siūloma tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Ieškovė siekia bendravimo kontrolės, jog dėl bendravimo dienos ir laiko tėvas turėtų pranešti jai. Todėl, jeigu teismui nustatytų bendravimą per atsakovo gimtadienį, šio punkto įgyvendinimą prašoma nustatyti pagal atsakovo formuluotę: „tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos. Sūnus bendrauja su tėvu pagal šį punktą esant sūnaus norui bei bendravimui su tėvu sūnui nereikalingas ieškovės leidimas“.

Atsiliepimas

26. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma formuluote, jog bendravimas vyktų metų neporinių savaičių savaitgaliais. Atsakovo įsitikinimu, tikslesnė ir tėvų lygiateisiškumą atitinkanti formuluotė būtų „bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, juolab sūnui (duomenys neskelbtini) metų.

27. Atsakovas pastebi, jog ieškovė prašo nustatyti sūnaus ir tėvo bendravimą per sūnaus gimimo dieną. Tačiau sprendimas šioje byloje bus priimtas jau po sūnaus gimimo dienos, o kitais metais jis bus pilnametis. Atsižvelgiant į tai, bendravimas per sūnaus gimimo dieną nenustatytinas.

Šalies argumentai

28. Ieškovės bendravimo tvarkoje prašoma įtvirtinti nuostata dėl kitų bendravimo atvejų šalims susitarti raštišku susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norus, nenustatytina, kadangi pats sūnus išreiškė nuomonę, jog norėtų bendrauti su tėvu be ieškovės leidimo. Atsižvelgtina ir į 2022 m. vasario 7 d. sūnaus apklausą. Bendravimas be ieškovės leidimo atitiks sūnaus interesus, tuo tarpu ieškovės kontrolė, galimas neleidimas sūnui bendrauti su tėvu gali lemti neigiamas psichologines pasekmes sūnui.

Atsiliepimas

29. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį taip pat prašo atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjimo tvarkos nustatymo bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodydama, kad tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Nurodė, jog atsižvelgiant į įstatymo imperatyvų nurodymą, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu jo tėvai, Tarnybos nuomone, turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų jo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Tarnyba pateikė išvadą dėl patikslinto priešieškinio ir nurodė, jog neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo su sūnumi tvarkai, kuri atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus, tačiau geriausius nepilnamečio interesus, Tarnybos manymu, atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl jų sūnaus auklėjimo ir bendravimo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

31. Teismo posėdžių metu ieškovė E. Š. ir jos atstovė palaikė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat posėdžio metu atsisakė patikslintame ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 4.5 ir 4.6.2 punkto bei patikslino, jog išlaikymo vaikui prašo nuo faktinio sūnaus apsigyvenimo su ja, t. y. nuo 2022 m. vasario 8 d. (teismo posėdžio metu ieškovės atstovė skirtingai nurodė, jog išlaikymo prašo nuo 2022 m. vasario 7 d., tačiau atsižvelgiant į byloje pačios ieškovės pateiktus duomenis, ši data laikytina apsirikimu, kadangi akivaizdu, jog vaikas su ieškove grįžo gyventi 2022 m. vasario 8 d.).

32. Nurodė, jog nuo pat gimimo sūnus gyveno su ieškove, o su atsakovu nėra ryšio. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad sūnui gyvenant pas tėvą, tėvas nesudarė sūnui tinkamų sąlygų, palikdavo vieną kelioms dienoms, neskyrė pinigų maistui, nepalikdavo produktų, beveik negamino. Pabrėžė, jog sūnus beveik visą rudenį dėvėjo išaugtus rūbus, batus. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad pas atsakovą vaikas gyveno nesaugioje aplinkoje, kadangi 2021 m. balandžio 27 d. buvo su neblaiviu asmeniu. Ieškovės teigimu, tarp šalių nuolat kyla ginčai, atsakovas vengia vykdyti pagalbos plane nurodytus įsipareigojimus (vaikas paliekamas vienas, paliekamas su neblaiviu asmeniu, tėvas neleidžia susitikti su ieškove). Nurodė, jog vaikas Kaune nuo pirmadienio iki trečiadienio likdavo vienas, nes tėvas išvykdavo į Vilnių. Paskutiniu metu nepavyko su tėvu sugyventi, todėl buvo pabėgęs į kitą tėvo butą (duomenys neskelbtini). Sūnus, gyvendamas su tėvu iki 2021 m. sausio, praleidinėjo pamokas. Teigia, kad šalys neišmoko bendrauti, todėl būtina, kad dėl vaiko bendravimo tvarkos šalys informuotų raštu. Nurodė, jog nors atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, prašo atsižvelgti į vaiko amžių, ūgį, sveikatą, šalių turtinę padėtį (ieškovas turi daug nekilnojamojo turto), ieškovas gauna pajamas tiek pagal darbo sutartį, tiek pagal autorinę veiklą, turi akcijų. Atkreipė dėmesį, jog liudytojo (mokytojo) teigimu, sūnus praleido 120 pamokų, nebuvo pasiruošęs mokslams. Ieškovė teigė, jog liudytojas ją apibūdino kaip rūpestingą ir gerą mamą. Pas ją sūnus gyvena nuo 2022 m. vasario 7 d. Prašo priteisti ieškovei išlaidas iš atsakovo.

33. Teismo posėdžių metu atsakovas G. E. Z. nurodė, jog situacija yra dinaminė, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį sūnus persikraustė pas tėvą, o sūnui gyvenant pas tėvą, buvo gautas ieškinys. Nurodė, jog sūnui norint gyventi pas tėvą, buvo pateiktas priešieškinys. Sūnui pakeitus nuomonę ir persikėlus gyventi į Vilnių, pateiktas patikslintas priešieškinys. Nurodė, jog ieškovė vis dar reiškia 3 reikalavimus, nors atsakovas sutiko, prašė atmesti tik dėl bendravimo tvarkos. Atsakovo teigimu, sūnus persikraustė 2022 m. vasario 8 d., todėl dėl sūnaus persikraustymo, atsakovas atsisakė reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį – atsakovo elgesys aktualus atliepiant vaiko nuomonę. Nurodė, jog sūnus persikėlė pas atsakovą būtent dėl konfliktų su ieškove. Atsakovas pastebi, jog ieškovė nuolat kaltina atsakovą nepagrįstai (perkamais daiktais, nesirūpinimu vaiku). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Tarnyba nenustatė, jog atsakovas netinkamai rūpinosi vaiku. Taip pat ir liudytojas nepatvirtino, jog atsakovas netinkamai rūpinosi. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepagrįstai neleido vaikui bendrauti su tėvu per karantiną. Nurodė, jog ieškovė įtraukdavo sūnų į klausimus, kuriuos turi spręsti tėvai. Atsakovas pastebi, jog ieškovė yra konfliktiško būdo ir vietoje geranoriško bendravimo, ji kreipėsi į policiją. Atsakovo teigimu, ieškovė piktnaudžiavo sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimu ir spaudė sūnų lankyti Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją.

34. Atsakovas prašo įvertinti šalių procesinį elgesį skirstant bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos susidarė dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, jog vaikas persikraustė 2022 m. vasario 8 d., o iki tol gyveno pas atsakovą. Visgi, ieškovė atsakovui neteikė išlaikymo. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad įgijo teisę į išlaikymą anksčiau. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos po 2022 m. vasario 8 d. nėra, bet ieškovė nesutiko spręsti ginčo taikiai, tęsė procesą, todėl pasekmės turėtų tekti ieškovei. Atsakovas sutinka teikti 300 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka. Nurodė, jog ieškovė prašo bendravimo tvarkos dėl to, kad atsakovas prašė tokios tvarkos. Atsakovas nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad ji nekliudo tėvo ir vaiko bendravimui, neteisingi. Atsakovas prašo daugiau dienų bendravimui. Nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka programuoja ginčus, o to neturėtų būti. Šalys negeba susitarti dėl ieškovės konfliktiško būdo, būtent ieškovė atsisakė mediacijos, taikos. Atsakovas pastebi, jog ieškovės rašytinis pritarimas yra perteklinis. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį. Atsakovas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas prašo skirstyti atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes. Atsakovo teigimu, pirminis ieškinys buvo visiškai nepagrįstas ir būtent ieškovė nesutiko taikiai tartis. Atsakovo nuomone, ieškovė kėlė daug perteklinių prašymų, klausimų, o ginčą vedė iš principų, ambicijų, keršto, o ne dėl realaus vaiko gyvenimo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. teigė, jog jis yra B. T. Z. klasės auklėtojas, jo matematikos mokytojas (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vaikas praleido daug pamokų. Liudytojo teigimu, būna atvejų, jog užmiega per pamokas, būna irzlus. Mokiniai, jo bendraklasiai, stengiasi jį įtraukti į bendras veiklas, bet B. į artimą kontaktą neina, bet kalbasi su klasės draugais. Liudytojas nurodė, jog B. aiškiai pasakė, jog kada norės, tada ir prisileis kitus vaikus. Lankė psichologines konsultacijas. Liudytojo teigimu, iš B. pusės jaučiasi pasimetimas, irzlumas, miego trūkumas ir tai daro įtaką jo pasiekimams. Lankomumas yra prastas – per pirmą pusmetį praleista 120 pamokų, iš kurių dauguma yra pateisintų. Liudytojas teigė, jog B. neatvyksta į pamokas dėl įvairių priežasčių, t. y. parašo, kad nebus nes kažkas atsitiko, ir tada auklėtojas paskambina ir jam pasako, kad paslydo ant ledo ir t. t. Nurodė, jog gana atsakingai reaguodavo į COVID – eidavo pas seselę pasidaryti testo. Nurodė, jog B. yra talentingas ir gabus vaikas. Nurodė, jog su B. tėčiu dažniau kalbasi apie B. neatliktus darbus, pažymius, taip pat apie jo savijautą, tuo tarpu su mama – daugiau apie B. savijautą. Liudytojas pastebi, jog B. rūpinasi abu tėvai. Nurodė, jog B. mokykla, bendruomenė patinka.

36. 2022 m. vasario 7 d. teisme buvo išklausyta nepilnamečio šalių sūnaus B. T. Z. nuomonė. Vaikas papasakojo apie savo gyvenimą su abiem iš tėvų, nurodė kiekvieno jų pliusus ir minusus, išsakė, ką norėtų pakeisti. Dėl išvykimo gyventi pas tėvą papasakojo, kad su mama baisiai susipyko, nes per karantiną ji visiškai neleido matytis su tėvu. Todėl jai išvažiavus į parduotuvę, vaikinas pabėgo pas tėvą. Vaikinas nurodė, jog nors abu tėvai turi trūkumų, tačiau abu yra labai geri. Svarbiausia jam – kad baigtųsi chaosas, bandymas manipuliuoti į vieną ar kitą pusę. Vaikino teigimu – tėvams bendradarbiauti – beviltiška. Taip pat paaiškino apie bendravimą su tėvais: vaikino teigimu, kai būna pas mamą, ji dažniausiai išleidžia pas tėtį, tačiau nenoriai. Be to, ji susinervina ir neleidžia, kai pvz., atostogų metu susitinka su tėvu ir nori grįžti su juo. Tėvo leidimo vaikinas apskritai neklausia – pasiima kuprinę ir išvyksta į Vilnių. Tuomet tėvas susirūpinęs skambina ir prašo pasirūpinti savimi. Vaikino teigimu, tėvas nėra neleidęs jam bendrauti su mama. Pasisakydamas dėl bendravimo su tėvu tvarkos, vaikinas nurodė, jog jei galėtų susitikinėti be mamos leidimo, būtų labai gerai. Tuo tarpu dėl susitikimų dažnumo pasisakyti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

37. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų B. T. Z. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnametis vaikas iki 2021 m. balandžio 15 d. faktiškai gyveno su motina, t. y. ieškove E. Š., 2021 m. balandžio 15 d. išvyko pas tėvą, t. y. atsakovą G. E. Z., o 2022 m. vasario 8 d. vėl sugrįžo gyventi pas motiną. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos.

38. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) atmesti atsakovo priešieškinį dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi bei 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

39. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nustatyti sūnaus B. T. Z. ir atsakovo G. E. Z. bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarką; 2) atmesti ieškovės E. Š. ieškinio reikalavimą nustatyti B. T. Z., matymosi tvarką; 3) priteisti atsakovo G. E. Z. naudai iš ieškovės E. Š. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

41. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

42. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

43. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams 2021 m. rugsėjo mėn. lankantis ieškovės namuose (2021 m. rugsėjo 8 d. šeimos aplinkybių sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-3583), nustatyta, kad ieškovė gyvena jai priklausančiame trijų kambarių su visais patogumais bute. Namuose švaru, tvarkinga. Vaikui skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikalingais baldais bei daiktais, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Tarnybos atstovams lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje (2021 m. rugsėjo 3 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 2TSD-1391), nustatyta, jog tuo metu vaikas gyveno kartu su tėvu atsakovui priklausančiame name. Būstas tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei namų apyvokos daiktais. Name yra šeši kambariai, visi patogumai, nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis.

44. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, akivaizdu, jog abu tėvai vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui.

45. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikas iki 2021 m. balandžio 15 d. gyveno su motina, iki 2022 m. vasario 7 d. gyveno su tėvu, po to – vėl sugrįžo pas motiną.

46. Šiuo metu šalių sūnui (duomenys neskelbtini) metų. Tarnybos specialistai vaiko nuomonę išklausė keletą kartų, tačiau vaiko pozicija kito – pvz., 2021 m. rugsėjo 3 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1390 užfiksuota, jog vaikas norėtų gyventi su tėvu, tuo tarpu 2022 m. vasario 7 d. apklaustas teisme, vaikas nurodė, jog jam geriau gyventi su motina.

47. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje su tokiu reikalavimu nesutiko ir pirminiu priešieškiniu kėlė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (t. y. atsakovu). Tačiau 2022 m. vasario 7 d. teisme išklausius vaiko nuomonę, kurioje vaikas iš esmės nurodė, jog jam geriau gyventi su motina, atsakovas patikslino priešieškinį ir reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nebereiškė, t. y. išklausius vaiko nuomonę, atsakovas sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

48. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadas bei prie jų pridėtus dokumentus, šalių paaiškinimus, vaiko nuomonę (išsakytą teisme), taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių, sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

49. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti B. T. Z. išlaikymui iš atsakovo G. E. Z. po 300 eurų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, sumokant šias lėšas kiekvieno einamojo mėnesio pirmąją dieną į ieškovei E. Š. priklausančią sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. Š.. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nurodytą išlaikymą sūnui priteisti nuo faktinio sūnaus grįžimo gyventi pas ją, t. y. 2022 m. vasario 8 d.

50. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

51. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

52. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

53. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

54. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

55. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

56. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.

57. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

58. Taigi, orientacinė vaiko išlaikymui būtina suma, kurios nereikia įrodinėti, atskaičius „vaiko pinigus“, šiuo metu sudaro 460 Eur, arba po 230 Eur kiekvienam iš tėvų.

59. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2022 m. vasario 8 d., t. y. nuo faktinio vaiko sugrįžimo gyventi pas motiną. Pažymėtina, jog atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka, ginčo dėl šio ieškovės reikalavimo nėra.

60. Atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčo dėl periodinio nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos tarp šalių nėra, taip pat įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nematydamas būtinybės išeiti už ieškinio ribų, teismas sprendžia, kad 300 Eur/mėn. suma nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui laikytina protinga, galinčia užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Išlaikymas priteistinas nuo faktinio šalių vaiko sugrįžimo gyventi pas motiną, t. y. nuo 2022 m. vasario 8 d.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

61. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

62. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

63. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, teismas esminę reikšmę teikia geriausius vaiko interesus apibrėžti padedančioms reikšmingoms aplinkybėms – vaiko amžiui ir poreikiams, sveikatos būklei, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietai, faktinei vaiko tėvų gyvenamajai vietai ir kt.

64. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

65. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

66. Taip pat nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, jog kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

67. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką aprašyta šio sprendimo 20 punkte, atsakovo patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka išdėstyta šio sprendimo 17 punkte.

68. Kaip minėta, šalių sūnus sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis. Bylos nagrinėjimo eigoje kito ne tik jo nuomonė dėl gyvenamosios vietos, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kinta ir jo pageidavimai dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos. Pvz., 2020 m. vasario 27 d. Tarnybos specialistams jis teigė, jog tuo metu jis nelabai norėjo dažniau bendrauti su tėvu. Kita vertus, vaikas nurodė, jog geriausia būtų, jeigu jis turėtų bendravimo su tėvu tvarką, kur būtų nurodytos konkrečios dienos ir laikai, kada jie susitiks. Jis norėtų žinoti, kada susitinka su tėvu ir kada tas susitikimas baigiasi, taip būtų viskas aiškiau ir jam, ir tėvui, ir tėvas galėtų „nusistatyti savo darbus“ ir bendrautų tik su juo, kad nebūtų pusiau darbas, pusiau bendravimas (2020 m. kovo 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. VSV-350). 2021 m. balandžio 20 d. (gyvendamas pas tėvą) vaikas aiškino, jog paskutiniu metu su mama nesutarė, gal tai susiję su karantinu. Su mama neišeina ilgus laiko tarpus būti kartu. Be to, vaikinas nurodė, jog mamai būna stresas, kai jis nori išvažiuoti pas tėtį. Mama taip elgiasi, nes nepasitiki tėvu ir dėl to įvyksta įtampa ir ji nenori jo išleisti pas jį. Tėvas irgi moka manipuliuoti (2021 m. balandžio 21 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1320). 2021 m. balandžio 30 d. vaikinas nurodė, jog mamai atvažiavus, jis neišėjo bendrauti su ja, nes jos bijojo. Jis nurodė žinojęs, kad būtų negalėjęs atsispirti motinos poveikiui – mama moka jį paveikti. Tuo tarpu pas tėvą viskas gerai ir jautėsi gerai būdamas pas jį (2021 m. gegužės 5 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP). 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarnybos specialistams vaikas nurodė norintis bendrauti su mama pagal tvarkaraštį. Susitikimai galėtų būti dažni, bet trumpi. 2021 m. lapkričio 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog nori, kad abiejų tėvų teisės būtų lygios, nori, kad jie patys susitartų tarpusavyje, nes šiuo metu tenka dirbti pasiuntiniu, sugerti abiejų emocijas, laviruoti. Vaikinas teigė, jog norėtų gyventi vienas, tačiau tokios galimybės nesant, norėtų 1 savaitę gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tai reiškia, jog nuo pirmadienio iki trečiadienio būtų su tėvu, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio – vienas), o kitą savaitę – su mama. Jei šis variantas nebūtų tinkamas, vaikinas nurodė, jog sutiktų gyventi mamos gyvenamojoje vietoje, tačiau norėtų, jog nebūtų ribojamas bendravimas su tėvu jokia bendravimo tvarka, kad būtų galimybė matytis ir nuvažiuoti, kada nori. 2021 m. gruodžio 1 d. bendraudamas su Tarnybos atstovais vaikinas paaiškino apie savo bendravimą / nebendravimą telefonu su mama – iki vasaros su mama nebendrauti buvo pats pasirinkęs ir mamą užblokavęs. Su mama bendravo, kada norėjo. Pats nuspręsdavo, kada bendrauti, kada nuvažiuoti pas mamą (2021 m. gruodžio 2 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-2400). Galiausiai 2022 m. vasario 7 d. B. T. Z, buvo išklausytas teisme. Vaikinas teismui paaiškino, jog jei galėtų su tėvu susitikinėti be mamos leidimo, būtų labai gerai. Dėl susitikimų dažnumo pasakyti negalėjo.

69. Pažymėtina, kad Tarnybos atstovė, teikdama išvadą, taip pat akcentavo jog vaikas jau beveik pilnametis, bylos eigoje matyti, jog jis dažnai keitė nuomonę, yra pasimetęs dėl tėvų konfliktų. Vaiko nuomonė labai svarbi. Abiejų šalių siūlomos bendravimo tvarkos iš esmės galėtų būti tinkamos, jei šalys būtų taikiai susitarę. Tačiau kadangi tarp šalių yra ginčas šiuo klausimu, todėl teismas turėtų nustatyti konkrečią vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką. Tarnybos nuomone, abi tvarkos koreguotinos, turėtų būti surastas kompromisinis variantas Šiuo atveju ieškovės siūloma tvarka yra konkretesnė, atsakovo – paprastesnė, paliekama daugiau galimybių susitarti su vaiku. Kita vertus, paskutiniai mamos tvarkos siūlomi punktai (telefoninių skambučių užtikrinimas, raštiškas tėvų susitarimas) – pertekliniai. Tarnybos atstovė pažymėjo, jog tėvams reikėtų atsižvelgti, kad vaikas, nors jau ir beveik suaugęs, tačiau yra labai pažeidžiamas. Tėvų geranoriškas susitarimas ir bendradarbiavimas būtų geriausi vaikui. Tarnybos vertinimu, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, amžių, tas turėtų būti užfiksuota ir teismo nustatomoje bendravimo tvarkoje. Tokio amžiaus vaiko priversti bendrauti jau niekas nebegali.

70. Įvertinus vaiko pasisakymus, šalių bendravimą ir pasisakymus teismo posėdžių metu, procesiniuose dokumentuose užfiksuotus paaiškinimus, į bylą pateiktų įrodymų turinį, Tarnybos išvadą, akivaizdu, jog šalys tarpusavyje negeba bendrauti, konfliktuoja, abu siekia palenkti vaiką savo pusėn. Tas ypatingai neigiamai veikia vaiko savijautą. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės (t. y. per likusius nepilnus metus) tėvų bendravimas gali pasikeisti. Be to, toks tėvų konfliktiškas bendravimas lemia ir tai, jog pats vaikas, siekdamas išvengti psichologiškai nepatogių situacijų, siekdamas sau lengvesnių išeičių, nuolat keičia nuomonę, renkasi jam patogesnį variantą. Kita vertus, akivaizdu, jog vaiko amžius ir branda lemia tai, jog vaiko nuomonė, sprendžiant dėl bendravimo su tėvais, yra ypatingai reikšminga. Taip pat, įvertinus vaiko brandą, jo bendravimą su abiem tėvais, būtent jo paties priimamus sprendimus (kada važiuoti pas vieną ar kitą iš tėvų, kada bendrauti ar nebendrauti telefonu) ir tėvų realios įtakos galimą neturėjimą, darytina išvada, jog vaiko bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu negalima nustatyti būtino motinos pritarimo. Taip pat, atsižvelgiant į vaiko amžių, savarankiškumą, sutiktina su atsakovo teiginiais, jog netikslinga nustatyti būtiną vaiko paėmimą tik iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos – iš jau susiklosčiusio vaiko ir tėvų bendravimo matyti, jog vaikas pats geba savarankiškai nuvykti ir parvykti, pats bendraudamas su tėvais tiesiogiai gali susitarti dėl paėmimo ir pan. Paskirstant valstybinių švenčių dienas atsižvelgtina į datą, kada vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metų (t. y. pavyzdžiui, Motinos diena (duomenys neskelbtini) metais nebepatenka į aptariamą laikotarpį).

71. Šalių siūlomos tvarkos taip pat skiriasi ir nurodant tėvo bendravimą vaiko atostogų metu – ieškovė siūlo dalinti kiekvieną atostogų laikotarpio mėnesį pusiau, tuo tarpu atsakovas – visą atostogų trukmę pusiau. Ieškovė paaiškino, jog ji jau suplanavo atostogas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki liepos 17 d., be to, jai reikalingas laikas prieš pat mokslo metų pradžią, kad galėtų tinkamai paruošti sūnų mokyklai. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, jog atostogų laikotarpių skaidymas neleis jam su sūnumi užsiimti turiningesnėmis veiklomis, todėl pageidauja, jog būtų patvirtintas jo siūlomas variantas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių išdėstytus argumentus, turi būti rastas kompromisas – vaiko atostogų trukmė turėtų būti padalinta pusiau, tačiau motinai skirta trukmė turėtų būti išskaidyta ir viena motinai priklausanti savaitė turėtų būti perkelta į vaiko atostogų pabaigą.

72. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus vaiko amžių, savarankiškumą, išreikštą vaiko nuomonę, likusį laiką iki vaiko pilnametystės, nustatytina tokia atsakovo G. E. Z. bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku B. T. Z. tvarka:

1. Metų neporinių savaičių savaitgaliais tėvas su sūnumi bendrauja nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.

2. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu nuo 9 val. iki 19 val. Tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną nuo 9 val. iki 19 val. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.

3. Vasaros atostogas po sūnaus mokslo metų pabaigos tėvai dalinasi per pusę. Jeigu vasaros atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui. 2022 metais pirmąją vasaros atostogų pusę, atėmus vieną savaitę (7 kalendorines dienas) su vaiku bendrauja ieškovė, antrąją – atsakovas, bei paskutinę vasaros atostogų savaitę (7 kalendorines dienas) su vaiku bendrauja ieškovė. Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą pirmąją tėvui priklausančių atostogų dieną bei dėl sūnaus išvykimo paskutiniąją tėvui priklausančių atostogų dieną būdo, laiko, vietos.

4. Tėvas su vaiku bendrauja vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, žiemos, pavasario atostogų antrąją pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę; esant atvejui, kai mokyklos atostogos yra nelyginio skaičiaus dienų, ši diena atitenka atsakovui). Tėvas ir sūnus susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą pirmąją tėvui priklausančių atostogų dieną bei dėl sūnaus išvykimo paskutiniąją tėvui priklausančių atostogų dieną būdo, laiko, vietos.

5. Valstybinių švenčių dienomis sūnus su tėvu bendrauja tokia tvarka:

5.1. poriniais metais sūnus su tėvu praleidžia Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Lapkričio 2 d., Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

5.2. neporiniais metais sūnus su tėvu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną.

5.3. Tėvas ir sūnus valstybinių švenčių dienomis, po kurių eina darbo diena, bendrauja nuo 9 val. iki 19 val. Dėl bendravimo švenčių dienomis, tėvas ir sūnus patys susitaria dėl sūnaus pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos.

6. Tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz., komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaiku, jis apie tai informuoja motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute/el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus.

7. Sūnus ir tėvas turi teisę bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

8. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokių bendravimo su sūnumi tvarkos nuostatų jos vykdymo metu. Sūnui išreiškus norą bendrauti kitu nei šioje bendravimo tvarkoje nurodytu metu, sūnus turi teisę bendrauti su tėvu, pas jį apsistoti, nakvoti ar kitokia forma bendrauti. Tokiu atveju atsakovas susitaria su sūnumi dėl jo pasiėmimo ir pristatymo, ar paties sūnaus atvykimo pas tėvą ar išvykimo būdo, laiko, vietos bei apie tai informuoja ieškovę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

74. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

75. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tiek, kiek susiję su tokios teisės įgyvendinimu, būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas (ne)tinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio (ne)tinkamumą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

76. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

77. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-563-943/2018).

78. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100 proc. bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc. Taigi vertinant formaliai, tenkinta apie 83 proc. ieškovės reikalavimų. Tačiau šioje byloje svarbus aspektas yra tas, jog bylos nagrinėjimo metu šalių vaikui pakeitus nuomonę ir išsakius, jog jam geriau gyventi su motina (ieškove), atsakovas reagavo į pasikeitusias aplinkybes bei atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų ir su ieškovės pateiktais reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir periodinio išlaikymo priteisimo patikslintame priešieškinyje jau sutiko. Be to, atsižvelgtina į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo linkęs baigti ginčą taikiai ir ieškovei siūlė tiek pasinaudoti teismine mediacija, tiek sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė nesutiko. Taigi, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta laikyti, jog ieškovės reikalavimų tenkinimo procentas turėtų pilna apimtimi didėti atsižvelgiant į šių reikalavimų patenkinimą. Kita vertus, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovė elgėsi procesiškai nesąžiningai kreipdamasi su ieškiniu į teismą – vien tai, kad šalių vaikas proceso metu pakeitė nuomonę dėl gyvenamosios vietos, o atsakovas, reaguodamas į tai, atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų, neleidžia spręsti, jog ieškovė, siekdama, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, pirminiu ieškiniu negalėjo kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į šalių procesinį elgesį, teismo vertinimu, darytina išvada, jog procentinė ieškinio patenkintų reikalavimų suma turėtų būti sumažinta ir spręstina, jog galutinai teismo sprendimu buvo tenkinta apie 65 procentus ieškinio ir 50 procentų priešieškinio reikalavimų.

79. Ieškovė pateikė duomenis, jog jai buvo suteikta teisinių paslaugų už 6 030 Eur. Ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad advokatei Kristinai Vezbergaitei 2021 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitu bei 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. spalio 10 d., 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimais už suteiktas paslaugas sumokėta 990 Eur, o advokatė Svetlana Pronina suteikė paslaugų už 5 040 Eur, iš jų 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. balandžio 7 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. pavedimais apmokėta 2 520 Eur, advokatei likusi neapmokėta paslaugų dalis – 2 520 Eur (byloje pateiktas advokatės Svetlanos Proninos teiktų paslaugų detalizavimas su išlaidų apskaičiavimu, 2022 m. gegužės 11 d. DOK-84523). Taip pat ieškovė iš viso sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio (2021 m. rugpjūčio 23 d., 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo pavedimai).

80. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės patirtų išlaidų dydžiu, nurodė, jog turėtų būti vertinama tik ta išlaidų dalis, kuri buvo realiai patirta, t. y. apmokėta.

81. Teismų praktikoje pažymima, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Kita vertus, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminu, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-196-381/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-621-392/2021 ir kt.).

82. Nors dalis ieškovei už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų šiuo metu dar nėra apmokėta, tačiau ši bylinėjimosi išlaidų suma taip pat laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, nes sąskaitose faktūrose nurodytos teisinės paslaugos ieškovei buvo realiai suteiktos.

83. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 6 570 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitai), taip pat atsakovas sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio (2021 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimas).

84. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių.

85. Tenkinus 65 procentus ieškovės reikalavimų bei 50 procentų atsakovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. ieškovei pateikus dokumentus, jog buvo patirta 6 182 Eur (6 030+152) bylinėjimosi išlaidų, atsakovas turi atlyginti 4 018 Eur (6 182 Eur x 0,65), todėl ši suma priteisina iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovui pateikus dokumentus, jog jis patyrė 6 655 Eur (6570+85) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteistina 3 328 Eur (6 655 Eur x 0,50).

86. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 690 Eur (4 018 Eur – 3 328 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

87. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (300 Eur x 12 mėn. = 3 600 Eur x 3 proc. = 108 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 81 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 65 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina 65 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 53 Eur (81 Eur x 65 proc.) (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

89. Byloje patirta 1,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 1,26 Eur šių išlaidų. Kadangi bendra valstybės naudai priteistina suma viršija minimalią valstybei priteistiną sumą, šios išlaidos, kartu su priteistinu žyminiu mokesčiu, iš atsakovo priteistinos. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 5,00 Eur dydžio sumos (6,94-3,26=3,68), todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą B. T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 1 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko B. T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

5. Valstybinių švenčių dienomis sūnus su tėvu bendrauja tokia tvarka:

5.1. poriniais metais sūnus su tėvu praleidžia Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Lapkričio 2 d., Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);

5.2. neporiniais metais sūnus su tėvu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną.

6. Tėvui dėl objektyvių priežasčių (pvz., komandiruotė, liga, artimo asmens mirtis ir pan.) negalint susitikti su vaiku, jis apie tai informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną SMS žinute/el. paštu. Prarastas bendravimo laikas kompensuojamas kitu laiku tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus.

7. Sūnus ir tėvas turi teisę bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,26 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 26 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė