- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-621-392/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. D., prašydama iš atsakovo A. D. priteisti išlaikymą sūnui D. D. po 300 Eur per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakovu A. D. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. D.. Sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas niekada neteikė vaikui išlaikymo, nesidomėjo jo gyvenimu, su sūnumi nebendravo ir juo nesirūpino, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo bei išlaikymo, su vaiku nepalaiko jokio tarpusavio ryšio, į ieškovės prašymus vykdyti savo, kaip tėvo, pareigą ir teikti išlaikymą, nereagavo. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tuo tarpu ieškovės metinės pajamos nedidelės, nekilnojamojo turto ar kitokio didesnės vertės turto neturi, todėl jai finansiškai sudėtinga vienai išlaikyti save ir sūnų. Šiuo metu sūnui yra 14 metų, jis lanko mokyklą, nori lankyti būrelius, tačiau ieškovė tam neturi galimybės, be to, per pastaruosius keletą metų pasikeitė ekonominė padėtis valstybėje. Ieškovė sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų dydį grindžia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl išlaikymo dydžio būtiniems vaiko poreikiams patenkinti bei sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentele, pagal kurią vidutinė suma per vieną mėnesį, skiriama vaiko išlaikymui, yra 605 Eur. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, gyvenant kartu su sūnumi, tenka didesnė jo išlaikymo bei kasdienės priežiūros našta, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda, jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą turi būti mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės M. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad moteris ir jos nepilnametis sūnus gyvena nuomojamame, 1 kambario, apie 36 kv. m bute su patogumais, namai tvarkingi ir švarūs, įrengti, berniukas dalinasi kambariu su mama, turi atskirą lovą, darbo stalą, kitus jam reikiamus baldus ir ugdymosi priemones. Pasak ieškovės, ji dirba (duomenys neskelbtini) virtuvės šefe, jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro 400 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestis bei 60 Eur/mėn. išmoka vaikui. Moters teigimu, jie su atsakovu kartu nebegyvena nuo to laiko, kai vaikui sukako 7 mėnesiai, jis neteikia sūnui jokio išlaikymo, su juo nebendrauja, berniuku rūpinasi viena. D. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos septintokas, būrelių nelanko, jam yra pritaikyta atskira ugdymosi programa, kadangi kyla sunkumų su mokslais, mokykloje teikiama specialistų pagalba. Apsilankymo metu taip pat bendrauta su nepilnamečiu, kuris nurodė, jog su tėvu nebendrauja nuo gimimo, jo neprisimena, nepažįsta giminių iš tėvo pusės, atnaujinti ryšių, bendravimo su tėvu nenori. Berniukas pasakojo, kad su mama sutaria gerai, ją apibūdino kaip sunkiai dirbančią ir gražią, būdamas su ja D. jaučiasi laimingas ir saugus, mama juo rūpinasi, gamina valgyti, tvarko namus, perka reikalingus daiktus, duoda kišenpinigių į mokyklą, jeigu jam reikia pagalbos, jis gali kreiptis į mamą. Tarnybai M. L. šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Taip pat Tarnybos specialistai bendravo su atsakovu Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, atsakovas nurodė, jog gyvena su sutuoktine bei jų nepilnamete dukra, jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gaunamos šeimos pajamos siekia apie 300 Eur/mėn. Atsakovo teigimu, su sūnumi jis nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ieškovė to nenori ir išsiskyrus nieko iš jo neprašė. Teigė, jog laikino išlaikymo sūnui nemoka, nes šiuo metu neturi darbo. Atsakovas sutiktų su išlaikymo priteisimu, bet mažesne suma - 150 Eur/mėn., tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Tarnybos specialistų nuomone, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atitinka vaiko interesus ir prašoma priteisti 300 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama berniuko poreikiams tenkinti. Taip pat nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei pranešime dėl dalyvavimo teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, turi didelių skolų, moka alimentus kitam sūnui, be to su žmona susilaukė dukros. Taigi jų su žmona pajamos yra labai mažos, jo pašalpa sudaro apie 200 Eur, kitų pajamų, turto neturi, gyvena nuomojamame sodo name. Atsakovas nurodė, jog jiems nutraukus santykius su ieškove, ji atsisakė bet kokios pagalbos iš atsakovo, dingo ir niekada jo neieškojo, kategoriškai uždraudė kištis į jos ir vaiko gyvenimą. Atsakovas išvažiavo gyventi į Klaipėdą, o grįžus ieškovės su sūnumi rasti nepavyko. 2013 m. atsakovas sukūrė kitą šeimą, šiemet jiems gimė dukra. Atsakovas sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas nuo teismo sprendimo dienos, o jo suma galėtų būti 70-90 Eur per mėnesį, kurią galės teikti, kai įsidarbins, tačiau nesutinka mokėti išlaikymo skolos už praėjusius metus, kadangi tai dar labiau padidintų jo skolas, be to jis niekada nesigynė atsakomybės išlaikyti sūnų, tačiau ieškovė pati ilgą laiką jo neieškojo, neleido vaikui bendrauti su tėvu, tokia situacija susidarė dėl ieškovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. D. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. D. nepilnamečiam sūnui D. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., sudarantį 6 840 Eur. Paskyrė ieškovę M. L. nepilnamečiui sūnui D. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo M. L. naudai 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. D. valstybei 5,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 205,20 Eur žyminio mokesčio, iš viso 210,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. L. ir atsakovo A. D. sūnus. Šalys santuokos nebuvo sudarę, iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog nuo 2007 metų šalių santykiai nutrūko, iki bylos iškėlimo teisme šalys jokių ryšių nepalaikė ir nebendravo. Nepilnametis D. D. gyvena kartu su motina (ieškove) nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, t. y., ½ dalį MMA, neatskaičius mokesčių, kuris iš esmės sutampa su ieškovės pateikta sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų detalizavimo lentelėje nurodyta suma – 605 Eur per mėnesį. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais: kasos čekiais už maisto, higienos, kanceliarines ir kitas prekes, mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais išlaidas, susijusias su gyvenamojo būsto nuoma ir jo išlaikymu (e. b. l. 177), taip pat 2020 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) pažyma dėl vaiko išlaidų mokykloje (el. bylos priedas, b. l. 18). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, padarė išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus D. D. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 445 Eur suma. Įvertinęs Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. D. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 385 Eur suma (445 Eur – 60 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.
7. Teismas nustatė, kad abu tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, duomenų apie ieškovei ar atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamos yra didesnės, atsakovas jokių kitų pajamų, išskyrus VSDFV išmoką, negauna, tačiau apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tiek ji, tiek ir atsakovas verčiasi iš esmės analogiška veikla, abu yra virėjai, susipažino kartu dirbdami toje pačioje įmonėje, todėl teismo vertinimu, ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi stengtis maksimaliai išnaudoti visas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis. Teismas įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas nepažeisti kitų atsakovo vaikų teisėtų interesų, sprendė ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. priteisti išlaikymą, mokamą po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
8. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos metu, todėl sprendė, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 190 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nuspręsdamas taip, teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį bei tai, jog atsakovas turi dar du išlaikytinius.
9. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatė, kas ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie tai, jog mokėtina suma už byloje jai suteiktą advokato pagalbą bei teisinę pagalbą sudaro 1000 Eur. Tačiau pateikė įrodymus, patvirtinančius tik 200 Eur sumokėjimą. Todėl priteisė ieškovei 63,33 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 126,66 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir padidinti iš atsakovo A. D. priteistą nepilnamečiam vaikui D. D. išlaikymo per mėnesį sumą nuo 190 Eur iki 300 Eur; padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 6 840 Eur iki 10 800 Eur; padidinti ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 126,66 Eur iki 1 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodė, kad teismo atliktas sūnaus poreikių išlaidų sumažinimas turi būti vertinamas kaip ribojantis sūnaus augimo ir vystymosi sąlygas. Šiuo metu sūnui yra 14 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tai reikalauja papildomų išlaidų (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, kanceliarinės prekės ir kt.), nori lankyti būrelius (pvz. plaukimą), tačiau apeliantė tai suteikti neturi galimybės. Atsakovas nei viename iš teismui pateiktų procesinių dokumentų nenurodė, jog nesutinka su išlaidų, reikalingų sūnaus išlaikymui, paskaičiavimu, nepateikė jokių įrodymų, jog apeliantės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui būtų per didelės ar nepagrįstos. Todėl nesutinka su teismo sprendimu mažinti iš atsakovo priteistino sūnaus išlaikymo dydį. Teismas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti apeliantės pateiktų išlaikymo išlaidų apskaičiavimu.
10.2. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog sūnui reikalingiems drabužiams ir avalynei būtina išlaidų suma per mėnesį sudaro 20 Eur, o ne 50 Eur. Teismas visiškai neįvertino, jog keturiolikos metų vaikui yra reikalingi keli komplektai drabužių ir avalynės, tame tarpe drabužiai ir avalynė šiltajam ir šaltajam metų sezonui. Ji sūnui stengiasi pirkti kokybiškus drabužius ir avalynę, tačiau per mėnesį skiriant tik po 20 Eur jų neįmanoma nusipirkti. 50 Eur išlaidos per mėnesį, reikalingos avalynei ir drabužiams, laikytinos protingomis ir negali būti mažinamos.
10.3. Teismas sumažindamas išlaidas reikalingiems medikamentams, vaistams, vitaminams, neatliko jokių skaičiavimų, kuriais remiantis sumažinta šį išlaidų suma. Taip pat visiškai nepagrįstai sumažino išlaidas reikalingas sūnaus higienos priemonėms. Kadangi sūnui šiuo metu yra keturiolika metų, jo naudojamos higienos priemonės yra iš esmės tokios pačios kaip ir suaugusio vyro – dantų pasta, dantų šepetėliai, kvepalai, muilas, šampūnas, rankšluosčiai ir kt., todėl 20 Eur suma per mėnesį sūnaus higienos priemonėms yra visiškai logiška.
10.4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti sūnaus išlaidas, susijusias su mokymusi mokykloje, lavinimo priemonėmis bei pramogomis. Sūnus eina į mokyklą ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasėje, jam reikalinga įsigyti įvairių mokymosi (pratybų ir pan.), taip pat kanceliarinių priemonių (pvz. kuprinę, rašymo priemonių ir pan.). Tam, kad sūnus visapusiškai lavintųsi yra reikalinga jam pirkti žurnalus ir knygas, kurias sūnus skaito namuose. Taip pat kartais tenka sumokėti už sūnaus ekskursijas bei edukacijas. Apeliantė nurodo, kad stengdamasi visapusiškai lavinti sūnų, kartu su juo lankosi teatruose, kino teatruose, vaikams skirtuose renginiuose, be to jis dalyvauja savo draugų gimtadieniuose, kur taip pat susidaro išlaidų (dovanos, transportas ir pan.). Taigi, ieškinyje nurodytos išlaidos, susijusios su sūnaus mokymusi mokykloje (40 Eur per mėnesį), lavinimo priemonėmis (15 Eur per mėnesį) bei sūnaus pramogomis (40 Eur per mėnesį) yra logiškos ir protingos.
10.5. Teismas sumažindamas išlaidas atostogoms, transportui, neįvertino tai, jog apeliantė kiekvienais metais nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio vyksta dirbti į restoraną, esantį Nidą. Todėl samdo auklę, kuri prižiūri sūnų, gamina jam valgyti, su sūnumi vyksta pramogauti ir pan. Išlaidos auklei sudaro apie 350 Eur per mėnesį. Be to, atostogų metu sūnui kartu su auklę vykstant į kitus miestus apmoka ir auklės kelionės išlaidas.
10.6. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikui. Gimus sūnui, atsakovas niekada neteikė jam išlaikymo, nesidomėjo sūnaus gyvenimu, nebendravo ir juo nesirūpino. Keletą kartų prašė atsakovo, kad jis vykdytų savo, kaip tėvo pareigą ir teiktų išlaikymą sūnui, tačiau šiuos prašymus atsakovas ignoravo ir išlaikymo sūnui niekada neteikė. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba bei turi kitų išlaikytinių nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą sūnui.
10.7. Apeliantė nesutinka su išlaikymo sūnui įsiskolinimo apskaičiavimu. Kadangi sūnaus išlaikymui iš atsakovo turi būti priteista po 300 Eur per mėnesį, tai išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. sudaro 10 800 Eur (36 mėnesiai x 300 Eur). Teismas, mažindamas sūnui priteistino išlaikymo, o kartu ir išlaikymo įsiskolinimo sumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, tačiau neįvertino, jog kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs Išmokų vaikams įstatymas nenumatė šiuo metu nustatyto dydžio išmokos vaikams, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1?d. net kelis kartus keitėsi vaikams mokamos išmokos dydis. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą.
10.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos atstovas pateikė teismui 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2020 m. kovo 20 d. sąskaitą faktūrą PS Nr. 0038, 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymų kopijas. Apeliantė šiai dienai advokatui faktiškai yra sumokėjusi 800 Eur, o dėl likusių 200 Eur sumokėjimo su advokatu sutarė, jog atsiskaitys vėliau, nes šiuo metu yra sudėtinga apeliantės finansinė padėtis. Apeliantės nuomone, pateikti įrodymai laikytini pakankamais, kad jai iš atsakovo būtų priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Nustatyta, kad nepilnametis D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. L. ir atsakovo A. D. sūnus. Šalys santuokos nebuvo sudarę, iš jų paaiškinimų nustatyta, jog nuo 2007 metų šalių santykiai nutrūko, iki bylos iškėlimo šalys jokių ryšių nepalaikė ir nebendravo. Nepilnametis D. D. gyvena kartu su motina (ieškove) nuomojamame bute.
13. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
14. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija vaikui priteisto išlaikymo dydį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistino sūnaus išlaikymo dydį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos pateiktų išlaikymo išlaidų apskaičiavimu.
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
16. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo turinčio dar du vaikus galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti išlaidas, skirtas drabužiams ir avalynei iki 20 Eur per mėnesį; medikamentams, vaistams, vitaminams iki 15 Eur per mėnesį; higienos priemonėms iki 10 Eur per mėnesį; mokymuisi mokykloje, kurias apimtų ir lavinimo priemonėms skiriama suma iki 20 Eur per mėnesį; kitoms nenumatytoms išlaidoms iki 10 Eur per mėnesį, transportui iki 10 Eur per mėnesį; pramogoms iki 20 Eur per mėnesį; atostogoms iki 20 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių, visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, tai, jog ieškovė nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas, pagrįstai dalį ieškovės nurodomų sumų mažino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodomas išlaidas taksi paslaugoms, pramogoms, atostogoms mažino, atsižvelgęs į abiejų šalių finansines galimybes. Teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su minėtomis išlaidomis, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikui. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Pasak apeliantės, tai, kad atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba bei turi kitų išlaikytinių nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą sūnui.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pajamos yra didesnės, atsakovas jokių kitų pajamų, išskyrus VSDFV išmoką, negauna, jo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės. Nustatyta, kad atsakovas be sūnaus D. D. turi dar du vaikus, iš kurių vienam atsakovo sūnui - ieškovui K. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-707-1019/2020) priteistas išlaikymas taip pat po 195 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas. Sutiktina su apeliante, jog tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą sūnui, tačiau nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog net ir dirbdamas atsakovas ieškovės prašomo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio dėl nustatytų priežasčių negalėtų suteikti. Net darant prielaidą, kad atsakovas be vargo galėtų, atskaičius mokesčius, uždirbti 1000 Eur, skiriant kiekvienam vaikui po 190 - 200 Eur, atsakovo pragyvenimui liktų tik apie 400 Eur suma, kuri teisėjų kolegijos vertinimu jam yra būtina pragyventi. Vadinasi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo, įvertino ir teisingai nustatė abiejų šalių turtinę padėtį, visas reikšmingas aplinkybes, todėl šiuo pagrindu didinti išlaikymą teisinio pagrindo nėra.
22. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Teismas, mažindamas sūnui priteistino išlaikymo, o kartu ir išlaikymo įsiskolinimo sumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, tačiau neįvertino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs Išmokų vaikams įstatymas nenumatė šiuo metu nustatyto dydžio išmokos vaikams, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1?d. net kelis kartus keitėsi vaikams mokamos išmokos dydis. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 6 840 Eur dydžio (36 mėn. x 190 Eur) išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyta, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindė iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu. Todėl teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos atskirai nepasisakė dėl įsiskolinimo laikotarpiu mokamos išmokos vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, tačiau akivaizdu, jog tuo laikotarpiu pragyvenimo lygis skyrėsi, prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės, todėl apeliantės nurodyti argumentais nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį laikyti nepagrįstą ar neteisingą.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji advokatui sumokėjo tik 200 Eur, nes pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad advokatui apeliantė yra sumokėjusi 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai skaičiavo nuo 200 Eur.
25. Teismų praktikoje pažymima, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Kita vertus, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminu?, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visa? ar dali? atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikra? terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.?2A-196-381/2015).
26. Nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis apie tai, jog mokėtina suma už byloje jai suteiktą advokato pagalbą bei teisinę pagalbą sudaro 1 000 Eur. Ieškovės pateikti 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė advokatui yra sumokėjusi 800 Eur. Ieškovė nurodė, jog dėl likusių 200 Eur sumokėjimo su advokatu sutarė, kad atsiskaitys vėliau, nes šiuo metu yra sudėtinga apeliantės finansinė padėtis. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė faktiškai patyrė tik 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinusi aplinkybę, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 63,33 proc. reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei turėjo būti priteista 633,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismo sprendimas tikslintinas.
27. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir jo ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 633,30 Eur.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padidinant iš atsakovo A. D. ieškovės M. L. naudai priteistą 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 633,30 Eur.