- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2-707-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13985-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Laura Sereckė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo K. D. ieškinys atsakovui A. D., kuriuo ieškovas, 2020-01-28 parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo A. D. neteikto išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovo K. D. pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki bylos iškėlimo teisme dienos, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui K. D. po 195 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovo įstatyminę atstovę (motiną) L. D., priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2721-572/2005 buvo nutraukta ieškovo K. D. įstatyminės atstovės L. D. ir atsakovo A. D. santuoka. Tuo pačiu teismo sprendimu ieškovui, kuris tuo metu dar buvo nepilnametis, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovui K. D. jau vaikystėje buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) bei nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl ko jis yra nedarbingas. Ieškovas K. D. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir gauna 581,40 svarų neįgalumo išmoką, tačiau jo poreikiams patenkinti reikia žymiai daugiau, t. y. 917,35 svarų per mėnesį. Ieškovo K. D. išlaidos mėnesiui sudaro: būsto nuoma (ieškovo dalis) – 94,40 svarų/mėn., komunaliniai mokesčiai – 20,29 svarų/mėn., dujos - 13 svarų/mėn., elektra – 10,46 svarų/mėn., vanduo – 5,60 svarų/mėn., televizijos licencija – 2,95 svarų/mėn., internetas – 9 svarai/mėn., važiavimas į mokyklą – 80 svarų/mėn., uniforma - 20 svarų/mėn., pietūs mokykloje – 50 svarų/mėn., popamokinė veikla – 12 svarų/mėn., antradienio pietūs su klase – 40 svarų/mėn., renginiai mokykloje – 10 svarų/mėn., multivitaminai – 9,65 svarų/mėn., vitaminai Omega 3 - 15 svarų/mėn., kirpykla - 10 svarų/mėn., dantų pasta - 7 svarai/mėn., dantų šepetėlis - 3,50 svarų/mėn., dantų gelis - 17 svarų/mėn., dantų skystis - 3,50 svarų/mėn., dantų apsauginė priemonė - 9 svarai/mėn., dušo gelis – 2 svarai/mėn., šampūnas – 2 svarai/mėn., apsauginės paklodėlės – 16 svarų/mėn., parfumerija – 10 svarų/mėn., servetėlės – 10 svarų/mėn., maistas – 200 svarų/mėn., rūbai – 40 svarų/mėn., avalynė – 16,67 svarų/mėn., laisvalaikio išlaidos – 40 svarų/mėn., atostogos – 50 svarų/mėn., masažai ir kineziterapija – 60 svarų/mėn., metiniai vizitai pas stomatologą – 8,33 svarų/mėn., nenumatytos išlaidos - 20 svarų/mėn. Iš viso poreikiams reikalinga skirti 917,35 svarų, kas sudaro 1096,36 Eur. Ieškovas K. D. tapo nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas ir jam reikalinga finansinė parama, kadangi vien jo gaunamų pajamų, t. y. neįgalumo išmokos nepakanka. Nekilnojamo turto, kuris garantuotų pajamas, ieškovas neturi, taip pat nėra sukaupęs pajamų, leidžiančių pasirūpinti savimi. Todėl be tėvų paramos išsilaikyti negali. Šiuo metu ieškovui materialiai padeda jo atstovė pagal įstatymą mama L. D., tačiau jai vienai tokia finansinė našta yra per didelė, kadangi jos gaunamos pajamos yra 64,60 svarų dydžio savaitinė globėjos išmoka, kas sudaro 258,40 svarus, t. y. apytiksliai 301,22 Eur per mėnesį. Dirbti ieškovo įstatyminė atstovė gali tik minimaliai ir nereguliariai, kadangi praktiškai visą laiką tenka rūpintis ieškovu. Kadangi ieškovas yra neįgalus ir turi nemažai sveikatos problemų, šiuo atveju prie būtinų išlaidų turėtų būti priskiriamos ir išlaidos, skirtos apsauginėms paklodėlėms, specialioms dantų priežiūros priemonėms, masažams ir kineziterapijai, būtiniems vitaminams – multivitaminams ir Omega 3, keturioms poroms batų per metus. Apsauginės paklodėlės būtinos dėl to, kad ieškovas (duomenys neskelbtini); specialios dantų priežiūros priemonės reikalingos dėl (duomenys neskelbtini); vitaminai, masažai, kineziterapija ir daugiau nei įprastai porų batų per metus reikalinga dėl ieškovo (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi (duomenys neskelbtini) ir nors yra pilnametis, lanko specialiąją mokyklą. Nuolatinis ieškovo lavinimas yra labai svarbus. Be to, jam svarbios ir laisvalaikio pramogos. Tiksli atsakovo finansinė padėtis ieškovui nėra žinoma, tačiau iš viešai prieinamos informacijos internete galima matyti, kad atsakovo materialinė padėtis nėra bloga. Jis buvo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Atsakovui ieškinys bei jo priedai, pranešimas apie atsiliepimo pateikimą įteikti tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 49). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Išvadą teikianti institucija – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė išvadą byloje, nurodė, kad K. D. neįgalumo lygis ir specialieji poreikiai paskutinį kartą buvo vertinti Tarnybos Kauno V teritoriniame skyriuje, kuris asmeniui nuo (duomenys neskelbtini) iki sukaks 18 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pasibaigus nustatytam negalios terminui į Tarnybą asmuo nesikreipė, asmens negalios Tarnyba nevertino. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančiais dokumentais, dėl 2010 m. ieškovui diagnozuoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sveikatos funkcijos sutrikdymas yra nuolatinio pobūdžio ir atitinka kriterijus, kuriuos pritaikius yra nustatomas darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai. Tarnyba negali pateikti išvados apie tai, ar pagal į bylą pareiškėjo atstovės pateiktą kasdieninių veiklų ir mobilumo veiklų įvertinimą K. D. galėtų būti pripažintas nedarbingu Lietuvoje, nes nuo 2010 m. asmuo į Tarnybą nesikreipė ir duomenų apie K. D. sveikatos būklės dinamiką Tarnyba neturi – neturint medicininių duomenų, nėra galimybės pritaikyti medicininių kriterijų, kurie yra sudedamoji darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimo dalis.
2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ieškinys grindžiamas CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta galimybė priteisti išlaikymą pilnamečiui asmeniui, kuris yra nedarbingas dėl nedarbingumo, kuris nustatytas iki pilnametystės ir kuriam reikalinga finansinė parama. Ieškovas gyvena užsienyje, ten gauna neįgalumo išmoką, ji apytiksliai sudaro 630 Eur per mėnesį (581 svaras). Išmokos nepakanka patenkinti visus savo poreikius, kadangi jis turi ganėtinai specialių poreikių – jam reikalingos ir sauskelnės, ir servetėlės, taip pat ieškovas serga (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jam reikalinga (duomenys neskelbtini). Ieškovo (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga speciali priežiūra (duomenys neskelbtini). Suskaičiavus visas pragyvenimo išlaidas, jam reikalinga apytiksliai 1096 Eur per mėnesį, tuo tarpu jo neįgalumo išmoka sudaro apie 630 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovas negali dirbti ir prisidėti prie savo pragyvenimo išlaidų, reikalinga pagalba iš tėvų. Ieškovo mama gyvena kartu su ieškovu, juo rūpinasi, ji gauna 290 Eur/mėn. globėjos išmoką, prisideda prie jo išlaikymo, kiek gali, tačiau šeimoje auga ir dar vienas nepilnametis vaikas, todėl vienai jai tokia finansinė našta yra sunki. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti išlaikymą ir iš tėvo atsakovo A. D.. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovo išlaidos praktiškai nepasikeitė, ieškovas nebelanko mokyklos, tačiau lanko koledžą, todėl nors ir pasikeitė aplinkybės, poreikių dydis išliko tas pats. Ieškovas dirbti negali, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl šių ligų ieškovas negali (duomenys neskelbtini)nieko atlikti, todėl negali ir dirbti. Iš byloje pateiktos kasdienių poreikių vertinimo lentelės taip pat matyti, jog ieškovas pats negali savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl jis niekaip negali dirbti. (duomenys neskelbtini) būklė vertinama pagal faktą, jei matoma, kad žmogus sudėtingos būklės, surašoma poreikių lentelė ir suteikiamas globėjo statusas. Atsakovas visiškai neprisideda prie išlaikymo, ieškovo mama informavo, kad 38 Eur buvo pervesti į jos sąskaitą, tačiau šie pinigai nebuvo pervesti paties atsakovo, tai buvo antstolio pavedimas dėl likusio išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas visiškai nebendrauja su ieškovu. Ieškovo mama gauna globėjos išmoką, kuri sudaro 290 Eur, ji papildomai dirbti negali, kadangi reikalinga nuolatinė ieškovo priežiūra. Ieškovui šiuo metu yra beveik 20 metų. Ieškovo mama turi dar viena išlaikytinį, tačiau prie šio vaiko išlaikymo prisideda ir tikrasis vaiko tėvas. Atsakovas vykdo viešojo maitinimo paslaugas, apie jas skelbia viešojoje erdvėje, ieškovo atstovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, tačiau ji yra slepiama. Atsakovas išlaikymo pilnamečiui sūnui neteikė, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškovo pilnametystės, skaičiuojama 195 Eur/ mėn. Prašo priteisti ieškovui išlaikymą, mokamą po 195 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovo gyvos galvos arba kol jis taps darbingas, išlaikymą indeksuojant ir paskirti išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ieškovo mamą L. D.. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 123 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, iš viso 523 Eur.
Atsakovui ir išvadą teikiančiai institucijai teismo šaukimas apie teismo posėdį įteiktas tinkamai. Atsakovas ir išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, iki posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovo negauta.
Motyvuojamoji dalis
CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui ieškinys ir jo priedai, teismo šaukimai buvo tinkamai įteikti (apie procesą atsakovas buvo informuotas paskelbus jo paiešką per policiją, ieškinys buvo įteiktas asmeniškai), atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui ir išvadą teikiančios institucijos atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, kuris, būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti jam išlaikymą po 195 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovas yra nedarbingas dėl vaikystėje diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ir nustatyto (duomenys neskelbtini), ieškovo poreikių patenkinimui nepakanka gaunamos neįgalumo išmokos, todėl prie išlaikymo turi prisidėti ir ieškovo tėvas – atsakovas A. D..
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymėtina tai, kad atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą ieškinį, nepateikė jokių atsikirtimų į ieškinį, taip pat duomenų apie savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo K. D. tėvas. Alytaus rajono apylinkės teismo 200-11-03 sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. Bylos duomenimis, ieškovui vaikystėje diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl šių susirgimų ieškovui vaikystėje buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Remiantis rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, ieškovas su motina nuo 2016 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Darbo ir pensijų departamento 2017-04-02 pažymos matyti, kad ieškovui dėl jo neįgalumo sunku atlikti kasdieninius veiksmus, judėti, t. y. remiantis kasdieninių poreikių įvertinimu, ieškovas negali (duomenys neskelbtini). Remiantis į bylą pateikta 2020-07-23 pažyma dėl tinkamumo dirbti, ieškovas yra netinkamas dirbti, yra visiškai priklausomas nuo kitų priežiūros.
Pagal kasacinio teismo suformuluotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).
Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovo K. D. neįgalumo lygis ir specialieji poreikiai paskutinį kartą buvo vertinti Tarnybos Kauno V teritoriniame skyriuje, kuris asmeniui nuo (duomenys neskelbtini) iki sukaks 18 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pasibaigus nustatytam negalios terminui į Tarnybą asmuo nesikreipė, asmens negalios Tarnyba nevertino.
Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad asmeniui, kuriam sunkus neįgalumas buvo nustatytas vaikystėje, išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę, darbingumo lygis Lietuvoje nebuvo vertintas.
Tarnybos vertinimu, remiantis Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančiais dokumentais, dėl 2010 m. ieškovui diagnozuoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sveikatos funkcijos sutrikdymas yra nuolatinio pobūdžio ir atitinka kriterijus, kuriuos pritaikius yra nustatomas darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, į tai, kad sveikatos funkcijos sutrikdymas, atsiradęs vaikystėje, yra nuolatinio pobūdžio, yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ieškovas yra nedarbingas dėl jam nustatyto neįgalumo, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar jam yra reikalinga papildoma parama iš savo tėvo – atsakovo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas gyvena kartu su mama L. D. (duomenys neskelbtini). I. K. D. yra mokama 581,40 svarų (apie 630 Eur) neįgalumo išmoka. Duomenų apie tai, kad K. D. turi kitų pajamų, santaupų ar turto, byloje nėra. Bylos duomenimis, ieškovas neturi nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto. Ieškovo mamos L. D. pajamas sudaro apie 290 Eur globėjos išmoka, L. D. turi nepilnametį sūnų O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad K. D. nedirba, nes yra neįgalus (nedarbingas) dėl vaikystėje jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodyta, taip pat ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 1096 Eur (917,35 svarų), todėl gaunamos neįgalumo išmokos jam nepakanka. Teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad kas mėnesį ieškovo poreikiams patenkinti būtinos išlaidos: būsto nuoma (ieškovo dalis) – 94,40 svarų/mėn., komunaliniai mokesčiai – 20,29 svarų/mėn., dujos – 13 svarų/mėn., elektra – 10,46 svarų/mėn., vanduo – 5,60 svarų/mėn., televizijos licencija – 2,95 svarų/mėn., internetas – 9 svarai/mėn., važiavimas į mokyklą – 80 svarų/mėn., uniforma – 20 svarų/mėn., pietūs mokykloje – 50 svarų/mėn., popamokinė veikla – 12 svarų/mėn., antradienio pietūs su klase – 40 svarų/mėn., renginiai mokykloje – 10 svarų/mėn., multivitaminai – 9,65 svarų/mėn., vitaminai Omega 3 – 15 svarų/mėn., kirpykla – 10 svarų/mėn., dantų pasta – 7 svarai/mėn., dantų šepetėlis – 3,50 svarų/mėn., dantų gelis – 17 svarų/mėn., dantų skystis – 3,50 svarų/mėn., dantų apsauginė priemonė – 9 svarai/mėn., dušo gelis – 2 svarai/mėn., šampūnas – 2 svarai/mėn., apsauginės paklodėlės – 16 svarų/mėn., parfumerija – 10 svarų/mėn., servetėlės – 10 svarų/mėn., maistas – 200 svarų/mėn., rūbai – 40 svarų/mėn., avalynė – 16,67 svarų/mėn., laisvalaikio išlaidos – 40 svarų/mėn., atostogos – 50 svarų/mėn., masažai ir kineziterapija – 60 svarų/mėn., metiniai vizitai pas stomatologą – 8,33 svarų/mėn., nenumatytos išlaidos – 20 svarų/mėn. K. D. nedarbingumas yra nulemtas neįgalumo, kuris buvo nustatytas jam būnant nepilnamečiu. Jis neturi išsilavinimo ir iš esmės dėl savo ligos pobūdžio negali dirbti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas savarankiškai be kito asmens pagalbos negali pasirūpinti savimi ((duomenys neskelbtini)), negali (duomenys neskelbtini), jam reikalinga pagalba bendraujant su kitais žmonėmis iš asmens, kuris yra išmokytas arba turi patirties padedant žmonėms socialinėse situacijose. Šios aplinkybės byloje yra patvirtintos ieškovo atstovės paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga. Bylos duomenimis, ieškovui reikalinga pastovi priežiūra. Nors K. D. yra suaugęs, tačiau jam reikia dažnai pirkti drabužius bei specialią avalynę. Atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę ir pobūdį, darytina išvada, kad jam periodiškai perkamos higienos priemonės (apsauginės paklodėlės, servetėlės, dantų priežiūros priemonės), maisto papildai, kurie yra būtini, taip pat jam būtini masažai, kineziterapija.
Atsižvelgiant į ieškovo neįgalumą, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad valstybės teikiamos paramos jam nepakanka. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, tenkinant vaiko poreikius bei užtikrinant gyvenimo sąlygas ir poreikius ateityje, privalo prisidėti jo tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vertindamas ieškovo mamos indėlį į jo išlaikymą, pažymi, kad ieškovo mama viena rūpinasi ir prižiūri sūnų, aprūpina būstu, patiria būsto išlaikymui būtinas išlaidas, užtikrina transportavimą, maitinimą, gydymą. Dėl neįgalaus sūnaus priežiūros ieškovo mama objektyviai negali gauti didesnių pajamų ir papildomai dirbti.
Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.
Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės vadovas. Duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, byloje nėra. Bylos duomenimis, atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo ar privalomai registruotino kilnojamojo turto.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovui būtinų kas mėnesį išlaidų, taip pat dėl prašomo priteisti 195 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar yra kitų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovui gauti pakankamas pajamas.
Įvertinus paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad K. D. yra neįgalus nuo vaikystės, kad jis yra nedarbingas ir dėl savo sveikatos būklės dirbti ir su tuo susijusių pajamų gauti negali, kad jo gaunamų pajamų iš valstybės nepakanka jo būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad iki šio laiko didesnė K. D. išlaikymo ir jo priežiūros našta buvo perkelta jo motinai, kurio pajamos nedidelės (290 Eur), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pastovias pajamas, yra darbingas, nesant byloje duomenų, kad išlaikymo priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo sūnaus K. D. išlaikymo, todėl teismas tenkina ieškinį ir priteisia iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 195 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-05-07) iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka pavestina disponuoti K. D. globėjai L. D. (CK 3.244 straipsnis).
Dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui įsiskolinimo priteisimo
CK 3.192¹ straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, 4 dalyje nustatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti jam išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 195 Eur nuo ieškovo pilnametystės (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, o ieškinys pareikštas 2019 m. gegužės 7 d., todėl išlaikymo įsiskolinimui priteisti vertintinas laikotarpis nuo ieškovo pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 7 d.
Ieškovas reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą grindė tuo, kad atsakovas išvis neteikia jokio išlaikymo ieškovui.
Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovės paaiškinimus, kad atsakovas visiškai nesirūpino ir neteikė ieškovui išlaikymo jam sulaukus pilnametystės, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 7 d. teikė K. D. išlaikymą, iš atsakovo priteistina jo pilnamečiam vaikui išlaikymo skola. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 7 d. (CK 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo teikti 195 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 780 Eur išlaikymo skola (195 Eur x 4 mėn.) (CPK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 70 Eur žyminis mokestis (((195 x 12) + 780 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja Laura Sereckė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 123 Eur vertimo išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo nurodytos išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, vertimo išlaidos yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 523 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus visiškai, teismo turėtos 33,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteisti 103,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (70 + 33,28).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-05-07) iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps darbingas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 103,28 Eur (vieną šimtą tris Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.