Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2276-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-2276-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18673-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Atsakovas: D. V.
Ieškovas: A. M.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-2276-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18673-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo ir 2022 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. V. ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti dukros E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymą, mokamą po 323,50 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo vaiko naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos - 2 314,50 Eur; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. vaikas gyvena su ieškove, ji rūpinasi vaiko poreikiais. Nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui išlaidos 2021 m. birželio mėn. sudarė 736,42 Eur, liepos mėnesį - 805,91 Eur, rugpjūčio mėnesį - 606,86 Eur, rugsėjo mėnesį - 718,67 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 716,99 Eur. Vaiko poreikiai detalizuoti vaiko poreikių lentelėje;

1.2. ieškovei nuosavybės teise priklauso du butai, vieną iš kurių ji nuomoja. Būsto kredito su palūkanomis mokėtina suma sudaro 333,74 Eur per vieną mėnesį, todėl gaunamomis už buto nuomą lėšomis ieškovė dengia dalį kredito. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna motinystės išmokas. Nuo 2021 m. birželio 13 d. ieškovės pajamos sumažėjo, jos pajamos sudaro 875 Eur. Augina dar vieną pilnametę dukrą. Iš atsakovo priteistina 323,50 Eur per mėnesį suma;

1.3. išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. birželio 30 d. iš atsakovo vaikui priteistina 2 314,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė: 1) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo vaiko naudai išlaikymą, mokamą po 80 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) kitos ieškinio dalies reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad: .

2.1. neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingesnio turto, yra nedarbingas, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Per mėnesį atsakovo pajamos yra 382,26 Eur, gaunama netekto darbingumo pensija, daugiau jokių pajamų negauna. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, jos gaunamos pajamos viršija atsakovo daugiau kaip tris kartus, ieškovė turėtų prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Vaiko išlaikymui gali skirti 80 Eur per mėnesį;

2.2. prieštarauja prašomam priteisti išlaikymo įsiskolinimu, kadangi jis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į atsakovo pajamas;

Šalies argumentai

1. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) pripažinti, kad nėra ieškovės vaiko tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie atsakovą; 2) ieškovės ieškinį atmesti; 3) priteisti iš ieškovės valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad giminaitis matė ieškovę matė bendraujant ir su kitu vyriškiu, be to, vaikas nepanašus į atsakovą. Todėl vaiko gimimo įrašo duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

2. Ieškovė pateiktame atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

4.1. 2019 m. spalio mėn. ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Atlikusi nėštumo testą, tą pačią dieną apie tai pranešė atsakovui;

4.2. 2019 m. gruodžio mėn. šalims buvo pateikti genetinio testo atsakymai, jie sužinojo, kad vaisius yra sveikas ir gims moteriškos lyties. Atsakovo testo atsakymai nepradžiugino, nes jis pageidavo sūnaus. Atsakovas nerodė noro rūpintis vaiku. Atsisakė geranoriškai pripažinti tėvystę;

4.3. 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 8-ame notarų biure atsakovo tėvystė buvo patvirtinta, tačiau mergaitei buvo suteikta motinos pavardė. Atsakovas atsisakė teikti vaikui išlaikymą geranoriškai. Ieškovė bendravimo ir susitikinėjimo su atsakovu metu nėra turėjusi santykių su kitu vyru, todėl yra tikra, kad biologinis dukros tėvas yra atsakovas. Nuo pat santykių pradžios šalys susitikinėjo kasdien. Atsakovas arba laukdavo ieškovės namuose, kol ji grįš iš darbo, arba atvykdavo į jos namus vos jai grižus iš darbo. Todėl net jei atsakovas remiasi prielaida, kad neįvardintas asmuo matė kitus asmenis ieškovės namuose, jam pačiam tikrai turi būti akivaizdu, kad tai fiziškai nebuvo įmanoma. Melagingas yra atsakovo argumentas dėl dukros nepanašumo į atsakovą, kadangi vaiko nuotraukas atsakovas yra matęs tik iš nugaros, jos veido niekada nesimatė nei vienoje nuotraukoje, be to, atsakovas dukros nuotraukas matė tik vos gimusios.

1. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė neturinti pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Prašomas išlaikymo vaikui dydis atitinka jo poreikius. Prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atitinka vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. M. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 247 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. birželio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir sprendė leisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. M. naudai 2 277,15 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; 5) kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu ieškovei priteistos iš atsakovo 2275 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės valstybės naudai 84,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

7. Teismas sprendė nutraukti bylą dėl dalies priešieškinio reikalavimų, kuriuo prašoma pripažinti, jog atsakovas nėra ieškovės vaiko tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie atsakovą, kadangi atsakovas teismo posėdyje, atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 11 d. pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą, nepalaikė savo reikalavimo.

8. Įvertinęs tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kad ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta atitinka vaiko poreikius, teismas sprendė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

9. Kadangi vaikas gyvena kartu su ieškove, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą dukrai, o gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

10. Teismas padarė išvadą, jog šalių vaiko poreikiai ir vidutiniškai per mėnesį jiems patenkinti reikalinga 717 Eur suma yra pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Įvertinęs pasikeitusius vaiko poreikius dėl raidos ir jiems patenkinti tenkančias išlaidas, teismas sprendė nemažinti bendros poreikių sumos išlaidomis, skirtomis sauskelnėms ir paklotams (77 Eur), kadangi šias išlaidas pakeis panašią sumą kainuojantis darželis, kurį vaikas lankys. Tačiau pripažino, jog poreikių lentelėje nurodyti „Kiti nenumatyti, stambesni pirkiniai“; maitinimo kėdė, vežimėlis, vežimėlio priedai, automobilinė kėdutė, lova su čiužiniu yra vienkartinės išlaidos (50 Eur + 42,30 Eur = 92,30 Eur), yra per didelės, visi poreikiai išsamiai aptarti vaiko poreikių lentelėje, todėl išlaikymą sumažino šia suma. Pažymėdamas, kad nurodytos išlaidos asmenybės ugdymui ir laisvalaikiui tokio amžiaus vaikui yra per didelės, teismas išlaidas ugdymo priemonėms ir užsiėmimams sumažino iki 35 Eur, o išlaidas žaislams iki protingo dydžio – 15 Eur; nepakeistą paliko 12,58 Eur sumą vaiko knygoms. Sprendė, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 574,25 Eur suma.

11. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas vertino šalių turtinę padėtį. Įvertinęs ieškovės turtinę padėtį teismas nustatė, kad ji nedirba, gauna apie 875 Eur pašalpą iš valstybės, turi transporto priemonę ir nuosavybės teise du butus, vieną iš kurių nuomoja, tačiau kartu ir moka būsto kreditą.

12. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas pažymėjo, kad nors atsakovo darbingumo lygis nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei iki 2038 m. vasario 26 d. yra 30 proc., tačiau byloje esantys įrodymai iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ bei lankymaisi viešose vietose pagrindžia aplinkybę, jog atsakovui jo fizinė sveikata leidžia aktyviai pramogauti, lankytis naktiniuose klubuose, medžioti nakties metu. Padarė išvadą, jog turėdamas galimybes dirbti ir užsidirbti atsakovas to nedaro dėl subjektyvių, tik nuo jo valios priklausančių priežasčių.

12. Įvertinęs vykstantį ikiteisminį tyrimą, dėl kurio pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas atsakovui ir jam priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms piniginėms lėšoms banko sąskaitose bei kilnojamam turtui, tai jog atsakovui mokama 421,84 Eur išmoka iš valstybės, o atsakovo sutuoktinė yra atlikusi 350 Eur pavedimą, teismas vertino, kad atsakovas galimai vis dar veda bendrą ūkį su sutuoktine, faktiškai gyvena ir iš jos pajamų, nors oficialiai deklaruoja turto ir pajamų atskirumą povedybine sutartimi. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, savo pilnametei dukrai G. V. povedybinės sutarties su sutuoktine pagrindu oficialiai perleidęs turtą, kuriame iki šiol atsakovas gyvena ir pilnai juo naudojasi, galimai pablogino savo turtinę padėtį.

13. Teismas vertino ir tai, kad atsakovas daugiau neturi išlaikytinių. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo vien transporto išlaidos (degalinėje, 26,96 Eur narystės mokestis už automobilio plovimą) bei pramogos sudaro net 64 proc. visų pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas vykdė verslą 15 metų, vadovavo įmonei, kuri prekiauja naftos produktais. Sprendė, jog atsakovo darbo patirtis ir sveikata, vis tik leidžia jam dirbti ir gauti didesnes pajamas, tačiau atsakovas nededa tam pastangų, kadangi ikiteisminiame tyrime jam pareikšti 113 tūkstančių milijonų reikalavimai, o ieškovė reikalauja vaikui išlaikymo.

14. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovas turi daugiau pajamų nei deklaruoja gaunantis, todėl nepagrindė, jog yra pajėgus teikti vaikui vos 80 Eur per mėnesį išlaikymą.

15. Teismas apskaičiavo, jog iš nustatytų vaiko poreikių per mėnesį 574,25 Eur sumos, iš jos atėmus gaunamą 80,50 Eur vaikui išmoką, pagal Išmokų vaikams įstatymą, bendra abiejų tėvų suma sudaro 493,75 Eur, iš kurių atsakovui tenkanti vaikui išlaikymo suma sudaro 247 Eur. Vertino, kad tokia suma vaiko išlaikymui iš atsakovo atitiks vaiko poreikius pagal jo amžių ir atsakovo turtinę padėtį, todėl ją priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos - 2021 m. birželio 30 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

16. Teismas sprendė priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui nuo vaiko gimimo (2020 m. birželio 13 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. birželio 30 d.). Pažymėjo, kad atsakovo tikroji turtinė padėtis leidžia atsakovui teikti 247 Eur išlaikymą vaikui, o atsakovas nepagrindė, kad nuolat ir tinkamai teikė vaikui išlaikymą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu.

17. Teismas laikė logišku ir protingu ieškovės pasirinktą įsiskolinimo skaičiavimo būdą – skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgiant į minimalų darbo užmokestį. Teismas apskaičiavo, kad išlaikymo įsiskolinimas, atėmus vaiko pinigus, sudaro 2277,15 Eur. Todėl priteisdamas apskaičiuotą sumą ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą tenkino iš dalies.

18. Priimdamas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, jog tenkintas 100 proc. ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 76 proc. reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 98 proc. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; vidutiniškai - 91 proc. ieškovės reikalavimų (netenkinta - 9 proc. reikalavimų). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 275 Eur ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai (2 500 Eur x 91 proc.), o iš ieškovės valstybei priteisė 9 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 84,33 Eur (937 Eur x 9 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 80 Eur per mėnesį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 1040 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. liepos 5 d.; 3) atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 4) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. teismo išvada, jog abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, prieštarauja teismų praktikai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį Teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja asmuo, ar pajamos reguliarios, valdomą turtą, į tai, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims;

19.2. įvertinus šalių turtinę padėtį ir atsakovo nedarbingumą (70 proc.), ieškovės dalis, skiriama vaiko išlaikymui, turėtų būti didesnė nei atsakovo. Teismas neįvertino, kad atsakovės iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos reikšmingai padidės, kadangi ieškovė pradėjusi dirbti po vaiko priežiūros atostogų, taip pat neįvertino jai nuosavybės teise priklausančių dviejų butų vertės, taip pat aplinkybės, jog vieną iš butų ieškovė nuomoja ir gauna pajamas. Tuo tarpu atsakovo pajamas kas mėnesį sudaro tik 421,84 Eur gaunama kas mėnesį Netekto darbingumo pensija, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingesnio turto, kitų pajamų negauna;

19.3. teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei yra deklaruojama, o atsakovas turi galimybę užsidirbti. Atsakovo galimybes dirbti remdamasi objektyviais kriterijais įvertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl teismas turėjo vadovautis didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas teismui paaiškino, jog sveikatos būklė leidžia trumpai dalyvauti aktyviai leidžiant laisvalaikį. Be to, laisvalaikio leidimas medžioklėje ar apsilankymas keletą kartų naktiniame klube negali būti prilyginamas darbui ir nelaikytinas kriterijumi vertinant atsakovo darbingumą;

19.4. atsakovo sutuoktinės vienkartinis lėšų pervedimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog atsakovas su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį. Toks lėšų pervedimas laikytinas paskola;

19.5. teismo apskaičiuotos atsakovo išlaidos kiekvieną mėnesį transportui, narystės mokesčiui už automobilio plovimą, laisvalaikio leidimas taip pat nepagrindžia, jog atsakovas neatskleidė savo tikrosios padėties. Teismo nurodytos išlaidos neviršija atsakovo pajamų, o atsakovas taip pat turi teisę į laisvalaikio praleidimo pramogas. Atsakovas dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės įsigyti automobilio, todėl naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemone, kurią prižiūrėti, taip pat ir plauti specializuotoje plovykloje, ir saugoti įpareigotas ikiteisminiame tyrime. Transporto priemonė reikalinga dėl sveikatos būklės, todėl atsakovas prisiima ir išlaidas kurui.

Atsiliepimas

20. Ieškovė pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

20.1. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad yra nedarbingas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą asmuo, kuriam nustatytas 30-55 proc. darbingumas, yra iš dalies darbingas ir gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyta darbo vieta. Teismas tinkamai įvertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą, iš kurios turinio akivaizdu, jog atsakovui nėra apskritai draudžiama dirbti - yra tik taikomi atitinkami apribojimai ir pagrįstai padarė išvadą, jog būdamas iš dalies darbingu atsakovas turi galimybę dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų;

20.2. atsakovo išsilavinimas ir darbinė patirtis sudaro galimybę dirbti pagal turimą kvalifikaciją ir darbinę patirtį, o prireikus - persikvalifikuoti, kas taip pat pagerintų jo finansinę padėtį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog nuo dukters gimimo ieškojo darbo ar kad negali dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų dukros išlaikymui. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog atsakovas nededa tam pastangų, o neieškoti darbo buvo subjektyvus atsakovo pasirinkimas, kuris neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą dukteriai;

Šalies argumentai

20.3. apeliantas nepaneigė medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pažymose nurodytų duomenų apie medžioklės trukmę ir laiką, nepagrindė, jog medžioklėje dalyvauja tik formaliai ir vos po kelias valandas, todėl nurodyti duomenys apie atsakovo dalyvavimą naktinėse, ilgai trunkančiose medžioklėse yra laikomi nenuginčytais. Be to, ieškovas klaidina teismą, siekdamas sau palankaus rezultato, nurodydamas, jog medžioja tik iš bokštelio, kai tuo tarpu iš medžioklės lapų matyti, jog atsakovas nušovė bebrą;

20.4. prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumažinimui negali turėti reikšmės atsakovo neatsakingumas ir nusikalstamos veikos darymas, dėl kurių taikomas laikinas atsakovo nuosavybės teisės apribojimas;

20.5. apelianto teiginiai apie tai, kad jis su sutuoktine neveda bendro ūkio, atmestini kaip visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas iki šiol dar yra santuokoje, gyvena viename bute su sutuoktine, sutuoktinė atliko bankinį pavedimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas, nors oficialiai deklaruoja turto ir pajamų skirtumą, vis dar veda bendrą ūkį su sutuoktine ir faktiškai gyvena ir iš jos pajamų;

20.6. pagrįsta išvada, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Apelianto didelės išlaidos automobiliui ir laisvalaikio praleidimo būdas bei išlaidos paneigia atsakovo argumentus, jog negali teikti prašomo išlaikymo vaikui;

Žemesnės instancijos teismas

20.7. net ir esant įrodymams, kad ieškovės pajamos yra didesnės, nei atsakovo, kad ieškovė turi turto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abu tėvai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, byloje nėra duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamete dukra, todėl atsakovas, neprisidėdamas prie vaiko išlaikymo ir priežiūros kitais būdais, turi pareigą mokėti prašomą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi apeliacijos objektą sudaro ginčijamos teismo sprendimo dalys, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys detaliau žemiau nurodytais argumentais. Dėl kitų sprendimo dalių ginčas nekyla, civiliniame procese galioja ribotos apeliacijos principas, todėl neginčijamų sprendimo dalių teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - savo dukros (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį su Vilniaus universitetu, iš kurios matyti, jog ieškovės dukra yra priimta studijuoti universitete.

13. Kaip jau buvo minėta, civiliniame procese įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

14. Tačiau, kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, taip pat tai, kad ieškovė nuosekliai byloje rėmėsi argumentu, jog be bendro su atsakovu nepilnamečio vaiko turi ir kitą vaiką (dukrą), kurį išlaiko, bei siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui

16. Nustatęs nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės įrodinėjamus nepilnamečio vaiko poreikius bei jiems patenkinti reikalingą dydį, sprendė, jog reikalinga nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma kiekvieną mėnesį sudaro 574,25 Eur, kuri, remiantis kasacinio teismo praktika, atėmus gaunamą 80,50 Eur iš valstybės gaunamą išmoką pagal Išmokų vaikams įstatymą, sudaro 493,75 Eur, o atsakovui tenkanti dalis – 247 Eur. Atmetęs atsakovo argumentus, kuriais jis įrodinėjo, kad yra pajėgus skirti tik 80 Eur išlaikymą vaikui, teismas priteisė vaiko išlaikymui per mėnesį 247 Eur sumą ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą pagal minimalų darbo užmokestį.

17. Atsakovas teikia apeliacinį skundą, nesutikdamas su teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo bei kiekvieną mėnesį mokėtino išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai. Įrodinėja, kad jo finansinės galimybės leidžia skirti tik 80 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, taip pat atitinkamai pagal tai turėtų būti perskaičiuotas ir išlaikymo įsiskolinimas. Remiasi savo turtine padėtimi, apribota dėl su sveikata susijusių priežasčių galimybe dirbti, įrodinėja, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, todėl ji didesne dalimi ir turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė su apelianto argumentais nesutinka, nurodydama, jog atsakovo išsilavinimas ir darbinė patirtis sudaro visas galimybes dirbti, tačiau atsakovas sąmoningai to vengia, be to, atsakovo išlaidos sudaro pagrindą teigti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Todėl mano, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus skirti savo vaikui teismo priteistą periodinį išlaikymą po 247 Eur per mėnesį bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

18. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, įvertinęs ieškovės nurodomus vaiko poreikius, nustatė reikalingą 574,25 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumą kiekvienam mėnesiui. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, nustatytos poreikių sumos neginčija. Įrodinėja tik tai, jog neturi finansinių galimybių mokėti jam priklausančios dalies ir gali skirti vaiko išlaikymui tik 80 Eur.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, o nustatyta faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas turi daugiau pajamų nei jas deklaruoja gaunantis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai.

27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes, atsakovo galimybę dirbti riboja tik subjektyvios, išimtinai nuo jo valios priklausančios priežastys, o ne atsakovo sveikata. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl jo galimybės dirbti turėjo būti vertinama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota pažyma, pagal kurią atsakovui iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir apribojimai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino minėtą pažymą, detaliai aptardamas atsakovui taikomus apribojimus ir šia pažyma rėmėsi, vertindamas apelianto galimybes dirbti. Taigi minėtoje pažymoje nurodytų apribojimų vertinimas kitaip, nei tai norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, jog apskritai pažyma nebuvo vertinta. Minėta pažyma pagrindžia, kad apeliantui taikomi atitinkami darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai, pvz. darbas aukštyje, tačiau iš esmės apeliantui nedraudžiama dirbti, taip pat nėra reikalinga specialiai įrengta vieta. Taigi pritartina ieškovei, jog apeliantui leidžiama ne tik dirbti, tačiau jo galimybės dėl tokio pobūdžio apribojimų susirasti darbą padidėja. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertindamas apelianto galimybes dirbti atsižvelgė į jo išsilavinimą, į tai, kad apeliantas turi sukaupęs gana nemažą patirtį verslo srityje (verslą vystė 15 metų, vadovavo įmonei, prekiaujančiai (duomenys neskelbtini) produktais). Pasisakydama dėl šių faktinių aplinkybių teisėjų kolegija laiko, jog nepaisant nustatytų darbo apribojimų, apelianto išsilavinimas ir jo profesinė patirtis taip pat didina galimybes dirbti. Tačiau vis tik byloje nėra įrodymų, jog apeliantas dėjo pastangas ieškodamas darbo, taip pat nepagrindė, jog apskritai negali dirbti ir užsidirbti papildomų pajamų (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, apeliantas nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kad tikslu susirasti darbą yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (CPK 178 straipsnis). Taigi aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nedirba dėl subjektyvių ir tik nuo jos valios priklausančių priežasčių.

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovo leidžiamo laisvalaikio pobūdžio galimybės dirbti vertinimo kontekste. Skundžiamame sprendime vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus aptarta, jog atsakovas gana aktyviai medžioja, medžioklės trunka naktimis ir gana ilgą laiką (medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos), o medžioklėje nėra laikomasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota pažymoje išdėstytų nurodymų (pvz. atsakovas nurodė, jog būna bokštelyje). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas lankosi naktiniuose klubuose. Nors atsakovas įrodinėja, kad toks laisvalaikio leidimas neprilyginamas darbui ir nelaikytinas kriterijumi vertinant jo darbingumą, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad laisvalaikio leidimas medžiojant taip pat reikalaujantis ištvermės laisvalaikio praleidimo būdas. Todėl nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ir laisvalaikio leidimo būdas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas nepaneigė negalintis dirbti dėl fizinės sveikatos (CPK 185 straipsnis).

29. Nors apeliantas įrodinėja, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo ir ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, tokios išvados nepadarė. Teisėjų kolegija tokiam apelianto argumentui taip pat neturi teisinio pagrindo pritarti.

30. Iš tiesų, ieškovė neneigia, jog turi nekilnojamojo turto – du butus, tačiau viename iš jų ji gyvena su vaikais, o kitą butą, kuris pirktas su banko paskola nuomoja, ir kartu moka kredito įstaigai įmokas. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė nedirba, gauna apie 875 Eur pašalpą iš valstybės, turi transporto priemonę. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, teismas aptarė ieškovės turtinę padėtį ir ją įvertino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kuriuos teisėjų kolegija priėmė, jog ieškovė be ginčo šalių dukros išlaiko ir pilnametę dukrą, kuri studijuoja universitete.

31. Vertinant apelianto turtinę padėtį išsamiai aptartos apelianto išlaidos ir padaryta išvada, jog apeliantas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Aptarta, jog atsakovas vien transportui išleidžia didžią dalį savo gaunamos netekto darbingumo pensijos, kad reguliariai kiekvieną mėnesį mokamas abonementinis mokestis už automobilio plovimą įmonėje „Švaros broliai“, atsakovo išlaidos naktiniuose klubuose. Pasisakydamas dėl atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, jog neturi jokio nekilnojamojo turto bei negauna kitų pajamų teismas laikė, jog atsakovas galimai pablogino savo turtinę padėtį sudarydamas (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį su sutuoktine, kurios pagrindu nekilnojamasis turtas oficialiai atiteko dukrai. Taip pat įvertino ir tai, jog atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jam pavedimus yra atlikusios suaugusi dukra ir sutuoktinė. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, nepaneigė teismo išvados, jog atsakovo tikroji turtinė padėtis, remiantis išlaidų ir pajamų santykiu, nėra atskleista, taip pat ir nepagrindė, jog ieškovės finansinė padėtis yra ženkliai didesnė, ir dėl ženkliai geresnės finansinės padėties apeliantas turėtų prisidėti mažesne išlaikymo suma.

32. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog teismas neįvertino didesnių pajamų, kurias ieškovė gaus pradėjusi dirbti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

33. Nagrinėjamu atveju nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis, pareiga aprūpinti vaiką pagrindiniais pirkiniais (drabužiai, avalynė, priemonės į mokyklą ir pan.), rūpintis jo poreikiais. Taigi net jei ieškovė ir gaus didesnes pajamas iš darbinės veiklos, tai neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti lygiomis dalimis prie vaiko išlaikymo, juolab kad, kaip jau buvo minėta, ieškovei tenka ir didesnė finansinė našta, nes reikia išlaikyti ir studentę dukrą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, atsakovas yra fiziškai pajėgus pagerinti savo finansinę padėtį dirbdamas, juolab kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovo išsilavinimas ir darbinė patirtis, net ir įvertinus jam taikomus su darbu susijusius apribojimus, sudaro gana plačias galimybes dirbti.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei yra atskleidžiama, todėl jis yra pajėgus lygiomis dalimis su ieškove skirti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos padarytos išvados dėl to, jog gauna daugiau pajamų nei nurodo, apeliacinės instancijos teisme nepagrindė savo sunkios finansinės padėties, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos periodinės išlaikymo sumos iki apelianto nurodomo 80 Eur išlaikymo dydžio, mokamo nepilnamečiui vaikui kiekvieną mėnesį. Taigi šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentais sumažinti ir pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Dėl apelianto teiginių, susijusių su jo finansine padėtimi, pasisakyta aukščiau nurodytais argumentais, todėl jie nekartojami. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės pasirinktas įsiskolinimo skaičiavimo būdas yra logiškas ir protingas. Taigi ir šioje dalyje teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą pagal apelianto nurodomą 80 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

51. Atmetus atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodyto, iš ieškovės nepriteistinos valstybės naudai atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 302 straipsnis). Atsakovas 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

52. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, jas pagrindė pateikdama rašytinius įrodymus – pateikti teisinių paslaugų sąskaita ir atliktų mokėjimų kopijos. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte įtvirtinto maksimalaus dydžio (1,3), – 2 248,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos pagrįstos tinkamais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dydžio, ieškovei iš atsakovo (apelianto) priteistina 1 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir 2022 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė