Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-404-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-29
Bylos Nr.: e2A-404-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01458-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Ridikas, Tomas Romeika
Atsakovas: I. M.
Ieškovas: M. A.
Advokatai: Brigita Pauliukevičienė

Civilinė byla Nr. e2A-404-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01458-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5317-877/2023 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei I. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės I. M. patikslintą priešieškinį ieškovui M. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A. 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-2151), kuriuo prašė:

- nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. A., pagal kurią jis bendrauja su sūnumi lygiai pusę laiko, kiek bendrauja mama, t. y. kas antrą mėnesio savaitę sūnus gyvena ir bendrauja su tėvu nuo sekmadienio 11.00 val. iki kito sekmadienio 11.00 val., o likusį laiką per kalendorinį mėnesį jis gyvena ir bendrauja su mama I. M.;

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas M. A. (toliau – ir ieškovas) pateiktame ieškinyje nurodė, kad su atsakove I. M. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) santuokos sudaręs nebuvo, tačiau ilgą laiką gyveno kartu kaip faktinė šeima. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. A.. Gimus sūnui, atsirado papildomų rūpesčių ir pareigų, susijusių su vaiko auginimu, dėl ko jo ir atsakovės bendras gyvenimas tapo negalimas. 2021 m. kovo mėn. pradžioje, po tarp šalių kilusio konflikto, atsakovė išsikėlė iš šeimos būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kartu pasiimdama sūnų M. A. bei apsigyveno atskirai. Pradėjus gyventi skyrium, jis teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kiekvieną mėnesį perveda atsakovei 400 Eur. Nepaisant to, jam nepavyko su atsakove gera valia susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Ieškovė manipuliuoja vaiku, neteikia informacijos apie jį. Tokia situacija tęstis negali, todėl teismo tvarka turi būti nustatyta jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Su nepilnamečiu vaiku nori praleisti kaip įmanoma daugiau laiko, sūnus yra emociškai prie jo prisirišęs, juos sieja stiprus abipusis ryšys, nori realiai prisidėti prie sūnaus auklėjimo, dėl ko, ieškovo nuomone, turi būti nustatyta maksimali jo ir nepilnamečio M. A. bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Jo siūloma bendravimo tvarka sumažintų nepilnamečio vaiko neigiamus išgyvenimus ir saugumo jausmo praradimą dėl tėvų gyvenimo skyrium, padėtų išvengti jo ir atsakovės tarpusavio konfliktų, leistų išvengti vaiko traumavimo dėl dažno gyvenamosios vietos keitimo, užtikrintų galimybę jam maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime. Gali sudaryti geras ir saugias gyvenimo sąlygas nepilnamečiam sūnui jam įprastoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat tinkamai juo pasirūpinti finansiškai. Nesudarius jam galimybės kaip įmanoma ilgiau matytis ir bendrauti su sūnumi, nepilnametis M. A. patirs didelį emocinį šoką, kas pakenks jo darniam vystymuisi.

3. Atsakovė I. M. 2023 m. kovo 6 d. pateikė byloje priešieškinį (reg. Nr. DOK-28374), kurį vėliau patikslino. Atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu (reg. Nr. DOK-60817) prašė:

- nustatyti nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ja;

- nustatyti ieškovo ir nepilnamečiu sūnaus M. A. bendravimo tvarką:

1.1) tėvas M. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. A. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš motinos I. M. gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir pristatydamas sūnų į (duomenys neskelbtini) centrą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pirmadienį 8.00 val.;

1.2) tėvas M. A. bendrauja su sūnumi M. A. kiekvieną savaitę darbo dienomis dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas nepilnametį sūnų M. A. iš ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) centro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)), pasibaigus užsiėmimams, ir grąžindamas nepilnametį sūnų M. A. į motinos I. M. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Apie planuojamą susitikimą su nepilnamečiu sūnumi M. A. vaiko motiną I. M. tėvas M. A. informuoja ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas;

1.3) tėvas M. A. ir motina I. M. turi teisę nepilnamečio sūnaus M. A. ugdymo įstaigos atostogų metu praleisti su sūnumi nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų;

1.4) I. M. ir M. A. turi teisę atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi M. A. laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Vienas kitą tėvai apie numatomą atostogų kelionę informuoja likus 1 savaitei iki planuojamo išvykimo. I. M. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi nepilnamečio sūnaus išvykimo dokumentai (gimimo liudijimas, pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas / sutikimas), I. M. įsipareigoja pasirūpinti, kad nepilnametis sūnus M. A. tokius dokumentus turėtų. Tėvas M. A. įsipareigoja jam perduotus nepilnamečio sūnaus M. A. dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę), jeigu tokie buvo reikalingi, grąžinti I. M. sūnaus grąžinimo motinai metu;

1.5) motina I. M. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. A. telefonu ir / ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio sūnaus M. A. sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos bei I. M. telefono numerio pasikeitimus;

1.6) tėvas M. A. įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną I. M. telefonu ir / ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio sūnaus M. A. sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju) pasikeitimus, tuo atveju, kai nepilnametis sūnus M. A. laiką leidžia su tėvu M. A.;

1.7) motina I. M. įsipareigoja netrukdyti M. A. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus M. A. yra motinos priežiūroje ir globoje;

1.8) tėvas M. A. įsipareigoja netrukdyti I. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus yra tėvo priežiūroje ir globoje;

- priteisti iš ieškovo nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 21 d.) nepilnamečio sūnaus M. A. išlaikymui 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui), t. y. vaiko motinai I. M.;

- priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad M. A. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes ji ir sūnus turi itin artimą ryšį, visą laiką leidžia kartu (mokosi, pramogauja, miega), yra vienas prie kito emociškai prisirišę. Sutinka su tuo, jog turi būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką, kuri atitinka tiek paties nepilnamečio M. A., tiek ir jo tėvo (ieškovo) M. A. poreikius ir teisėtus interesus. Šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje yra visi sūnui reikalingi žaislai ir daiktai, jis turi nusistovėjusį dienos rėžimą, kurio jie abu laikosi. Tarp jos ir sūnaus yra susiformavęs artimas ryšys, jie vienas prie kito labai prisirišę, kartu miega, leidžia laisvalaikį. Sūnaus atskyrimas nuo jos ilgesniam laikui pakenktų M. A. emocinei ir psichologinei būsenai. Be to, sūnus gana greitai pradės lankyti mokyklą, todėl jo ir tėvo bendravimo tvarka turi būti tokia, jog nesukeltų M. A. nesaugumo ar nestabilumo jausmo. Niekada netrukdė ir nedraudė ieškovui bendrauti bei susitikti su sūnumi, niekada nepiktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis, todėl neketina to daryti ir ateityje. Prašė priteisti iš atsakovo ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad jos prašoma priteisti mėnesinio išlaikymo suma (400 Eur) yra visiškai pagrįsta ir tokio dydžio išlaikymas šiuo metu yra būtinas. Sūnus lanko darželį, jo vardu sudaryta kaupiamojo draudimo sutartis, ji patiria išlaidas gyvenamosios patalpos (kurioje su vaiku kartu gyvena) nuomai ir išlaikymui, nemažai lėšų skiria vaiko laisvalaikiui ir ugdymui – vyksta į žaidimų kambarius ir baseiną, perka žaislus ir lavinimo priemonės. Nuolat patiria ir nenumatytų išlaidų (pvz., vaiko draugų gimtadieniai ir pan.). Kadangi sūnus nuolat gyvena su ja, būtent jai tenka ir pareiga sudaryti tinkamas sąlygas sūnaus augimui ir vystymuisi, rūpintis kasdiene jo priežiūra. Todėl ieškovas nepilnamečiam vaikui turi teikti ne mažesnį kaip 400 Eur mėnesinį išlaikymą. Tokia pačia apimtimi (400 Eur) prie vaiko išlaikymo prisidės ir ji, nes užsiima individualia veikla, turi ne vieną pajamų šaltinį, jai nuolat finansiškai padeda tėvai.

5. Ieškovas 2023 m. birželio 15 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį (reg. Nr. DOK-75209) nurodė, jog neprieštarauja tam, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nesutinka su ieškovės siūloma jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, šį patikslinto priešieškinio reikalavimą prašė atmesti. Pažymėjo, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais iš esmės atitinka modelį „50:50 procentų laiko“, kam jis neprieštarauja. Tačiau atsakovė visiškai nepagrįstai siekia apriboti jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo laiką darbo dienomis vos iki kelių valandų, o tai neatitinka nei jo, nei nepilnamečio M. A. interesų. Tėvo ir sūnaus trumpalaikis pasimatymas darbo dienomis po kelias valandas nesudaro jokios galimybės jam realiai prisidėti prie sūnaus auklėjimo ir gyvenimo vertybių formavimo. Kaip ir atsakovė, jis gali užtikrinti tinkamą sūnaus dienos ir ugdymo rėžimą. Be to, pats vaikas rodo didelį norą bendrauti su juo, primygtinai to prašo. Pažymėjo tai, kad jo gyvenamoji vieta sūnui yra visiškai įprasta, vaikas nuo pat gimimo ten ilgą laiką gyveno, turi savo asmeninę erdvę, taip pat nėra jokių kliūčių M. A. lankyti tą pačią ugdymo įstaigą. Tuo tarpu pati atsakovė nuolat keičia nuomojamus būstus, dėl ko negali vaikui užtikrinti stabilios gyvenamosios aplinkos. Dėl šių priežasčių yra įsitikinęs, jog bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ labiausiai atitinka tiek jo, tiek ir paties vaiko interesus. Kitos atsakovės siūlomos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nuostatos nekeičia jo siūlomos bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“, todėl gali būti teismo įtrauktos į nustatytiną bendravimo tvarką. Atsakovės reikalavimas dėl atostogų trukmės turėtų būti patikslintas, nenurodant konkretaus dienų skaičiaus, o atostogų laiką padalijant tarp tėvų per pusę. Pasisakydamas dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, nurodė tai, kad atsakovės teiginiai, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 501,66 Eur suma yra niekuo nepagrįsti. Tokia suma M. A. poreikių tenkinimui nėra reikalinga, nes vaikas neturi jokių specialių poreikių, dar nėra išryškėję ir jokie išskirtiniai jo gabumai ar pomėgiai, kuriuos reikėtų specialiai lavinti, išskyrus bendro pobūdžio žaidimus ir įprastinį maistą. Vaikas neserga jokiomis ligomis, dėl kurių jam būtų reikalinga išskirtinė slauga ar priežiūra, kokie nors medikamentai, todėl jo visus poreikius, įskaitant laisvalaikį bei lavinimą, visiškai patenkina 600 Eur suma per mėnesį, kurią privalo teikti abu tėvai. Atsakovė, prašydama iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisti po 400 Eur per mėnesį, nepateikė jokių įrodymų, kokia apimtimi ji pati prisideda prie sūnaus poreikių tenkinimo. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal modelį „50:50 procentų laiko“, jokia papildoma išlaikymo suma negali būti nustatyta, nes išlaidos vaiko išlaikymui kiekvienam iš tėvų teks tokia pačia apimtimi. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta atsakovės siūloma jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, jis sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, nes atsakovė su sūnumi bendrautų daugiau dienų per mėnesį nei ieškovas, todėl atitinkamai jai tektų ir šiek tiek didesnė vaiko išlaikymo našta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

- nustatė nepilnamečio vaiko M. A. nuolatinę gyvenamąją vietą iki vaiko pilnametystės su jo motina I. M.;

- priteisė iš ieškovo M. A. nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 21 d.) nepilnamečio sūnaus M. A. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) – motinai I. M.;

- nustatė ieškovo M. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. A. tvarką:

1.1) M. A. su sūnumi M. A. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 18.00 val. ir grąžindamas M. A. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 18.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo;

1.2) I. M. ir M. A. turi teisę atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi M. A. laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Vienas kitą tėvai apie numatomą atostogų kelionę informuoja likus 1 savaitei iki planuojamo išvykimo. I. M. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi nepilnamečio sūnaus išvykimo dokumentai (gimimo liudijimas, pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas / sutikimas), I. M. įsipareigoja pasirūpinti, kad nepilnametis sūnus M. A. tokius dokumentus turėtų. Tėvas M. A. įsipareigoja jam perduotus nepilnamečio sūnaus M. A. dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę), jeigu tokie buvo reikalingi, grąžinti motinai I. M. sūnaus grąžinimo motinai metu;

1.3) motina I. M. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. A. telefonu ir / ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio sūnaus M. A. sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos bei I. M. telefono numerio pasikeitimus;

1.4) tėvas M. A. įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną I. M. telefonu ir / ar kitomis ryšio priemonėmis apie nepilnamečio sūnaus M. A. sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju) pasikeitimus tuo atveju, kai nepilnametis sūnus M. A. laiką leidžia su tėvu M. A.;

1.5) motina I. M. įsipareigoja netrukdyti M. A. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus M. A. yra motinos priežiūroje ir globoje;

1.6) tėvas M. A. įsipareigoja netrukdyti I. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus yra tėvo priežiūroje ir globoje;

- priteisė valstybei iš ieškovo M. A. 36 Eur dydžio žyminį mokestį.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio vaiko motina tinkamai prižiūri ir rūpinasi juo, vaikas yra prisirišęs prie motinos, todėl sprendė, jog M. A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitiktų vaiko interesus, ko pasėkoje tenkino patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė verčiasi individualia veikla, todėl jų darbo grafikas nėra griežtai reglamentuotas ir kiekvienas iš jų gali koreguoti savo darbo laiką. Abi ginčo šalys turi naujus gyvenimo partnerius, kurie neišvengiamai dalyvauja ne tik jų asmeniniame gyvenime, bet ir bendraujant su šalių nepilnamečiu sūnumi.

9. Teismas, vertindamas priešpriešinius šalių argumentus dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pažymėjo, jog M. A. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą dienos metu, todėl atmetė atsakovės argumentus, jog dėl ieškovo darbo pobūdžio jis tuo metu vaiko prižiūrėti negalėtų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir su kitais, tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos nariais, todėl laikė nereikšmingais atsakovės argumentus, jog M. A. yra paliekamas kitų asmenų priežiūrai, nes ir ji analogiškai tuo metu, kai dirba vakarais, vaiką patiki savo artimųjų giminaičių priežiūrai.

10. Teismas, nustatęs, kad abi ginčo šalys savo sūnui yra sudariusios tinkamas buities sąlygas, vaikas nuo gimimo gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, ši aplinka vaikui yra pažįstama ir artima, abu tėvai yra rūpestingi, mylintys vaiką ir siekiantys užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, sprendė, jog yra visos sąlygos tam, kad būtų galima nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Teismas laikė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus, užtikrina šalių lygias teises ugdyti ir auklėti sūnų, ypač atsižvelgiant į tai, kad augančio berniuko asmenybės formavimui yra labai svarbus tėvo pavyzdys ir autoritetas.

11. Teismas konstatavo, kad esant labai dideliam šalių konfliktiškumui tik vieną kartą per savaitę, o ne kelis kartus perduodant vaiką kitam tėvui, tai sumažins M. A. išgyvenimus, taip pat sumažins galimybę šalims konfliktuoti tarpusavyje dėl su vaiko perdavimu susijusių klausimų.

12. Teismas, analizuodamas atsakovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, pripažino, kad ji siekia, jog tėvas su sūnumi savaitės bėgyje bendrautų minimaliai, pilnavertis bendravimo laikas su nakvynėmis būtų galimas tik kas antrą savaitgalį. Atsakovės siūlomoje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje įtvirtinta sąlyga, jog ieškovas gali pasirinkti kuriomis darbo dienomis bendraus su sūnumi, teismo vertinimu, yra pakankamai neapibrėžta. Tokia sąlyga įtvirtintų nuolatinį privalomą šalių tarpusavio bendravimą, suderinant galimas tėvo ir sūnaus bendravimo dienas, kas sąlygotų nuolatinių konfliktų tarp šalių kilimą.

13. Teismas konstatavo, kad tėvui aktyviai siekiant maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos, turint galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi ir pačiam vaikui to pageidaujant, būtų neteisinga pritarti atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomai bendravimo tvarkai, pagal kurią (teismo paskaičiavimais) proporcija atsakovės ir ieškovo su vaiku praleidžiamo laiko atžvilgiu būtų 88:12. Pagal tokią tvarką ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku vos 4,67 dienas per mėnesį, kas neatitiktų vaiko interesų, taip pat pažeistų tėvų lygybės principą.

14. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės keliamos sąlygos dėl vaiko daiktų perdavimo, nurodė, kad tai taip pat gali užprogramuoti šalių konfliktus ateityje dėl daiktų neišsaugojimo, į tokius konfliktus gali būti įtrauktas ir pats vaikas, todėl sprendė, jog racionalus ir protingas yra ieškovo įsipareigojimas aprūpinti vaiką mokymo priemonėmis ir apranga, kuri bus reikalinga vaikui savaitės, kurią jis leidžia su tėvu, eigoje.

15. Teismas nustatė, kad vaikas kitam tėvui yra perduodamas sekmadienį 18.00 val., tam, jog būtų pilnai išnaudotas savaitgalio laikas bendrauti su vaiku bei būtų pakankamai laiko vaiką suruošti į ugdymo įstaigą bei pailsėti prieš ugdymo savaitės pradžią.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nemotyvavo jos nurodomos bendravimo atostogų metu tvarkos būtinumo, įvertinęs nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, sprendė, jos toks modelis yra tinkamas bendrauti ir atostogų metu, be kita ko, jis užtikrina ir šalių lygiateisiškumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui dvi savaitės praleistos su vienu iš tėvų pernelyg išbalansuotų nusistovėjusį gyvenamosios vietos ritmą, todėl sprendė, jog nustatyti kitokią, specialią bendravimo tvarką, atostogų metu nėra tikslinga.

17. Teismas, įvertinęs tai, kad M. A. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendė, kad kitos atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos sąlygos (dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos Respublikos; dėl vaiko dokumentų perdavimo; dėl vaiko bendravimo su tėvais telekomunikacijų įrenginiais; dėl vienas kito informavimo apie vaiko sveikatos būklę, gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimą) atitinka vaiko interesus, yra reikalingos užtikrinti sklandų šalių bendravimą, todėl jomis papildė ieškovo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečio vaiku tvarką.

18. Teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą nustatė, kad dalis atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytų sumų, kurias ji tariamai išleidžia M. A. poreikiams tenkinti, prasilenkia su realybe. Pažymėjo, jog atsakovės nurodoma vaikui drabužiams ir avalynei kas mėnesį skiriama suma – 350–400 Eur, jo laisvalaikiui skiriama suma – 300 Eur, taip pat maistui skiriama suma – 250 Eur (kuomet vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir ten yra maitinamas), yra nepagrįstai didelės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaiko ne tik būtinuosius, bet ir visus kitus poreikius pilnai patenkina 800 Eur suma, kurią lygiomis dalimis turėtų skirti abu tėvai.

19. Nustatęs tėvo bendravimo su sūnumi tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, teismas konstatavo, kad tokiu būdu abu tėvai faktiškai tenkins daugumą vaiko poreikių, patirdami iš esmės vienodas išlaidas. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų bus lygus, o tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, todėl išlaikymo išlaidos, teismo vertinimu, turi tekti ir motinai.

20. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie ginčo šalių gaunamas pajamas bei turtą, pažymėjo tai, kad abi ginčo šalys pilnai neatskleidė savo pajamų, todėl sprendė, jog ieškovo ir atsakovės pajamos yra panašaus dydžio.

21. Teismas, nustatęs tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, konstatavo, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina ir dėl to jai patiriant su kasdieniais vaiko poreikiais nesusijusių išlaidų yra pagrindas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti iš dalies. Todėl teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui M. A. išlaikymą – po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų tam, kad būtų patenkinti kiti vaiko poreikiai, kurie gali atsirasti motinai, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, įgyvendinant motinos valdžią (pvz., išlaidos vaiko dokumentų parengimui, dokumentų ugdymo įstaigoms gavimas ir kt.).

22. Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės buvo patenkinta po lygiai abiejų šalių reikalavimų (vaiko bendravimo tvarka su tėvu nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą modelį, tačiau įtraukiant ir dalį atsakovės pasiūlytų sąlygų; patenkintas atsakovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja; iš dalies (25 proc.) patenkintas reikalavimas priteisti išlaikymą vaikui). Remdamasis tuo, bei įvertinęs ginčo šalių procesinį elgesį, teismas sprendė tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti.

23. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendime ir rezoliucinės sprendimo 4 dalies 1 punktą išdėstė taip: ,,M. A. su sūnumi M. A. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 18.00 val. ir grąžindamas M. A. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 18.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo įsiteisėjimo“. Minėta nutartimi, teismas taip pat grąžino ieškovui M. A. 36 Eur žyminio mokesčio permoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant jos patikslintame priešieškinyje suformuluotus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, šališkas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–179, 183, 185 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, skundžiamame sprendime padarytos išvados yra prieštaraujančios viena kitai.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Pirmosios instancijos teismas visas byloje esančias aplinkybes vertino tik vaiko tėvo naudai, tačiau nepasisakė apie paties vaiko interesus. Nėra aišku, kaip teismas pagal jos pateiktą patikslintą priešieškinį suskaičiavo tėvo ir vaiko bendravimo valandas, kai tikslios valandos priešieškinyje nebuvo nurodytos. Valandos, kurias ieškovas praleistų su sūnumi, teismo suskaičiuotos formaliai, tikslingai siekiant sukritikuoti atsakovės pateiktą susitikimų grafiką, nepaisant to, kad tokio grafiko šalys laikėsi nuo 2021 m. kovo mėn. Be to, teismas apsiribojo formaliu šalių grafiko patvirtinimu, nors turėjo galimybę pats nustatyti, jo nuomone, labiausiai vaiko interesus atitinkantį grafiką.

24.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, visiškai neatsižvelgė į jos nurodytas faktines aplinkybes dėl tėvo negebėjimo gydyti vaikui pasikartojantį dermatitą bei kitas ligas, tėvo negebėjimą maitinti sūnų visaverčiu maistu. Apeliantės nuomone, teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kas tokio amžiaus vaikui svarbiausia – jo trapų suvokimą, nes vaikas nuomonę greitai gali pakeisti, todėl iš pas tėvą surengtos apklausos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko pasakyti žodžiai dar nesudaro pagrindo jį tokiam ilgam laikotarpiui atskirti nuo motinos.

24.4. Skundžiamo sprendimo išvados yra prieštaraujančios viena kitai. Teismas nustatęs, kad ji turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, geba tenkinti visus vaiko poreikius, atsižvelgęs į stiprų tarpusavio ryšį, sūnaus M. A. gyvenamąją vietą nustatė su ja, tačiau vėliau, spręsdamas tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, teismas prioritetą jau suteikė ieškovo pasiūlytai bendravimo tvarkai pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Tokiu būdu teismas mažametį vaiką iš esmės atskyrė nuo motinos ir savo nuožiūra nustatė visiškai vaiko poreikių neatitinkantį bendravimo modelį.

24.5. Apeliantė pažymėjo, kad patikslintu priešieškiniu siūlomos tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ginčo šalys faktiškai laikėsi nuo 2021 m. kovo mėn., kuomet ji su sūnumi išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo. Nepilnametis M. A. prie tokios bendravimo tvarkos, siūlytos nustatyti jos patikslintu priešieškiniu, jau buvo pripratęs, ji jam buvo aiški, vaikas jautėsi saugus ir ramus. Todėl, apeliantės nuomone, teismo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ yra neracionali ir neužtikrinanti jam saugios ir stabilios gyvenamosios aplinkos, vaikas nėra pratęs būti atskirtas nuo mamos visą savaitę. Tokio amžiaus vaikui yra būtina užtikrinti stabilią ir saugią namų aplinką, tinkamą dienos rėžimą, o šių poreikių užtikrinimas neįmanomas kiekvieną savaitę vaikui gyvenant skirtinguose namuose.

24.6. Pagal specialistų teikiamas rekomendacijas yra siūloma, jog 3–5 m. vaikas be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti, o su tėvu vaikas nepertraukiamai savaitę ar ilgiau gali būti tik sulaukęs 14 m. Todėl apeliantė laiko, kad vaikui, kuris nuo mažens augo su ja, kuriuo išimtinai visą laiką rūpinosi ji, kuris yra prie jos, savo mamos, labai prisirišęs, teismo nustatyta bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ padarys nepataisomą žalą.

Šalies argumentai

24.7. Apeliantė nesupranta ir kokiais duomenimis remiantis teismas priėmė išvadas, jog jos pateiktame patikslintame priešieškinyje nurodytos sąlygos gali užprogramuoti šalių konfliktus ateityje dėl daiktų neišsaugojimo, nors apeliantė yra nurodžiusi, kad ieškovas dažnai parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą negrąžindavo iš asmeninių lėšų sūnui pirktų daiktų ir aksesuarų, taip pat yra negrąžinęs ir sūnaus paso.

24.8. Apeliantė pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo išspręsti itin aktualūs klausimai, tokie kaip: kas nepilnamečiu sūnumi rūpinasi jo ligos atveju; kokia informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo procesą ir jo rezultatus, elgesį, papildomą ugdymą, laisvalaikį ir pan. tėvai dalinsis; kaip šalys spręs klausimus, kylančius dėl sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo / pakeitimo; kokiais principais remiantis bus auklėjamas sūnus; kaip gydomos jo ligos; klausimai dėl sūnaus mitybos ir kt.

24.9. Atsakovė laiko, kad visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas skundžiamas sprendimas yra ir dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, apeliantei nėra aiški nurodyta skundžiamo sprendimo dalies esmė.

24.10. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai jos patikslintame priešieškinyje sudarytoje sūnaus poreikių lentelėje įrašytas sumas laikė prasilenkiančias su realybe. Nėra suprantama, kodėl teismas neįpareigojo jos pateikti tikslesnių skaičiavimų, jei kilo neaiškumų dėl poreikių lentelėje nurodytų sumų. Jos nurodytos išlaidos yra realios ir patiriamos kiekvieną mėnesį, kadangi visais drabužiais, avalyne, aksesuarais ir kitais reikalingais daiktais, nuo sūnaus gimimo rūpinasi išimtinai ji. Tam pagrįsti ji pateikė aibę dokumentų bei fotonuotraukų. Atsakovės nuomone, būtent pirmosios instancijos teismas nesusistemino ir nepagrindė skundžiamu sprendimu iš ieškovo priteistinos išlaikymo sumos, nėra aišku, kokius konkrečius vaiko poreikius tokio dydžio išlaikymas turėtų tenkinti.

24.11. Atsakovė nepagrįstu laiko ir skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nepaskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš teismo posėdžiuose duotų ginčo šalių paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovo ir atsakovės pozicijos bei nuomonės ginčo klausimais kardinaliai išsiskyrė, todėl vien dėl šios priežasties nepaskirstyti tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, apeliantės nuomone, nėra sąžininga ir teisėta. Be to, būtent ieškovo atstovas nuolat teikė įvairius prašymus, kitaip vilkino civilinės bylos nagrinėjimą. Todėl nėra aišku, kodėl tenkinus priešieškinį iš dalies, teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir proporcingos jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies nepriteisė iš ieškovo.

Atsiliepimas

25. Ieškovas M. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

25.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus, taip pat įvertino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadą byloje. Atsakovė savo argumentų, jog tariamai pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrindė, kaip ir teiginio, jog teismas tariamai buvo šališkas atsakovės atžvilgiu.

25.2. Kuo teismas tariamai pažeidė atsakovės nurodytas teisės normas (CPK 176–179, 183, 185 straipsnius), atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, tik prieštaringais savo argumentais teigia, kad teismas tariamai padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Su tokiais atsakovės deklaratyviais teiginiais nesutinka, nes būtent pati atsakovė nuolat prieštarauja pati sau. Vien tai, kad atsakovė sudarė vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, savaime nereiškia, jog tėvo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti ribojama, todėl teismo argumentai ir padarytos išvados niekaip neprieštarauja viena kitai.

25.3. Patikslintame priešieškinyje atsakovė reikalavo patvirtinti jos siūlomą konkrečią (minimalią) tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kurią apibrėžė dienomis bei valandomis, tuo pačiu pagrindu teikia ir apeliacinį skundą, tačiau jame jau teigia, kad jos siūlomas bendravimo su vaiku laikas yra tik preliminarus ir tėvas gali pasiimti vaiką anksčiau, taip prieštaraudama pati sau. Dėl šalių didelio konfliktiškumo joks abipusiu susitarimu pagrįstas vaiko ankstesnis paėmimas nėra įmanomas.

25.4. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų įgijusi kokį nors išsilavinimą medicinos, slaugos bei priežiūros, edukacijos ar sveikos mitybos srityje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog tėvas nesugebėtų užtikrinti tinkamos priežiūros, mitybos ar slaugos bei gydymo vaikui susirgus. Skyriaus atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaiko tėvas pilnai gali pasirūpinti sūnumi bei jį prižiūrėti, o duomenų, liudijančių tai, kad jis negalėtų suteikti vaikui reikalingą medicininę pagalbą ir gydymą, nėra.

25.5. Atsakovė niekaip nepagrindė ir nepaaiškino, kokiu būdu teismas atskyrė vaiką nuo motinos, jeigu skundžiamu sprendimu tiesiog įgyvendino įstatymo nuostatą dėl tėvų valdžios lygybės.

25.6. Atsakovė niekuo nepagrindė ir savo teiginio, jog tariamai prie jos siūlomos bendravimo su tėvu tvarkos sūnus jau buvo pripratęs, ji užtikrino stabilumą ir tinkamą dienos rėžimą. Šiuo atveju yra priešingai, nes būtent atsakovė neužtikrina deramo vaiko ugdymo proceso ir dienos rėžimo, sūnų į darželį veda labai retai.

Žemesnės instancijos teismas

25.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, abu tėvai patirs analogiškas vaiko išlaikymo išlaidas, todėl 100 Eur dydžio išlaikymo suma papildomų vaiko išlaidų apmokėjimui yra pakankama. Jeigu bus papildomų išlaidų vaiko išlaikymui arba bus reikalingos didesnės momentinės išlaidos, šalys dėl jų apmokėjimo gali susitarti papildomai. Atsakovei pateikus pagrįstai patirtų papildomų išlaidų dokumentus, jis yra pasirengęs pusę tokių išlaidų nedelsiant kompensuoti.

25.8. Ieškovo nuomone, teismas visiškai pagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidų byloje nepaskirstyti. Teismas, įvertinęs ginčo šalių procesinį elgesį, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ką ir padarė. Atsakovė kvestionuodama tokią teismo teisę išeina už teisingumo sampratos ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokio prašymo motyvų / argumentų. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šalys savo poziciją dėl ginčytinų klausimų yra aiškiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, žodinis bylos nagrinėjimas tik padidintų šalių ir teismo išlaidas, todėl su prašymu dėl žodinio bylos nagrinėjimo nesutiko.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį aiškiai pagrįsti ir motyvuoti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz. kilusį poreikį apklausti liudytoją, specialistą, nepilnametį vaiką ar pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

31. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: du vaizdo įrašus, garso įrašą ir susirašinėjimą su ieškovu (5 telefono ekrano nuotraukas). Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

32. Ieškovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su tuo, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai būtų prijungti prie bylos. Kartu ieškovas taip pat pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) darželio grupės lankomumo žiniaraštį už 2023 m. rugsėjo mėn., susirašinėjimą su atsakove (4 telefono ekrano nuotraukas), garso ir vaizdo įrašus. Pažymėjo, kad šių įrodymų būtinybė iškilo po to, kai buvo gautas apeliacinis skundas.

33. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

Žemesnės instancijos teismas

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, remdamasis CPK 17 straipsnyje įtvirtintu ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principu (naujus įrodymus pateikė abi ginčo šalys) priima kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčo šalių pateiktus naujus įrodymus. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo šalių pateiktų naujų įrodymų pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne) šališkumo

35. Apeliantė savo apeliaciniame skunde ne kartą pažymėjo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, jame juntamos išankstinės teismo nuostatos jos atžvilgiu, byloje esančias aplinkybes teismas vertino išimtinai ieškovo naudai, o pačios sprendime padarytos išvados yra prieštaraujančios viena kitai.

36. Atsakydama į apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, jog sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta subjektyvi abejonė gali būti laikoma svarbia, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju, viena vertus, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka byloje reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi toks atsakovės prašymas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Kita vertus, atsakovės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai dalinai nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio tenkinimas; patikslinto priešieškinio tenkinimas tik iš dalies) savaime negali būti vertinamas kaip teismo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindas.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo pripažintini nepagrįstais.

Dėl apeliacijos objekto

38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ bei atsižvelgiant į nustatytą tokią bendravimo tvarką, priteistas nepilnamečiam vaikui 100 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, taip pat teismo sprendimo dalies dėl ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (ne) paskirstymo įvertinimas.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tėvo M. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. A. tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Atsakovė apeliaciniu skundu su tokia tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nesutinka, tokį nesutikimą motyvuodama tuo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama, neužtikrina stabilios ir saugios nepilnamečio vaiko aplinkos, prieštarauja paties vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

40. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

41. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., taip pat atsižvelgiant į paties vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

42. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

43. Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir gali būti nustatyta konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad su abiem tėvais vaikas jaučiasi gerai, yra saugus ir laimingas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į 2023 m. kovo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-122 užfiksuotą paties nepilnamečio M. A. nuomonę, kad: jam patinka laiką leisti su abiem tėvais; jis myli ir tėtį, ir mamą; abu tėvai jam yra geri; jo neskriaudžia ir rūpinasi; jam labiau patinka kartu leisti laiką su tėčiu. Minėtą išvadą patvirtina ir civilinėje byloje gausiai abiejų ginčo šalių pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nepilnametis M. A. būdamas tiek su motina, tiek su tėvu yra puikios emocinės būsenos, abiejų tėvų gyvenamojoje aplinkoje jis jaučiasi patogiai ir saugiai, yra pilnai aprūpintas (tiek pas tėvą, tiek pas motiną turi itin daug žaislų; su abiem tėvais keliauja ir pramogauja). Tai, kad pas abu tėvus vaikas ir dabartiniu metu jaučiasi saugus ir laimingas, patvirtina tiek atsakovės su apeliaciniu skundu, tiek ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti vaizdo įrašai.

45. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad abi šalys patenkina ne tik būtinuosius, tačiau ir kitus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankama vaiką materialiai išlaikyti ir viskuo aprūpinti tais laikotarpiais, kuriuos jis leidžia individuliai pas kiekvieną iš tėvų. Vaikui abiejų šalių gyvenamosiose vietose aplinka yra pažįstama ir tinkama, gyvenimo sąlygos iš esmės analogiškos (tėvas M. A. gyvena 68 kv. m bute, adresu: (duomenys neskelbtini); bute vienas miegamasis kambarys, svetainė su virtuve; tualetas ir vonia; yra visi patogumai; namuose švaru ir tvarkinga; vaikui skirta atskira lova; užtikrintos visos būtinos ir reikalingos gyvenimo sąlygos (žr. 2023 m. kovo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-70); motina I. M. gyvena 54 kv. m bute, adresu: (duomenys neskelbtini); būste vienas miegamasis kambarys, svetainė su virtuve; tualeto-vonios patalpa: yra visi patogumai; namuose švaru ir tvarkinga; vaikas dalinasi kambariu su mama; užtikrintos visos būtinos ir reikalingos gyvenimo sąlygos (žr. 2023 m. kovo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-71)). Abiejų ginčo šalių gyvenamosios vietos (ieškovo – (duomenys neskelbtini); atsakovės – (duomenys neskelbtini)) yra netoli viena nuo kitos, jos taip pat iš esmės yra panašiu atstumu nutolusios ir nuo vaiko lankomos ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) centro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)). Kiekvieno iš tėvų užimtumas kai tiek ieškovas, tiek atsakovė vykdo individualią veiklą (ieškovas verčiasi prekyba automobiliais; atsakovė užsiima grožio paslaugų teikimu) reiškia, jog jie yra visiškai laisvi planuodami savo dienos rėžimą, esant poreikiui gali jį nesunkiai koreguoti, o tai leidžia be jokių trikdžių vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą ir paimti iš jos, tai pat leidžia lengvai vaiką perduoti vienas kitam.

46. Atsižvelgiant į aplinkybes, išdėstytas šios nutarties 44–45 punktuose, atsakovės teiginiai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ yra neracionali, neužtikrina stabilios ir saugios vaiko aplinkos bei prieštarauja paties vaiko interesams, atmestini kaip nepagrįsti.

47. Nors atsakovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus ir dėl to, kad specialistai bendravimo tvarkos pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tokio amžiaus vaikui nerekomenduoja ir ji nėra tinkama būtent nepilnamečiui M. A. dėl jo sveikatos būklės ir tėvo negebėjimo gydyti vaiko ligų bei maitinti sūnų visaverčiu maistu, ko pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantės, neįvertino, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovas rūpinasi vaiko sveikata tiek nuolat domėdamasis jos būkle, tiek užsiimdamas su vaiku aktyvia veikla, kuri ne tik plečia vaiko akiratį ir pasaulėžiūrą, tačiau ir stiprina jo sveikatą (išvykos prie jūros, jodinėjimas, baseino lankymas). Tokiu būdu atsakovės teiginiai, kad ieškovas yra nepajėgus tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečio sūnaus sveikatos būkle ar tinkama jo mityba (kai byloje apskritai nėra jokių duomenų, jog M. A. sveikatos būklė būtų prasta ar jis turėtų kokių nors mitybos sutrikimų) laikytini nepagrįstais. Byloje nėra tokius atsakovės teiginius pagrindžiančių duomenų, kaip ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad tėvo bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ realiai būtų žalinga M. A. sveikatai ir jo emocinei būklei.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos variantas (jos 1.2 punktas), pagal kurį nepilnametis M. A. su tėvu bendrautų kiekvieną savaitę dvi darbo dienas pasirinktinai, apie kiekvieną planuojamą susitikimą ieškovui informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, kaip tik nesuteiktų vaikui taip apeliantės deklaruojamo (siekiamo) stabilumo ir neužtikrintų tinkamo vaiko dienos / savaitės rėžimo laikymosi, kadangi vaikas su tėvu bendrautų chaotiškai, kiekvieną savaitę tėvo ir vaiko susitikimai galimai vyktų vis kitomis dienomis ir kitu laiku. Tokia bendravimo tvarka neleistų vaikui turėti konkretaus savaitės, kuomet jis lanko ugdymo įstaigą, rėžimo, veiktų išbalansuojančiai. Pagal atsakovės siūlomą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, ginčo šalys turėtų itin dažnai pačios kontaktuoti dėl vaiko perdavimo / grąžinimo, kas esant dideliam ieškovo ir atsakovės tarpusavio priešiškumui, neigimai veiktų tiek pačius tėvus, tiek ilgainiui galėtų neigiamai paveikti ir vaiko emocinę būseną, nuolatiniai tėvų konfliktai galimai mažintų jo norą matytis ir susitikti su tėvu. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ieškovui turint realią galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi ir pačiam vaikui to pageidaujant, pažeistų ir tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis).

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta jokių pagrindų, kuriems esant, nagrinėjamu atveju, kiltų būtinybė riboti maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą. Be to, įvertinus šalių gana sudėtingus tarpusavio santykius ((duomenys neskelbtini) centro 2023 m. liepos 24 d. pagalbos planas liudija, kad: tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl vaiko pasiėmimo / parvežimo atgal; ginčo šalys vaiku manipuliuoja; ginčo šalys konfliktuoja, į konfliktus įtraukdamas naujus gyvenimo partnerius, policijos pareigūnus, socialines paslaugas teikiančius specialistus; specialistų, teikiančių ginčo šalims socialines paslaugas, nuomone, jie ir toliau konfliktuos, negebės susitarti, nebendradarbiaus su vaiku susijusiais klausimais), spręstina, kad tėvo bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ labiausiai atitinka ir pačių ginčo šalių interesus – itin reti šalių susitikimai sumažins jų tarpusavio konfliktų kilimo galimybę, užkirs kelią tėvų norui manipuliuoti vaiku, sudarys šalims galimybes racionaliau planuoti savo laisvą laiką, išvengti įvairių nesusipratimų, susijusių su daiktų / žaislų / rūbų perdavimu.

50. Atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad į pirmosios instancijos teismo patvirtintą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nėra įtraukti jai svarbūs klausimai, tokie kaip: kas nepilnamečiu sūnumi rūpinasi jo ligos atveju; kokia informacija apie vaiko sveikatą, ugdymo procesą ir jo rezultatus, elgesį, papildomą ugdymą, laisvalaikį ir pan. tėvai dalinsis; kaip šalys spręs klausimus, kylančius dėl sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo / pakeitimo; kokiais principais remiantis bus auklėjamas sūnus; kaip gydomos jo ligos; klausimai dėl sūnaus mitybos ir kt. Pažymėtina, kad nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku realiai nėra įmanoma į ją įtraukti ir sureguliuoti visų augančio vaiko gyvenime galinčių iškiltų klausimų ar situacijų. Atsižvelgiant į tai, vaiko tėvai turi pareigą, esant poreikiui diskutuoti, kalbėtis ir bendradarbiauti dėl to, kas yra geriausia jų vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieškoti bendro sutarimo, kad būtų geriausiai užtikrinami visi nepilnamečio vaiko interesai. Nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl vaiko gyvenime iškylančių reikšmingų įvykių ar aplinkybių tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus, vaiko norus ir pan. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik apeliaciniame skunde nurodomi, tariamai atsakovei aktualūs klausimai, dėl kurių, jos nuomone, nepasisakė pirmosios instancijos teismas, nebuvo įtraukti ir į pačios atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kas verčia abejoti I. M. deklaruojamu tokių klausimų realiu aktualumu ir jų reikšme.

51. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, laikytini nedarančiais jokios įtakos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ yra pagrįsta ir iš esmės atitinka šalių nepilnamečio vaiko M. A. interesus, aiškiai sureguliuoja skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku taisykles, tuo pačiu sumažina ir konfliktų tarp šalių, kurių tarpusavio santykiai yra ganėtinai įtempti, kilimo tikimybę. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio (ne) pagrįstumo

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nepilnamečio vaiko M. A. visiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalys neatskleidė visų savo gaunamų pajamų, tačiau laikė, kad atsakovės I. M. pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, per mėnesį gali siekti 3 000 Eur sumą, o ieškovo M. A. pajamos (iš jo vykdomos individualios veiklos) yra panašaus dydžio. Teismas pažymėjo, kad nustačius tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, nepilnamečio vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės bus vienodas, todėl vaiko išlaikymo išlaidos teks abiem tėvams. Vis gi, atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su jo motina (atsakove I. M.) ji gali patirti su kasdieniais vaiko poreikiais nesusijusių išlaidų (pvz., vaiko dokumentų parengimui; dokumentų ugdymo įstaigoms gavimui ir pan.), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokioms nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidoms padengti pakankama yra 100 Eur per mėnesį suma, kurią priteisė iš atsakovo M. A..

54. Apeliaciniame skunde atsakovė I. M. nurodo, kad, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra neaiškus ir nemotyvuotas, priteista tik 100 Eur mėnesinė išlaikymo suma nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, o nustatydamas anksčiau nurodyto dydžio išlaikymą pirmosios instancijos teismas apsiribojo teiginiais, kad papildomas išlaidas vaiko išlaikymui ji patirs tik užsakinėdama pažymas ir gamindama dokumentus.

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomus argumentus iš dalies laiko pagrįstais.

56. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

57. Kasacinis teismas, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019).

58. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tenkina tik kasdieninius vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikatos priežiūra ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

59. Nagrinėjamu atveju nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ginčo šalių sūnus M. A. vienodai laiko praleis tiek su tėvu (ieškovu M. A.), tiek su motina (atsakove I. M.), todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms ir pan., atsižvelgiant ir į tai, kad abiejų ginčo šalių faktinė padėtis yra analogiška (nėra kitų išlaikytinių; buities ir gyvenimo sąlygos labai panašios; gaunamos pajamos taip pat panašaus lygio). Visgi nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove I. M., todėl būtent jai teks esminės (ne kasdienės) vaiko priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančio vaiko poreikių tenkinimu – išlaidos vienkartinėms paslaugoms (pvz. vaiko dokumentų parengimas) ar vienkartiniams (sezoniniams) pirkiniams (pvz. žieminiai batai / striukė); išlaidos papildomam ugdymui (pvz. būreliai / kita intelektinė veikla), išlaidos sveikatos priežiūrai (pvz. odontologo / kito gydytojo-specialisto paslaugos), išlaidos būtinų elektronikos priemonių įsigijimui (pvz. telefonas / kompiuteris) bei pan. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sutarusios dėl tokių esminių, vaikui svarbių, o jam augant – ir neabejotinai reikalingų, poreikių tenkinimo. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendraus su ieškovu, atsakovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, teks pareiga užtikrinti šiuos esminius (ne kasdienius) vaiko poreikius. Kadangi ginčo šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių (ne kasdienių) poreikių tenkinimo, todėl, atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti atsakovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.

60. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo M. A. nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad tokia suma yra per maža ir nepakankama išlaidoms, kurios gali atsirasti tenkinant vaiko esminius (ne kasdienius) poreikius, kompensuoti.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur mėnesinio išlaikymo suma neatitinka bendros ekonominės situacijos šalyje, ženkliai išaugusio pragyvenimo lygio, žymiai padidėjusių įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (tokių kaip, pvz. drabužių, sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.) kainų, kurios, esant aukštai infliacijai (Lietuvoje vidutinė metinė infliaciją 2023 m. sudarė 9,1 proc.) ir toliau nuolat didėja. Šios aplinkybės laikytinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra aiškinta, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos, vaiko poreikių tenkinimui, gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

62. Nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas banko sąskaitos išrašas liudija, kad jis 2021–2023 m. laikotarpiu reguliariai teikė nepilnamečiam sūnui 400 Eur per mėnesį siekiantį išlaikymą. Savo 2023 m. birželio 15 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-75209) ieškovas nurodė, kad jeigu dvi dienas per savaitę sūnus gyventų su juo, o tris dienas per savaitę gyventų su atsakove, o savaitgaliais – kas antrą savaitgalį su vis su kitu iš tėvų (t. y. sūnus su mama bendrautų tik 4-omis dienomis daugiau per kalendorinį mėnesį), tai jis gera valia sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį (žr. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-75209) 36 punktas). Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas neatskleidė tikslios savo turtinės padėties, tačiau jo pačio teigimu, gaunamos pajamos iš vykdomos individualios veikos (prekybos automobiliais) siekia 2 000 Eur per mėnesį (žr. 2023 m. kovo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-70). Byloje esanti Pajamų mokesčio deklaracija už 2022 m. patvirtina, kad ieškovo metinės pajamos iš individualios veiklos sudarė 335 772 Eur, o išlaidos / atskaitymai sudarė 317 231 Eur. Iš to seka, kad ieškovas disponuoja didelėmis pinigų sumomis, o jo turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam teikti savo sūnui didesnį nei 100 Eur mėnesinį išlaikymą.

63. Atsižvelgiant į šios nutarties 61–62 punktuose išdėstytas aplinkybes ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas padidinti iš ieškovo M. A. nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 300 Eur per mėnesį, kas atitinka paties nepilnamečio vaiko interesus ir ką leidžia tėvo (ieškovo) turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

64. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ir pagrįstai patvirtino ieškovo M. A. bendravimo su sūnumi M. A. tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau patvirtinęs tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal jau anksčiau minėtą modelį „50:50 procentų laiko“, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą, dėl ko nustatė pernelyg mažą mėnesinio išlaikymo dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant iš ieškovo M. A. nepilnamečiam vaikui M. A. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo 100 Eur iki 300 Eur per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo motyvų, susijusių su patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymu / netinkamu paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Pakeitus skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomos priteisimo, pirmosios instancijos teisme ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos apeliacinės instancijos teismo iš naujo, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

66. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomos priteisimo, yra teisinis ir faktinis pagrindas iš naujo paskirstyti ir dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 107 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas patirtas teisinės pagalbos išlaidas liudijančių dokumentų byloje nepateikė. Atsakovė byloje patyrė bendras 1 308 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (108 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pateiktą patikslintą priešieškinį, + 1 200 Eur dydžio išlaidos advokatės Brigitos Pauliukevičienės teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. vasario 22 d. sąskaita už teisines paslaugas (800 Eur); 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas (400 Eur)).

68. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad civilinėje byloje yra pilna apimtimi (100 proc.) patenkintas ieškovo ieškinys dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal modelį „50:50 procentų laiko“ (jį papildant keliomis atsakovės pasiūlytomis sąlygomis). Todėl ieškovui turi būti atlygintos visos jo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 107 Eur. Atsakovės patikslintas priešieškinis yra tenkinamas 75 proc. apimtimi (pilnai patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo; iš dalies patenkintas reikalavimas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dalį atsakovės pasiūlytų sąlygų įtraukiant į teismo sprendimu patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką). Todėl atsakovei turi būti atlyginta proporcinga (75 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 981 Eur. Įskaičius ieškovo ir atsakovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (107 Eur ir 981 Eur), atsakovei I. M. iš ieškovo M. A. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 874 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69. Kadangi pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomos priteisimo, keistinas ir valstybei priteisino žyminio mokesčio už minėtą reikalavimą dydis. Todėl valstybei iš ieškovo priteistinas 108 Eur dydžio žyminis mokestis (300 Eur x 12 mėn. / 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo, nuo kuriuo mokėjimo atsakovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

70. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 809 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (109 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, + 700 Eur dydžio išlaidas advokatės Brigitos Pauliukevičienės teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas (700 Eur)). Ieškovas jokių įrodymų apie apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

71. Atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 40 proc. apimtimi (atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; iki 300 Eur padidintas išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydis, vietoje atsakovės apeliaciniu skundu prašyto 400 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina proporcinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 324 Eur.

72. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo, padidinant iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos dydį iki 300 (trijų šimtų eurų) Eur per mėnesį.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme:

- priteisti atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 874 (aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų dalį;

- priteisti valstybei iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 (vieno šimto aštuonių eurų) Eur dydžio žyminį mokestį.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 324 (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasTomas Romeika