- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2-5317-877/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01458-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- I. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Kęstutis Adomaitis
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui pagal įgaliojimą Mantui Mačiulskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei I. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės I. M. patikslintą priešieškinį ieškovui M. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti tėvo M. A., a/k.(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su savo nepilnamečiu sūnumi M. A., a/k(duomenys neskelbtini) sekančiai: tėvas bendrauja su savo mažamečiu sūnumi lygiai pusę laiko, kiek bendrauja mama, t.y. kas antrą mėnesio savaitę sūnus gyvena ir bendrauja su tėvu M. A. nuo sekmadienio 11.00 valandos ryto iki kito sekmadienio 11.00 valandos ryto, o likusį laiką per kalendorinį mėnesį jis gyvena ir bendrauja su mama, I. M., a/k(duomenys neskelbtini) taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas advokato padėjėjas nurodė, jog tarp šalių susiklostė šeimos santykiai, jie ilgą laiką gyveno kaip šeima, nors santuokos nebuvo sudarę, nebuvo ir nėra įregistravę partnerystės. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. A.. Netrukus tarp šalių prasidėjo nesutarimai. 2021 m. kovo pradžioje po eilinio kilusio konflikto atsakovė išėjo iš šeimos būsto pasiimdama sūnų M. A. ir pradėjo manipuliuoti sūnumi, kai tėvas (ieškovas) pabandė su atsakove aptarti ir derinti bendravimo tvarką. Atsakovei nuo 2021 metų kovo mėnesio išėjus gyventi atskirai, ieškovas, vykdydamas savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti mažametį vaiką, iki šiol perveda atsakovei kas mėnesį po 400 Eur, nors dalį vaiko išlaikymo išlaidų jis dengia papildomai, kai vaikas būna su juo bei rūpinasi visais sūnaus poreikiais, įskaitant rūbus, avalynę ar žaislus, maistą bei pramogas.
Atsiliepimas
3. Su atsakovės priešieškiniu atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nesutiko. Nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį tvarka iš esmės atitinka jo ieškinyje pasiūlytą 50*50 tvarką, tačiau kitos bendravimo su vaiku sąlygos neatitinka nei vaiko, nei ieškovo, kaip tėvo interesų. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie atsakovės siūlomi abipusiai tėvų įsipareigojimai atrodo sąžiningi ir teisingi, tačiau jie užprogramuoja tėvų nuolatinius ginčus ateityje, kas tik blogintų situaciją bei kenktų vaiko interesams augti ramioje bei saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į atsakoves išdėstytas sąlygas 8.2.p., akivaizdu, jog tėvui po savaitgalio, t. y. pirmadienį 8.00 val., pristačius sūnų į (duomenys neskelbtini) mokyklą - daugiafunkcinį centrą, esantį (duomenys neskelbtini), o mamai jį pasiėmus tos pačios darbo dienos pabaigoje, tėvas negalėtų jokiomis priemonėmis užtikrinti, jog ugdymo įstaigoje vaikas išsaugos visus mamos ir/ar tėvo jam duotus rūbus, avalynę bei ugdymo priemones, nors atsakovė prašo tokią pareigą teismo sprendimu nustatyti būtent ieškovui. Todėl atsakovės 8.2. p. išdėstytas reikalavimas yra atmestinas, nes nepadeda stabilizuoti tėvų teisinius santykius, kas kenktų vaiko emocinei būklei, todėl tokios sąlygos nustatyti negalima. Be to, būtent atsakovė ne kartą yra neišsaugojusi ieškovo, kaip tėvo, vaikui pirktų rūbų ir pirštinių, todėl nepagrįstai dabar prašo teismą užkrauti ieškovui pareigą juos išsaugoti net ugdymo įstaigoje. Tikėtina tik todėl, jog turėtų galimybę toliau priekabiauti prie ieškovo bet kokiu pagrindu, ką ji pastoviai ir taip daro, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
4. Ieškovas be jo mokamų 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų taip pat patiria papildomas išlaidas tiek dėl vaiko poreikių aprangai, maistui bei jo poreikių žaislams bei lavinimo priemonėms, pramogoms bei žaidimų kambariams, kai vaikas būna su juo, įskaitant ir ieškovo būsto komunalines išlaidas, kas sudaro papildomai apie 400 Eur sumą per mėnesį, todėl šiuo metu ieškovui, kaip tėvui, tenkanti sūnaus išlaikymo suma yra apie 800 Eur, o kokia suma prisideda pati atsakovė, visiškai neaišku. Jeigu teismas tenkins ieškovo ieškinį nustatant bendravimo tvarką pagal principą 50x50, tai šios visos išlaidos dėl sūnaus lavinimo ir poreikių tenkinimo, kiekvienam iš tėvų ir teks. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 400 Eur išlaikymų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atmestinas ir dėl šių faktinių aplinkybių.
5. Aplinkybė, kad ieškovas pats teikia vaiko išlaikymui po 400 Eur sumą, tik įrodo jo geranoriškumą ir norą sudaryti sūnui kuo geriausias sąlygas augti ir vystytis, nors tai finansiškai nėra paprasta padaryti, visiškai nereiškia atsakovės, kaip mamos pareigos prisidėti tokia pat apimtimi panaikinimą ar atleidimą nuo šios prievolės, ar teisę nuomotis brangų būstą, kai rinkoje yra du kartus pigesnių būstų, suteikimą. Jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimus, tai nukryptų nuo įstatymo nustatytos pareigos abiem tėvams prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygia dalimi ir toks teismo sprendimas nebūtų nei teisingas, nei teisėtas. Be to, atsakovė yra sveika, jauna moteris, todėl privalo dirbti ir uždirbti pajamas pragyvenimui bei sūnaus išlaikymui, o ne tik namuose „edukuoti ir lavinti“ sūnų, kaip ji teigia savo priešieškinio 12 p., nes, pirma- jis lanko darželį, o vėliau lankys kitas ugdymo įstaigas, todėl yra edukuojamas ir lavinamas kvalifikuotų pedagogų, antra - atsakovė neturi jokio išsilavinimo pedagoginėje srityje, todėl akivaizdu, jog ji gali edukuoti ir lavinti sūnų tik buitiniame lygmenyje, kas visiškai neatitinka vaiko lavinimo poreikių, trečia — atsakovė nevengia kiekviena proga naudoti necenzūrinius žodžius, ką ji dažnai daro prie ieškovo ir sūnaus, tai, kokie vartojami žodžiai, kai ji lieka su sūnumi viena, ieškovas, kaip tėvas, gali tik numanyti. Ieškovas kategoriškai nesutinka, jog būtų ribojamas darbo dienomis jo tiesioginis bendravimas su sūnumi tik po kelias valandas, ko nepagrįstai prašo atsakovė savo priešieškiniu. Todėl šis atsakovės priešieškinio reikalavimas, jo nuomone, turėtų būti teismo atmestas, kaip neatitinkantis vaiko teisėtų interesų
II. Atsakovės atsikirtimai ir reikalavimai
6. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti atsakove, nepilnamečio vaiko M. A. motina I. M., nustatyti jos siūlomą labiausiai atitinkančią vaiko interesus bendravimo tvarką:
6.1. Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš motinos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir pristatydamas sūnų į (duomenys neskelbtini) mokyklą - daugiafunkcį centrą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmadienį 8.00 val.
6.2. Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitę darbo dienomis dvi dienas pasirinktinai nuo pirmadienio iki penktadienio, pasiimdamas nepilnametį sūnų M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymosi įstaigos ((duomenys neskelbtini)mokyklos - daugiafunkcio centro, (duomenys neskelbtini)), pasibaigus užsiėmimams, ir grąžindamas nepilnametį sūnų M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), į motinos I. M. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Apie planuojamą susitikimą su nepilnamečiu sūnumi M. A., vaiko motiną I. M. M. A. informuoja ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas.
6.3. Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ugdymosi įstaigos atostogų metu praleisti su sūnumi nepertraukiamai 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.
6.4. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Vienas kitą tėvai apie numatomą atostogų kelionę informuoja likus 1 (vienai) savaitei iki planuojamo išvykimo. I. M. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi nepilnamečio sūnaus išvykimo dokumentai (gimimo liudijimas, pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas/ sutikimas), I. M. įsipareigoja pasirūpinti, kad nepilnametis sūnus M. A. tokius dokumentus turėtų. Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja jam perduotus nepilnamečio sūnaus M. A. dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę), jeigu tokie buvo reikalingi, grąžinti motinai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus grąžinimo motinai metu.
6.5. Motina I. M. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. A. telefonu ir/ ar kitomis ryšio priemonėmis, apie nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos bei I. M. telefono numerio pasikeitimus.
6.6. Tėvas M. A. įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną I. M. telefonu ir/ ar kitomis ryšio priemonėmis, apie nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), pasikeitimus, tuo atveju, kai nepilnametis sūnus M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), laiką leidžia su tėvu M. A..
6.7. Motina I. M. įsipareigoja netrukdyti M. A. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo motinos priežiūroje ir globoje.
6.8. Tėvas M. A. įsipareigoja netrukdyti I. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus yra jo tėvo priežiūroje ir globoje.
2. Nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek nepilnamečio sūnaus M. A., tiek jo tėvo M. A. poreikius ir teisėtus interesus. Sūnui šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metai, atsakovė su sūnumi turi rėžimą, rutiną, kurios laikosi. Yra vienas prie kito labai prisirišę, kartu miega, leidžia laisvalaikį, turi artimą ryšį. Sūnaus atskyrimas nuo jo motinos, tikrai pakenktų sūnaus emocinei ir psichologinei būsenai, kadangi nuo pat sūnaus gimimo, daugiau laiko sūnus praleido ir praleidžia su atsakove. Būtina atsižvelgti į tai, jog bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi turi būti nustatyta tokia, jog būtų realiai įgyvendinama, taip pat, kad būtų užtikrinami tiek nepilnamečio sūnaus, tiek jo tėvų, gyvenančių skyriumi, teisės ir teisėti interesai. Privalu atsižvelgti ir į tai, jog sūnus auga, pradės lankyti mokyklą, todėl atsakovės nuomone, bendravimo tvarka turi būti tokia, jog sūnui nesukeltų nesaugumo jausmo ir nestabilumo. Sūnus gyvena su atsakove, namuose yra visi jo žaislai, bei kiti jo asmeniniai daiktai. Atsakovė, niekada nepiktnaudžiavo savo, kaip vieno iš tėvų teisėmis ir to daryti neketina. Niekada ieškovui nėra trukdžiusi ar draudusi bendrauti bei susitikti su nepilnamečiu sūnumi. Šalys gyvena atskirus gyvenimus, tačiau turi nepilnametį sūnų, kurį, neatsižvelgiant į tai, jog šalių asmeniniai santykiai nutrūko, turi užauginti doru žmogumi.
3. Prašo nepilnamečio sūnaus M. A. išlaikymui būtina skirti iš tėvo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui)- jo motinai I. M..
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodo, kad prašoma priteisti suma yra visiškai pagrįsta ir tokio dydžio išlaikymas šiuo metu yra būtinas. Nepilnametis sūnus lanko darželį, kuris, priklausomai nuo to, kiek kartu į jį eina, kainuoja nuo 70,00 - 100,00 Eur/ mėn. Yra sudariusi nepilnamečio sūnaus M. A. kaupiamojo draudimo sutartį, mėnesinė įmoka yra apie 60 Eur. Gyvena nuomojame bute, kurio nuoma su komunaliniais mokesčiais per mėnesį sudaro nuo 577,00-650,00 Eur. Su sūnumi pramogauja, vyksta į žaidimų kambarius, namuose asmeniškai užsiima su sūnumi, jį edukuoja, todėl dažnai perka įvairias lavinamąsias knygeles, žaidimus, sūnus nori ir žaislų, vyksta į Mastaičių ir į Žalgirio arenos baseinus. Patiriamos ir nenumatytos išlaidos, tokios kaip vykimas į draugų gimtadienius ir pan. Šios išlaidos nepatiriamos kas mėnesį, tačiau jų neįmanoma numatyti ir vaiko išlaikymui skirtiną sumą sunku griežtai apibrėžti. Sūnus gyvena kartu su atsakove, o tai reiškia, kad jai tenka pareiga sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat kasdieninė priežiūra, rūpinimasis.
III. Išvadą duodančios institucijos išvada
5. Išvadą duodanti institucija 2023 m. kovo 27 d. išvadoje nurodė, kad Tarnybos Skyriaus duomenimis, ieškovo M. A. ir atsakovės I. M. šeima, dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybos Skyriui yra žinoma. Nuo (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvai į tarpusavio konfliktą įtraukė vaiką), (duomenys neskelbtini) fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, tačiau Tarnybos Skyriui atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus, vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas.
6. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, kad ieškovui ar atsakovei per pastaruosius 5 metus būtų taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl pažeidimų susijusių su vaikų teisėmis ir interesais.
7. Tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę šeimos buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos augti nepilnamečiui vaikui. Abu tėvai nurodo, kad rūpinasi vaiku, abi šalys pripažįsta, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys su nepilnamečiu vaiku.
8. Įvertinus atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į tai, kad vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, šiuo metu nėra ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jo interesus.
9. Tarnybos Skyriaus vertinimu, atsakovės siūlomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
10. Tarnybos Skyriaus vertinimu, tikslinga nustatyti konkrečią, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką su vaiku ir užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimą, siekiant išsaugoti vaiko artimą ryšį su šeimos nariais. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos ir vaiko bendravimo tvarka turi būti nustatoma pirmiausiai siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, taip pat turi būti derinama su šalių galimybėmis nustatomą tvarką įgyvendinti.
11. Nustatant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką turi būti siekiama maksimalaus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo, t. y. skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę į puse vaiko atostogų, taip pat turi lygias teises praleisti metines šventes kaip ir tas tėvas ar motina su kuriuo vaikas gyvena.
12. Tarnybos Skyriui susipažinus su ieškinio ir priešieškinio prašoma nustatyti bendravimo tvarka, manytina, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka nėra orientuota į maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, nėra pasisakoma dėl visų šventinių dienų, kurių metu vaikas atostogauja. Atsakovės priešieškinio 8. 3 p. nurodoma, kad ieškovas su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, pasirinktinai. Tarnybos Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl tarpusavio komunikavimo problemų ir nesutarimų vaiko priežiūros klausimais, tikslinga nustatyti aiškiai apibrėžtas savaitės dienas, kadangi tikslios ir konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas užtikrintų vaikui pastovų savaitės dienų rėžimą ir rutiną.
13. Tarnybos Skyriaus šiuo metu neturi duomenų, kad atsakovės ar ieškovo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovas Mantas Mačiulskas palaikė rašytinę išvadą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dar kartą Skyriuje fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai. Sudarytas atvejo vadybos planas, įvertintas pagalbos vaikui poreikis, pagrindinis- dėl tėvų konfliktų, į kuriuos įtraukiamas vaikas. Skyriaus nuomone šiuo metu vaikui geriausia būtų „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 9; (duomenys neskelbtini) Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, 1 t., b. l. 10; (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 11).
16. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio mėn. iki bylos iškėlimo (2023 m. sausio mėn.) M. A. beveik kiekvieną mėnesį mokėjo sūnaus išlaikymui po 400 Eur, šią sumą pervesdamas į I. M. sąskaitą banke (1 t., b. l. 13).
17. Nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio šalys nebeveda bendro ūkio, nepilnametis vaikas gyvena su motina, o tėvas su sūnumi bendrauja pagal tarpusavio sutarimu nusistatytą bendravimo tvarką, kuri iš esmės buvo įtvirtinta pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Vieną savaitę vaiko tėvas su vaiku bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymosi įstaigos, kitą savaitę - pirmadieniais ir trečiadieniais bei savaitgalį, su nakvynėmis.
18. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
19. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
20. M. A. nuo 2021 m. kovo mėn. gyvena su atsakove. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko motina tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaiku, vaikas yra prisirišęs prie motinos, todėl sprendžia, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas atsakovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
21. Nustačius nepilnamečio vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, tikslinga nustatyti vaiko bendravimo su ieškovu tvarką, siekiant užtikrinti vaikui teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų (CK 3.161 str. 3 d.). Ieškovas nori ir siekia maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d. ). Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nurodė, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
23. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
24. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi M. A. nustatymo.
25. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.
27. Pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką šalims nepavyko ir nepavyksta gražiuoju susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku, tiek ieškovas, tiek atsakovė vaiko perdavimo metu siekia išprovokuoti konfliktus.
28. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad pagal laikinąją bendravimo tvarką jai skirta per mažai laiko bendrauti su vaiku, todėl yra buvę atvejų, kad ji vaiko neleidžia į ugdymo įstaigą. Atsakovė nurodo, kad ieškovo bendravimo su vaiku metu vaiku dažniausiai rūpinasi ieškovo draugė S. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė nevengia įžeidimų ieškovo draugės atžvilgiu, reiškia nepasitenkinimą, kad ieškovui bendraujant su vaiku kartu yra ir jo draugė. Taip pat atsakovė pripažino, kad jai dirbant vakaro metu, nepilnametis vaikas yra paliekamas jos artimųjų priežiūrai. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas darbo dienos metu nebūna namuose, dažnai išvyksta net ir į kitus Lietuvos miestus, todėl neturi galimybės prižiūrėti vaiko.
29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal byloje esančius įrodymus ir jų teiktus paaiškinimus verčiasi individualia veikla, todėl jų darbo grafikas nėra griežtai reglamentuotas ir kiekvienas iš jų gali koreguoti savo darbo laiką. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi naujus partnerius, kurie neišvengiamai dalyvauja ne tik jų asmeniniame gyvenime, bet ir bendraujant su šalių nepilnamečiu sūnumi.
30. Vertinant priešpriešinius šalių argumentus dėl vaiko priežiūros dienos metu darbo dienomis, teismas pažymi, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą dienos metu, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio tuo metu jis vaiko prižiūrėti negalėtų. Be to, vaikas turi turėti galimybę bendrauti ir su kitais tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos nariais, todėl nėra reikšmingi atsakovės argumentai, jog vaikas yra paliekamas kitų asmenų priežiūrai, nes ir ji analogiškai tuo metu, kai dirba vakarais, vaiką patiki savo artimųjų priežiūrai. Abu tėvai yra sudarę tinkamas buities sąlygas vaikui kiekvienas savo gyvenamojoje vietoje, vaikas nuo gimimo gyveno ieškovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, ta aplinka jam yra pažįstama ir artima; abu tėvai yra rūpestingi, mylintys vaiką ir siekiantys užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, todėl teismo vertinimu yra visos teismų praktikoje aptartos sąlygos, kad būtų galima nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos modelį „50:50 procentų laiko“. Šiuo atveju vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų ir po lygiai jausti tiek motinos, tiek ir tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį yra stabilumo vaikui užtikrinimas. Esant labai dideliam šalių konfliktiškumui tik vieną kartą per savaitę, o ne kelis kartus perduodant vaiką kitam tėvui, tai sumažins vaiko išgyvenimus kas kartą perduodant jį kiekvienam iš tėvų bei galimybę šalims konfliktuoti tarpusavyje dėl su vaiko perdavimu susijusių klausimų. Vaikas yra nurodęs išvadą duodančios institucijos specialistui, kad jam labiau patinka leisti laiką su tėčiu. Teismas, šiuo atveju teikdamas prioritetą ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai, atsižvelgia ir į išvadą duodančios institucijos pateiktą išvadą, kurią ji parengė detaliai išanalizavusi šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas ir išklausiusi vaiko nuomonę. Be to, augančio berniuko asmenybės formavimui yra labai svarbus tėvo pavyzdys ir autoritetas.
31. Analizuojant atsakovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką matyti, kad ji siekia, jog tėvas su sūnumi savaitės bėgyje bendrautų minimaliai, du kartus per savaitę pasirinktinai po užsiėmimų ugdymo įstaigoje iki 20 val., tą pačią dieną grąžinant į motinos gyvenamąją vietą bei kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val., bei grąžinant pirmadienį 8 val. į ugdymo įstaigą. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį iš esmės atitinka šioje dalyje ieškovo siūlomą bendravimo tvarką. Tačiau visoje atsakovės siūlomoje bendravimo tvarkoje pilnavertis bendravimo laikas su nakvynėmis yra numatytas tik kas antrą savaitgalį, be to, atsakovė nurodo, kad ji įsipareigoja užtikrinti, kad nepilnametis sūnus turėtų rūbus, avalynę, vaistus (jeigu tokie reikalingi), visas sūnui reikalingas ugdymosi priemones, naudojamas sekančios dienos ikimokyklinio ugdymo užsiėmimuose, o tėvas M. A. įsipareigoja motinos perduotus daiktus grąžinti, grąžinant sūnų į motinos I. M. gyvenamąją vietą. Atsakovės siūlomoje tvarkoje nurodant, jog ieškovas gali pasirinkti, kuriomis darbo dienomis bendraus su vaiku, yra neapibrėžtumas dėl atsakovo bendravimo su vaiku savaitės eigoje, be to, dėl tokio bendravimo su atsakove turi būti suderinta prieš dvi dienas. Tokia sąlyga įtvirtina nuolatinį privalomą šalių bendravimą, suderinant galimas bendravimo dienas ir sąlygoja konfliktų tarp šalių kilimą. Sąlyga dėl vaiko daiktų perdavimo gali užprogramuoti šalių konfliktus ateityje dėl daiktų neišsaugojimo, į tokius konfliktus gali būti įtrauktas ir vaikas, todėl teismo vertinimu racionalus ir protingas yra ieškovo įsipareigojimas aprūpinti vaiką mokymo priemonėmis ir apranga, kuri bus reikalinga vaikui savaitės, kurią jis leidžia su tėvu bėgyje. Teismo nuomone tikslinga nustatyti, kad vaikas kitam tėvui yra perduodamas sekmadienį 18 val., tam, kad būtų pilnai išnaudotas savaitgalio laikas bendrauti su vaiku bei būtų pakankamai laiko vaiką suruošti į ugdymo įstaigą bei prieš ugdymo savaitę pailsėti.
32. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ modelis, savaitę šalių sūnui gyvenant pas ieškovą, savaitę pas atsakovę) gali pažeisti nepilnamečio sūnaus M. A. interesus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, užtikrina šalių lygias teises ugdyti ir auklėti vaiką.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo – „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo – tenkinamas ir nustatoma, kad: M. A. su sūnumi M. A. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 18.00 val. ir grąžindamas M. A. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 18.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
34. Tėvui aktyviai siekiant maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos, turint galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi ir pačiam vaikui to pageidaujant, būtų neteisinga parinkti atsakovės patikslinto ieškinio 8.1 ir 8.2 punktais siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią pagal teismo paskaičiavimus proporcija atsakovės ir ieškovo su vaiku praleidžiamo laiko atžvilgiu yra 88:12 (priimant kaip visą mėnesio laiką 28 dienas po 24 val., iš viso 952 val. ir atsakovės siūlomus du savaitgalius po 44 val. bei 8 darbo dienas po 3 val.). Pagal šią tvarką ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku vos 4,67 dienas per mėnesį ir tai neatitiktų vaiko interesų, pažeistų CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų lygybės principą.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko ugdymo įstaigos atostogų laikotarpiu
35. Patikslinto priešieškinio 8.3 punkte nurodyta, kad Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ugdymosi įstaigos atostogų metu praleisti su sūnumi nepertraukiamai 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nemotyvavo jos nurodomos bendravimo atostogų metu tvarkos būtinumo, įvertinus nustatytą 50:50 procentų laiko bendravimo modelį, teismo nuomone jis yra tinkamas bendrauti ir vaiko bei tėvų atostogų metu, užtikrins šalių lygiateisiškumą, be to ketverių metų amžiaus vaikui dvi savaitės pernelyg išbalansuotų nusistovėjusį gyvenamosios vietos pakeitimo ritmą, todėl vertina, kad nustatyti kitokią, specialią bendravimo tvarką atostogų metu netikslinga. Be to, šalys bendru susitarimu esant reikalui gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo atostogų metu tvarkos.
Dėl kitų sąlygų
37. Atsakovė patikslinto priešieškinio 8.4 punkte nurodo, kad I. M. ir M. A. turi teisę atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi M. A. laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Vienas kitą tėvai apie numatomą atostogų kelionę informuoja likus 1 (vienai) savaitei iki planuojamo išvykimo. I. M. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi nepilnamečio sūnaus išvykimo dokumentai (gimimo liudijimas, pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas/ sutikimas), I. M. įsipareigoja pasirūpinti, kad nepilnametis sūnus M. A. tokius dokumentus turėtų. Tėvas M. A. įsipareigoja jam perduotus nepilnamečio sūnaus M. A. dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę), jeigu tokie buvo reikalingi, grąžinti motinai I. M. sūnaus grąžinimo motinai metu.
38. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, teismas sprendžia, kad tokios bendravimo tvarkos sąlygos nustatymu bus išvengta šalių ginčų, susijusių su vaiko asmens dokumentų gavimu, jų perdavimu bei grąžinimu, todėl ji tvirtintina.
39. Atsakovės patikslinto priešieškinio 8.5-8.7 punktuose prašoma nustatyti ir galimybę sūnui bendrauti su tėvais telekomunikacijų įrenginiais, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimus. Šios sąlygos atitinka vaiko interesus, reikalingos užtikrinti sklandų šalių bendravimą ir tinkamą bendravimo tvarkos įgyvendinimą. todėl tvirtinamos (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Teismas pakartotinai atkreipia šalių dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Dėl išlaikymo priteisimo
41. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
42. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Vadovaujantis ankstesniame šio sprendimo punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) atsakovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.
44. 2023 m. gegužės 15 d. patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad M. A. poreikiai sudaro 1501,66 Eur/mėn. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad vaiko išlaikymui pilnai pakaktų 600 Eur, tačiau vaiko poreikių lentelės nesudarė ir detaliai savo tokios pozicijos nepagrindė. Ieškovas nurodo, kad jis vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria 800 Eur- 400 Eur sumoka atsakovei, o dar tiek pat išleidžia vaiko poreikiams tuo metu, kai vaikas būna su juo. Jei atsakovė taip pat prisideda 800 Eur suma, akivaizdu, kad visi atsakovės nurodyti poreikiai tenkinami visiškai. Taigi iš esmės abu tėvai pripažįsta, kad jų vaiko poreikiams tenkinti yra skiriama žymiai didesnė už MMA suma ir dėl to iš esmės neprieštarauja. Vis tik teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad dalis atsakovės lentelėje nurodytų sumų vaiko poreikiams prasilenkia su realybe ir pažymi, kad atsakovės nurodoma vaikui drabužiams ir avalynei kas mėnesį skiriama 350,00 - 400,00 Eur suma, laisvalaikiui skiriama 300 Eur suma, maistui 250 Eur suma (kai vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir ten yra maitinamas) yra nepagrįstai didelės. Nors atsakovė į bylą pateikė daug pirkinių kvitų, savo sąskaitos išrašą, tačiau minėtų įrodymų nesusistemino, nepadarė paskaičiavimų, kiek konkrečiai kas mėnesį išleido vaiko rūbams ir avalynei. Be to, pritartina ieškovui, kad dizainerių rūbų tokio amžiaus vaikui pirkimas nėra jo būtinųjų poreikių tenkinimas, o lepinimas. Teismo vertinimu tokio amžiaus vaiko ne tik būtinuosius, bet ir visus poreikius pilnai patenkina 800 Eur suma, kurią lygiomis dalimis turėtų skirti abu tėvai.
45. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
47. Sprendimu nustačius tokią tėvo M. A. bendravimo tvarką su sūnumi, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaikų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant ieškovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
48. Šalys nurodo, kad pajamas gauna iš individualios veiklos. Atsakovės teigimu, jos kasmėnesinės pajamos siekia apie 3 500 Eur. Atsakovė į bylą nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų pajamų, neatskleidė pilnai savo gaunamų pajamų, tačiau įvertinus pateiktus banko sąskaitos išraše duomenis apie gautas įplaukas iš artimųjų, jos deklaruotą individualią kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą (2 t., b. l. 69-71), tikėtina, kad jos pajamos kas mėnesį gali siekti 3000 Eur. Ieškovas verčiasi individualia automobilių prekybos veikla, todėl nepaisant jo pateiktos deklaracijos, teismas turi pagrindo abejoti, ar jis atskleidė visas savo gaunamas pajamas, todėl sprendžia, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovo pajamos ir jos pajamos yra panašaus dydžio, yra labiau tikėtina.
49. Teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
50. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui, nurodo, kad 400 Eur kas mėnesį išlaikymą ieškovas pradėjus gyventi skyrium mokėjo gera valia, jo turtinė padėtis leidžia tokį išlaikymą teikti. Ieškovas mano, kad išlaikymas neturėtų būti priteisiamas, nes nustačius jo prašomą bendravimo tvarką, šalys turės vienodas išlaidas vaiko išlaikymui. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina ir dėl to jai patiriant su kasdieniais vaiko poreikiais nesusijusių išlaidų, yra pagrindas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 400 Eur dydžio išlaikymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui M. A. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų tam, kad būtų patenkinti kiti vaiko poreikiai, kurie gali atsirasti motinai, su kuria nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, įgyvendinant motinos valdžią (pvz., išlaidos vaiko dokumentų parengimui, dokumentų ugdymo įstaigoms gavimas ir pan.).
51. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko M. A. atstovė – atsakovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
52. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo byloje 107 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., b. l. 14). Atsakovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės B. Pauliukevičienės pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 35; 4 t. b. l. 41) ir 108 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., b. l. 38). Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas iš dalies.
54. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, CPK 98 straipsnis numato, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti ar jos yra protingo dydžio, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
55. Ieškovą atstovavo advokato padėjėjas, tačiau jis savo patirtų atstovavimo išlaidų į bylą nepateikė. Ieškovas nuo pat bylos iškėlimo siūlė atsakovei kompromisą, siekė užbaigti bylą taikos sutartimi, tačiau viso proceso metu atsakovė savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos nepateikė, kaip jau nustatyta, siekė, kad būtų nustatyta minimali tėvo su vaiku bendravimo tvarka (kaip nurodyta aukščiau 88:12 procentų laiko). Byloje buvo patenkintas atsakovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, iš dalies (25 proc.) patenkintas reikalavimas priteisti išlaikymą vaikui. Bendravimo tvarka buvo nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą modelį, tačiau įtraukiant ir dalį atsakovės pasiūlytų sąlygų. Teismo vertinimu, iš esmės patenkinta po lygiai abiejų šalių reikalavimų, todėl sprendžia tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti (CPK 178, 185 straipsniai).
56. Atsakovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys patenkintas iš dalies, priteistas 100 Eur išlaikymas, todėl iš ieškovo valstybei priteisiamas CPK numatytas žyminis mokestis, t. y. 36 Eur (12x100x3 proc) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki vaiko pilnametystės su jo motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-21), nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) - jo motinai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini):
1. M. A. su sūnumi M. A. bendrauja kiekvieną kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 18.00 val. ir grąžindamas M. A. į jo gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 18.00 val. Sekanti (nelyginė) bendravimo su vaiku savaitė tenka motinai. Pirmoji tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku tenkanti kalendorinių metų lyginė savaitė yra pirmoji kalendorinių metų lyginė savaitė po teismo sprendimo priėmimo.
2. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę atostogų metu su nepilnamečiu sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Vienas kitą tėvai apie numatomą atostogų kelionę informuoja likus 1 (vienai) savaitei iki planuojamo išvykimo. I. M. įsipareigoja nedaryti tam jokių kliūčių ir, jeigu būtų reikalingi nepilnamečio sūnaus išvykimo dokumentai (gimimo liudijimas, pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas/ sutikimas), I. M. įsipareigoja pasirūpinti, kad nepilnametis sūnus M. A. tokius dokumentus turėtų. Tėvas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja jam perduotus nepilnamečio sūnaus M. A. dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę), jeigu tokie buvo reikalingi, grąžinti motinai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus grąžinimo motinai metu.
3. Motina I. M. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. A. telefonu ir/ ar kitomis ryšio priemonėmis, apie nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos bei I. M. telefono numerio pasikeitimus.
4. Tėvas M. A. įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną I. M. telefonu ir/ ar kitomis ryšio priemonėmis, apie nepilnamečio sūnaus M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklės (traumos ar ligos atveju), pasikeitimus, tuo atveju, kai nepilnametis sūnus M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), laiką leidžia su tėvu M. A..
5. Motina I. M. įsipareigoja netrukdyti M. A. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A. telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo motinos priežiūroje ir globoje.
6. Tėvas M. A. įsipareigoja netrukdyti I. M. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų ar kitų ryšio priemonių pagalba tuo laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus yra jo tėvo priežiūroje ir globoje.
Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.