Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.4.11; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.21

2025 m. birželio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje N. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki ieškovė baigs mokslus pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ne ilgiau, nei ieškovė sulauks 24 metų, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad mokosi ,,(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos XII klasės dieniniame skyriuje. Atsakovas yra ieškovės tėvas, tačiau ieškovei (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės neskiria pakankamai išlaikymo, kas mėnesį perveda po 200 Eur, kurių ieškovei nepakanka, todėl didesnė dalis ieškovės išlaikymo našta tenka ieškovės motinos gyvenimo partneriui. Ieškovė turi sveikatos problemų, reguliariai turi lankytis pas okulistą, kardiologą, psichologą. Išlaidos šiems specialistams ženkliai padidina įprastas vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovės poreikiams kas mėnesį reikia apie 1200 - 1500 Eur.

1.2. Ieškovės motina šiuo metu nedirba, gyvena iš partnerio uždirbamų pajamų ir iš esmės viena teikia išlaikymą dukrai, todėl jai tenkanti išlaikymo naštos dalis neproporcinga. Atsakovui priklauso įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, jis dirba šios įmonės direktoriumi. Tačiau jis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 10 d. neteikė išlaikymo, ir už 8 mėnesius susidarė 1600 Eur įsiskolinimas. Kadangi abu tėvai turi užtikrinti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, iš atsakovo priteistina ieškovės išlaikymui 400,00 Eur suma, mokama mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nuo civilinės bylos iškėlimo.

2. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies, galėtų teikti ne didesnę nei 300 Eur paramą kas mėnesį, kitoje dalyje prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepiamas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas išlaidas ir kad realiai ji jas patiria. Prie ieškinio pridėtuose išrašuose iš medicininių dokumentų nėra jokių duomenų apie ieškovės sveikatos problemas, kurios lemtų didesnį nei įprasta paramos dydį. Vitaminų poreikis nėra pagrįstas. Gydytojos nurodymu ieškovei teko vartoti po du preparatus per vieną mėnesį, o kiekvieno jų kaina nėra didesnė negu 10,00 Eur. Gydytoja nei karto nepaskyrė ieškovei tokio gydymo, kurio nekompensuotų Valstybinės ligonių kasos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipusis mokamų gydytojų paslaugų bei kad negali gauti tokių paslaugų nemokamai. Ieškovė nurodo padidintas išlaidas, pavyzdžiui, drabužiams, kosmetikai ir kanceliarinėms prekėms. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, pas kokių dalykų korepetitorius ji lankosi, kodėl jai būtina tai daryti. Vertinant internete korepetitorių viešai skelbiamas kainas, matyti, kad įprastai jos svyruoja apie 25-30 Eur už vieną pamoką, todėl kyla pagrįstas klausimas, kur ir kokias korepetitorių pamokas ieškovė lanko. Ieškovė nepateikia ir jokių duomenų apie tai, kodėl ir kur ji lanko mokamas psichologo konsultacijas, nepateikia mokėjimo dokumentų bei neargumentuoja, kodėl ji nesinaudoja nemokamomis psichologo konsultacijomis. Ieškovė nurodo, kad 100,00 Eur per mėnesį išleidžia pramogoms, o dar 500,00 Eur reikalinga už vairavimo kursus, tačiau šios išlaidos nėra priskiriamos būtiniesiems poreikiams. Išlaidų sąraše pateikia ir vienkartinio pobūdžio išlaidas, pavyzdžiui, už odontologo, okulisto paslaugas, akinių įsigijimą. Nesant mokėjimo dokumentų, taip pat kyla abejonių dėl šių prekių ir paslaugų kainų, o ypač abejotina, ar ieškovė tikrai kiekvienais metais įsigyja naujus akinius už 200,00 Eur.

2.2. Įvertinus ieškovės ieškinio motyvus, pateiktus įrodymus, kyla pagrindas spręsti, kad ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai nėra įprastiniai, jie akivaizdžiai neatitinka pilnamečio besimokančio baigiamojoje vidurinės mokyklos ar gimnazijos klasėje vaiko (suaugusio asmens) poreikių, kainų ir pragyvenimo lygio Lietuvoje. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovės poreikiams patenkinti jai besimokant vidurinėje mokykloje yra reikalinga ne didesnė kaip 600,00 Eur dydžio suma per mėnesį.

2.3. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. 2023 m. sausio – gruodžio mėnesiais atsakovo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 2 156,82 Eur. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir turi dar vieną išlaikytinį T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė. Atsakovas yra įgijęs dalį (50/600) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 101 000,00 Eur, taigi, atsakovui tenkančios dalies vertė sudaro apie 8 416,66 Eur. Atsakovas gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei D. P.. Atsakovas yra įgijęs vieną transporto priemonę – 2010 metų gamybos motociklą „Piaggio“. Turi kreditorinių įsipareigojimų, t. y. jo sutuoktinė yra paėmusi 15000 Eur kreditą, šį sprendimą imti kreditą priėmė bendrai, nes pajamos naudotos būsto remontui. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra vidutiniška ir nesudaranti pagrindo manyti, kad jis yra pajėgus ieškovei teikti didesnio dydžio paramą negu 300,00 Eur.

2.4. Tai, kad ieškovės motina šiuo metu niekur nedirba ir, kaip nurodoma ieškinyje, gyvena iš savo gyvenimo partnerio lėšų, nesudaro pagrindo iš atsakovo priteisti didesnio dydžio paramą, tokiu būdu jam permetant didesnę išlaikymo pareigą.

2.5. Atsakovas nuo ieškovės pilnametystės amžiaus iki 2023 m. gruodžio 11 d. pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, viso 8 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokėjo po 200,00 Eur dydžio paramą ieškovei į sąskaitą. Teismui šioje civilinėje byloje priimta 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustačius 300,00 Eur dydžio laikiną paramą ieškovei, atsakovas nuo 2023 m. gruodžio pradėjo teikti ieškovei nurodyto 300,00 Eur dydžio paramą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo 1 600,00 Eur dydžio paramos įsiskolinimą. Reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo atitinkamai mažintinas proporcingai.

2.6. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga teikti paramą pilnametystės sulaukusiems vaikams įgyvendinama tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, jam priteisiama parama nuo civilinės bylos iškėlimo.

2.7. Atsakovas nesutinka su terminu, iki kurio ieškovė ieškiniu ir pareiškimu prašo teismo priteisti jai paramą iš atsakovo. Jeigu, teismo nuomone, ieškovei turi būti priteista parama iš atsakovo, ji gali būti priteista tik iki tol, kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje (jeigu ieškovė šiuo metu mokosi gimnazijoje) ir įgis vidurinį išsilavinimą, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024 m. liepos 12 d. Įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje.

3. Trečiasis asmuo N. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad ji išlaiko dukrą – duoda apie 800 Eur per mėnesį, dabar mažiau, ir 300 Eur gauna iš atsakovo. Nurodė, kad pati niekur nedirba, yra išlaikoma gyvenimo partnerio, kad pirko šaldytuvą, kitus buičiai reikalingus daiktus dukrai įsikuriant bendrabutyje. Jokių įrodymų dėl nurodytų aplinkybių pateikti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo A. P. išlaikymą (paramą) ieškovei K. P. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. gruodžio 12 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 10 Eur žyminio mokesčio ir 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. P. ir N. K. dukra, kad 2024 m. liepos mėn. baigė „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, mokėsi aukštais balais bei įstojo į (duomenys neskelbtini) universiteto Tarptautinio verslo dieninių studijų programos I kursą, valstybės finansuojamoje vietoje. 2023 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina faktą, kad ieškovė tris dienas atliko kardiologinius tyrimus ligoninėje, nurodyta, kad hospitalizuota ištyrimui, nuo vaikystės diagnozuotos ligos: (Q23.89), kitos patikslintos įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos; (R00.0) tachikardija, išrašyta šeimos gydytojo stebėjimui, nurodyta vartoti vitaminą D 2000TV, taip pat 30 d. vieną kartą dienoje vartoti „Panangini forte“. 2023 m. vasario 8 d. konsultacijos išraše rekomenduojama vartoti Magne B6 / vitamino D2000 TV vitaminus, nurodyta, kad ieškovė „Aerobiką lankyti gali“. Iš e.sveikata išrašų nustatyta, kad 2019-2021 metais ieškovė problemų dėl sveikatos neturėjo, 2023 m. vasario 8 d. lankėsi „LORNA“, konsultacija kainavo 75 Eur; 2023 m. spalio 10 d. pateiktas akinių receptas.

4.2. Taip pat iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad už TELE2 paslaugas 2024 m. rugsėjo mėn. trečiasis asmuo sumokėjo 30,62 Eur. Ieškovė gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad priimtas 100 Eur užstatas, tačiau įrodymų, kiek moka už bendrabutį, nepateikta. Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė iš savivaldybės gavo 1 612,28 Eur vaiko pinigų, t. y. vidutiniškai 100 Eur per mėnesį nurodytu periodu, buvo atliekami pervedimai už K. P. 2023 m. vasario–kovo mėn., pervesta 405 Eur, tačiau nenurodyta paskirtis.

4.3. N. K. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, 2023 metais per 12 mėnesių periodą gavo nedarbo išmoką (4 082,60 Eur per 12 mėn.), pirko nešiojamą kompiuterį „APPLE MacBook Air 13“ M3 8C CPU, 195949127663 už 1 731 Eur (iš kurių 1 000,00 Eur sumokėjo grynais, o 731,01 lizingu).

4.4. Atsakovas nėra juridinių asmenų savininkas / valdytojas / dalyvis; dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini), alga iki 2023 m. vasario mėnesio buvo 3 360 Eur per mėnesį su mokesčiais, po to buvo mokami priedai ir 2023 m. sausio–gruodžio mėnesiais atsakovo vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudarė 2 156,82 Eur mėn.; atsakovas turi dalį (50/600) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė yra 101 000,00 Eur (101 000 Eur x 50/600 dalių), atsakovo dalis – apie 8 417 Eur; atsakovas su šeima gyvena bute (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam sutuoktinei D. P.; turi 2010 metų gamybos motociklą „Piaggio“; (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. P.; susilaukė dukros T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) meno mokyklos dailės klasėje; dukra T. turi sveikatos problemų (vienpusis įgimtas klubo sąnario panirimas (Q65.3), gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai (R01.0), hipermetropija (toliaregystė) (H52.0); atsakovas su sutuoktine turi 15 000,00 Eur finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2021 m. sausio 18 d. su AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. KPP-79-01536379, pagal kurią gavo vartojimo kreditą kapitaliniam būsto remontui atlikti ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 332,83 Eur dydžio įmokas iki 2026 m. sausio 3 d. Atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. pervedė ieškovei 1 900 Eur ir 2024 m. vasario 9 d. – 300 Eur. Atsakovas sutinka ieškovei mokėti po 300 Eur.

4.5. Nėra duomenų, kad ieškovė turėtų nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, jokių pajamų negauna, santaupų neturi, gyvena Vilniuje, bendrabutyje, išlaikoma mamos ir tėvo. Trečiasis asmuo N. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dukrai išlaikymui teikia apie 800 Eur, tačiau jokių tą faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad gyvena išlaikoma gyvenimo partnerio, kuris padeda išlaikyti dukrą K. P.. Pažymėta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai pragyvenimui būtina 1200–1500 Eur, o teismo posėdžio metu nurodė, kad 400–450 Eur, ieškovė ranka rašytame išlaidų paskirstyme nurodė skirtingas sumas, nei nurodė teismo posėdžio metu, kaip pavyzdžiui: ieškinyje teigė, kad higienos priemonėms reikia 50 Eur per mėn., o teismo posėdžio metu – 70–80 Eur/mėn., maistui – 400 Eur per mėn., o teismo posėdžio metu – 200 Eur/mėn. ir kt. Ieškovė nurodė, kad moka komunalinius mokesčius 100 Eur per mėn., tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta, o jei mokama 50 Eur už bendrabutį – tokių įrodymų taip pat nepateikė. Ieškinyje nurodo, kad pramogoms reikia 100 Eur per mėn. (įrodymų nepateikta), o teismo posėdžio metu teigė, kad neturi laiko ir pinigų nei kultūriniams renginiams, nei sporto klubui. Ieškovė K. P. nurodė, kad dirbti dėl įtempto mokslų grafiko negali, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė nurodė nesidomėjusi nei paskolos, nei kredito galimybėmis, nurodė, kad paskutinį brandos egzaminą išlaikė 2023 m. birželio 12 d., tačiau du su puse mėnesio niekur nesidarbino ir neieškojo galimybių užsidirbti.

4.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savęs išlaikymo. Tai nepaneigia paramos ieškovei reikalingumo, tačiau pripažintina reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl reikalingos paramos iš kitų asmenų (tėvų) dydžio. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, ji gaudavo apie 100 Eur išmoką vaikui iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. bei 200 Eur iš atsakovo, gyveno su mama. Tačiau teismas neneigia tėvų pareigos sudaryti sąlygas išlaikyti pilnametę dukrą ir padėti jai iki 24 m. amžiaus studijuoti. Taip pat teismas nemano, kad šiuo metu ieškovė galėtų dirbti ir mokytis dieniniame skyriuje ir save išlaikyti. Byloje duomenų, jog ieškovė yra nepažangi, nėra, mokslas yra valstybės finansuojamas. Taigi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Pažymėta ir tai, kad ieškovė siekia įgyti profesiją, kuri ateityje užtikrins jai galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir suteiks galimybę uždirbti pinigines lėšas, taip pat ieškovė nėra sulaukusi 24 metų, todėl atitinka CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Nagrinėjamu atveju nors ir nenustatyta sunki ieškovės turtinė padėtis, tačiau sąžiningas bei pažangus mokymasis sudaro pagrindą ieškovei, kaip pilnamečiam vaikui, gauti materialinę paramą iš atsakovo / abiejų tėvų.

4.7. Įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, naujai sukurtą šeimą, turimą finansinį įsipareigojimą bankui, pareigą ir prievolę tinkamai išlaikyti dar vieną mažametę dukrą, teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, su kuo jis ir sutiko iš dalies, t. y. dėl 300 Eur, tačiau nesutiko dėl prašomos priteisti paramos sumos ir įsiskolinimo. Vertinant trečiojo asmens turtinę padėtį, nustatyta, kad N. K. asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gavo nedarbingumo išmoką, užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvena išlaikoma gyvenimo partnerio. Šiuo atveju pažymėta, kad trečiąjį asmenį tenkina toks gyvenimo būdas – ji nesiekia įsidarbinti. Teigia, kad remia ieškovę duodama po 800 Eur per mėnesį, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Trečiasis asmuo yra jauna, darbingo amžiaus sveika, kitų išlaikytinių neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje esantys duomenys apie atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nesudaro pagrindo manyti, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens N. K. finansinė padėtis yra pakankamai gera teikti paramą savo pilnametei dukrai po lygiai.

4.8. Ieškovės ieškinyje nurodyta minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 1200–1500 Eur suma, kurią sudaro: drabužiams – 100 Eur per mėn., higienos priemonėms – 50 Eur per mėn., transportui – 30 Eur per mėn., komunaliniams mokesčiams – 100 Eur per mėn., pramogoms – 100 Eur per mėn., maistui – 400 Eur per mėn., vitaminams – 80 Eur per mėn., odontologui – 100 Eur du kartus per metus profilaktiškai, okulistui, akiniams – 200 Eur bei 40 Eur konsultacijai 1 kartą per metus, telefono abonentui ir internetui – 30 Eur per mėn., kosmetikai – 50 Eur per mėn., širdies vaistams – 12 Eur per mėnesį, psichologo konsultacijoms – 160 Eur du kartus, vairuotojo teisėms – 500 Eur, korepetitoriams – 200 Eur, širdies gydytojo konsultacijai – 120 Eur konsultacijai 1 kartą per metus, kanceliarinėms prekėms – 60 Eur per mėnesį.

4.9. Ieškovės paskaičiuota minimaliems poreikiams mėnesiui reikalinga suma viršija minimalią mėnesinę algą, todėl teismui kyla abejonių ir dėl ieškovės paskaičiavimų vertinant savo kasdienius poreikius. Nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patiriamas išlaidas. Teismas sutiko, kad minėtos išlaidos yra patiriamos, tačiau byloje nepateikta konkrečių duomenų, kokio dydžio jos yra, todėl atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytas išlaidas. Ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos pramogoms, vairavimo teisėms, pirkto kompiuterio už 1700 Eur, teismo vertinimu, nėra būtinasis minimalus ieškovės poreikis, kurį privalo aprūpinti tėvai. Pramogoms ieškovė, būdama pilnametė, turėtų rasti galimybių užsidirbti pati. Be to, byloje yra duomenų, kad ieškovė gavo kitų pajamų – vaiko pinigus ir išlaikymą iš tėvo. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka mokėti po 300 Eur per mėnesį paramos, konstatuota, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo po 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 12 d. (ieškinio priėmimo dienos teisme) iki ieškovė baigs dienines studijas, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.10. Ieškovė teigia, kad kai ji sulaukė pilnametystės, jos poreikiai, lyginant su iki tol buvusiais, išaugo pakankamai daug dėl ruošimosi abitūros egzaminams, sveikatos problemų, vairavimo kursų ir pan. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės teoriškai gali sąlygoti išlaidų padidėjimą, bet jų (išlaidų) padidėjimas nagrinėjamu atveju sietinas ne su teorinėmis išlaidomis, o su realiai patirtomis bei su poreikiu tokioms išlaidoms. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad, kai ieškovė sulaukė pilnametystės, jai atsakovas toliau paramą teikė geranoriškai. Taigi, atsakovas, spręsdamas, kad ieškovei, kol ji mokosi gimnazijoje, gali reikėti paramos, tokią paramą teikė savo nuožiūra iki pat faktinio gimnazijos baigimo. Ieškovė neįrodė, kad jai teiktos atsakovo paramos (jos dydžio) nepakako išsilaikyti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovei atsakovo geranoriškai teiktos, užteko. Tai, kad šiuo metu ieškovė nurodo, kad jos poreikiai yra 1200–1500 Eur per mėnesį, nereiškia, kad ieškovė maitinosi blogai ir / ar, kad atsakovas privalėjo skirti lėšų tam, kad ieškovė tenkintų ne būtinus poreikius, o galimų, neapibrėžtų, norų tenkinimui, svajonių išsipildymui. Ieškovė neįrodė nei vienos aplinkybės, kad asmeniškai būtų už ką nors mokėjusi. Šiuo atveju ieškovei neįrodžius, kad atsakovo teiktos bei kitų asmenų teiktos paramos jai (ieškovei) neužteko, ji (ieškovė) neturi teisės reikalauti paramos įsiskolinimo.

4.11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad atsakovas sutiko teikti didesnę paramą tik ieškovei pasikreipus į teismą, į tai, kad po to atsakovas stengėsi sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė nesutiko, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalių nepriteisti vienai iš kitos atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė K. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti: 1) priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės išlaikymui mokėti 400,00 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki ieškovė baigs mokslus pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ne ilgiau, nei ieškovė sulauks 24 metų, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1600 Eur skolą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė turi sveikatos problemų, reguliariai turi lankytis pas okulistą, kardiologą, psichologą. Išlaidos šiems specialistams ženkliai padidina įprastas vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog mokantis vidurinėje mokykloje jos poreikiams kas mėnesį reikėjo apie 1200 - 1500 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė kitokius poreikius, tačiau tai paaiškintina besikeičiančiais vaiko poreikiais. Ieškovė pateikė ieškinį, kai mokėsi mokykloje, o paaiškinimus teisme davė, kai jau studijavo universitete.

5.2. Ieškovė baigė mokyklą ne 2023 m. birželio 12 d., bet 2024 m. birželio 12 d. Tai rašymo klaida. Ieškovė 2024 m. liepos 31 d. pasirašė studijų sutartį. Logiška, jog ieškovė visą mėnesį buvo užsiėmusi, nes ieškojo kur stoti, teikė dokumentus dėl studijavimo aukštojoje mokykloje, todėl neturėjo realios galimybės ieškoti darbo, dirbti ir šiuos klausimus suderinti su stojimu į aukštąją mokyklą. Iki studijų pradžios ieškovei reikėjo susirasti būstą kitame mieste, persikraustyti, įsigyti būtinus buities reikmenis, pailsėti po egzaminų, todėl ieškovė neturėjo realios galimybės susirasti darbą ir dirbti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d iki rugsėjo 1 d. Be to, darbdaviai nelinkę į darbą priimti nekvalifikuotus darbuotojus itin trumpam 2 mėnesių periodui ir atsižvelgti į būsimų studentų poreikius dėl nuolatinio poreikio išvykti dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir vėlesnio persikraustymo į kitą miestą. Argumentai apie ieškovės gerą turtinę padėtį neparemti jokiais įrodymais, nes teismas nenustatė, jog ieškovės vardu būtų registruotas turtas, ieškovė gautų stabilias pajamas.

5.3. Aplinkybė, jog ieškovė gyvena su nedirbančia motina, kuri taip pat neturi jokio turto, yra išlaikomos N. K. gyvenimo partnerio, nesudaro jokio faktinio pagrindo išvadai apie ieškovės gerą turtinę padėtį. Ieškovė pagrindė poreikius už ne mažesnę kaip 800 Eur sumą. Atsakovo turtinė padėtis, t. y. jo vardu registruotas nekilojamasis turtas, transporto priemonė, vidutinis darbo užmokestis po mokesčių - 2 156,82 Eur mėn. suteikia atsakovui finansinę galimybę teikti ieškovei 400 Eur išlaikymą. Ieškovės motinos padėtis ženkliai blogesnė, nes yra išlaikoma kito asmens, turto neturi ir yra priversta pagalbos prašyti iš kitų asmenų, nors pareigą išlaikyti vaiką turi tėvas proporcingai turtinei padėčiai.

5.4. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais ieškovei teiktinos paramos dydis turėjo būti nustatomas ne pagal MMA, bet pagal jos individualius poreikius, kurių patenkinimui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 800,00 Eur suma.

5.5. Ieškovė pagrindė ir įrodė, jog jos išlaikymui iki civilinės bylos iškėlimo dienos reikėjo nemažiau kaip 800 Eur, todėl atsakovo kas mėnesį mokama 200 Eur suma buvo nepakankama ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai bei ieškovės poreikiams. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei neteikia pakankamo išlaikymo, iš atsakovo ieškovei priteistina 1600,00 Eur skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 10 d. Apeliantė nesutinka, su teismo motyvais, kuriais remiantis atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo: 1) teismas nenustatė, kad ieškovė turi turto bei pajamų, iš kurių galėtų išsilaikyti ir apmokėti už paslaugas; 2) teismo nustatyta, kad ieškovė gyveno su motina, kuri nedirbo, neturi turto ir kurią išlaikė gyvenimo partneris; 3) ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad naudojasi bendrabučiu, studijuoja Vilniuje, pirko kompiuterį, turi įgimtą ligą, lankėsi pas korepetitorius, gerai mokosi; 4) teismas nenustatė aplinkybės, jog ieškovė būtų siekusi tenkinti neapibrėžtus savo poreikius; 5) teismas nustatė, kad visas išlaidas apmokėdavo motina. Akivaizdu, kad ieškovė patiria ir kitas išlaidas, susijusias su pragyvenimu, higiena, maistu, apranga, transportu, sveikatos poreikiais, kanceliarinėmis išlaidomis ir pan., kurios nurodytos ieškinyje ir teismo posėdžio metu teiktame paaiškinime. Natūralu, kad asmuo išleidęs pinigus buities poreikiams įprastai tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nekaupia, todėl neprotinga būtų reikalauti jas kaupti ir jomis įrodinėti tikslų faktinį išlaidų dydį. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo suponuota išvada, kad jeigu jau motina teikė išlaikymą, tai nesusidaro įsiskolinimas dėl tėvo teikto nepakankamo išlaikymo dydžio, kas neatitinka teismų praktikos ir teisės aktų, kadangi tėvai vaiką išlaiko abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.

5.6. Ieškovė advokato pagalbai už atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą sumokėjo 1970 Eur, taip pat sumokėjo 6,33 Eur už VĮ Registrų centras pažymų parengimą. Šios išlaidos pagrįstos jų sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Ieškovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, atsakovo atstovės prašymu ir teismo įpareigojimu rinko ir teikė didelės apimties rašytinius įrodymus, atstovavimo išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų dydžių. Atsakovas nesinaudojo antrine teisine pagalba, todėl ieškovės teisės pasirinkti advokatą apribojimas pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir ieškovę pastatytų į nelygiavertę padėtį.

5.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys buvo tenkintas 30 proc., tačiau su tokiu vertinimu apeliantė nesutinka, kadangi ieškovė prašė priteisti 400 Eur dydžio išlaikymą, todėl teismo priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas sudaro ne 30 procentų, bet 75 procentus nuo pareikšto reikalavimo, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus apie realiai patirtas išlaidas, todėl jos turėjo būti priteistos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Apeliantė turi teisę į išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

6. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės K. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašė išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra šeimos byla, kurioje teismas privalo veikti aktyviai, ir paskirstyti bei priteisti pirmosios instancijos teisme abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taikant jų įskaitymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 400,00 Eur dydžio paramą, motyvuodamas, kad pati ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų savo pragyvenimui, t. y. pilnametystės sulaukusi ieškovė galėjo įsidarbinti vasaros laikotarpiais tiek 2023, tiek 2024 metais, bet nesidarbino, ieškovė neieško darbo ir nedirba laisvu nuo studijų laiku, taip pat nesikreipė dėl lengvatinės paskolos studijoms apmokėti. Ieškovė neišnaudojo protingų galimybių pačiai gauti pajamų ir pačiai pasirūpinti mokytis bei pragyventi reikalingomis lėšomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ieškojo darbo, bet dėl objektyvių priežasčių negalėjo jo surasti, pvz., neįrodė, kad dėjo darbo paieškos skelbimus.

6.2. Ieškovė teigė, kad jos paskaitų ir atsiskaitymų tvarkaraštis yra intensyvus, dėl ko ji negali dirbti laisvu nuo studijų ir atsiskaitymų laiku, tačiau iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos ieškovė taip ir nepateikė savo paskaitų bei atsiskaitymų universitete tvarkaraščio. Ieškovė buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, jog kai kurios paskaitos yra nuotolinės, todėl, atsakovo nuomone, ieškovė galėtų rasti būdą derinti nuotolines paskaitas su darbu. Taigi, ieškovės teiginiai apie apsunkintas galimybes dirbti ir mokytis studijų metu yra visiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis) bei patvirtina, kad pati ieškovė neatliko jokių veiksmų prisidėti prie pajamų gavimo ir savo poreikių tenkinimo.

6.3. Atsakovo nuomone, nei vairavimo teisės, nei „Apple“ kompiuteris už 1 700 Eur ir pramogos nėra būtinieji pilnamečio poreikiai, prie kurių tenkinimo maksimalia apimtimi jis, kaip tėvas, privalo prisidėti. Ieškovė neįrodė, kad medicininiai dokumentai ir juose nurodytos vaikų kardiologės diagnozės apie nuo vaikystės ieškovei diagnozuotas ligas, tokios kaip (Q23.89) Kitos patikslintos įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos; (R00.0) Tachikardija, nepatikslinta, taip pat 3 lovadienius VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninėje užtrukę ieškovės sveikatos tyrimai, kurių metu buvo konstatuota, kad ieškovė „Skundų stacionare neturėjo. Tyrimai atlikti, išrašyta į namus.“, lėmė ieškovės pragyvenimo išlaidų padidėjimą 2023 metų gruodį ar 2024 metais ir 400,00 Eur paramos dydžio būtinumą.

6.4. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė gerokai mažesnes išleidžiamas bei jai reikalingas sumas pragyvenimui, nei buvo nurodyta ieškinyje, todėl jau vien dėl šių priežasčių jos apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 400,00 Eur dydžio paramą atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovo nuomone, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, atsakovo atžvilgiu yra nesąžininga, kad ieškovė santaupas kaupia iš atsakovo teikiamos paramos, tuo tarpu pati ieškovė nenori dirbti ir nerodo iniciatyvos pačiai užsidirbti pragyvenimui ir (ar) santaupoms sukaupti. Nurodomos papildomos išlaidos yra tik siekis prisiteisti iš atsakovo didesnį paramos dydį bei turi būti atmestos kaip prieštaraujančios pačios ieškovės paaiškinimams teismui.

6.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti paramą pilnametei dukrai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 300,00 Eur būtinos paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovės poreikių ir jos tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidė, o iki 400,00 Eur didinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo.

6.6. Ieškovė pilnametystės amžiaus sulaukė (duomenys neskelbtini), taigi, ir materialinės paramos teikimas jai iš atsakovo pusės turėjo prasidėti nuo šios datos. Iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad, ieškovei sulaukus pilnametystės amžiaus, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo teikti jai į sąskaitą 200,00 Eur dydžio paramą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o nuo 2023 metų gruodžio mėnesio – 300,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl 1 600,00 Eur dydžio paramos įsiskolinimo priteisimo yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl 400,00 Eur dydžio paramos priteisimo (200 x 8 mėn.). Todėl jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo nustatyti ieškovei iš atsakovo priteistino paramos įsiskolinimo dydžio ir kyla pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad paramos įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai nurodo, kad ieškovė savo išaugusias išlaidas, sulaukus pilnametystės amžiaus, grindė vairavimo kursais ir kitais nebūtinaisiais bei laikinais poreikiais, dėl ko atsakovas mano, kad jos reikalavimas dėl paramos skolos priteisimo yra nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie jos realius, ilgalaikius poreikius bei patirtas išlaidas jiems tenkinti.

6.7. Ieškinio suma sudaro 6 400,00 Eur (400 x 12 + 1 600). Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 300,00 Eur paramą. Taigi, vienas reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas, o kitas reikalavimas dėl paramos priteisimo tenkintas iš dalies, kur ginčas iš esmės buvo dėl 100,00 Eur paramos dydžio sumos, nes atsakovas gera valia nuo ieškovės pilnametystės amžiaus jau teikė 200,00 Eur paramą. Todėl turi būti laikoma, kad ieškovė bylą laimėjo iš esmės tik 100,00 Eur dalyje (100 x 12 = 1 200), dėl ko procentine išraiška patenkinta jos ieškinio dalis sudaro net ne 30 procentų, kaip kad sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, o tik 18,75 procentus (1 200 x 100/6 400), atitinkamai buvo atmesta ne 70 procentų, o net 81,25 procentai ieškovės ieškinio. Ieškovei iš atsakovo priklausytų 370,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 976,33 x 18,75 proc.), o atsakovui iš ieškovės – net 1 864,30 Eur (2 294,53 x 81,25 proc.). Net laikantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos patenkinto ieškinio dalies (30 procentų), ieškovei iš atsakovo priklausytų 592,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 976,33 x 30 proc.), o atsakovui iš ieškovės – net 1 606,17 Eur (2 294,53 x 70 proc.).

6.8. Ieškovė vengė dalyvauti tiek ikiteisminės mediacijos, kurį pati iniciavo, tiek teisminės mediacijos procese, nors pati sutiko jame dalyvauti, dėl ko mediacija abu kartus ir užsibaigė. Ieškovė taip ir nesudalyvavo teisminės mediacijos procese, o sutiko dalyvauti mediacijoje, atsakovo nuomone, tik todėl, kad laukė, kol praeis laikas nuo mokyklinių brandos egzaminų išlaikymo iki 2024 m. rugsėjo 1 d., kad įgytų teisę į tolimesnę paramą. Atsakovas šiuo atveju elgėsi visiškai priešingai, t. y. aktyviai siekė ginčą su dukra užbaigti taikos sutartimi ir sutiko ją sudaryti. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sąlygų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą buvimo, neįrodinėja priešingo ieškovės elgesio proceso metu, negu kad nurodyta teismo sprendime, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti materialinę paramą ir jos įsiskolinimą pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi: 1) jos vertinimu, ji įrodė, kad jai reikalinga 800 Eur kasmėnesinė parama, ji turi sveikatos problemų, jos finansinė padėtis nėra gera, o vienos minimalios mėnesinės algos dydis neturėtų būti taikytinas; 2) atsakovas turi galimybę teikti prašomą paramos dydžio sumą, o ieškovės motinos materialinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo; 3) atsakovas neteikė pakankamos paramos, todėl susidarė įsiskolinimas, bei vien tai, kad ieškovės motina teikė išlaikymą, neatleidžia atsakovo nuo įsiskolinimo mokėjimo. Ieškovė nesutinka, kad neįrodė, jog atsakovo teiktos paramos neužteko; 4) bylinėjimosi išlaidos paskirstytos netinkamai, kadangi ieškinys buvo tenkintas 75 proc.

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

13. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė sunkios turtinės padėties, tačiau nustatė ieškovės sąžiningą bei pažangų mokymąsi, kas sudaro pagrindą gauti materialinę paramą iš atsakovo / abiejų tėvų. Atsižvelgiant į šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl ieškovės turtinės padėties ir paramos dydžio.

Dėl ieškovės turtinės padėties ir materialinės paramos dydžio

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. P. ir trečiojo asmens N. K. duktė, kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo aštuoniolika metų.

18. Ieškovė iki 2024 m. liepos mėn. mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Brandos atestatas patvirtina, kad mokyklą baigė aukštais balais. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete valstybės finansuojamoje nuolatinėje tarptautinio verslo studijų programoje, studijos tęsis iki 2028 m. sausio 26 d. Ieškovė iki pradedant studijuoti, nuolatos gyveno su motina N. K., Klaipėdoje, o pagal 2024 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį ieškovei skirtas bendrabučio kambarys Vilniuje, už kurį ji turi mokėti 65 Eur (įrašyta ranka) mėnesinį mokestį, avansas 100 Eur (įrašyta ranka).

19. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Sulaukusi 18 metų amžiaus 2023 metais gavo 85,75 Eur išmoką vaikui, o nuo 2024 m. – 96,25 Eur. Ieškovė 2023 m. vasario 8 d. lankėsi pas kardiologą, už konsultaciją sumokėta 75 Eur. Pateikti įrodymai, kad atlikti pervedimai už K. P. 2023 m. vasario–kovo mėn., pervesta 405 Eur, tačiau nenurodyta paskirtis, teismo posėdyje nurodė, kad tai buvo pavedimai už korepetitoriaus paslaugas.

20. 2023 m. vasario 8 d. konsultacijos išraše rekomenduojama vartoti Magne B6 / vitamino D2000 TV vitaminus, nurodyta, kad ieškovė „Aerobiką lankyti gali“, diagnozuota (Q23.89), kitos patikslintos įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos; (R00.0) tachikardija. 2023 m. vasario 13 d. ieškovė pasiųsta stacionariam ištyrimui dėl kardiologinių problemų. 2023 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad K. P. tris dienas atliko kardiologinius tyrimus ligoninėje, nurodyta, kad hospitalizuota ištyrimui, diagnozuotas susirgimas – I49.3 Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija, išrašyta šeimos gydytojo stebėjimui, nurodyta vartoti vitaminą D 2000TV, taip pat 30 d. vieną kartą dienoje vartoti „Panangini forte“, kūno kultūros paruošiamoji grupė (atleista nuo krosų, varžybų, ilgų distancijų). Ieškovė turi regos sutrikimų (Miopija), dėl ko reikalingi akiniai.

21. Atsakovas A. P. teikė materialinę paramą ieškovei: 2023 m. balandžio – lapkričio mėnesiais kas mėnesį teikė 200 Eur paramą, nuo 2023 m. gruodžio pradėjo teikti 300 Eur materialinę paramą, taip pat toliau sutinka teikti 300 Eur materialinę paramą ieškovei. Trečiasis asmuo N. K. tvirtino, kad ji taip pat teikia materialinę paramą, kuri sudaro 800 Eur per mėnesį, tačiau byloje įrodymų, pagrindžiančių tokias sumas nėra pateikta.

22. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki. Bei padarė prieštaringas išvadas, kadangi nesant sunkios turtinės padėties, apskritai neegzistuotų poreikis į materialinę paramą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį poreikį nustatė, nurodęs, kad nemano, kad šiuo metu ieškovė galėtų dirbti ir mokytis dieniniame skyriuje ir save išlaikyti. Matyti, kad ieškovė nedirba, studijuoja dieniniame skyriuje, kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto neturi, gavo valstybės mokamą išmoką vaikui ir tai yra vienintelės ieškovės asmeninės gaunamos pajamos. Taip pat nustatyta, kad ieškovę remia atsakovas ir trečiasis asmuo, tačiau toks paramos teikimas nepatvirtina, kad ieškovė galėtų pati save išlaikyti, priešingai, toks faktas tik patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir jai yra reikalinga tėvų materialinė parama.

23. Ieškovė nurodė, kad dirbti dėl įtempto mokslų grafiko negali, nesidomėjo nei paskolos, nei kredito galimybėmis, paskutinį brandos egzaminą išlaikė 2024 m. birželio 12 d.

24. Paminėtina, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė dar mokėsi mokykloje (paskutinėje klasėje), todėl ji turėjo dėti visas pastangas į vidurinio išsilavinimo gavimą, tačiau ne į darbo paieškas ar paskolų (kreditų) ėmimą, neturint iš esmės finansinių galimybių tokias paskolas grąžinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei studijuojant dieniniame skyriuje ji dirbti ir save išlaikyti galimybių neturi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Paminėtina, kad pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi / studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Nagrinėjamu atveju tokios tėvų galimybės yra nustatytos, dėl kurių bus pasisakyta toliau nutartyje.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl pažangaus mokymosi studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, todėl mokslas jai yra nemokamas, tačiau ieškovei nesidomint valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms gavimo galimybėmis ir nenurodant pagrįstų priežasčių dėl tokios paskolos gavimo nesidomėjimo, tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip reikšmingas, sprendžiant dėl reikalingo paramos dydžio.

27. Nustačius, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, toliau vertintina, koks paramos dydis reikalingas ieškovės poreikių patenkinimui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai būtinas išlaikymas yra 1200–1500 Eur per mėnesį, tačiau pateiktos poreikių lentelės yra prieštaringos, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos poreikiams patenkinti reikia 450 Eur.

28. Ranka surašytame išlaidų sąraše nurodyta, kad drabužiams reikalinga 100 Eur per mėn. (kitoje lentelėje nurodoma 400 Eur), higienos priemonėms – 50 Eur per mėn., transportui – 30 Eur per mėn., komunaliniams mokesčiams – 100 Eur per mėn., pramogoms – 100 Eur per mėn., maistui – 400 Eur per mėn., vitaminams – 80 Eur per mėn., odontologui – 100 Eur du kartus per metus profilaktiškai, akiniams – 200 Eur bei 40 Eur konsultacijai 1 kartą per metus, telefono abonentui ir internetui – 30 Eur per mėn., kosmetikai – 50 Eur per mėn., širdies vaistams – 12 Eur per mėnesį, psichologo konsultacijoms – 160 Eur du kartus, vairuotojo teisėms – 500 Eur, korepetitoriams – 200 Eur (kitoje lentelėje nurodoma, kad ši suma yra per mėnesį), širdies gydytojo konsultacijai – 120 Eur konsultacijai 1 kartą per metus, kanceliarinėms prekėms – 60 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu teigė, kad maistui reikia iki 200 Eur, rūbams – 100 Eur, higienos priemonėms – 70-80 Eur, transportui – 48 Eur (du kartus grįžti į Klaipėdą) bei 7 Eur mėnesinis viešojo transporto bilietas; gydytojai ir maisto papildams – 120 Eur, kanceliarinės priemonės – 30 Eur, prieš stojant turėjo vienkartinių išlaidų (reikėjo pirkti šaldytuvą 20 Eur, patalynę, virdulys, lėkštės), trečiasis asmuo nupirko kompiuterį – 1700 Eur, internetui ir telefonui išleidžia 30 Eur mėn., neturi galimybės užsiimti sportine veikla, neturi galimybės lankytis teatre ir pan. tiek dėl laiko, tiek dėl finansinių galimybių nebuvimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 633,20 Eur (840 Eur neatskaičius mokesčių), nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 708,42 Eur (924 Eur neatskaičius mokesčių), nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (1038 Eur neatskaičius mokesčių).

30. Paminėtina, kad teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

31. Ieškovė teigia, kad jai reikalinga didesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga, tačiau iš esmės įrodymų, kurie pagrįstų nurodomus poreikius nepateikė. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pramogoms, vairavimo teisėms ir kompiuterio, kurio kaina - 1700 Eur patirto išlaidos nėra būtini poreikiai, o šių poreikių patenkinimui pati ieškovė turi dėti pastangas uždirbti pajamų. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo išlaidų komunaliniams mokesčiams, nei kai gyveno su motina, nei universitete. Ieškovė moka tik 65 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Taip pat nėra pateikti jokie įrodymai, kad ieškovė lankėsi pas psichologą ir kokia šių paslaugų kaina. Byloje pateikti įrodymai, kad buvo mokama korepetitorei, tačiau pagrindžiama tik 405 Eur suma per 4 mėnesius, be to, mokėjimai atlikti iki ieškovės pilnametystės, t. y. nėra duomenų, kad ieškovė naudojosi korepetitorių pagalba po to, kai jai suėjo 18 metų. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė po 2023 m. vasario 21 d. dėl turimos kardiologinės ligos patyrė reikšmingų išlaidų, nepateikta, kad dar lankėsi pas gydytojus dėl šios priežasties ar kad perkami brangūs vaistai ar vitaminai ir pan.

32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad jai būtų reikalinga didesnė, o atsakovas – kad mažesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga. Tačiau prieš nustatant konkretų teiktinos paramos dydį, įvertintinos atsakovo galimybės teikti materialinį išlaikymą.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui ir priteistino paramos dydžio

33. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. P., kartu jie turi dukterį T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) meno mokyklos dailės klasėje. Atsakovo šeima gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktinei D. P.. Duktė T. P. turi sveikatos problemų (vienpusis įgimtas klubo sąnario panirimas (Q65.3), gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai (R01.0), hipermetropija (toliaregystė) (H52.0). Atsakovas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini), alga iki 2023 m. vasario mėnesio buvo 3 360 Eur per mėnesį su mokesčiais, gauna priedus, 2023 m. sausio–gruodžio mėnesiais atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2 156,82 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovui priklauso 50/600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 2010 metų gamybos motociklą „Piaggio“. Kartu su sutuoktine turi 15 000,00 Eur finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2021 m. sausio 18 d. su AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. KPP-79-01536379, pagal kurią gavo vartojimo kreditą kapitaliniam būsto remontui atlikti ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 332,83 Eur dydžio įmokas iki 2026 m. sausio 3 d.

35. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka ieškovei teikti 300 Eur materialinę paramą iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje.

36. Trečiasis asmuo N. K. (ieškovės motina) nedirba, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, 2023 metais per 12 mėnesių periodą gavo nedarbo išmoką (4 082,60 Eur per 12 mėn.), pirko nešiojamą kompiuterį „APPLE MacBook Air 13“ už 1 731 Eur (iš kurių 1 000,00 Eur sumokėjo grynais, o 731,01 lizingu). Teismo posėdyje nurodė, kad išlaiko dukterį padedant sugyventiniui.

37. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

38. Atsižvelgiant į ieškovės tėvų turtinę padėtį (šios nutarties 34 ir 36 punktai), darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tai, kad ieškovės motina nedirba, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad N. K. būtų nedarbinga, kitų išlaikytinių neturi, nėra duomenų, kad negalėtų įsidarbinti ir dirbti prisidedant prie paramos teikimo lygiomis dalimis, be to, pati N. K. teigė, kad teikė 800 Eur paramą dukteriai, nors tokių įrodymų byloje ir nėra. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas turėtų teikti didesnę materialinę paramą nei trečiasis asmuo.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nepagrindė tokių galimybių atmetimo, kad atsakovas sutinka mokėti 300 Eur materialinę paramą, į ieškovės nurodytą reikalingą sumą poreikių patenkinimui bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė 300,00 Eur materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo (2023 m. gruodžio 12 d.) iki kol ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose.

Dėl pilnamečiam vaikui materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo

40. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

41. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

42. Šios nutarties 29 punkte nurodyta, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo atveju paramos pilnametei ieškovei, kol ji mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, atsiradimo momentas yra (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai turėtų būti atsižvelgiama į tuo laikotarpiu buvusį minimalų mėnesinį atlyginimą. Kaip minėta, minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių 840 Eur).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pažymėtina, kad išmoka vaikui mokama iki 18 metų arba iki kol jis mokosi pagal bendrąją ugdymo programą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pilnamečio vaiko gaunama išmoka iš valstybės, turėtų mažintinas priteistinas paramos dydis.

44. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti 1 600 Eur materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 10 d., tokį paramos didį skaičiuoja atsižvelgiant į reikalautą priteisti 400 Eur mėnesinį paramos dydį. Tačiau, kaip nurodyta, byloje ieškovė neįrodė, kad jai iš abiejų tėvų reikalinga didesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga, todėl toks įsiskolinimo dydis laikytinas nepagrįstu. Nors, atsižvelgiant į orientacinį materialinės paramos dydį, atsakovo teiktos 200 Eur paramos nepakako įsiskolinimo laikotarpiu, kol ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau trečiasis asmuo nurodė, kad teikė 800 Eur paramą dukteriai (nors tokių įrodymų nepateikė), taigi bendrai ieškovės poreikius patenkinantis išlaikymas buvo tenkinamas didžiąja dalimi trečiojo asmens lėšomis, gautomis iš gyvenimo partnerio, bei iš atsakovo gauta parama.

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

46. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, bei byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad ieškovę ginčo laikotarpiu pilnai išlaikė motina ir iš dalies atsakovas, sprendžia, kad ieškovės, sulaukusios pilnametystės, tačiau turinčios teisę į paramą, interesai nebuvo pažeisti, nes ji paramą pilnai gavo. Todėl, jai priteisus paramą iš atsakovo, ji nepagrįstai praturtėtų, nes jau yra gavusi pilną paramą. Atitinkamai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų patenkinta dalis yra 30 proc. bei įvertinęs šalių elgesį sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Apeliantė nesutinka, kad ieškinio buvo tenkinta tik 30 proc., bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Paminėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė du piniginius reikalavimus: dėl 400 Eur mėnesinės paramos priteisimo ir dėl 1600 Eur paramos įsiskolinimo priteisimo, todėl ieškinio suma sudaro 6 400 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai, 1600 Eur + 400 Eur x 12 mėn.). Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkintas reikalavimas dėl paramos priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl paramos išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl spręstina, kad ieškinio reikalavimų buvo patenkinta 56 proc. (300 Eur x 12 mėn. = 3600 Eur; 3600 Eur x 100 proc. / 6400 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintas tik 30 proc.

50. Paminėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

51. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

52. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

53. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

54. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nurodytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovė nesutiko sudaryti taikos sutarties atsakovo siūlomomis sąlygomis, nereiškia, kad ji elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu. Be to, atsakovas pradėjo mokėti didesnę paramą tik po ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. ieškinio pateikimą teismui nulėmė atsakovo veiksmai. Pareikštų reikalavimų palaikymas viso proceso metu negali reikšti nesąžiningo ieškovės elgesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.

56. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad turėjo 1970 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1000 Eur už ieškinio parengimą; 200 Eur už atstovavimą 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje; 210 Eur už atstovavimą 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje; 280 Eur už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje; 280 Eur už atstovavimą 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje. Paminėtina, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis nebuvo numatytas, tačiau teismo posėdis vyko 2024 m. lapkričio 14 d., būtent už kurį ir laikytinas šis mokėjimas, kadangi kita sąskaita nebuvo pateikta, o sekanti sąskaita pateikta tik už atstovavimą 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje.

57. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad turėjo 2294,53 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1000 Eur už atsiliepimo į ieškinį pateikimą; 423,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje; 24,03 Eur už išrašus iš registrų; 484 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje; 363 Eur už atstovavimą 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje.

58. Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijose nurodytus dydžius, neturi pagrindo vertinti, kad šalių nurodytos išlaidos viršija nustatytus rekomendacinius maksimalius dydžius.

59. Atsižvelgiantį į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteistina 1 103,20 Eur (1 970 Eur x 56 proc.), o iš ieškovės atsakovui 1 009,59 Eur (2 294,53 Eur – 56 proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 93,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

60. Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už materialinės paramos ir materialinės paramos įsiskolinimo priteisimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būtų turėjusi mokėti 144 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas 81 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistina 13,65 Eur (24,38 Eur x 56 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Dėl bylos baigties

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, vertindamas materialinės paramos ir jos įsiskolinimo priteisimo pagrindus, todėl iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 93,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, valstybei iš atsakovo priteistinas 81 Eur žyminis mokestis ir 13,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė iki kada teikiama materialinė parama, todėl ši rezoliucinė dalis tikslintina.

62. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši nuostata taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 20 proc. tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tik iš dalies, ieškovei turėtų būti priteisiama proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 147 Eur žyminį mokestį, tačiau ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 147 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Įrodymų, kad ieškovė turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

65. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 210 Eur išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi iš esmės ieškovės apeliacinis skundas dėl materialinių reikalavimų yra atmestas, todėl žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nėra priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 93,61 Eur (devyniasdešimt tris eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei biudžetą 13,65 Eur (trylika eurų 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.“

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl materialinės paramos priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) ieškovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. gruodžio 12 d. iki ieškovė baigs studijas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Grąžinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 147,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.