- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-101-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00155-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-139-1143/2023 pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Aikido mokykla Aidas“, G. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp V. A. ir A. A., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo V. A. palikti pavardę „A.“; 3) iš atsakovo priteisti ieškovei 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) nepilnamečių M. A. ir G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) nustatyti, kad atsakovas su M. A. ir G. A. matytųsi vaikams ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis taip, kad jų lankymas labiausiai atitiktų vaikų interesus; 6) iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams M. A. ir G. A. išlaikymą po 267 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 7) ieškovei iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur sumą; 8) visas atsakovo prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B2Kapital“, A. M. ir bet kokiems kitiems ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 9) iš atsakovo priteisti ieškovei 11 800 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo; 10) iš atsakovo priteisti ieškovei 1 330 Eur negrąžintas pinigines lėšas; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai prašė: 1) pripažinti butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 2) pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 3) pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; 4) transporto priemonę S., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 5) ieškovės prievoles kreditorei A. M., kilusias iš 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, laikyti asmenine ieškovės prievole; 6) pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios ieškovės atsiskaitomojoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o piniginės lėšos, esančios atsakovo atsiskaitomojoje banko sąskaitoje (atsiskaitomosiose banko sąskaitose), po santuokos nutraukimo lieka atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taip pat patikslintu ieškiniu papildytas ieškinio reikalavimas visas atsakovo prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „B2Kapital“, A. M. ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmenine atsakovo prievole, nurodant, kad visas atsakovo prievoles kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, A. M., UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmenine atsakovo prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo V. A. paliko pavardę „A.“, A. A. paliko pavardę „A.“; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovo 6 700 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 330 Eur skolą; pripažino butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; pripažino žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę S., VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe; pripažino pinigines lėšas, esančias V. A. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, ieškovės asmeninėmis lėšomis; pripažino pinigines lėšas, esančias A. A. vardu atidarytoje(-ose) banko sąskaitoje(-ose), atsakovo asmeninėmis lėšomis; pripažino ieškovės prievolę kreditorei A. M. pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 5942 asmenine ieškovės prievole; pripažino atsakovo prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, A. M. pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį, uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, uždarajai akcinei bendrovei „Aikido mokykla Aidas“ ir kitiems kreditoriams pagal prievoles, atsiradusias pagal atsakovo vardu sudarytus sandorius iki santuokos nutrukimo, asmeninėmis atsakovo prievolėmis; nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo 267 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė nepilnamečiam M. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam M. A. 7 099,27 Eur išlaikymo įsiskolinimą; sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 707,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 56,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš ieškovės 22,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; likusios ieškinio dalies netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 11 800,00 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu dėl atsakovo kaltės laikytina tik ta lėšų dalis, kurią ieškovė sumokėjo I. šeimai iš savo asmeninių lėšų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. esant prievolei atlyginti neturtinę žalą – 6 7 00 Eur, kuri priteista iš atsakovo.
6. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 330 Eur negrąžintas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
7. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės patirtas neturtinės žalos dydis galėtų būti įvertintas 1 500 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo.
Šalies argumentai
9. Ieškovė, be kita ko, prašė: G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. A.; nustatyti, kad atsakovas su G. A. matytųsi jam ir šalims priimtinu laiku ir sąlygomis, kad jo lankymas labiausiai atitiktų vaiko interesus; iš atsakovo A. A. priteisti G. A. 267 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti G. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. A.; ieškovei iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgdamas į tai, jog G. A. yra suėję 18 m., t. y. G. A. turi visišką civilinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, o ieškovės ir atsakovo kaip tėvų valdžia pilnamečio sūnaus atžvilgiu yra pasibaigusi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimų, susijusių su G. A., materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai yra pats G. A., turintis reikalavimo teisę į išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, bei atsakovas, turintis pareigą išlaikyti savo vaiką. Nustačius, kad ieškovė nebėra minėtų materialiųjų teisinių santykių tiesioginis subjektas ir nebeturi reikalavimo teisės, ieškinio dalis dėl reikalavimų, susijusių su G. A., atmestinas ir klausimai, susiję su G. A. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, nespręstini.
11. Dėl nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio M. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
12. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; ieškovė nenurodė konkrečios nustatytinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; esant šalių sutarimui dėl bendravimo tvarkos, vaiko interesai nebus pažeisti, – atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi M. A. teismas nenustatė.
13. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 267,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jo atsakovo turtinė padėtis yra sudėtingesnė nei ieškovės. Vis dėlto vien aplinkybė, kad atsakovas uždirba nedaug ir turi skolų, nėra pakankamas pagrindas mažinti vaiko išlaikymo dydį iki minimalaus. Iš valstybės lėšų nepilnamečiam M. A. šiuo metu skiriama 85,75 Eur išmoka. Taigi kiekvienam tėvui vaiko išlaikymui skiriant po 267 Eur bei valstybei skiriant 85,75 Eur išmoką vaikui, vaiko poreikiams tenkinti tenkanti suma per mėnesį sudarytų 619,75 Eur, t. y. netgi mažiau nei vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas 267 Eur dydžio išlaikymas galėtų užtikrinti tik minimaliuosius vaiko poreikius.
14. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas pakartojo, jog išlaikymo įsiskolinimo priteisimo G. A. klausimas šioje civilinėje byloje nespręstinas, todėl nagrinėjamas klausimas tik dėl M. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kurį sudaro 15 103,61 Eur.
15. Byloje jau konstatuota, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2018 m. balandžio mėn. Taigi nuo 2018 m. balandžio mėn. šalių nepilnametis vaikas M. A. gyvena kartu su ieškove. Atsakovas tik epizodiškai prisidėdavo prie savo nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymo. Ieškovė viena teikė periodinį materialinį išlaikymą ir tenkino būtiniausius nepilnamečio M. A. poreikius laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikytinas pagrįstu.
16. Pagal ieškovės pateiktą įsiskolinimo sumos apskaičiavimo metodiką nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl ieškovė, apskaičiuodama vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį, nurodo, jog visa MMA turėtų būti mokama atsakovo. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus abiem tėvams tenka lygiomis dalimis. Be to, teismo sprendimo dalyje dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo jau pasakyta, jog būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti orientacinė suma laikytina minimali mėnesinė alga, kuri nurodytu laikotarpiu buvo skirtingo dydžio. Be to, vaikui buvo skiriami skirtingo dydžio „vaiko pinigai“.
17. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos, esančios Luminor banke, mokėjimų sąrašo matyti, kad atsakovas 2019 m. vasario 25 d. ieškovei pervedė 600 Eur, 2019 m. birželio 18 d. ieškovei pervedė 1 000 Eur, 2020 m. liepos 29 d. ieškovei pervedė 200 Eur, 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei pervedė 200 Eur (iš viso 2 000 Eur). Taigi vienam vaikui tekusi atsakovo pervestų lėšų dalis – 1 000 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui M. A. už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., neatskaičiuojant vaiko išmokų, sudaro 7 099,27 Eur, kurį priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui.
18. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. paliktina pavardė „A.“, atsakovui A. A. paliktina pavardė „A.“.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 7 051,81 Eur įsiskolinimą dėl G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 metų balandžio 1 d. iki 2022 metų balandžio 1 d.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovei iš atsakovo priteisimo, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti sūnų G. A., motyvuojant tuo, jog bylos nagrinėjimo metu G. A. tapo pilnamečiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, šiam pripažįstama teisė į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne sūnui, o jai pačiai už atsakovo neįvykdytos pareigos teikti išlaikymą sūnui dalį.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
22. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą dėl G. A. neteikto išlaikymo už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. A., gim., (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., tai yra, 30 207,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu G. A. tapus pilnamečiu, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ši ieškinio dalis atmesta.
25. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo ieškovei iš atsakovo priteisimo, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti sūnų G. A., motyvuojant tuo, jog bylos nagrinėjimo metu G. A. tapo pilnamečiu, todėl ieškovė neteko reikalavimo teisės. Ieškovė nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, šiam pripažįstama teisė į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą jai pačiai už atsakovo neįvykdytos pareigos teikti išlaikymą sūnui G. A. dalį. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl toliau nurodomų motyvų.
26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog, be kitų reikalavimų, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams M. A. ir G. A. išlaikymą po 267 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašė ieškovei iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.
27. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
28. Taigi, kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
29. Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus G. A. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Todėl, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tačiau, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju suformulavo konkretų reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne vaikui, o jai, kaip atlyginimą už vaikui G. A. jos vienos teiktą išlaikymą (ne mažesnį kaip MMA), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo įsiskolinimą dėl G. A. atsakovo neteikto išlaikymo anksčiau nurodytu laikotarpiu, motyvuodamas tuo, jog, G. A. bylos nagrinėjimo metu tapus pilnamečiu, ieškovė neteko reikalavimo teisės.
30. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
31. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
32. Kaip jau minėta, ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., tai yra, nepažeisdama įstatyme numatyto trejų metų laikotarpio iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
33. Byloje jau konstatuota, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2018 m. balandžio mėn. Ieškovė tvirtino, jog nuo 2018 metų atsakovas vaikų neišlaikė, išskyrus, pavienius bankinius pavedimus, – 2019 m. vasario 25 d. pervedė 600 Eur, 2019 m. birželio 18 d. pervedė 1 000 Eur, 2020 m. liepos 30 d. pervedė 200 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 200 Eur. Teismo posėdžio metu apklaustas pilnametis G. A. patvirtino, jog nuo 2018 metų atsakovas kartu negyvena, išlaikymo neteikia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigą išlaikyti savo vaikus. Atsakovas nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė, apeliacinės instancijos teismui neįrodinėja, jog išlaikymo pareigą vykdė tinkamai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė minėtu laikotarpiu dirbo, turėjo finansines galimybes išlaikyti vaikus, pats G. A. teismui pateiktame 2023 m. kovo 6 d. ieškinyje nurodė, kad jį su broliu išlaikė mama ir prašė tenkinti mamos ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo, todėl darytina išvada, jog ieškovė viena vykdė pareigą išlaikyti G. A.. Taigi ieškovė turi teisę į įsiskolinimo priteisimą už įvykdytą atsakovo prievolę teikti išlaikymą G. A. už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
34. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą orientaciniu kriterijumi laikė teismų praktikoje nurodytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už kitą šalių sūnų M. A., padarė išvadą, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti visą mėnesinę vienam vaikui tenkančią išlaikymo sumą, kadangi pareiga išlaikyti savo vaikus tenka vienodai abiem tėvams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
35. Taigi, vadovaujantis tuo, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑179-378/2023), bei atsižvelgiant į tai, jog visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), bei įvertinus tai, jog atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėjo teikti G. A. bent minimalaus būtino išlaikymo, ieškovės už atsakovą suteikto išlaikymo G. A. (atsakovo įsiskolinimo ieškovei) dydis skaičiuotinas taip:
35.1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, siekė 395,77 Eur, valstybės skiriama išmoka vaikui – 50,16 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2019 m. sausio 1 d. redakcija).
35.2. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, siekė 447,23 Eur, vaiko išmoka – 60,06 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2020 m. sausio 1 d. redakcija).
35.3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, siekė 468,41 Eur, vaiko išmoka – 70 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2020 m. sausio 1 d. redakcija (2021 m. sausio 1 d. redakcija).
35.4. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio mėn. minimalios mėnesinės algos dydis, atskaičius mokesčius, siekė 533,65 Eur, vaiko išmoka nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio mėn. – 73,50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2020 m. sausio 1 d. redakcija (2022 m. sausio 1 d. redakcija).
35.5. Taigi atsakovo neteikto išlaikymo įsiskolinimas ieškovei už G. A. už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., atskaičiuojant vaiko išmokas bei atsakovo pervestų lėšų dalį, tenkančią vienam vaikui (1 000 Eur, ginčo dėl to nėra), sudaro – 5 958,95 Eur (9 mėn. x (395,77 Eur – 50,16 Eur) / 2) + (12 mėn. x (447,23 Eur – 60,06 Eur) / 2) + (12 mėn. x (468,41 Eur – 70 Eur) / 2) + (3 mėn. x (533,65 Eur – 73,50 Eur / 2) – 1 000 Eur), kuri priteistina iš atsakovo ieškovei, nes ieškovei įvykdžius išlaikymo prievolę G. A. už atsakovą, jai perėjo kreditoriaus (G. A.) reikalavimo teisė į atsakovą (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo ieškovei priteisimo dėl G. A. atsakovo neteikto išlaikymo, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei įsiskolinimą dėl G. A. atsakovo neteikto išlaikymo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinas 5 958,95 Eur įsiskolinimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
37. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Nustatyta, jog ieškovė patyrė 2 371 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 371 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.
40. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinta 80 procentų visų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 1 896,80 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo patirtos 78,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), priteistinos proporcingai iš šalių: iš ieškovės – 15,76 Eur, iš atsakovo – 63,02 Eur į valstybės biudžetą. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinas 134 Eur žyminis mokestis už iš dalies patenkintą ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovei nepareiškus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas, kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 134 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos, į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl įsiskolinimo ieškovei V. A. priteisimo iš atsakovo A. A. dėl G. A. atsakovo neteikto išlaikymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovei V. A. iš atsakovo A. A. 5 958,95 Eur įsiskolinimą dėl G. A. atsakovo neteikto išlaikymo.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir:
– priteisti ieškovei V. A. iš atsakovo A. A. 1 896,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme;
– priteisti iš atsakovo A. A. 63,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;
– priteisti iš ieškovės V. A. 15,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;
– priteisti iš atsakovo A. A. 134 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. A. 134 Eur žyminį mokestį (už apeliacinį skundą) į valstybės biudžetą.