Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5.

2023 m. rugsėjo 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Aikido mokykla Aidas“, G. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp V. A. ir A. A., įregistruotą 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. A. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo V. A. palikti pavardę „A.“; 3) iš atsakovo A. A. priteisti ieškovei V. A. 6 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) nepilnamečių M. A. ir G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. A.; 5) nustatyti, kad atsakovas su M. A. ir G. A. matytųsi vaikams ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis, taip, kad jų lankymas labiausiai atitiktų vaikų interesus; 6) iš atsakovo A. A. priteisti nepilnamečių vaikų M. A. ir G. A. naudai išlaikymą po 267,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti vaikams M. A. ir G. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. A.; 7) ieškovei V. A. iš atsakovo A. A. priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur sumą; 8) visas atsakovo prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B2Kapital“, A. M. ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 9) iš atsakovo A. A. priteisti ieškovei V. A. 11 800,00 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo; 10) iš atsakovo A. A. priteisti ieškovei V. A. 1 330,00 Eur negrąžintas pinigines lėšas; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės V. A. ir A. A. santuoka įstatymų nustatyta tvarka sudaryta ir įregistruota 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendamos santuokoje šalys susilaukė vaikų – M. A. ir G. A.. Ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo itin stipraus potraukio alkoholiui, narkotikams, dėl neištikimybės ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymo. Santuoka su atsakovu sudaryta ieškovei buvus labai jaunai ir naiviai 2003 m., t. y. po vienerių metų draugystės. 2004 m. ir 2006 m. gimė vaikai M. A. ir G. A.. Ieškovė tikėjosi gražios šeimos ir darnaus šeimyninio gyvenimo. Vis tik po santuokos sudarymo tapo akivaizdu, kad alkoholis, narkotikai ir draugai atsakovui yra prioritetas šeimos atžvilgiu. Po antrojo sūnaus M. A. gimimo ieškovė sužinojo, kad atsakovas galimai turi meilužę. Atsakovo atžvilgiu buvo ir yra vykdomi priverstiniai išieškojimai antstolių kontorose. Norėdama išsaugoti šeimą ieškovė atsakovui vis atleisdavo. Atsakovo mama 2010 m. padovanojo atsakovui žemės sklypą, kuris valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre iki šios dienos neįregistruotas. 2012 m. spalio 12 d. atsakovas, smarkiai viršydamas greitį, gyvenvietėje partrenkė keliu ėjusį vyrą, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Po šio įvykio prasidėjo ieškovės ir jos vaikų M. A. bei G. A. juodžiausi metai, o atsakovas ieškojo paguodos drauguose, alkoholyje ir narkotikuose. Ieškovė labai pergyveno dėl žuvusiojo šeimos, nes našle liko žuvusiojo žmona ir našlaitis, metukų neturintis berniukas. Ieškovės šeimą dėl atsakovo padaryto nusikaltimo dauguma smerkė, mokykloje vaikams buvo nuolat prikišama, kad jų tėtis užmušė žmogų. Atsakovas dėl padaryto nusikaltimo buvo nuteistas lygtinai, neteko teisės vairuoti 3 m. ir buvo įpareigotas dirbti. Ieškovė viena, kiek galėdavo, tiek lankė ir rėmė žuvusiojo šeimą. Kadangi atsakovas tą šeimą ignoravo, po kiek laiko jie padavė civilinį ieškinį ir buvo priteista apie 12 800,00 Eur. Tuomet atsakovas susirado darbą Norvegijoje, o ieškovę ir vaikus paliko su šia skola, kuri buvo padengta ieškovės pagalba. Išlaikymą vaikams atsakovas, dirbdamas Norvegijoje, teikė trumpai. Ieškovė visada dirbo 1,5 etato krūviu, kad šeimai visko užtektų, o dar reikėjo dengti atsakovo skolas. Atsakovas – ne šeimos žmogus, jis niekada nesiekė išsaugoti šeimos. Ieškovė atsakovą ne kartą įkalbėjo kreiptis į įvairias tiek valstybines, tiek privačias medicinos įstaigas dėl gydymo nuo besaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo sukeltų sindromų, tačiau atsakovas savo elgesio nekeitė ir toliau kenkė šeimai. Dėl besaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo atsakovas tapdavo ypatingai irzlus, agresyvus, mažai su ieškove ir vaikais bendraudavo, būdavo uždaras, o bet kokios pastangos išspręsti kilusias problemas buvo ignoruojamos ir nerezultatyvios. Piktnaudžiaudamas alkoholiu ir narkotikais atsakovas tapdavo nevaldomu, agresyviu, naudojančiu psichologinę prievartą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas elgdavosi neadekvačiai, žemindavo ir įžeidinėdavo ieškovę, grasindavo ir visiškai ieškovės negerbė. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė nuolat patirdavo dvasinius išgyvenimus, nuolatinę įtampą bei stresą, o tai darė akivaizdžią įtaką jos sveikatai. Santuokoje su atsakovu nervinės įtampos ir streso sukeltas pasekmes ieškovė gydosi iki šiol. Atsakovas, sudarydamas su ieškove santuoką, ja ir jos gerumu pasinaudojo. Nepaisant tokio atsakovo elgesio, ieškovė savo kaip sutuoktinės pareigas vykdė tinkamai, taupė ir kūrė gerbūvį, rūpinosi vaikais ir atsakovu, jo sveikata, prižiūrėjo namus, mokėjo bankui paskolą, visais įmanomais būdais bandė išlaikyti ir išsaugoti jos su atsakovu santuoką. Nuo 2018 m. šalys nebevedė jokio bendro ūkio, nebegyveno santuokinio gyvenimo, atsakovas vaikų neišlaikė, padarė vos kelis mokėjimo pavedimus. Atsakovas savo uždarbį, pinigus nuo šeimos slėpė. 2020 m. vasarą ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas galimai turi kitą moterį. Tikėtinai, kad pas ją atsakovas 2021 m. sausio 4 d. išėjo gyventi. 2020 m. gruodžio 30 d. šalys nuvažiavo pas ieškovės mamą A. M. ir brolį, kad pasiskolintų iš jų pinigų, nes atsakovas buvo sutaręs pirkti automobilį. Negyvendamos kaip šeima šalys surašė skolos raštelį. Ieškovės žiniomis, atsakovas pirktą automobilį sudaužė, todėl mašinos neliko, liko tik skolos. Visu elgesiu atsakovas akivaizdžiai veikė priešingai šeimos interesams. Pavargusi nuo beprotiškai didelio krūvio darbuose ir įtampos namuose, matydama vaikų kančias dėl atsakovo elgesio ieškovė siekia nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, manytina, jog atsakovas savo elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendrą šalių gyvenimą padarė negalimu, todėl ieškovė prašo teismo pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ir buityje, t. y. dėl jau anksčiau išdėstytų kaltąjį atsakovo elgesį suponuojančių veiksmų ieškovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir neigiamus sveikatos pokyčius – kamuoja nemiga, periodiški galvos skausmai bei depresinė nuotaika. Sveikatos būklės pablogėjimas vyko gyvenant su atsakovu. Prieš tai jokių negalavimų nebuvo: ieškovė yra ramaus būdo, neturinti žalingų įpročių visada buvo darbinga, sveika, prisidedanti prie šeimos poreikių. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 6 000,00 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Santuokoje šalys susilaukė vaikų M. A. ir G. A.. Atsakovas vaikais ir šeima visiškai nesirūpina. Atsakovas su vaikais nenori leisti ir neleidžia laiko. Vaikai pageidauja gyventi su mama. Ieškovė, priešingai nei atsakovas, vaikais visapusiškai rūpinasi, nuolat prižiūri savo vaikus. Tarp ieškovės ir sūnų yra stiprus emocinis ryšys, todėl ieškovė prašo, kad nepilnamečių vaikų M. A. ir G. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. A.. Atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaidų neprisideda, su vaikais nebendrauja. Atsakovas nesirūpina vaikų ugdymu, edukacija, laisvalaikiu, fizine ir psichine sveikata bei kitais vaikų reikalais. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, visos jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 1 500,00 Eur. Ieškovės gaunamų pajamų vaikams išlaikyti nepakanka. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo. Vaikai sparčiai auga, jų poreikiai kasdien didėja. Ieškovės pajamos yra per mažos, kad ji galėtų be atsakovo pagalbos išlaikyti vaikus. Vaiko išlaikymas nėra išimtinai mamos pareiga, o bendra abiejų tėvų prievolė. Iš atsakovo priteisus vaikams išlaikymą, bus apsaugoti vaikų interesai, suteikiant jiems pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Ieškovė suinteresuota užtikrinti vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie vaikų išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Kadangi įstatymas nustato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams M. A. ir G. A. išlaikymą po 267,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant vaikams priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Kaip minėta, atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, neturi kitų išlaikytinų asmenų. Ieškovės ir atsakovo šeima visiškai iširo nuo 2018 m., t. y. šalys nebevedė jokio bendro ūkio, nebegyveno santuokinio gyvenimo, atsakovas vaikų neišlaikė, padarė vos kelis mokėjimo pavedimus. Atsakovas ieškovei savo užmokesčio taip pat nedavė, sakė, kad neturi, nes „daro verslą“. Išlaikymo skola skaičiuotina už trijų metų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 4 d.). Vaikų poreikiai nuo tada, kai šalys kartu nebegyvena, iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo tenkinami mažesne suma negu viena minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), todėl nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos neteikto išlaikymo skolą (14 103,61 Eur) ieškovė paskaičiavo, atsižvelgdama į įvairiais laikotarpiais galiojusį MMA dydį, išminusuodama kelias atsakovo bankiniais pavedimais pervestas pinigines įmokas: 1) 5 523,86 Eur, paskaičiuoti taip: (9 mėn. (laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) x 395,77 Eur (nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius)) – 600,00 Eur (2019 m. vasario 25 d. atsakovo mokėjimo pavedimas) – 1 000,00 Eur (2019 m. birželio 18 d. atsakovo mokėjimo pavedimas); 2) 10 333,52 Eur, paskaičiuoti taip: (12 mėn. x 447,23 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius)) – 200,00 Eur (2020 m. liepos 30 d. atsakovo mokėjimo pavedimas) – 200,00 Eur (2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo mokėjimo pavedimas); 3) 11 241,84 Eur, paskaičiuoti taip: 12 mėn. x 468,41 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius); 4) 3 108,00 Eur, paskaičiuoti taip: 3 mėn. x 518,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius), – viso 30 207,22 Eur. Remdamasi tuo, jog atsakovas yra vaikų biologinis tėvas, kuriam nustatyta pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įvertindama tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su ieškove, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas materialiai prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2018 m., ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti ieškovei įsiskolinimą dėl vaikams neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur sumą.

4. Kaip nurodyta ieškinyje, santuokos metu atsakovo vardu yra įgyta transporto priemonė SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prašoma transporto priemonę SYLAND, VIN kodas S(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas skolingas šiems kreditoriams: VMI, UAB „B2Kapital“, A. M.. Duomenų apie kitus atsakovo kreditorius ieškovė neturi. Atsakovo skolos VMI, A. M. susidarė po 2018 m., kai šalys kartu jokio šeimyninio gyvenimo nebevedė. Ieškovės turimi UAB „B2Kapital“ duomenys yra nuasmeninti, todėl ieškovei nežinoma, kada susidarė ši atsakovo skola. Nėra jokių įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti bent vieną atsakovo prievolę bendra ieškovės ir atsakovo prievole, todėl ieškovė prašo visas atsakovo prievoles kreditoriams laikyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Minėta, kad 2012 m. spalio 12 d. atsakovas, smarkiai viršydamas greitį, gyvenvietėje partrenkė keliu ėjusį vyrą, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Ieškovė labai pergyveno dėl žuvusiojo šeimos, nes našle liko žuvusiojo žmona ir našlaitis, metukų neturintis berniukas. Šeimą dėl atsakovo padaryto nusikaltimo dauguma smerkė, mokykloje vaikams buvo nuolat prikišama. Atsakovas dėl padaryto nusikaltimo buvo nuteistas lygtinai, neteko teisės vairuoti 3 m. ir buvo įpareigotas dirbti. Ieškovė viena, kiek galėdavo, tiek lankė ir savo jėgomis, suprasdama sunkią situaciją, bandė atlyginti žalą žuvusiojo šeimai. Tai patvirtina ieškovės 2015 m. rugpjūčio 17 d. atliktas mokėjimo pavedimas P. I., mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama, priedas prie 2015/07/09 100EUR“. Aptartas mokėjimo pavedimas papildo anksčiau ieškovės paduotus grynuosius pinigus. Aptarti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovės už atsakovo nusikaltimą atlyginta žala iki teismo sprendimo sudaro 300,00 Eur. Paminėtina, kad ieškovė žalos atlygino daugiau, tačiau tik 300,00 Eur savanoriškai atlygintos žalos gali įrodyti ieškiniu. Atsakovas I. šeimą ignoravo, todėl po kiek laiko I. padavė civilinį ieškinį ir iš atsakovo už jo padarytą nusikaltimą buvo priteista dar apie 12 800,00 Eur. Tuomet atsakovas susirado darbą Norvegijoje, o ieškovę ir vaikus paliko su šia skola, kuri buvo padengta ieškovės. Tai patvirtina ieškovės 2016 m. balandžio 29 d. atliktas 7 000,00 Eur mokėjimo pavedimas P. I., mokėjimo paskirtyje nurodyta: „PAGAL ĮSITEISĖJUSĮ 2015.12.07 VILNIAUS M. APYLINKĖS TEISMO SPRENDIMĄ C. B. NR. 2-37184-915/2015 UŽ A. A.“ ir 2016 m. balandžio 29 d. atliktas 4 500,00 Eur mokėjimo pavedimas V. I.. Remiantis išdėstytu, ieškovė prašo iš atsakovo A. A. priteisti ieškovei 11 800,00 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovė mokėjimo pavedimais paskolino atsakovui pinigus: i) 2021 m. sausio 3 d. ir 2021 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimais pervedė už atsakovą 500,00 Eur už asmenines atsakovo prievoles; ii) 2021 m. sausio 7 d. paskolino atsakovui 300,00 Eur kurui; iii) 2020 m. rugpjūčio 3 d. paskolino atsakovui 200,00 Eur, juos pervesdama V. P.; iv) 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. gruodžio 5 d. paskolino atsakovui viso 330,00 Eur, – viso ieškovė paskolino atsakovui 1 330,00 Eur. Atsakovas skolos iki šiol negrąžino, nors žadėjo tai padaryti. Dalyje mokėjimo pavedimų neginčijamai įvardinta, kad pinigai skolinami. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. A. 1 330,00 Eur negrąžintas pinigines lėšas. Kadangi ieškovė yra darbinga ir turi pastovų darbą, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai pavardę „A.“.

5. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė du sūnūs – G. A. ir M. A.. Atsakovas dirbo keliuose darbuose tam, kad šeima galėtų įsigyti iš varžytinių butą ((duomenys neskelbtini)) bei atlikti jame remontą. Prie minėto buto įsigijimo prisidėjo ir atsakovo tėveliai M. A. ir N. A., kurie parėmė atsakovą piniginėmis lėšomis. 2004 m. vasario 18 d. turto pardavimo varžytinių akto bei 2004 m. kovo 10 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu atsakovas ir ieškovė įsigijo po 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno su šeima. Vėliau, 2017 m. ieškovė įtikino atsakovą padovanoti „vaikams“ atsakovui 1/2 priklausiusio buto dalį, tačiau atsakovas ir toliau gyveno su šeima minėtame bute. Sutuoktiniai abu dirbdavo, abu rūpindavosi šeimos buitimi, vaikų išlaikymu. Tuo metu, kai atsakovas dirbo Lietuvoje ar užsienyje (pvz., Norvegijoje), pinigines lėšas pervesdavo žmonai arba išsigrynindavo ir perduodavo pinigus sutuoktinei, taip pat pats pirkdavo šeimai reikalingus daiktus, produktus ir kt. Atsakovas visada dovanodavo sutuoktinei įvairias dovanas (rankines, dviratį ir kt.), buvo nupirkęs tris automobilius (Audi A4, VW Bora, Land Rover), apmokėdavo automobilių remontą ir pan. Atostogas atsakovas leisdavo su šeima, vaikais. Pažymėtina, kad atsakovas Norvegijoje lankė kursus, kur gavo atitinkamus atestatus, kad galėtų dirbti plastiko detalių suvirintoju. Kadangi ieškovės atlyginimas nebuvo didelis, be atsakovo siunčiamų, atvežamų ar iš bankomato išgrynintų piniginių lėšų perdavimo ieškovei, atsakovo ir ieškovės šeima vargu ar būtų pragyvenusi. Nei atsakovas, nei atsakovo tėvai N. A. ir M. A. nebuvo sulaukę ieškovės skundų, kad šeimai trūktų pinigų. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės (stipraus potraukio alkoholiui, narkotikams, neištikimybės ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymo). Atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl ieškovė byloje privalės įrodyti visas aukščiau paminėtas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovo įsitikinimu, šeima iširo dėl abiejų kaltės – dėl ieškovės sunkaus būdo (charakterio), dėl nuolatinio ieškovės pykčio, įtarinėjimų, priekaištų ir kitų problemų (apie tai ieškinyje užsimena pati ieškovė, rašydama apie „depresinę nuotaiką“), ieškovės nenoro kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Ieškovė pakankamai dažnai išvydavo atsakovą iš namų, o po savaitės ar kelių savaičių prašydavo grįžti, atsiprašydavo atsakovo. Tai tęsdavosi pakankamai ilgai. Nors pradžioje šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo kilti įvairūs ginčai, barniai. Dažniausiai kivirčus inicijuodavo ieškovė, kuri šaukdavo ant atsakovo, vadindavo įvairiais nepagarbiais žodžiais, žemindavo vaikų akivaizdoje. Kartais kivirčai baigdavosi tuo, jog ieškovė išvarydavo atsakovą iš namų ((duomenys neskelbtini)), liepdavo eiti gyventi pas atsakovo tėvelius M. A. ir N. A.. Tam, kad ieškovė nurimtų, o vaikai nebūtų traumuojami, atsakovas išeidavo kuriam laikui gyventi pas savo tėvus. Po kurio laiko ieškovė nusiramindavo, suprasdavo, jog pasielgė netinkamai, paskambindavo arba atvažiuodavo atsiprašydavo atsakovo, maldaudavo grįžti gyventi kartu, žadėdavo, kad daugiau nebešauks ant atsakovo, kad nežemins, kad viskas bus gerai, tačiau po kurio laiko viskas ir vėl kartodavosi. Kadangi barnių iniciatorė faktiškai visada būdavo ieškovė, kuri ypač dažnai būdavo be nuotaikos, suirzusi, sudirgusi, kaip pati rašo ieškinyje, „depresinės nuotaikos“, kabinėdavosi prie atsakovo dėl įvairių smulkmenų ar tiesiog be priežasties, atsakovas siūlė ieškovei kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, kad padėtų ieškovei nustatyti jos minėtos būklės priežastis, paskirtų kokias nors procedūras, o jei reikia – gydymą, tačiau ieškovė nesutiko, viską neigė, todėl sutuoktinių santykiai vis prastėjo. Barniams tampant vis dažnesniems, net nepilnamečiai vaikai M. A. ir G. A. neapsikentė ir pasiūlė ieškovei ir atsakovui apsvarstyti santuokos nutraukimo galimybę. Atsakovas, suprasdamas, kad negali pakeisti ieškovės, o ieškovė nesutinka keisti savo elgesio, nesutinka kreiptis į psichoterapeutą ir bandyti spręsti galimas savo psichologines problemas, dėl ko pirmiausia kentėjo vaikai bei sutuoktinis (atsakovas), nusprendė 2021 m. kreiptis į Skyrybų centrą, kad nutrauktų santuoką taikiai. Skyrybų centro parengtus dokumentus (prašymą, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) nuvežė ieškovei susipažinti, pasirašyti, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė juos pasirašyti bei pareiškė, jog Skyrybų centras yra „šaraškina kontora“. Atsakovas dar 2021 m. siūlė ieškovei nutraukti santuoką taikiai, geruoju, tačiau ieškovė nesutiko. Taigi 2021 m. žiemą (nuo vasario mėn.) atsakovas nebegalėjo toliau kęsti nesibaigiančių barnių, priekaištų, varymų iš namų ir t.t., todėl po paskutinio barnio buvo priverstas išeiti gyventi skyriumi. Nuo 2021 m. žiemos (nuo vasario mėn.) atsakovas nebeveda su ieškove bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Atsakovas stengėsi bendrauti su vaikais, susitikdavo su jais, pirkdavo vaišių, dovanų. Deja, vaikus imta nuteikinėti prieš atsakovą, todėl, kai atsakovas paskambindavo ir norėdavo bendrauti su vaikais, pastarieji bendravo nenoriai, būdavo, kad nekeldavo telefono ragelio ir pan. Atsakovas visada pasveikindavo vaikus su gimtadieniu ir kitomis šventėmis, stengėsi padovanoti dovanų, duoti pinigų. Ieškinio teiginiai, kad atsakovas neva nebegyvena su ieškove ir vaikais net nuo 2018 m., neatitinka tikrovės. Laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. atsakovas, ieškovė ir vaikai buvo išvykę ilsėtis į Latvijos Respubliką (Jūrmalą), atsakovas ir ieškovė ilsėjosi Birštone esančioje sanatorijoje „Eglė“, atsakovas ir ieškovė 2020 m. planavo vykdyti bendrą šeimos verslą (atsakovas vežti krovinius į užsienį, o ieškovė tvarkyti buhalteriją), visa šeima atvažiuodavo pas atsakovo tėvus švęsti įvairių švenčių ar išsikepti grilyje mėsos.

6. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, atsakovas pervesdavo šeimos poreikių tenkinimui (maistui, už komunalinius mokesčius, rūbams, vaistams ir kt.) pinigų į ieškovės sąskaitą, kurios išrašą į bylą pateikė pati ieškovė (2019 m. vasario 25 d. – 600,00 Eur, 2019 m. birželio 18 d. – 1 000,00 Eur, 2020 m. liepos 30 d. – 200,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 200,00 Eur). Kitas lėšas atsakovas perduodavo ieškovei grynaisiais (tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje šeimoje, sutuoktiniai vienas iš kito pakvitavimų kas kartą neprašydavo bei nesurašydavo). Bene geriausiai ieškovės teiginius apie tai, kad neva nuo 2018 m. atsakovas ir ieškovė (su vaikais) negyvena kartu, paneigia 2020 m. gruodžio 30 d. sutartis, sudaryta su ieškovės mama A. M., kurios pagrindu atsakovas, būdamas santuokoje, dalyvaujant pačiai ieškovei ir pačiai ieškovei savo ranka surašant minėtos sutarties tekstą, skolinosi 8 000,00 Eur bendriems šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti – komerciniam (kroviniams vežti skirtam) automobiliui Fiat Ducato įsigyti, kuriuo atsakovas galėtų dirbti (vežti į užsienį krovinius) ir uždirbti šeimos išlaikymui pinigines lėšas. Pati ieškovė ketino tvarkyti šeimos komercinės veiklos buhalterinę apskaitą ir tuo tikslu 2020 m. Vilniaus mieste lankė buhalterinės apskaitos kursus. Taigi, nors 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį pasirašė atsakovas, o ieškovės parašo minėtoje sutartyje nėra (tačiau minėtos sutarties tekstas parengtas ieškovės ir surašytas ieškovės ranka), faktiškai 8 000,00 Eur iš A. M. skolinosi abu sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas) tam, kad iš gautų lėšų įsigijus automobilį Fiat Ducato, jį būtų galima naudoti pajamoms gauti, o gautas pajamas naudoti šeimos poreikiams. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei atsakovas net nuo 2018 m. negyventų su ieškove ir vaikais, santykiai su uošviene A. M. senai būtų nutrūkę, ieškovė ir atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. (prieš Naujųjų Metų sutikimo šventę) nebūtų kartu vykę sudaryti minėtos sutarties. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkančią aplinkybę apie tariamą atsakovo negyvenimą su šeima nuo 2018 m. Nors ieškinyje teigiama, kad santuoka iširo dėl atsakovo alkoholio, narkotikų vartojimo, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Labiau tikėtina, kad tokiu būdu ieškovė bando nuteikti teismą prieš atsakovą, tikisi neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Alkoholiu ir (ar) narkotinėmis medžiagomis atsakovas nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja. 2022 m. gegužės 25 d. Respublikinės priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus Medicinos pažyma Nr. 5974 paneigia ieškovės niekuo nepagrįstus teiginius. Be to, atsakovas dirbo vairuotoju, vežiojo krovinius po įvairias šalis, todėl, būdamas priklausomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų, nebūtų galėjęs dirbti minėto darbo, būtų praradęs vairuotojo pažymėjimą. Ieškinyje teigiama, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, tačiau tai yra tipinis (standartinis) teiginys tokiems ieškiniams, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškinyje rašoma, kad ieškovė neva sužinojo, kad „atsakovas galimai turi meilužę“, o paskui ieškinyje teigiama, kad 2022 m. sausio 4 d. tikėtina išėjo pas ją gyventi. Matyti, jog pati ieškovė abejoja savo ieškinio teiginiais, o, kaip žinia, teismo sprendimas negali būti grindžiamas gandais ar abejonėmis. Be to, nei 2020 m., nei 2021 m. sausio mėn. atsakovas dar nepažinojo moters, kurią turi omenyje ieškovė, t. y. atsakovas paprasčiausiai su ja dar nebuvo susipažinęs. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog 2012 m. spalio 12 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį, partrenkė pėsčiąjį M. I., kuris ligoninėje mirė. Toks eismo įvykis buvo įvykęs, atsakovas to neneigia, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškinio teiginiai apie tariamą atsakovo „paguodos ieškojimą drauguose, alkoholyje ir narkotikuose“ yra teisingi. Kartu su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėtus teiginius. Atsakovas teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą 2 m. lygtinai bei įpareigotas dirbti, taip pat 3 m. buvo uždrausta vairuoti transporto priemones. Tuo atveju, jei atsakovas elgtųsi taip, kaip nurodoma ieškinyje, neabejotinai būtų pažeidęs nuosprendžio sąlygas, tačiau buvo priešingai. Atsakovas vykdė įpareigojimą dirbti, lėšas skyrė šeimos išlaikymui, jokių naujų neatsargių, o juolab tyčinių nusikaltimų nepadarė. Atsakovo teistumas yra senai išnykęs. Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės pagrįstumo. Reikalavimas priteisti 6 000,00 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Ieškinyje pateikti keli bendro pobūdžio, tačiau jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai apie tariamus neigiamus išgyvenimus, nemigą, periodiškus galvos skausmus, depresinę nuotaiką, sveikatos būklės pablogėjimą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos patyrimas vien tuo pagrindu, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nėra preziumuojamas. Ieškovė turėtų įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes (tariamą nemigą, periodiškus galvos skausmus ir depresinę nuotaiką) bei visų minėtų aplinkybių ryšį su atsakovo kokiu nors „netinkamu“ elgesiu, o ne su ieškovės sveikatos ypatumais (dėl kurių, kaip teigė atsakovas, daug kartų siūlė ieškovei kreiptis į psichoterapeutą, kad ieškovė išsitirtų bei, esant reikalui, būtų paskirtas atitinkamas ieškovės gydymas) ar su asmens amžiumi susijusiais natūraliais procesais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovės deklaratyvų teiginį apie tariamą neturtinės žalos patyrimą. Ieškinyje nėra pateiktas joks neturtinės žalos paskaičiavimas, kas dar kartą patvirtina minėto reikalavimo nepagrįstumą.

7. Atsakovo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad atsakovas neprieštarauja dėl vaikų M. ir G. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsakovo ir ieškovės vaikai yra visiškai sveiki, neturi jokių įgimtų ydų ar kitų medicininių problemų, jų raida yra normali, jokių ypatingų ar išskirtinių poreikių jie neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų G. A. ir M. A. poreikiai yra visiškai įprastiniai. Ieškovė turi nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalį atsakovas 2017 m. galvojo, jog dovanoja vaikams (Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) nurodyta, kad padovanojo ieškovei). Ieškovė gauna darbo užmokestį, pvz., 2020 m. ieškovė „į rankas“ vidutiniškai uždirbo 1 236,27 Eur (14 835,25 Eur per 12 mėn.), 2019 m. ieškovė „į rankas“ uždirbo vidutiniškai 1 172,47 Eur (14 069,60 Eur per 12 mėn.). Transporto priemonių, registruotų ieškovės vardu, nėra. Atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 0,8500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurį 2010 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo mamos N. A.. Žemės sklypo priklausymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise aplinkybė yra nurodyta 2010 m. rugpjūčio 30 d. NTR išrašo 7.1 papunktyje bei ieškovės pateiktame 2021 m. birželio 22 d. NTR išraše. Šis žemės sklypas 2021 m. gegužės 11 d. sutartinės hipotekos (maksimalioji hipoteka) sandoriu Nr. 3373 yra įkeistas hipotekos kreditoriui UAB „Aikido mokykla Aidas“ 2021 gegužės 11 d. Verslo paskolos sutarties Nr. Aiki33 įvykdymo užtikrinimui. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)statybinės technikos vairuotoju – mechaniku. Atsakovo darbo užmokestis sudaro MMA + 50,00 Eur neatskaičius mokesčių (apie 630,00 Eur „į rankas“ per mėnesį). Atsakovo vardu yra registruota priekaba SYLAND, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas eisme sustabdytas nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė turi lengvąją transporto priemonę Škoda. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas geriausiu atveju nepilnamečių vaikų išlaikymui galėtų skirti po 150,00 Eur (150,00 Eur x 2 = 300,00 Eur), o dar 150,00 Eur turi kiekvieną mėnesį mokėti kreditoriui UAB „Aikido mokykla Aidas“, dar antstoliai nuskaičiuoja po 100,00 Eur. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo iki G. A. ir M. A. pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui būtų nustatytas 150,00 Eur pakankamas vienam vaikui kas mėnesį mokamas išlaikymas. Tokiu būdu atsakovas kiekvieną mėnesį mokėtų bendrą 300,00 Eur vaikų išlaikymo periodinį mokėjimą. Atsakovas neprieštarauja, kad minėtų vaikams priklausančių periodinių išmokų (lėšų) tvarkytoja uzufrukto teise būtų skiriama ieškovė. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti nuo 2018 m. tariamą įsiskolinimą vaikų išlaikymui, t. y. viso 30 207,22 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas (su vaikais) nebegyvena kartu nuo 2018 m. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi nuo 2021 m. žiemos (2021 m. vasario mėn.), o ne nuo 2018 m. Tai, kad ieškovė ir atsakovas susipykdavo, ieškovė varydavo atsakovą iš namų, po to prašydavo atsakovo sugrįžti atgal, o atsakovas sugrįždavo, nereiškia, jog šeimos santykiai buvo nutrūkę ir (ar) atsakovas neva neteikdavo lėšų vaikams išlaikyti. Minėta, 2018 m., nenurodant jokio metų laiko ar mėnesio, laikotarpis pasirinktas tam, kad ieškiniu būtų galima prašyti tariamo įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nuo 2019 m. balandžio mėn. Kadangi atsakovas ir ieškovė nustojo gyventi šeimyninį gyvenimą nuo 2021 vasario mėn., o atsakovas teikdavo išlaikymą vaikams, tai ieškinio reikalavimai už 2019 m. devynis mėn. (5 523,86 Eur), už 2020 m. dvylika mėn. (10 333,52 Eur) bei už 2021 m. sausio mėn. (468,41 Eur) yra atmestini pilna apimtimi. Viso piniginė atmestinų reikalavimų suma sudaro 16 325,79 Eur. Be to, atsakovas pajėgus mokėti po 150,00 Eur, bet ne po 267,00 Eur nepilnamečių vaikų G. A. ir M. A. išlaikymui. Kadangi ieškinys pareikštas 2022 m. balandžio 1 d., todėl už 2022 m. sausio-kovo mėn. susidaro 900,00 Eur (3 mėn. x 300,00 Eur). Kadangi santuoka faktiškai iširo nuo 2021 m. vasario mėn., už 2021 m. vasario-gruodžio mėn. galėtų susidaryti 3 300,00 Eur (11 mėn. x 300,00 Eur) įsiskolinimas. Atsakovas visada rūpinosi šeima ir vaikais. Atsakovas pervesdavo arba, nuėmęs lėšas bankomate, perduodavo sutuoktinei (ieškovei) lėšas ar pats pirkdavo šeimos poreikiams reikalingas įvairias prekes. Savaime suprantama, kad gyvenant santuokoje atsakovas nerinko čekių už vaikams nupirktą maistą, rūbus, dovanas ir pan. Taip elgiasi dauguma asmenų santuokoje. Taip ir šiuo atveju atsakovas, išsigryninęs pinigines lėšas bankomate bei duodamas pinigines lėšas sutuoktinei (ieškovei), net negalėjo pagalvoti, kad sutuoktinė vėliau pareikš ieškinį ir teigs, kad atsakovas nedavė pinigų vaikų išlaikymui.

8. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovas ir ieškovė neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl nėra, ką dalinti. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė (priekaba) SYLAND (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų priteista atsakovui asmenine nuosavybe. Kaip minėta, automobilis Fiat Ducato buvo pirktas šeimos poreikiams tam, kad būtų galima uždirbti lėšų šeimai išlaikyti. Atsakovas planavo minėtu automobiliu gabenti prekes į užsienį. Ieškovė planavo tvarkyti vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą. Sudarant 2020 m. gruodžio 30 d. sandorį dalyvavo ir sutuoktinė (ieškovė), kuri savo ranka parengė minėtos sutarties tekstą, tik jo nepasirašė. 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad ieškovė ne tik žinojo, kokiu tikslu, kokia suma, iš kokio kreditoriaus yra skolinamasi (pati pasiūlė pasiskolinti iš ieškovės mamos, o ne iš banko, kaip siūlė atsakovas), bet ir buvo davusi sutikimą tokio sandorio sudarymui. Prievolės pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sandorį yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės. Kadangi 2020 m. gruodžio 30 d. sandoris sudarytas santuokos metu, iš minėto sandorio gautos lėšos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl teisinga, protinga bei sąžininga 8 000,00 Eur sumą po santuokos nutraukimo dalinti šalims lygiomis dalimis, prieš tai nustačius skolos likutį. 2021 m. vasario mėn. atsakovas ir ieškovė pradėjo gyventi skyriumi. 2021 m. gegužės 11 d. atsakovas ir UAB „Aikido mokykla Aidas“ sudarė Verslo paskolos sutartį, kurios pagrindu kreditorė paskolino atsakovui 7 500,00 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – iki 2023 m. gegužės 11 d. Paskola turi būti grąžinama kas mėnesį mokant po 150,00 Eur dydžio įmokas pagal grafiką. 2021 m. gegužės 11 d. atsakovas ir kreditorius UAB „Aikido mokykla Aidas“ sudarė Maksimaliosios hipotekos sandorį, kuriuo hipotekos kreditorės naudai buvo įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2021 m. gegužės 11 d. Verslo paskolos sutartį turėtų būti pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 11 800,00 Eur kompensaciją. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovas 2012 m. spalio 12 d. dalyvavo eismo įvykyje, dėl kurio ligoninėje mirė M. I.. Ieškovė nurodo, jog ji sumokėjo žuvusiojo M. I. šeimai 300,00 Eur, 7 000,00 Eur, 4 500,00 Eur sumas, kurias reikalauja priteisti iš atsakovo. Ieškovė nenurodė iš kur ieškovės sąskaitoje 2016 m. atsirado 7 000,00 Eur ir 4 500,00 Eur, kuriuos ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. pervedė žuvusiojo M. I. šeimai. Dalį minėtų lėšų (3 800,00 Eur) atsakovui asmeninės nuosavybės teise padovanojo atsakovo tėvai (atsakovo mama N. A.), jas nusiėmė iš bankomato ir perdavė ieškovei, kad ši perduotų atsakovui, tačiau ieškovė jas galimai įnešė į savo sąskaitą ir teigia, kad tai ji sumokėjo žuvusiojo šeimai, o atsakovas neva ignoravo minėtą šeimą. Kita dalis galėjo būti pasiskolinta iš uošvienės (ieškovės mamos) ir yra senai atsakovo grąžinta, kažkokia dalis galėjo būti bendrų ieškovės ir atsakovo santaupų dalis. Ieškovė tokio dydžio santaupų negalėjo turėti, nes jos atlyginimas 2016 m. buvo pakankamai mažas. Ieškovės teiginiai apie tai, kad ieškovė neva paskolino atsakovui 1 330,00 Eur yra nepagrįsti, neįrodyti. Į bylą ieškovė nepateikė paskolos sutarties, kuria ieškovė skolintų atsakovui 1 330,00 Eur, o atsakovas skolintųsi minėtą sumą, nėra jokių tariamos paskolos grąžinimo termino nurodymo ir kitų paskoliniams santykiams būdingų požymių (palūkanų, netesybų, užtikrinimo priemonių ir pan.). Į bylą ieškovė nepateikė raštiško pakvitavimo, kad atsakovas gavo 1 330,00 Eur paskolą. Tuo tarpu ieškovės pateikti banko išrašai tik patvirtina aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. sausio mėn. ir dalį vasario mėn. dar negyveno skyriumi, o gyvenamo kaip šeima. Ieškovė 2021 m. sausio 7 d. vedė pinigus atsakovui už kurą – 300,00 Eur, 2020 m. gruodžio 5 d. ieškovė pervedė už kurą (nors ieškovė įrašė nurodė: „Paskolinta kuro išlaidoms“, tačiau toks vienašalis įrašymas (apie paskolinimą) mokėjimo pavedime laikytinas niekiniu, nes sutuoktinės (ieškovės) įrašas, pervedant sutuoktiniui (atsakovui) bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančius 300,00 Eur, negali nei nutraukti santuokos, nei paneigti gyvenimą kartu, nei sukurti paskolinių santykių). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 330,00 Eur yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas sutinka su ieškinio teiginiais, kad ieškovei išlaikymas nėra reikalingas. Atsakovui taip pat išlaikymas nėra reikalingas. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokoje įgytą pavardę „A.“. Atsakovas pasilieka pavardę „A.“.

9. Trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad UAB „Legal Balance“ sutinka su ieškovės pareiškimu, jog atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis. UAB „Legal Balance“ neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui UAB „Legal Balance“ atsakovas vykdys asmeniškai.

10. Teisme gautas patikslintas ieškovės V. A. ieškinys, kuriuo ieškovė patikslino ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai prašo: 1) pripažinti butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 2) pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., asmenine ieškovės nuosavybe; 3) pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)asmenine atsakovo nuosavybe; 4) transporto priemonę SYLAND, VIN kodas S(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 5) ieškovės prievoles kreditorei A. M., kilusias iš 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, laikyti asmenine ieškovės prievole; 6) pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios V. A. atsiskaitomojoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka V. A. asmeninės nuosavybės teise, o piniginės lėšos, esančios A. A. atsiskaitomojoje banko sąskaitoje (atsiskaitomosiose banko sąskaitose), po santuokos nutraukimo lieka A. A. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat patikslintu ieškiniu papildytas ieškinio reikalavimas visas atsakovo prievoles kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, A. M. ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmenine atsakovo prievole, nurodant, kad visas atsakovo prievoles kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, A. M., UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmenine atsakovo prievole.

11. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas buvo atidalintas 2017 m. sausio 4 d. turto pasidalijimo sutartimi Nr. 27, t. y. šios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį atitenka butas. 2017 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartimi Nr. 56 atsakovas dovanojo, o ieškovė gavo dovanų 1/2 dalį buto. Remiantis tuo, kad: i) santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo butą; ii) butas buvo atidalintas 2017 m. sausio 4 d. turto pasidalijimo sutartimi Nr. 27 ir ieškovei bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis atiteko po 1/2 dalį buto; iii) 2017 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartimi Nr. 56 atsakovas dovanojo, o ieškovė gavo dovanų 1/2 dalį buto, –ieškovė prašo pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybe. Santuokos metu atsakovo vardu yra įgytas šis turtas: transporto priemonė SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo transporto priemonę SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 21 d. ieškovė įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 2). Lėšas butui 2 įsigyti ieškovei skolino ir dovanojo jos mama. Minėta, kad ieškovės ir atsakovo šeima visiškai iširo nuo 2018 m. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme priimtas 2022 m. balandžio 14 d. Remiantis tuo, kad: i) ieškovės ir atsakovo šeima visiškai iširo nuo 2018 m.; ii) ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme priimtas 2022 m. balandžio 14 d., – ieškovė prašo pripažinti butą 2 asmenine ieškovės nuosavybe. Jokio kito kilnojamojo, nekilnojamojo ar turtinių teisių, t. y. dalintino turto šalys neturi. Atsakovas yra skolingas šiems kreditoriams: VMI, UAB „B2Kapital“, A. M., UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“. Duomenų apie kitus atsakovo kreditorius ieškovė neturi. Atsakovo skolos VMI, A. M. susidarė po 2018 m., kai šalys kartu jokio šeimyninio gyvenimo nevedė. Ieškovės turimi UAB „B2Kapital“ duomenys yra nuasmeninti, todėl ieškovei nežinoma, kada susidarė ši atsakovo skola kreditorei. Nepaisant to, ieškovė pažymi, kad nėra jokių įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti bent vieną atsakovo prievolę bendra ieškovės ir atsakovo prievole, todėl ieškovė prašo visas atsakovo prievoles kreditoriams: VMI, UAB „B2Kapital“, A. M., UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmenine atsakovo prievole. Lėšas butui 2 įsigyti ieškovei skolino ir dovanojo jos mama, todėl ieškovė prašo ieškovės prievoles kreditorei A. M., kilusias iš 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, laikyti asmenine ieškovės prievole.

12. Trečiojo asmens VMI atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad Mokesčių mokėtojo 2023 m. birželio 15 d. balanso duomenimis V. A. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi. A. A. įsiskolinimas sudaro 1 350,00 Eur, iš jų: 5,00 Eur žemės mokesčio nepriemoka ir 1 345,00 Eur baudų suma už administracinius teisės pažeidimus. Taip pat A. A. turi 1 050,00 Eur įsiskolinimą už administracinius teisės pažeidimus, kuriam nėra suėjęs mokėjimo terminas. VMI susipažino su pateiktu 2023 m. birželio 12 d. patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir jam neprieštarauja. VMI sutinka, kad A. A. įsiskolinimai valstybei yra jo asmeninės skolos valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš A. A. asmeninio turto bei iš bendros sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) rašte dėl atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį nurodyta, kad Skyrius 2022 m. rugsėjo 20 d. yra pateikęs išvadą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir prašo pateiktą išvadą laikyti ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį. 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadoje (toliau – išvada) nurodyta, kad V. A. šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas. Skyriuje pranešimai apie galimus nepilnamečių vaikų M. A. ir G. A. teisių ir geriausių interesų pažeidimus nebuvo gauti. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės V. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)Šeima gyvena daugiabutyje. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei V. A.. Butas yra vieno kambario, sudaro apie 28,71 kv. m. Butas yra su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga. Šeima gyvena viename kambaryje, tačiau vaikams sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Kambaryje yra 2 spintos, dviejų aukštų lova, sofa, komoda, televizorius, daiktai tvarkingai sudėti į jiems skirtas vietas. Ieškovė V. A. pasakojo, kad dirba dviejuose darbuose tam, kad galėtų išlaikyti savo šeimą. P. V. A., jos vyras nuolatinis antstolių klientas. Ji džiaugiasi, kad jos vaikai yra geri jaunuoliai. Vaikai prisideda prie namų ruošos. Vaikams yra atidarytos banko sąskaitos ir padarytos bankinės kortelės, į kurias V. A. perveda vaikams pinigų pietums ir smulkioms išlaidoms. Vaikai su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės nepalaiko ryšio, tėvas nesidomi vaikais. P. V. A., ji pati skatindavo vaikus bendrauti su vyro tėvais. Per moters dieną nuvežė vaikus pasveikinti močiutę. Vėliau buvo senelio gimtadienis ir vėl nuvežė, kad pasveikintų. Patys vaikai anksčiau skambindavo tėčiui, tačiau jiems atsakydavo, kad šiuo metu negali kalbėti ir perskambins, tačiau neperskambindavo. Vaikų tėvas net pamiršdavo vaikų gimtadienius. Yra vieną kartą per vaikų gimtadienius davė vaikams po 50,00 Eur. M. A. mokosi 10 klasėje, G. A. – 12 klasėje. G. A. lanko krepšinio būrelį ir žolės riedulio būrelį, kurie yra mokami. M. A. nelanko jokio būrelio. M. A. buvo nuvykęs pas ortodontus konsultacijai. Reikalingi breketai sąkandžio, dantų tiesinimui. Kitų sveikatos problemų jis neturi. G. A. turi disleksiją (skaitymo raidos sutrikimą). Jaunuolis mokosi pagal palengvintą programą. Dėl egzaminų važiuos tirtis į Ukmergės r. pedagoginę psichologinę tarnybą. G. A. gruodžio mėn. planuoja mokytis vairuoti. Vaikų tėvas vaikais nesidomi, su vaikais nesusitinka. Vaikai su tėvu paskutinį kartą matėsi 2022 m. sausio mėn. Vilniuje. Vaikams tėvas yra pasakęs, kad gavo tai, ko norėjo. Vaikų tėvas išlaikymo vaikams neteikia. M. A. apsilankymo metu buvo tik nesenai grįžęs iš gimnazijos. M. A. sakė, kad kambariu dalinasi su broliu ir mama. Kambaryje yra visi reikalingi daiktai. Kambarys yra šviesus, švarus, tvarkingas. M. A. šiuo metu yra 15 m. Jis mokosi (duomenys neskelbtini)II B (10) klasėje. Pernai mokslų vidurkis buvo tarp 6 ir 7 balų. M. A. paaiškino, kad jokių būrelių nelanko. Laisvalaikiu mėgsta būti su draugais ir broliu. M. A. sakė, kad su mama sutaria gerai, santykiai tarp jų artimi. Taip pat sutaria su vyresniu broliu G. A.. M. A. paaiškino, kad viskuo rūpinasi mama, drabužius, visus reikalingus daiktus ir priemones perka mama. Su tėvu jis nebendrauja. Tėvas kartu negyvena jau apie 2-3 m. Pasak M. A., jis su tėvu nelabai nori bendrauti. M. A. mano, kad bendraudamas su tėčiu matytų blogą pavyzdį. M. A. sakė, kad su tėvu bendravo prieš pusantrų metų. Bendraudavo žinutėmis, bet labai retai. Tėvas yra skambinęs per G. gimtadienį, tačiau tuo metu buvo pamoka ir M. negalėjo kalbėti, per Šv. Kalėdas pasveikino žinute, taip pat žinutę buvo atsiuntęs ir per Šv. Valentino dieną. M. A. prisimena, kad tėtis jį gimtadienio proga pasveikino sekančią dieną nei gimtadienis, pasiteisindamas, kad sumaišė dienas. Tėvas išlaikymo neteikia. Praeitais metais tėvas gimtadienio proga jam ir broliui davė po 50,00 Eur, kuriuos paliko pašto dėžutėje, nes nieko nebuvo namuose. Apsilankymo metu G. A. buvo tik grįžęs iš gimnazijos. G. A. aprodė butą, kambarį. G. A. sakė, kad jam yra 17 m. Jis mokosi (duomenys neskelbtini)IV B (12) klasėje. Mokslo metų pradžia buvo pakankamai gera. Vaikinas po 12 klasių planuoja eiti į kariuomenę. G. lanko krepšinio ir žolės riedulio būrelius. Būreliai yra mokami. Jis laisvalaikiu susitinka su draugais. G. A. su tėvu nepalaiko ryšio, bendrauja labai retai. Pasak G. A., jei jis ir bendrauja, tai telefonu per 3 mėn. kartą. Pasak G. A., su tėvu nieko bendro neturi, todėl ir bendrauti nelabai norėtų. Paskutinį kartą su tėvu gyvai bendravo prieš kokius 2 m., nors vėliau pasitaisė ir nurodė, kad matėsi sausio mėn. Tėvas išlaikymo neteikia. Praeitais metais tėvas gimtadienio proga davė 50,00 Eur, kuriuos paliko pašto dėžutėje, nes nieko nebuvo namuose. Su seneliais iš tėvo pusės taip pat ryšys yra nutrukęs. G. A. sakė, kad su mama santykiai artimi, sutaria gerai. G. A. yra viskuo aprūpintas. Drabužius, visus reikalingus daiktus ir priemones perka mama. Skyriaus specialistai lankėsi atsakovo A. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)A. A. gyvena name, nuosavybes teise priklausančiame A. tėvams N. A. ir M. A.. Namas yra apie 160 kv. m, dviejų aukštų. Pirmame aukšte yra 2 kambariai, virtuvė, koridorius, tualetas, vonia. Antrame aukšte yra 2 kambariai. A. kambarys yra pirmame aukšte, apie 16 kv. m. Pastaruoju metu A. gyvena Vilniuje. Namas yra su visais patogumais – šiltas vanduo, tualetas, vonia, šildymas dujinis – kietu kuru. Būstas yra tinkamas vaikams augti. A. A. vaikai turės tinkamas sąlygas svečiuotis. Kambariai yra erdvūs, šviesūs, tvarkingi, gražūs. Apsilankymo namuose metu namus aprodė A. A. mama N. A., kadangi atsakovas A. A. dirba Vilniuje. Bendraujant su atsakovu A. A. telefonu jis teigė, kad su ieškiniu yra susipažinęs. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. A.. Atsakovas A. A. teigė, kad yra galimybė ginčą išspręsti taikos sutartimi. Atsakovas sutinka kiekvienam vaikui mokėti išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį, tačiau nesutinka su didesne suma, kadangi dar turi kitų įsipareigojimų. Atsakovas sveikatos problemų neturi. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus.

14. Kaip nurodyta išvadoje, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Ieškinyje konkreti bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta, todėl, Skyriaus vertinimu, siekiant išvengti konfliktų dėl bendravimo tvarkos, būtina patikslinti siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo A. A. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, ieškovei iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo. Iš SoDros duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė V. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos draudžiamos pajamos rugpjūčio mėn. – 2 876,03 Eur., viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini)poliklinikoje – 1 041,71 Eur. Iš SoDros duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas A. A. dirba (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamos pajamos rugpjūčio mėn. – 780,00 Eur, taip pat nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. vykdo individualią veiklą. Gyventojų registro duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Skyriaus nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų vaikų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tik įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, būtų galima spręsti dėl išlaikymo dydžio, neapsiribojant tik būtiniausių poreikių patenkinimu. Skyrius pritaria ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skyrius, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, taip pat ištyręs šeimos aplinkos sąlygas teikia išvadą dėl ginčo: i) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų geriausius interesus; ii) išlaikymas turėtų būti priteistas tokio dydžio, kuris užtikrintų vaikų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Skyrius pritaria ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui; iii) ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, neprieštarautų geriausiems vaikų interesams, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius bei saugumą, ir jų nepažeistų, tačiau siekiant išvengti konfliktų ateityje ji turėtų būti patikslinta. Kitus ieškinio reikalavimus Skyrius palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.

15. Atsakovui procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

16. Tretiesiems asmenims UAB „B2Kapital“, UAB „Legal Balance“, G. A. procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, t. y. CPK 51 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnio 9-10 dalyse nustatyta tvarka, tačiau tretieji asmenys atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

17. Trečiajam asmeniui A. M. procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, t. y. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

18. Trečiajam asmeniui UAB „Aikido mokykla Aidas“ procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, t. y. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

19. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovą reikia įtikinėti, jog reikia bendrauti su vaikais, prisidėti. Ir ieškovė, ir atsakovas dirbo, tačiau gyveno vieno kambario bute, nes atsakovas yra policijos, antstolių ir greitųjų kreditų santykių dalyvis. Šalys jau seniai kartu nebegyvena, šiuo metu visiškai nebendrauja. Dėl vaikų gyvenamosios vietos šalys sutaria. Atsakovas pritaria tam, kad vaikai pasiliktų su ieškove. Atsakovas su vaikais nesusitinka, nors visas galimybes tai daryti turi. Vaikai privačiai mokosi anglų kalbos, važiavo į anglų kalbos stovyklą. Už tai, taip pat už sportą, telefono ryšio išlaidas, – už viską apmokėjo ieškovė. Kai ieškovė iš savo sąskaitos atlieka piniginius pavedimus, parašo, už ką pervedė. Jei šalys gyventų kartu, ieškovė duotų atsakovui pinigus, mokėjimo pavedime nenurodytų „skola“. Dabar ieškovė gyvena naujame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Naują butą ieškovė 2022 m. nupirko iš varžytinių. Pinigus butui įsigyti ieškovė skolinosi, byloje yra pateiktas tai patvirtinantis vekselis. Ieškovės mama pardavė būtą ir gautus pinigus padovanojo. Naujas butas buvo nupirktas iš paskolintų ir padovanotų pinigų. Ieškovė naujame bute gyvena nuo 2023 m. gegužės mėn. Anksčiau ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ten ieškovė gyveno 18 m. Būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas nebegyvena nuo 2018 m. balandžio mėn. Atsakovas 2018 m. gyveno pas tėvus Širvintose, nuo 2021 m. atsakovas gyvena Vilniuje. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, kitoms medžiagoms. Atsakovas iš namų išėjo anksčiau nei 2018 m. balandžio mėn., tačiau ieškovė neprisimena, kada tiksliai, prisimena, kad 2018 m. balandžio mėn. atsakovas jau negyveno kartu. Atsakovas 2018 m. dar darė pavedimus vaikų išlaikymui. 2019 m. atsakovas buvo atlikęs du pavedimus: vasario 25 d. pervedė 600,00 Eur, birželio 18 d. pervedė 1 000,00 Eur. 2020 m. atsakovas du kartus pervedė po 200,00 Eur. Ieškovė grynaisiais pinigų iš atsakovo negaudavo. Atsakovas užsienyje dirbo vairuotoju, paskui virino plastiką, Vilniuje dirbo taksistu. Ieškovė dirba medicinos diagnostikos centre ir poliklinikoje biomedicinos technologe. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuomininkai. Yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkai moka tik komunalinius mokesčius. Ieškovė norėjo skirtis su atsakovu, tačiau visada skatino bendravimą. Atsakovo pateiktos nuotraukas, kuriomis atsakovas įrodinėja, kad 2018 m. gyveno su ieškove, rodo ieškovės skatinimą bendrauti, kadangi abu yra tėvai, abu bus seneliai. Ieškovė suorganizavo išvyką vaikams kartu su tėčiu (atsakovu). Nuotraukos nepatvirtina šalių gyvenimo kartu. Kai ieškovė su vaikais ir atsakovu važiavo į Latviją, ieškovė su atsakovu kartu negyveno. Ieškovė su atsakovu tikrai kartu nebegyvena nuo 2018 m. balandžio mėn., iki 2021 m. ieškovė su atsakovu dar šnekėdavosi, bet jau nebuvo šeima. Nuo 2018 m. ieškovę su atsakovu siejo tik bendravimas dėl vaikų. Galimybės atstatyti santykius nėra. Ieškovė prašo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Vaikų išlaidas sudaro maistas, sporto apranga, batai ir sporto priemonės, išlaidos internetui ir telefono ryšiui, vairavimo kursai. Vyresnysis sūnus turi disleksijos sutrikimą, mokosi pagal palengvintą lietuvių kalbos programą. Vyresnysis sūnus lanko mokyklą, nepraleidinėja pamokų, atlieka namų darbus. Jaunesnysis sūnus baiginėja 10 klasę, mokosi, pamokų nepraleidinėja, yra pavyzdingas. Pagal mokytojų ir auklėtojų atsiliepimus abu sūnūs yra geri jaunuoliai. Ieškovė visada skatino bendravimą tarp vaikų ir atsakovo. Kai vaikai skambindavo atsakovui, jis sakydavo, kad dabar negali kalbėti ir perskambins, tačiau neperskambindavo. Ieškovė nežinojo, kokiu tikslu atsakovas skolinosi pinigus. Atsakovas prašė pinigų, nes buvo susitaręs pirkti automobilį, todėl ieškovė paskambino mamai ir paklausė ar ši galėtų atsakovui paskolinti pinigų. Ieškovės mama sutiko paskolinti pinigų surašius skolos raštelį. Ieškovė su atsakovu nuvažiavo pas ieškovės mamą ir surašė skolos raštelį. Atsakovas žadėjo ieškovės mamai atiduoti skolą. Atsakovas iš ieškovės mamos pinigus skolinosi sau tam, kad nusipirktų automobilį. Atsakovas tų pinigų negrąžino. Ieškovė nežino, kam atsakovas skolinosi pinigus iš kitų kreditorių. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš kredito, kurį ėmė ieškovė, kreditą apmokėjo ieškovė. Minėtas butas buvo įgytas santuokos metu, tačiau ieškovė bijojo, kad dėl atsakovo poelgių šeima gali prarasti būtą, todėl 2017 m. atsakovas savo buto dalį padovanojo ieškovei. Reikalavimas priteisti 11 800,00 Eur kompensaciją yra susijęs su tuo, kad atsakovas padarė avariją, kurios metu žuvo žmogus, todėl reikėjo sumokėti nukentėjusiojo šeimai. Prašoma priteisti kompensacija yra suma, kurią ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. iš savo sąskaitos sumokėjo nukentėjusiajai šeimai. Ieškovė paskolino atsakovui pinigų kurui, kad atsakovas galėtų išvažiuoti į reisą. Atsakovas buvo skolingas moteriai už namo projektą, ieškovė pervedinėjo tai moteriai pinigus už namo projektą. Ieškovė gal dar mokėjo už atsakovo telefono paslaugas ir kreditoriui UAB „B2Kapital“. Atsakovas su vaikais šiuo metu nepalaiko jokio ryšio. Jei būtų nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, atsakovas vis tiek nebendrautų su vaikais. Įrašyti pokalbiai tarp ieškovo ir atsakovo atspindi ieškovės ir atsakovo santykius. Atsakovas buvo kodavęsis nuo alkoholio vartojimo. Dėl atsakovo narkotinių medžiagų vartojimo namuose lankėsi policija. Ieškovė nesigydė nuo depresijos. Ieškovė ir vyresnysis sūnus lankėsi pas psichologą. Ieškovė nevydavo atsakovo iš namų, o prašydavo jo netriukšmauti. Ieškovė neprašydavo atsakovo grįžti namo. Kai atsakovas sukėlė avariją, reikėjo atlikti pavedimus nukentėjusiajai šeimai. Atsakovo mama ieškovei į rankas davė 4 800,00 Eur, kuriuos ieškovė įnešė į savo sąskaitą ir atliko pavedimą žuvusiojo šeimai. Atsakovo tėvai pavedimą galėjo atlikti ir patys arba galėjo duoti atsakovui, kuris pats atliktų pavedimą. Tuos pinigus atsakovo tėvai padovanojo ieškovei. Atsakovo tėvai žinojo, ką su tais pinigais ieškovė darys. Dovanojimas įvyko 2016 m. Dėl atsakovo gyvenimo būdo – reikalų su antstoliais, narkotikų vartojimo, ieškovė bijojo prarasti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bijojo, kad vaikai nebeturės, kur gyventi, todėl įkalbėjo atsakovą nueiti pas notarą. Atsakovas dovanojo savo buto dalį ieškovei. Ieškovė sakė atsakovui, kad jis gali dovanoti savo buto dalį vaikams, bet notarė patarė, kad, jei atsakovas pasitiki ieškove, buto dalį dovanotų ieškovei. Atsakovas dovanojo savo buto dalį ieškovei ir tuomet ši tapo viso buto savininke. Butą, kuriame dabar gyvena ieškovė su vaikais ((duomenys neskelbtini).), įsigijo iš ieškovės mamos dovanotų pinigų, iš pasiskolintų pinigų ir iš santaupų. Ieškovės mama dovanojo 10 000,00 Eur, kuriuos gavo pardavusi butą. 16 000,00 Eur ieškovės mama su savo broliu paskolino. Yra skolos raštelis, pagal kurį ieškovė atiduoda jiems skolą. Likusi suma buvo sukaupta iš ieškovės darbo užmokesčio. Butas buvo įsigytas iš varžytinių.

20. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprisideda prie šeimos turto gausinimo, neišlaiko savo vaikų. Vaikų neišlaiko ilgą laiką, daugiau nei 3 m. Prašoma priteisti už 3 paskutinius metus minimalaus dydžio išlaikymą, tokį, kurį numato įstatymai, ir atitinkamai nuo ieškinio padavimo prašoma priteisti išlaikymą abiem vaikams, vienam vaikui – iki pilnametystės, kitam – iki tol, kol mokosi. Prašoma padalinti turtą, kurį sukaupė ir užgyveno abu sutuoktiniai, bei dalį turo pripažinti asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Aplinkybės, kad šeima yra galutinai iširusi, yra įrodytos. Ieškovė ir tretieji asmenys teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Skola, pasiskolinta iš trečiojo asmens, yra atsakovo. Tai patvirtino ieškovė ir tretieji asmenys apie tai paaiškino. Prašoma ieškinį tenkinti visiškai.

21. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės mama, atsakovas yra jos žentas. Atsakovas gyvena kažkur Vilniuje. Atsakovas turi kažkokią kitą moterį. Atsakovas su ieškove negyvena nuo 2018 m. balandžio mėn. – kovo mėn. pabaigos, tačiau ieškovės šeima vis dar kviesdavo atsakovą į šventes, pabendrauti. Atsakovas nebuvo atstumtas, kartais pasirodydavo, kartais ne. 2018 m. balandžio mėn. ieškovė gyveno Mindaugo g., Širvintose. Nežino, kur tiksliai gyveno atsakovas nuo 2018 m. balandžio mėn., gal gyveno pas tėvus. A. M. 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2018 m. kaip vyras ir žmona ieškovė su atsakovu negyveno, bet bendravo, palaikydavo ryšį dėl vaikų. Ieškovė nedraudė bendrauti atsakovui su vaikais. Atsakovui pirmoje vietoje buvo draugai, alkoholis. Buvo nepagarba šeimai. Atsakovas, jei kas būdavo ne taip, ieškovės ir vaikų atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, pravardžiuodavo juos. A. M. pinigus skolino atsakovui asmeniškai. 2020 m. gruodžio 30 d. ryte ieškovė paskambino jai ir paprašė paskolinti atsakovui pinigų. A. M. sutiko, tačiau paprašė dukros (ieškovės), kad ši atvažiuotų ir surašytų jai skolos raštelį bei būtų liudytoja. Be to, liudytojais dar buvo A. M. brolis ir sūnus. Atsakovas asmeniškai sau pasiskolino tuos pinigus, už kuriuos nusipirko mašiną. A. M. gyvena kartu su broliu, kadangi jis serga. O sūnus dirba ir gyvena Vokietijoje, tačiau tuo momentu buvo grįžęs atostogoms. Ji pinigus paskolino atsakovui. Atsakovas sutiko, kad tai yra jo asmeninė skola. Atsakovas skolą žadėjo grąžinti dalimis. A. M., negaudama pinigų, pradėjo raginti atsakovą grąžinti skolą, tačiau atsakovas išsisukinėjo. Vieną kartą atsakovas, būdamas girtas, jai paskambino, tuomet ji paskambino atsakovo tėvui. Atsakovo tėvas jai pasakė, kad atsakovas geria vienas, jam pasimaišė galvoje. Atsakovas už paskolintus pinigus nusipirko automobilį. Kas nutiko su automobiliu, nežino. Pinigus ji skolino, nes atsakovas jau buvo susitaręs dėl automobilio pirkimo, ji pasitikėjo atsakovu, galvojo, kad jis susiprotės. Dabar ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Būtą ji nusipirko iš varžytinių. A. M. pardavė savo trijų kambarių būtą ir truputį turėjo santaupų, tuos pinigus davė ieškovei.

22. Trečiasis asmuo G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam yra 18 m. Vidurinę mokyklą baigė, tačiau dar nežino ar išlaikė visus egzaminus, nes dar nėra rezultatų. Šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena gal 3 mėn. Seniau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). G. A. su atsakovu nebendrauja, buvo susitikę tik po G. A. gimtadienio. G. A. pats nenori bendrauti su atsakovu, nes nenori, kad atsakovas jam darytų blogą įtaką, kadangi atsakovas vartoja alkoholį ir narkotikus. Jis matydavo, kai atsakovas gerdavo ir vartodavo narkotikus. Kai važiuodavo žvejoti arba į svečius, atsakovas turėdavo alkoholio. Atsakovas kartu nebegyvena jau 5 m., tuomet G. A. buvo 13 m. Jis tai prisimena, nes, kai jam buvo 13 m., mirė jo prosenelė. Jos laidotuvėse atsakovo nebuvo. Tuo metu, kai buvo padarytos atsakovo pateiktos nuotraukos, atsakovas kartu nebegyveno. G. A. su tėvais vyko į užsienį, nes ieškovė norėjo, kad vaikai pakeliautų, tačiau ieškovė bijodavo vairuoti, todėl paprašė atsakovo, kad juos nuvežtų. Viską apmokėjo ieškovė. Atsakovas sutiko nuvežti visus į užsienį. Tuo metu, kai jie keliavo į užsienį, atsakovas jau negyveno kartu. Prosenelės laidotuvėse buvo giminė ir diedukai, jos vyko Širvintose. Jis nežino, kur atsakovas tuo metu buvo. Tuo metu, kai G. A. buvo 13 m., tarp jo ir ieškovės konfliktų nekildavo. Jis bandydavo apginti ieškovę nuo atsakovo. Atsakovas dažniausiai išgėręs smurtaudavo, keikdavosi. Jam buvo nepriimtina, kai atsakovas vartodavo keiksmažodžius. Atsakovas neišlaiko G. A., jį išlaiko mama. Atsakovas, kai dar gyveno kartu, gal duodavo kišenpinigių, tačiau duodavo labai retai ir nedaug. Nuo tada, kai atsakovas kartu nebegyvena, nieko neduoda. Jis nenori bendrauti su atsakovu, kadangi atsakovas daro neigiamą įtaką. Atsakovas kartu nebegyvena jau 5 m. Atsakovas dažniausiai išgėręs smurtaudavo, keikdavosi, nuo tada, kai kartu nebegyvena, neišlaiko.

23. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, t. y. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta.

24. Trečiajam asmeniui UAB „Aikido mokykla Aidas“ šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, t. y. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.

25. Teisme gautas trečiojo asmens UAB „B2Kapital“ prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant bei nurodyta, kad trečiasis asmuo neprieštarauja, jog prievolė jo naudai po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole, nes suteikto kredito paskirtis buvo asmeninėms vartojimo reikmėms.

26. Teisme gauti trečiųjų asmenų UAB „Legal Balance“, VMI ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymai bylą nagrinėti trečiųjų asmenų atstovams bei išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

27. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo matyti, kad ieškovės V. A. ir atsakovo A. A. santuoka įregistruota 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

28. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Sutuoktiniams negyvenant kartu bei neketinant toliau bendrai gyventi, išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

29. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10, 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

30. CK 3.60-3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

31. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo stipraus potraukio alkoholiui, narkotikams, dėl neištikimybės ir kitų sutuoktinio pareigų nevykdymo. Atsakovas buvo agresyvus, naudojo psichologinę prievartą ieškovės atžvilgiu, žemindavo ir įžeidinėdavo ieškovę, grasindavo, o bet kokios pastangos išspręsti kilusias problemas buvo ignoruojamos ir nerezultatyvios. Iš byloje esančios 2022 m. gegužės 25 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus medicininės pažymos matyti, kad atsakovas A. A. per paskutinius penkerius metus nesikreipė konsultacijai ar (ir) gydimuisi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad asmenys į Respublikinį priklausomybės ligų centrą gydimuisi ar konsultacijai kreipiasi savo iniciatyva arba esant teismo įpareigojimui gydytis priklausomybę, todėl asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, ne būtinai yra Respublikinio priklausomybės ligų centro žinioje. Be kita ko, šalių pilnametis sūnus G. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis, išgėręs dažniausiai smurtaudavo, keikdavosi. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo neištikimas, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl ieškovės sunkaus būdo, nuolatinių įtarinėjimų, priekaištų, įvairių ginčų, barnių. Ieškovė dažnai išvydavo atsakovą iš namų, šaukdavo ant atsakovo, vadindavo įvairiais nepagarbiais žodžiais, žemindavo vaikų akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, atsakovo minimas aplinkybes.

32. Pažymėtina, kad, anot ieškovės, atsakovas kartu su šeima nebegyvena nuo 2018 m. balandžio mėn. Atsakovas nesutinka su šia aplinkybe, nurodydamas, jog kartu su šeima gyveno iki 2021 m. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. atsakovas, ieškovė ir vaikai buvo išvykę ilsėtis į Latviją, šalys ilsėjosi Birštone esančioje sanatorijoje „Eglė“, 2020 m. planavo vykdyti bendrą šeimos verslą, visa šeima atvažiuodavo pas atsakovo tėvus švęsti įvairių švenčių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. šalys ilsėjosi Birštone ar planavo vykdyti bendrą šeimos verslą, važiuodavo pas atsakovo tėvus švęsti švenčių. Į bylą pateiktos nuotraukos, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. šalys su vaikais atostogavo Latvijoje. Visgi pavieniai ieškovės ir atsakovo pabendravimai, susitikimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šalys 2018-2021 m. faktiškai vedė bendrą ūkį. Trečiasis asmuo G. A. patvirtino, kad tuo metu, kai atsakovas su šeima keliavo į užsienį, atsakovas kartu jau nebegyveno. Į bylą pateikti šalių susirašinėjimai per „Messenger“ laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 kovo 30 d., iš kurių matyti, kad pats atsakovas ieškovei rašė: „<...> mes isiskire kartu negivenam tris metus jau <...>“. Be kita ko, aplinkybę, jog atsakovas su šeima nebegyvena nuo 2018 m. balandžio mėn. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino tretieji asmenys G. A. ir A. M..

33. Atsakovas be kita ko, atsiliepime nurodė, kad ieškovės teiginius apie tai, kad neva nuo 2018 m. atsakovas ir ieškovė negyvena kartu, paneigia 2020 m. gruodžio 30 d. sutartis, sudaryta su ieškovės mama A. M., kurios pagrindu atsakovas skolinosi 8 000,00 Eur bendriems šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti – komerciniam automobiliui Fiat Ducato įsigyti. Pažymėtina, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog iš A. M. pasiskolinti 8 000,00 Eur buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigus skolino asmeniškai atsakovui, o atsakovas suprato, jog ši skola yra asmeninė. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad 2020 m. gruodžio 30 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir A. M., taip pat neįrodo, jog šalys 2018-2021 m. faktiškai vedė bendrą ūkį.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas su šeima nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. balandžio mėn. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareikštas 2022 m. balandžio 4 d. Taigi atsakovas daugiau nei vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos nebegyvena su šeima. Šalių pilnametis sūnus G. A. patvirtino, kad atsakovas, išėjęs iš namų, vaikais nesirūpino. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovui piktnaudžiaujant alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, smurtaujant bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovas daugiau kaip vienerius metus nebegyvena kartu su šeima, ja nesirūpina. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės V. A. ir atsakovo A. A. santuoka, įregistruota 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo

35. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 11 800,00 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Šį prašymą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog 2012 m. spalio 12 d. atsakovas partrenkė M. I., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. I. šeimai iš atsakovo už jo padarytą nusikaltimą buvo priteista apie 12 800,00 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padengta iš ieškovės lėšų.

36. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka. Jo teigimu, dalį minėtų lėšų (3 800,00 Eur) atsakovui asmeninės nuosavybės teise padovanojo atsakovo tėvai ir perdavė ieškovei, kad ši perduotų atsakovui, tačiau ieškovė jas galimai įnešė į savo sąskaitą ir teigia, kad tai ji sumokėjo žuvusiojo šeimai. Kita lėšų dalis galėjo būti pasiskolinta iš ieškovės mamos ir yra senai atsakovo grąžinta. Kažkokia lėšų dalis galėjo būti bendrų ieškovės ir atsakovo santaupų dalis.

37. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

38. Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37184-912/2015 matyti, kad P. I. iš atsakovo A. A. priteista 6 000,00 Eur neturtinės žalos, V. I. iš atsakovo A. A. priteista 4 500,00 Eur neturtinės žalos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1447-661/2016 ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime padaryta aritmetinė klaida, nurodant, kad P. I. iš atsakovo A. A. priteista 7 000,00 Eur neturtinės žalos. Taigi iš viso iš atsakovo I. šeimai priteista 11 500,00 Eur.

39. Iš ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė iš savo banko sąskaitos P. I. pervedė 200,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Parama, priedas prie 2015/07/09 100EUR“. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. AB „Swedbank“ išraše nurodyta, kad ieškovė iš savo banko sąskaitos 2016 m. balandžio 29 d. P. I. pervedė 7 000,00 Eur, 2016 m. balandžio 29 d. V. I. pervedė 4 500,00 Eur, abiejose mokėjimo paskirtyse nurodyta: „PAGAL ĮSITEISĖJUSĮ 2015.12.07 VILNIAUS M. APYLINKĖS TEISMO SPRENDIMĄ C. B. NR. 2-37184-915/2015 UŽ A. A.“. Iš 2015 m. rugpjūčio 17 d. pavedimo paskirties matyti, kad ieškovė 2015 m. liepos 9 d. I. šeimai galimai perdavė 100,00 Eur, tačiau byloje įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę, nepateikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad ieškovė iš viso I. šeimai sumokėjo 11 700,00 Eur.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė pervedė Ikanevičių šeimai 200,00 Eur kaip paramą, t. y. gera valia, savo iniciatyva, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Be kita ko, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo mama ieškovei į rankas davė 4 800,00 Eur, kuriuos ieškovė įnešė į savo banko sąskaitą ir atliko pavedimą žuvusiojo šeimai. Ieškovės teigimu, pinigus atsakovo tėvai padovanojo ieškovei. Atsakovo tėvai žinojo, ką su tais pinigais ieškovė darys. Ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. išraše esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2016 m. balandžio 28 d. į savo banko sąskaitą įnešė 4 800,00 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovo tėvai, žinodami, kokiu būdu bus panaudotos jų dovanotos piniginės lėšos, lėšas dovanojo ne ieškovei asmeniškai, bet šeimai bendrai tuo tikslu, jog ieškovė sumokėtų dalį neturtinės žalos I. šeimai. Tokiu būdu 4 800,00 Eur suma sumokėta I. šeimai, negali būti laikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu. Ieškovės nurodytų aplinkybių kontekste minėtos lėšos dovanotos ne ieškovės asmeniniams ar kitokiems bendriems šeimos poreikiams bei interesam tenkinti, o būtent neturtinei žalai atlyginti.

41. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu dėl atsakovo kaltės laikytina tik ta lėšų dalis, kurią ieškovė sumokėjo I. šeimai iš savo asmeninių lėšų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. esant prievolei sumokėti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 7 00,00 Eur kompensacija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.

Dėl skolos priteisimo

42. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 330,00 Eur negrąžintas pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 3 d. ir 2021 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimais pervedė 500,00 Eur už asmenines atsakovo prievoles, 2021 m. sausio 7 d. paskolino atsakovui 300,00 Eur kurui, 2020 m. rugpjūčio 3 d. paskolino atsakovui 200,00 Eur, juos pervesdama V. P., 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. gruodžio 5 d. paskolino atsakovui 330,00 Eur, – viso 1 330,00 Eur.

43. Atsakovas atsilepime pažymėjo, kad ieškovė nepateikė paskolos sutarties, kuria ieškovė skolintų atsakovui 1 330,00 Eur, o atsakovas skolintųsi minėtą sumą, taip pat nėra jokių paskolos grąžinimo termino nurodymo ir kitų paskoliniams santykiams būdingų požymių (palūkanų, netesybų, užtikrinimo priemonių ir pan.). Ieškovė 2021 m. sausio 7 d. vedė pinigus atsakovui už kurą – 300,00 Eur, 2020 m. gruodžio 5 d. ieškovė pervedė už kurą. Nors ieškovė įrašė „paskolinta kuro išlaidoms“, toks vienašalis įrašymas mokėjimo pavedime laikytinas niekiniu, nes sutuoktinės įrašas pervedant sutuoktiniui bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančius 300,00 Eur, negali sukurti paskolinių santykių.

44. Byloje esantys ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašai patvirtina, kad ieškovė 2021 m. sausio 3 d. ir 2021 m. vasario 6 d. A. A. kreditorei UAB „B2Kapital“ pervedė iš viso 500,00 Eur (abiejuose mokėjimo paskirtyse nurodyta: „Už A. A.“), 2021 m. sausio 7 d. ieškovė atsakovui pervedė 300,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Kurui“), 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė V. P. pervedė 200,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „A. A. (1982.03.30) namo projektavimas. Sutartis Nr. 2012-087468-04 2019/01/18“), 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė atsakovui pervedė 30,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Pavedimas“), 2020 m. gruodžio 5 d. ieškovė atsakovui pervedė 300,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Paskolinta kuro išlaidoms“) (iš viso – 1 330,00 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašoma priteisti 1 330,00 Eur skola susidaro iš pavienių skolinimo atvejų, o ne bendros 1 330,00 Eur dydžio paskolos, todėl atsakovo argumentai dėl paskolos sutarties 1 330,00 Eur dydžio sumai, jos gavimo ir kt. laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.Byloje jau konstatuota, kad ieškovė ir atsakovas kaip šeima nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. balandžio mėn., todėl laikytina, kad atsakovui pervestos sumos yra ieškovės paskolintos asmeninės lėšos. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

45. Pažymėtina, kad atsakovas nepasisakė dėl ieškovės pervestų lėšų UAB „B2Kapital“ ir V. P., neginčijo, kad nurodytos lėšos buvo pervestos atsakovo asmeninėms prievolėms tenkinti. Nors ir sutiktina su atsakovo argumentu, jog šalys nesusitarė dėl skolų grąžinimo terminų, visgi atsakovas neginčija aplinkybės, kad 630,00 Eur (mokėjimai 2021 m. sausio 7 d., 2020 rugsėjo 8 d., 2020 m. gruodžio 5 d.) buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą, kad prievolių įvykdymo terminai, vadovaujantis protingumo kriterijais, dar nėra suėję, kad minėtos lėšos buvo skirtos ne bendriems šeimos poreikiams, o atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be kita ko, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino skolą ieškovei (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 330,00 Eur skolos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

46. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Ši reikalavimą grindžia tuo, jog dėl atsakovo elgesio (neištikimybės, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, psichologinio smurto ir kt.), ieškovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei neigiamus sveikatos pokyčius – ją kamuoja nemiga, periodiški galvos skausmai bei depresinė nuotaika.

47. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

49. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įrodinėja tuo, jog dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir kitų veiksmų, ieškovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei neigiamus sveikatos pokyčius – kamuoja nemiga, periodiški galvos skausmai, depresinė nuotaika. Teismo vertinimu, vien deklaratyvių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Kaip minėta, pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovei būtų teikiama specialistų konsultacija, medikamentinis gydymas, kad ji patyrė išlaidų, siekdama pagerinti/atkurti savo emocinę būklę ir pan. Visgi, santuokos iširimas dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu neabejotinai turėjo sukelti ieškovei emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau kokio dydžio, sunkumo patirta neturtinė žala, ieškovė rašytiniais įrodymais neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, teismo vertinimu, ieškovės patirtas neturtinės žalos dydis galėtų būti įvertintas 1 500,00 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-856/2023). Teismo vertinimu, ieškovei priteistina 1 500,00 Eur neturtinė žala yra pakankama ieškovei padarytų neturtinių vertybių žalai kompensuoti, atitinka protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo

50. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

51. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: 1) butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)k.; 4) transporto priemonę SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

52. Ieškovė, be kita ko, prašo: i) pripažinti butą su rūsiu (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; ii) pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., asmenine ieškovės nuosavybe; iii) pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., asmenine atsakovo nuosavybe; iv) transporto priemonę SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr(duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; v) pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios V. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka V. A. asmeninės nuosavybės teise, o piniginės lėšos, esančios A. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje (atsiskaitomosiose sąskaitose), po santuokos nutraukimo lieka A. A. asmeninės nuosavybės teise.

53. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).

54. Iš VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad ieškovės V. A. vardu įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2004 m. vasario 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas, 2004 m. kovo 10 d. Perdavimo-priėmimo aktas, 2017 m. sausio 4 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. 27, 2017 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutartis Nr. 56. Iš 2017 m. sausio 4 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties matyti, kad sutuoktiniai V. A. ir A. A. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 pasidalijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutarties matyti, kad A. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo sutuoktinei V. A.. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. A. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. A. vardu taip pat įregistruotas butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022 m. rugsėjo 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-22-92-15087. Pažymėtina, kad minėtas butas įsigytas po to, kai šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-22-92-15087 matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš varžytinių už 38 539,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog minėtas butą ieškovė įsigijo iš asmeninių santaupų, jos mamos dovanotų ir pasiskolintų lėšų. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, jog A. M. dovanoja savo dukrai V. A. 10 000,00 Eur, bei 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis Nr. 5942, pagal kurį A. M. paskolino V. A. 16 000,00 Eur. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. A. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

56. Iš VĮ Registrų centro 2021 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad A. A. vardu įregistruotas žemės sklypas (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)įregistravimo pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 16 d. Dovanojimo sutartis Nr. 1931. Ginčo, kad žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Remiantis VĮ Regitros 2021 m. lapkričio 12 d. pažymos apie transporto priemones duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. A. vardu įregistruota transporto priemonė SYLAND, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) S(duomenys neskelbtini). Ginčo, kad minėta transporto priemonė yra asmeninė atsakovo nuosavybė, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad transporto priemonė SYLAND, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

58. Kaip minėta, ieškovė prašo pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios V. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, po santuokos nutraukimo lieka V. A. asmeninės nuosavybės teise, o piniginės lėšos, esančios A. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje (atsiskaitomosiose sąskaitose), po santuokos nutraukimo lieka A. A. asmeninės nuosavybės teise. Ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo nėra, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas tenkintinas.

59. Ieškovė taip pat prašo ieškovės prievolę kreditorei A. M., kilusią iš 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, laikyti asmenine ieškovės prievole, o visas atsakovo prievoles kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, A. M., UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

60. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti skolą pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį A. M. atsakovo asmenine prievole. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį pasirašė atsakovas, tačiau minėtos sutarties tekstas parengtas ieškovės ir surašytas ieškovės ranka. Faktiškai 8 000,00 Eur iš A. M. skolinosi abu sutuoktiniai tam, kad iš gautų lėšų įsigijus automobilį Fiat Ducato, jį būtų galima naudoti pajamoms gauti, o gautas pajamas naudoti šeimos poreikiams.

61. Kaip minėta, A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolino asmeniškai atsakovui, o atsakovas suprato, kad tai yra jo asmeninė skola. Remiantis 2020 m. gruodžio 30 d. sutartyje nurodytais duomenimis, atsakovas 8 000,00 Eur skolinosi automobiliui Fiat Ducato įsigyti, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įsigijo minėtą transporto priemonę. Byloje taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog iš A. M. pasiskolinti 8 000,00 Eur buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad prievolė pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį, sudarytą tarp A. M. ir A. A., yra asmeninė atsakovo prievolė.

62. Byloje nėra ginčo dėl kitų prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog A. A. įsiskolinimai valstybei yra jo asmeninės skolos valstybei. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka su ieškovės pareiškimu, jog atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB „B2Kapital“ prašyme bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant nurodė, kad UAB „B2Kapital“ neprieštarauja, jog prievolė jos naudai po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole. Ginčo dėl ieškovės prievolės kreditorei A. M. pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį pripažinimo asmenine ieškovės prievole taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad ieškovės prievolė kreditorei A. M. pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį laikytina asmenine ieškovės prievole, o atsakovo prievoles kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su G. A.

63. Ieškovė, be kita ko, prašo: i) G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. A.; ii) nustatyti, kad atsakovas su G. A. matytųsi jam ir šalims priimtinu laiku ir sąlygomis, kad jo lankymas labiausiai atitiktų vaiko interesus; iii) iš atsakovo A. A. priteisti G. A. naudai 267,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iv) paskirti G. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. A.; v) ieškovei iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur sumą.

64. Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad šalys, būdamos santuokoje susilaukė vaikų – M. A., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. A., gim., (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 21 d. G. A. suėjo 18 metų, t. y., jis tapo pilnamečiu. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019).

66. Atsižvelgiant į tai, jog G. A. yra suėję 18 m., t. y. G. A. turi visišką civilinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, o ieškovės ir atsakovo kaip tėvų valdžia pilnamečio sūnaus atžvilgiu yra pasibaigusi, konstatuotina, kad reikalavimų, susijusių su G. A., materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai yra pats G. A., turintis reikalavimo teisę į išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, bei atsakovas, turintis pareigą išlaikyti savo vaiką. Nustačius, kad ieškovė nebėra minėtų materialiųjų teisinių santykių tiesioginis subjektas ir nebeturi reikalavimo teisės, ieškinys dalyje dėl reikalavimų, susijusių su G. A., atmestinas ir klausimai, susiję su G. A. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu nespręstini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

67. Ieškovė prašo nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. A. ir nustatyti, kad atsakovas su M. A. matytųsi vaikui ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis, kad jo lankymas labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ginčo byloje dėl M. A. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Skyrius išvadoje nurodė, kad V. A. šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas. Skyriuje pranešimai apie galimus nepilnamečio vaiko M. A. teisių ir geriausių interesų pažeidimus nebuvo gauti. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės V. A. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu M. A. sakė, kad su mama sutaria gerai, santykiai tarp jų yra artimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks vaiko interesus, todėl, nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio M. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. A. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

68. Kaip minėta, ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su M. A. matytųsi jam ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis, kad atsakovo lankymas labiausiai atitiktų vaiko interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsakovas nesiūlė nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi M. A.. Skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams bei jų nepažeistų. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

69. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas su M. A. matytųsi vaikui ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis, kad jo lankymas labiausiai atitiktų vaikų interesus, aiškiai neapibrėžia bendravimo ribų, būdo ir laiko, nenurodo konkrečių šalių pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) atsakovas neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; 2) ieškovė nenurodė konkrečios nustatytinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; 3) esant šalių sutarimui dėl bendravimo tvarkos, vaiko interesai nebus pažeisti, – atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi M. A. nenustatytina. Visgi tesimas pažymi, kad atsakovas su M. A. gali matytis vaikui ir šalims priimtinu laiku bei sąlygomis iš anksto susitarus dėl bendravimo laiko ir vietos. Ieškovė turi pareigą užtikrinti technines sąlygas, kad atsakovas su vaiku galėtų bendrauti be apribojimų.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

70. Ieškovė prašo iš atsakovo A. A. priteisti nepilnamečio vaiko M. A. naudai 267,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti nepilnamečiui vaikui M. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. A..

71. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą.

72. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti, ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

73. Iš byloje esančios 2022 m. balandžio 11 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos pažymos dėl Lietuvos Respublikos gyventojui išmokėtų išmokų ir išskaičiuotų mokesčių, matyti, kad ieškovė V. A. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis šioje darbovietėje atskaičiavus mokesčius sudaro apie 660,00 – 690,00 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2022 m. balandžio 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovės vidutinis darbo užmokestis šioje darbovietėje atskaičiavus mokesčius sudaro 1 360,00 – 1 840,00 Eur per mėnesį. Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 14 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą bei nuo 2023 m. balandžio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių sudaro apie 610,00 – 840,00 Eur per mėnesį.

74. Į bylą taip pat pateikta 2023 m. vasario 6 d. antstolės Jūratės Blažienės pažyma Nr. S-29-86-2285, iš kurios matyti, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos: 1) vykdomosios bylos Nr. 0086/21/01031, baudos likutis valstybės naudai – 300,00 Eur; 2) vykdomosios bylos Nr. 0086/21/00702, baudos likutis valstybės naudai – 300,00 Eur; 3) vykdomosios bylos Nr. 0086/21/00871, baudos likutis valstybės naudai – 300,00 Eur; 4) vykdomosios bylos Nr. 0086/22/01460, baudos likutis valstybės naudai – 60,00 Eur; 5) vykdomosios bylos Nr. 0086/22/01572, baudos likutis valstybės naudai – 50,00 Eur; 6) vykdomosios bylos Nr. 0086/21/01629, skolos ir palūkanų likutis išieškotojo UAB „Legal Balance“ naudai – 497,62 Eur; 7) vykdomosios bylos Nr. 0086/22/00614, išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. vasario 1 d. V. A. naudai, vaikų išlaikymui – 4 272,00 Eur. Byloje jau pripažinta, kad atsakovo prievolės kreditoriams VMI, UAB „B2Kapital“, A. M. pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį, UAB „Legal Balance“, UAB „Aikido mokykla Aidas“ ir bet kokiems kitiems, ieškovei nežinomiems atsakovo kreditoriams laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Byloje taip pat pripažinta, kad ieškovės prievolė kreditorei A. M. pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį laikytina asmenine ieškovės prievole.

75. Taip pat pripažintina, kad butas su rūsiu (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., bei transporto priemonė SYLAND, identifikavimo Nr. (VIN) S(duomenys neskelbtini)6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

76. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė, nei ieškovės. Visgi pagal kasacinio teismo praktiką sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

77. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

78. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

79. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 267,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovo darbo užmokestis yra nedidelis – MMA, taip pat reikia mokėti antstoliams, todėl vaiko išlaikymui gali skirti 150,00 Eur.

80. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Visgi vien aplinkybė, kad atsakovas uždirba nedaug bei turi skolų, nėra pakankamas pagrindas mažinti vaiko išlaikymo dydį iki minimalaus. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus. Vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Nors pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, nepaisant to, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Minėta, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra pripažintinas orientaciniu dydžiu minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. 2023 m. MMA atskaičius mokesčius sudaro 633,00 Eur (840,00 Eur neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Kaip minėta, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 267,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, t. y. mažiau nei pusę MMA. Remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ iš valstybės lėšų nepilnamečiui M. A. šiuo metu skiriama 85,75 Eur išmoka. Taigi kiekvienam tėvui vaiko išlaikymui skiriant po 267,00 Eur bei valstybei skiriant 85,75 Eur išmoką vaikui, vaiko poreikiams tenkinti tenkanti suma per mėnesį sudarytų 619,75 Eur (267,00 Eur x 2 + 85,75 Eur), t. y. netgi mažiau nei vienas MMA dydis. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas 267,00 Eur dydžio išlaikymas galėtų užtikrinti tik minimaliuosius vaiko poreikius. Nustačius mažesnį išlaikymo dydį, kiltų pavojus vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui, o taip pat – ir jo geriausių interesų užtikrinimui.

81. Be kita ko, nors atsakovas yra darbingas ir turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, ar aplinkybių, dėl kurių to padaryti negalėtų. Be to, pažymėtina ir tai, kad Skyrius, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pritarė ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui.

82. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovo A. A. nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymui priteistina 267,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui vaikui M. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė V. A. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

83. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dėl vaikams M. A. ir G. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. 30 207,22 Eur. Kaip minėta, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo G. A. klausimas šioje civilinėje byloje nespręstinas, todėl nagrinėjamas klausimas tik dėl M. A. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kurį sudaro 15 103,61 Eur (30 207,22 Eur/2).

84. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti įsiskolinimą vaikų išlaikymui nuo 2019 m. Atsakovas nesutikimą su šiuo reikalavimu iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi nuo 2021 m. vasario mėn., o ne nuo 2018 m. Atsakovas teikdavo išlaikymą vaikams, todėl ieškinio reikalavimai už 2019 m. devynis mėn. (5 523,86 Eur), už 2020 m. dvylika mėn. (10 333,52 Eur) bei už 2021 m. sausio mėn. (468,41 Eur) yra atmestini pilna apimtimi. Atsakovas visada rūpinosi šeima ir vaikais. Atsakovas pervesdavo arba, nuėmęs lėšas bankomate, perduodavo sutuoktinei (ieškovei) pinigus ar pats pirkdavo šeimos poreikiams reikalingas įvairias prekes. Gyvenant santuokoje atsakovas nerinko čekių už vaikams nupirktą maistą, rūbus, dovanas ir pan.

85. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

86. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

87. Prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija CK 3.200 straipsnyje numatyto trejų metų termino iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje jau konstatuota, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2018 m. balandžio mėn. Taigi nuo 2018 m. balandžio mėn. šalių nepilnametis vaikas M. A. gyvena kartu su ieškove. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas vaikų išlaikymui 2019 m. vasario 25 d. pervedė 600,00 Eur, 2019 m. birželio 18 d. pervedė 1 000,00 Eur, 2020 m. liepos 30 d. pervedė 200,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 200,00 Eur. Ieškovė grynaisiais pinigų iš atsakovo negaudavo. Trečiasis asmuo G. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo tada, kai atsakovas kartu nebegyvena, vaikų neišlaiko.

88. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad atsakovas vaikų išlaikymą galėjo teikti grynaisiais, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, byloje nėra. Be kita ko, atsakovas neprašė apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti tokias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad atsakovas tik epizodiškai prisidėdavo prie savo nepilnamečio vaiko M. A. išlaikymo. Ieškovė viena teikė periodinį materialinį išlaikymą ir tenkino būtiniausius nepilnamečio M. A. poreikius laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikytinas pagrįstu.

89. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą apskaičiavo taip: 1) 5 523,86 Eur, paskaičiuoti taip: (9 mėn. (laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) x 395,77 Eur (nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius)) – 600,00 Eur (2019 m. vasario 25 d. atsakovo mokėjimo pavedimas) – 1 000,00 Eur (2019 m. birželio 18 d. atsakovo mokėjimo pavedimas); 2) 10 333,52 Eur, paskaičiuoti taip: (12 mėn. x 447,23 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius)) – 200,00 Eur (2020 m. liepos 30 d. atsakovo mokėjimo pavedimas) – 200,00 Eur (2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo mokėjimo pavedimas); 3) 11 241,84 Eur, paskaičiuoti taip: 12 mėn. x 468,41 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius); 4) 3 108,00 Eur, paskaičiuoti taip: 3 mėn. x 518,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius) x 2 (vaikų skaičius), – viso 30 207,22 Eur.

90. Pagal ieškovės pateiktą įsiskolinimo sumos apskaičiavimo metodiką nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl ieškovė, apskaičiuodama vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį, nurodo, jog visa mėnesinė vienam vaikui tenkanti išlaikymo suma (viena MMA) turėtų būti mokama atsakovo. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus abejiems tėvams tenka lygiomis dalimis.

91. Teismo sprendimo dalyje dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo jau pasakyta, jog būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti orientacinė suma laikytina minimali mėnesinė alga. 2019 m. minimalios mėnesinės algos dydis – 555,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 395,77 Eur atskaičius mokesčius, valstybės skiriama išmoka vaikui – apie 50,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2019 m. sausio 1 d. redakcija)). 2020 m. minimalios mėnesinės algos dydis – 607,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 447,23 atskaičius mokesčius, vaiko išmoka – apie 60,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1187 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2020 m. sausio 1 d. redakcija)). 2021 m. minimalios mėnesinės algos dydis – 642,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 468,41 atskaičius mokesčius, vaiko išmoka – 70,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2021 m. sausio 1 d. redakcija)). 2022 m. minimalios mėnesinės algos dydis – 730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 atskaičius mokesčius, vaiko išmoka – apie 74,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2022 m. sausio 1 d. redakcija).

92. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos, esančios Luminor Banke, mokėjimų sąrašo matyti, kad atsakovas 2019 m. vasario 25 d. ieškovei pervedė 600,00 Eur, 2019 m. birželio 18 d. ieškovei pervedė 1 000,00 Eur, 2020 m. liepos 29 d. ieškovei pervedė 200,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei pervedė 200,00 Eur (viso 2 000,00 Eur). Taigi vienam vaikui tekusi atsakovo pervestų lėšų dalis – 1 000,00 Eur.

93. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui M. A. už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., neatskaičiuojant vaiko išmokų, sudaro 7 099,27 Eur ((395,77 Eur x 9 mėn. / 2) + (447,23 Eur x 12 mėn. / 2) + (468,41 Eur x 12 mėn. / 2) + (549,65 Eur x 3 mėn. / 2) – 1 000,00 Eur (atsakovo pervestų lėšų dalis, tenkanti vienam vaikui)).

94. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti ne nepilnamečiui M. A., bet ieškovei. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teises į tam tikrą turtą nepilnametis vaikas įgyja įvairiais būdais, vienas iš jų yra išlaikymo gavimas. Kolegija pažymi, kad vaiko ir jo tėvų turto atskyrimo principas įpareigoja teismą priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo turto uzufruktoriui (vaiko motinai ar tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2005). Taigi priteisus nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, būtų pažeistas CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko turto atskyrimo principas, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nepilnamečiui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, nepilnamečiui M. A. iš atsakovo priteistinas 7 099,27 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

95. Teismas, nutraukdamas santuoką, taip pat išsprendžia sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

96. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į išdėstytą, po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. paliktina pavardė „A.“, atsakovui A. A. paliktina pavardė „A.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

97. Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

98. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 2 371,00 bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 371,00 Eur žyminis mokestis ir 2 000,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.

99. Teismo vertinimu, ieškovės atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, konstatuotina, kad patenkinti 72 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Taigi ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 707,12 Eur. Atsakovas neprašė priteisti iš ieškovės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

100. Teismas byloje patyrė 78,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)). Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovės proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytą, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 56,72 Eur, iš ieškovės priteistina 22,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

101. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo A. A. (priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. A., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini)., po 267,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant ieškovei V. A., nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4087-1143/2022 įsiteisėjimo (bet ne ilgiau nei iki vaikų pilnametystės), pavedant ieškovei V. A. išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmimus galutinį teismo sprendimą, minėtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 385straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2003 m. balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „A.“, A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „A.“.

Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 700,00 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų 00 ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 330,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) skolos.

Pripažinti butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., ir transporto priemonę SYLAND, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Pripažinti pinigines lėšas, esančias V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis lėšomis.

Pripažinti pinigines lėšas, esančias A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje (-ose) banko sąskaitoje (-ose), A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis lėšomis.

Pripažinti ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę kreditorei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 5942 asmenine ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ (juridinio asmens kodas 225516770), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. gruodžio 30 d. sutartį, uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679), uždarajai akcinei bendrovei „Aikido mokykla Aidas“ (juridinio asmens kodas 304035286) ir kitiems kreditoriams pagal prievoles, atsiradusias pagal atsakovo vardu sudarytus sandorius iki santuokos nutrukimo, asmeninėmis atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Nepilnamečio M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 267,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečiui M. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 099,27 Eur (septynių tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų 27 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 707,12 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septynių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,72 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,06 Eur (dvidešimt dviejų eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonei Regitra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.