- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-1447-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29645-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- V. I., P. I.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) P. I. ir V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. I. ir P. I. ieškinį atsakovui A. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teismas išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 23 169,60 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas A. A. 2012 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė kaire kelio puse ėjusį M. I., kuris mirė. Miręs asmuo buvo ieškovės sutuoktinis ir ieškovo tėvas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovui skirta 432 Lt dydžio mėnesinė socialinio draudimo našlaičio pensija. Atsakovo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“. Ji išmokėjo ieškovei 8041 Lt draudimo išmoką laidojimo išlaidoms kompensuoti ir 5000 Eur (17 264 Lt) draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas po eismo įvykio atsiprašė, žadėjo padėti išlaikyti vaiką, bet iš viso pervedė ieškovei 2000 Lt. Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Patirtos neturtinės žalos dydį ieškovai grindžia tokiais argumentais: ieškovai neteko artimiausio asmens (sutuoktinio ir tėvo), pažeista viena esminių gyvenimo vertybių – šeima ir tai turėjo įtakos abiejų ieškovų tolimesniam gyvenimui, kai žuvo tėvas M. I., ieškovas buvo labai jaunas – vienerių metų amžiaus. Ieškovas ir jo tėvas buvo labai artimi, kartu praleisdavo daug laiko. Po tėvo žūties ieškovas miega neramiai, dažnai naktimis kviečia tėvą. Matydamas, kad į darželį pas kitus vaikus ateina tėvai, klausinėja, kur jo tėvas. Ieškovas neturės galimybės pažinti savo gimdytojo, su juo bendrauti, todėl ateityje patirs psichologinių traumų, nuolat jaus emocinę tuštumą. Dėl to ieškinyje ieškovo patirta neturinė žala įvertinta 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžiu; žuvus M. I., ieškovė neteko sutuoktinio, liko viena su mažamečiu vaiku, patyrė didelių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų. Ieškovė ir sutuoktinis buvo neseniai sudarę santuoką. Ieškovė yra našlaitė eismo įvykio metu be sutuoktinio ir močiutės neturėjo kitų artimų giminaičių. Šiuo metu ieškovė turi vienintelį artimą giminaitį – ieškovą. Dėl žuvusio sutuoktinio ieškovė negalėjo dirbti, tapo apatiška. Žuvus sutuoktiniui, bendri jų planai ir vizijos liko neįgyvendinti. Savo patirtą neturinę žalą ieškovė įvertino taip pat 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisti 3485,44 Eur (12 000 Lt), o ieškovei – 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: eismo įvykis įvyko ir dėl žuvusio M. I. kaltės, todėl priteistina neturtinė žala turi būti sumažinta. Jis buvo labai neatsargus, nes atsakovas jį partrenkė ėjusį neleistinoje vietoje priešpriešais važiuojamosios kelio dalies kairiąja puse, nors greta gatvės yra pėsčiųjų takas. Tai neatitiko KET 43 ir 44 punktų. Žuvusiojo amžius (jis gimęs 1984 metais) ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami pavojingai situacijai įvertinti; eismo įvykio metu žuvęs M. I. buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,67 promilės etilo alkoholio). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl 1,5 promilės alkoholio žmogus elgiasi neatsakingai, jaučia euforiją, sunkiai stovi, vaikšto ir kalba. Dėl to, žuvęs M. I., pamatęs atsakovo automobilį, stoviniavo, mėtėsi į skirtingas puses. Atsakovas nedelsdamas iškvietė medicinos pagalbą ir policiją. Atsakovas pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pagal išgales, atlyginio ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas, jo sutuoktinė, sesuo ir motina kitą dieną po eismo įvykio nuvyko pas M. I. šeimą, atsiprašė, pareiškė užuojautą perdavė ieškovams 3000 Lt (868,86 Eur) turtinei žalai atlyginti. Atsakovas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus – G. A. (gim. 2004 m. gruodžio 21 d.) ir M. A. (gim. 2006 m. gruodžio 5 d.). Vaikai yra moksleiviai. Atsakovas dirba UAB „August ir Ko“ darbininku, gauna 473,03 Eur mėnesinį atlygį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui P. I. iš atsakovo A. A. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti ieškovei V. I. iš atsakovo A. A. 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai (apeliantai) P. I. ir V. I. apeliaciniu skundu (b.l.104) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas yra ir žuvusysis M. I. ir jo kaltės forma konstatuota, kaip didelis neatsargumas, ieškovai su tokia Pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka, nes byloje nėra įrodymų, o taip pat Skundžiamame sprendime nėra nurodytų argumentų, kuriais remiantis galima daryti tokią išvadą. M. I. elgesys ir veiksmai neturėjo priežastinio ryšio su Atsakovo padaryta nusikalstama veika, todėl šis argumentas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Iš įsiteisėjusio baudžiamojoje byloje nuosprendžio matyti, kad M. I. net ir eidamas važiuojamosios kelio dalies pakraščiu ėjo prieš eismą, kad galėtų matyti atvažiuojančias transporto priemones. T.y. pasirinko saugų būdą, kad būtų galima išvengti susidūrimo su transporto priemone, jeigu kiltų toks pavojus. Pirmos instancijos teismas vertindamas žuvusiojo M. I. kaltę neatsižvelgė į tai, kad būtent Atsakovas buvo ypatingai neatsargus ir ypač šiurkščiai pažeidė KET bei iš esmės nepaliko galimybės M. I. išvengti susidūrimo. Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad M. I. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo manome, kad jo kaltė galėjo sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų, o Atsakovo 80 procentų, nes Atsakovas daugiau kaip dvigubai viršijo leistiną greitį ir išvažiavo į priešingą eismo juostą; M. I. nors ir pažeisdamas KET judėjo kelkraščiu, kad galėtų matyti jo kryptimi atvažiuojančias transporto priemones; dėl didelio greičio M.I. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, ką patvirtino ekspertai baudžiamojoje byloje.
Skundžiamojo sprendimo dėstomojoje dalyje Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Ieškovui priteistina 12 000 EUR neturtinės žalos, iš kurios turi būti atimta draudimo jau išmokėta 5000 EUR suma, tačiau atėmus šią sumą buvo padaryta aritmetikos klaida ir vietoj 7000 EUR buvo priteista 6000 EUR, kas apeliacinės instancijos teismo turėtų būti ištaisyta tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palaiko jame išdėstytus argumentus. Be to, jis nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantė V. I. neįleido M. I. į namus dėl to, kad pastarasis iš darbo grįžo neblaivus. M. I. susiskambino su draugu A. M., kuris pažadėjo atvažiuoti jo paimti". Vietoje to, kad sulaukti atvažiuojančio draugo (A. M.), M. I. ėjo jo pasitikti važiuojamąja kelio dalimi, nors šalia kelio buvo pėsčiųjų takas, kuris nebuvo remontuojamas, užtvertas ar pan. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) VI skyrius (43 p.) nustato pėsčiųjų pareigas. KET 43 p. įpareigoja pėsčiuosius eiti šaligatviu arba pėsčiu i u takais dešine puse: Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra. – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Moksliškai nustatytas alkoholio poveikis žmogaus organizmui (priklausomai nuo neblaivumo laipsnio), tame tarpe, kad sulėtėja žmogaus reakcija, orientavimasis aplinkoje, silpsta gebėjimas racionaliai protauti, priimti tinkamus sprendimus, alkoholis skatina neatsakingą elgesį ir kt. M. I. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (šlapime - 1,85 promilės, kraujyje - 1,67 promilės). Labiau tikėtina, atsižvelgus į M. I. amžių (gim. 1984 m.), pakankamą gyvenimiškos patirties turėjimą, būdamas blaivus M. I. būtų ėjęs pėsčiųjų taku, o ne važiuojamąją kelio dalimi, nes toks elementarus elgesys, eiti pėsčiųjų taku, o ne važiuojamąja kelio dalimi, būdingas bet kuriam blaiviam vidutinio atidumo, apdairumo, atsargumo asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ginčas šioje byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos dydžio.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės paaiškinimus, jog su žuvusiuoju draugavo aštuonerius metus, po to sudarė santuoką ir iki eismo įvykio du metus gyveno susituokę, kad žuvęs M. I. buvo jai labai artimas, juos siejo glaudūs šeimos ryšiai. Ieškovė neturėjo kitų artimųjų, išskyrus žuvusį sutuoktinį ir močiutę. Šioje byloje apeliantė (ieškovė) teigė, kad dėl sutuoktinio žūties ilgą laiką buvo nedarbinga, ją kankina depresija, bet į bylą nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai rėmėsi proceso dalyvių paaiškinimais, bei pateikta baudžiamosios bylos medžiaga. Taip pat teismas įvertino ir atsakovo asmenybę, jo elgesį po eismo įvykio, jo turtinę padėtį. Nustatydamas ieškovės ir ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo kaltę ir žuvusiojo M. I. kaltę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu žuvęs M. I. buvo neblaivus, atlikus skrodimą, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (kraujyje rasta 1,67, šlapime – 1,85 promilės etilo alkoholio). Iš baudžiamojoje byloje duotų ieškovės ir liudytojo A. M. paaiškinimų matyti, kad žuvęs M. I. prieš eismo įvykį pasiskambimo A. M. ir susitarė, kad pastarasis jį automobiliu paims nuo (duomenys neskelbtini). Dėl to žuvęs M. I. ėjo ne pėsčiųjų taku, bet važiuojamąja gatvės dalimi ir atsakovo automobilį, palaikęs turėjusio atvažiuoti draugo (liudytojo A. M.) automobiliu išėjo į gatvę. Taigi žuvęs M. I. elgėsi labai neatsargiai, o jo kaltės forma buvo didelis neatsargumas. Įvertinęs pirmiau išvardytų aplinkybių, visetą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis yra 12 000 Eur, o ieškovei patirtos neturtinės žalos dydis yra 4 500 Eur.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teismų praktika dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Dėl to, konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas išvados atitinka kasacinio teismo praktiką ir pagrįstai priteisė sprendime nurodytus neturtinės žalos dydžius, nes panašiose į nagrinėjamą situaciją bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 9 tūkst. EUR iki 40 tūkst. Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Teismas patenkina apeliantų prašymą ir ištaiso aritmetinę klaidą skundžiamojo sprendimo dėstomojoje dalyje, kurioje pirmos instancijos teismas nurodė, kad Ieškovui priteistina 12 000 EUR neturtinės žalos, iš kurios turi būti atimta draudimo jau išmokėta 5000 EUR suma, tačiau atėmus šią sumą buvo padaryta aritmetikos klaida ir vietoj 7000 EUR buvo priteista 6000 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje nuspręsta priteisti ieškovui P. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, ištaisyti aritmetinę klaidą, nurodant priteisti ieškovui P. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.