Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis M. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017-04-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį - 9 metams laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį - 4 metams laisvės atėmimo bausme, šios bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą subendrintos, paskiriant galutinę bausmę - 9 metus laisvės atėmimo. Apeliacinio teismo 2018-03-02 nuosprendžiu minėtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas, - veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 metus laisvės atėmimo, subendrinus bausmes už BK 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, galutinę bausmę paskiriant 6 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2016-02-24; Bausmės pabaiga: 2022-02-24. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2019-02-24. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 3 metai 7 mėnesiai 29 dienos. Remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio Kybartų pataisos namuose 2018-06-25 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Komisija nustatė: komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis M. Ž. anksčiau Lietuvoje neteistas. Nuteistasis pirmą kartą su policija susidūrė būdamas pilnametis (26 m.), teistas vieną kartą Lietuvoje (35 m.) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino. Nuteistajam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, ar bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis teigia jog prieš suėmimą gyveno (duomenys neskelbtini) rajone kartu su sugyventine bei podukra nuosavame name. Gyvenamosios vietos teigia jog nekaitaliojo. Paleistas vyktų gyventi ten pat. Gauta pažyma iš (duomenys neskelbtini) apygardos Probacijos tarnybos, jog nurodytu adresu galima taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis teigia, jog prieš suėmimą dirbo vairuotoju, teigia, jog dirba nuo 13 metų. Pataisos namuose dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Išsilavinimas vidurinis, profesijos ar specialybės neturi. Pateikė pažymą, jog paleistas būtų įdarbintas pas ūkininką V. A. dirbti ūkyje darbininku. Prieš suėmimą teigia, jog pragyvendavo iš savo bei sugyventinės gaunamų atlyginimų. Teigia, jog ieškinių neturi, tačiau moka alimentus. Pataisos namuose vykdomų raštų gauta nėra. Finansiškai pataisos namuose paremia artimieji. Nuteistasis teigia, jog ryšius palaiko su visais savo artimaisiais, bendrauja laiškais, pasiskambina, lankė pasimatymuose. Su žmona susituokė tardymo izoliatoriuje, santykiai geri, lanko pasimatymuose. Turi sūnų 12 metų, bei podukrą 6 metų, teigia jog ryšius palaiko, šiuo metu finansiškai paremti galimybių neturi. Neigia narkotinių medžiagų vartojimo faktus. Sveikatos istorijoje įrašo apie priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nėra. Daugiau kai prieš dešimt metų teistas už chuliganizmą, apsvaigęs, bausmės negavo. Prieš dešimt metų, apsvaigęs nuo alkoholio, dalyvavo muštynėse. Suvokia alkoholio vartojimo žalą tiek sau, tiek visuomenei. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): 25 balai pagal OASys rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 5 balai yra nekintami (už statinius veiksnius). Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Komisija, konstatuoja, kad nuteistasis yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, žema nusikalstamo elgesio rizika, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, glaudūs ryšiai su šeima, turi galimybę būti paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra. Komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Komisija nutaria: taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 2 dalis 2 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį; siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą - viso lygtinio paleidimo metu neišeiti iš namų nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su oficialiu darbu; taikyti BK 75 straipsnio 2 dalis 9 punktą - nebendrauti su paskutinio nusikaltimo bendrininkais viso lygtinio paleidimo metu.

2018-06-29 prokurorė teismui pateikė skundą (atsiliepimą) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo M. Ž. lygtinio paleidimo“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog prokuroras, gavęs teismo pranešimą apie paskirtą klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo nagrinėjimą, turi teisę pateikti atsiliepimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje, kuriame detalizuoti bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai, nustatyta, kad, nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams (33 straipsnio 1 dalis). Ypač atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, - „teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“. Principai, normos, užfiksuotos teisės norminiuose aktuose, neatsiranda savaime. Teismo nepriklausomumo idėja taip pat nesusiformavo be jokio pagrindo. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ir sprendimuose ne kartą yra pasakęs savo poziciją teismo nepriklausomumo klausimu. Turint galvoje ypatingą Konstitucinio Teismo statusą, jo plėtojama konstitucinė doktrina turėtų būti svarbi ne tik teisinės minties raidai konkrečiai, bet ir Lietuvos teisėdarai apskritai. Pažymėtina, kad ir Lietuvos konstitucinės teisės doktrina išryškino tam tikras tendencijas, leidžiančias visapusiškai suvokti teismo ir teisėjų nepriklausomumo principo esmę, turinį bei reikšmę šiuolaikinėje valstybėje. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pasisakęs, jog teismo ir teisėjų nepriklausomumo svarba visada siejama su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantija. Pabrėždamas šį momentą, Konstitucinis Teismas išryškino ir kitus du demokratinių vertybių įtvirtinimo ir apsaugos prasme ne mažiau svarbius teismo veiklos aspektus. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti valstybėje egzistuojančios teisės įgyvendinimą ir garantuoti teisės viršenybę. Todėl teismas, nesiplėsdamas apie anksčiau aprašytas konstitucines nuostatas, kad išvengti abejonių teismo nepriklausomumu nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, minėto prokurorės rašto neskaito.

Komisijos 2018-06-25 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 3 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. O pagal minėto straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius.

Nuteistojo M. Ž. asmens byloje esantys duomenys rodo, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OAZys metodiką vertinama žema (25 balai).

Tačiau M. Ž. nuteistas už du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 3 dalis). Tai rodo pakankamai didelį jo pavojingumą visuomenei. Visuotinai pripažinta, jog tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad asmuo sąmoningai siekia pažeisti įstatymus, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, negalima.

M. Ž. pataisos namų administracijos penkis kartus skatintas, tačiau pataisos namuose nedirbo. Pagrįstai manytina, jog jis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Yra labiau linkęs greitą, impulsyvų veikimą vertinti kaip buvimą ryžtingu. Jis sugeba nustatyti sritis, nors ne visas, susijusias su jo nusikalstamumu. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Būtent tai ir kelia pagrįstas abejones tuo, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Visos šios aplinkybės rodo, jog jis per visą bausmės atlikimo laiką nuosekliai, pastoviai nepadarė pakankamą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką; jog nėra visumos aplinkybių teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi jo elgesys būtent viso bausmės atlikimo laikotarpiu rodo jo požiūrį į jam skirtą bausmę, galimybę taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, jis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, įvertinus jo padarytų dviejų sunkių nusikaltimų pavojingumą. Pagal visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, net taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-06-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo šios nuorašo M. Ž. gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.