Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo Gedimino Bukausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2015-09-29, apie 11.45 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 700 eurų I. Y. pardavė didelį kiekį – 39,461 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir 16,487 g psichotropinės medžiagos MDMA ir tokiu būdu platino didelį kiekį narkotinės medžiagos ir psichotropinę medžiagą.

Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016-03-04, 16.13 val., garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Šiauliuose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,857 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kol šią psichotropinę medžiagą garažo Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2016-03-04, 16.13 val., garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Šiauliuose, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė dujinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 45 kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, revolverį U. M.–M. (būgnelio Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – savadarbį užraktą ir svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – 1,6 g pramoninės gamybos bedūmio parako, kol garažo Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu šis šaunamasis ginklas, pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir sprogstamoji medžiaga buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. kovo 4 d. R. L. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 5 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga (sine qua non) kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagristi byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindu egzistavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.

Gynėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismo nutartis neatitinka paminėtų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas tik formaliai, nesigilinant ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir, ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė yra būtina procesiniams tikslams pasiekti. Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Pasak gynėjo, šiuo atveju teismas netikrino, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog R. L. ateityje gali daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjo manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. R. L. teistas vieną kartą būdamas nepilnametis, šiuo metu kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstamos veikos epizodais, veikos nebuvo tęstinės, nebendrininkaujant, todėl, anot gynėjo, nėra pagrindo manyti, kad R. L. yra linkęs daryti naujus nusikaltimus ar, kad nusikalstamos veikos buvo jo gyvenimo būdas bei pragyvenimo šaltinis. Jei teismas manė, kad yra grėsmė, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, be suėmimo BPK yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, pasak gynėjo, pilnai užtikrintų kaltinamojo kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas ar išvengti baudžiamojo proceso. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (byla Stogmuller vs. Austria). Gynėjas nurodo, kad kaltinamojo sesuo D. J. į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2016 m. buvo sumokėjusi 10 000 Eur galimam užstatui užtikrinti, tačiau nepaskyrus užstato, ši suma buvo atsiimta. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, inkriminuojamų veikų sunkumą, tokio dydžio užstato suma būtų pakankama tam, kad, taikoma kartu su intensyvia priežiūra ar kitomis kardomosiomis priemonėmis, eliminuotų net ir teorinio lygmens kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis ir jo šeimos nariai yra pasiryžę dar kartą įmokėti 10 000 Eur užstato sumą, siekiant, jog būtų panaikinta kardomoji priemonė suėmimas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė užstatas kartu su kitomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų pakankamos tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai ir užtikrintas viešasis interesas.

Teismo posėdyje gynėjas prašo patenkinti skundą, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsęs kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo I. Y., iš dalies paties kaltinamojo R. L., kratos, apžiūrų, slapto sekimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose ir jų prieduose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

R. L. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurią padaręs kaltinamas R. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Šis jam inkriminuojamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o nusikalstamos veikos pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Būtina įvertinti ir tai, kad R. L. anksčiau teistas (teistumas išnykęs), ne kartą baustas administracine tvarka, be to, iki sulaikymo nedirbo, oficialių pajamų neturėjo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į R. L. asmenybę, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo, nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Šiaulių apygardos teisme baudžiamoji nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo R. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti R. L. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę, tame tarpe intensyvią priežiūrą, 10 000 Eur užstatą, ir (ar) jų kompleksą. Tokia išvada grindžiama ne vien kaltinimų sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas nurodė, kad keisti kardomosios priemonės nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

R. L. laikomas suimtu nuo 2016 m. kovo 4 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Išdėstytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. L. gynėjo Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.