Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato G. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 11 val. 45 min., aikštelėje prie Šiaulių geležinkelio stoties, esančios Dubijos g. 44, Šiauliuose, neteisėtai už 700 Eur pardavė I. Y. didelį kiekį – 39,461 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 16,487 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir tokiu būdu platino didelį kiekį narkotinės medžiagos ir psichotropinę medžiagą.

Be to, R. L. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16 val. 13 min., garaže Nr. 29, esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,857 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol šią psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. L. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16 val. 13 min., garaže Nr. 29, esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė dujinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 45 kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui revolverį „Umarex Mauser – Magnum“ (būgnelio Nr. 26917), pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – savadarbį užraktą ir svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – 1,6 g pramoninės gamybos bedūmio parako, kol kratos metu šis šaunamasis ginklas, pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir sprogstamoji medžiaga buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka R. L. sulaikytas 2016 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 5 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. Apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. L., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas G. B. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kurios nepalankios kaltinamajam R. L., todėl nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad R. L. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, du nepilnamečius vaikus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pažyma, patvirtinanti, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis įsidarbintų. Be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis gyveno iš nelegalių pajamų, praeityje neteistas, o jam inkriminuojamas tik vienkartinio pobūdžio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Todėl kaltinamojo gynėjas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nepagrįstai.

Kaltinamojo gynėjas taip pat mano, kad skundžiamos nutarties išvada, jog paleistas iš suėmimo R. L. darytų naujus nusikaltimus, yra deklaratyvi bei nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nenurodė duomenų, kurie objektyviai patvirtintų šią išvadą. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas ir yra linkęs nusikalsti. Todėl gynėjo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą ir pan.).

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo sesuo D. J. į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 10 000 Eur galimam užstatui užtikrinti. Gynėjo nuomone, tokio dydžio užstatas užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikomas su kitomis kardomosiomis priemonėmis užstatas panaikintų bet kokią tikimybę, jog R. L. vengtų proceso ar darytų naujas nusikalstamas veikas.

Gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato G. B. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. L., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo I. Y., iš dalies kaltinamojo R. L. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratos, slapto sekimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą nustatė nepagrįstai. Nors R. L., be kitų nusikalstamų veikų, kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti absoliučia sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina, kad R. L. yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, du nepilnamečius vaikus, galimybę įsidarbinti), o vien aplinkybė, jog kaltinamasis praeityje dirbo užsienio valstybėse, savaime nepatvirtina jo ryšių užsienyje. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nėra duomenų apie realius kaltinamojo ketinimus vengti proceso ar jam trukdyti. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas šalintinas iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Priešingai nei mano kaltinamojo gynėjas, Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam R. L., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad R. L. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Teisėjų kolegija vertindama kaltinamojo asmenybę, atsižvelgia į aplinkybę, kad jis praeityje teistas, nors teistumas išnykęs. Be to, baustas administracine tvarka. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltinamasis niekur nedirbo, pagrįstai manytina, jog iš daromos nusikalstamos veikos galimai siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Apeliacinio teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės R. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Dėl prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamajam pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam R. L. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą buvo sumokėta 10 000 Eur, nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. užstatą.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu, suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiaulių apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato G. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

.