Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2023 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. vasario 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 24 d., pabaiga – 2027 m. vasario 24 d.

3. Komisijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. J.. Teismas konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

5. Skunde apygardos teismui, nuteistojo A. J. gynėjas advokatas D. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) Kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą.

5.1. Skunde nurodoma, jog Komisija nutarė tenkinti A. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos ir buvo priimtas sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos be jokių baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų. Komisija įvertino A. J. elgesį, tai, kad jis yra dirbantis ir gauna pajamas, į stiprius socialinius ryšius, į tai, kad buvo skatintas devynis kartus, neturi galiojančių nuobaudų, administracine tvarka nebaustas, į mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis teistas vienintelį kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pilnai įvykdė jam numatytas resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo daroma pažanga sudaro pagrindą manyti, kad A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.2. Skunde teigiama, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. O buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrajame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Lygtinio paleidimo institutu laikoma, kad ši priemonė padeda nuteistiesiems integruotis į visuomenę.

5.3. Skunde manoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą yra formalus. Prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, jis yra dirbantis ir pajamas gaunantis asmuo. Nuteistasis turi žmoną, šeimą, nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas kasdieninis tėvo dėmesys. A. J. praeities klaidas pilnai suprato, padarė išvadas.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. pateikė teismui atsiliepimą į nuteistojo A. J. gynėjo advokato D. G. skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato D. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip ir nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, Komisija teisingai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, administracine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuteistasis yra įgijęs profesinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko ir automechaniko-autošaltkalvio profesines kvalifikacijas. Bausmę atlikdamas buvusiuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, mokėsi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu nuteistasis teigiamai vertina darbinę veiklą ir nevengia dirbti. Nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. sausio 1 d. intensyviai dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos ceche. Nuo 2023 m. balandžio 11 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas į namus. Taigi, visos šios aplinkybės, kaip ir nurodyta Komisijos priimtame nutarime, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. J., rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau paskutinio vertinimo metu – 2023 m. liepos 12 d., ji išliko nepakitusi. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis būdamas laisvėje elgsis išimtinai teigiamai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būt analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skunde minimas teisės aktas – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriuo rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šios rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio, lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų, kuri nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. J. lygtinio paleidimo instituto taikymo, įvertino ir tai, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje bei sunkaus nusikaltimo (BK 199 straipsnio 3 dalis), padarymą. Atkreipiamas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis A. J. nusikalstamą veiką padarė turėdamas siekį neteisėtai praturtėti, o nusikalstamos veikos padarytos veikiant kartu su kitais asmenimis, kas aukštesniojo teismo vertinimu, atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. J. būdamas laisvėje vengė save realizuoti socialiai priimtose srityse, palaikė santykius su polinkį elgtis nusikalstamai turinčiais asmenimis ir nors šiuo metu byloje nėra duomenų, jog nuteistąjį sietų asmenys iš kriminalinio pasaulio ir šiuo metu yra stebima pasikeitusios nuteistojo pažiūros į teigiamą pusę, tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, jo tikslus, tyčią bei į neatliktos bausmės dalį – 3 metai 6 mėnesiai 14 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), iš paskirtos galutinės 11 metų laisvės atėmimo bausmės, kuri vis dar yra pakankamai didelė, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama.

12. Tai, kad šiuo atveju nuteistajam taikius lygtinį paleidimą būtų pasiekti bausmės tikslai bei tai, jog asmuo sugebės būdamas laisvėje elgtis nepriekaištingai, teismui kelia abejonių ir A. J. elgesys bausmės atlikimo metu. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų bei yra viso devynis kartus skatintas, tačiau šiame kontekste negali būti ignoruojama ir tai, jog nuteistasis visgi nesugebėjo visos bausmės atlikimo metu išlaikyti savo elgesio tinkamu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis du kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. birželio 11 d. už tatuiruotės padarymą. Ir nors nuo pažeidimo padarymo praėjęs jau pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau visgi tai rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog minėtas pažeidimas padarytas tuomet kai nuteistasis jau buvo pakankamai detaliai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Taigi, vertinamu atveju matyti, jog A. J. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, ir nors šiuo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio korekcija, tačiau visgi ji nėra koreguojama nuosekliai ir tendencingai. Dėl šių aplinkybių teismui kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistojo elgesys spėjo pakisti tiek, jog pakaktų konstatuoti, jog būdamas laisvėje jis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

13. Abejonių dėl nuteistojo pokyčių stabilumo, pirmosios instancijos teismui kėlė ir tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi 3 kriminogeniniai veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat nustatyti statiniai (kriminalinė istorija (nusikaltimas organizuotoje grupėje)) ir dinaminiai (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesio ypatumai) kriminogeniniai veiksniai. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuos kriminogeninius veiksnius vis dar privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

14. Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbu įvertinti ir apsauginius veiksnius, galinčius turėti įtakos nuteistojo elgesiui būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, nuteistasis yra dirbantis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Iš esmės, šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, o už tinkamą jo elgesį, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. O tai, kad nuteistasis dirba, palaiko artimus ryšius su šeima, turi gyvenamąją vietą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šios aplinkybės nuteistąjį vienareikšmiškai veiks kaip apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Skunde nurodoma, jog nuteistasis turi vaikų, kuriems reikalingas nuolatinis tėvo ryšys ir bendravimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistasis tuo metu buvo vedęs, turėjo vaiką, tačiau jo nuo nusikalstamų veikų darymo tai nesulaikė. Neabejotina, jog A. J. būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra apsunkintas jo bendravimas su artimaisiais, vaikais, tačiau kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl jam yra suteikiama galimybė ne tik pasimatyti su šeima, tačiau ir išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu jam suteikiama galimybė būti su artimaisiais.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, būdamas ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Bausmės tikslas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, o tai, kad užtikrinti, nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo sudarytas resocializacijos planas, siekiant, jog nuteistasis užsiimtų pozityvia užimtumo veikla, konsultuotais teisiniais, socialiniais klausimais, suteikta teisė dirbti, mokytis. Taigi, nuteistajam yra suteikiamos visos galimybės dėti pastangas ir savo elgesį koreguoti tinkama linkme, kurį aukštesniojo teismo manymu, atsižvelgiant į neatliktos bausmės dalį bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, vis dar būtina savo elgesį koreguoti būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam A. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. J. gynėjo advokato D. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.