Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 95-428 taikyti M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 7 mėnesiai 27 dienos.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. Ž. skundas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. Ž. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. Ž. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

8. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo M. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. N. K. posėdžio dieną buvo atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

9. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad M. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (vos 10 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, turintys ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, neišskiriami, akcentuojant vien tik nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius užkardyti veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; palaikantys santykiai su artimaisiais; pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai; neigimas požiūris į nusikaltimus, kaltės pripažinimas bei atsakomybės prisiėmimas; suvokimas, jog jo nusikalstamam elgesiui nemažą įtaką turėjo draugai; sutikimas, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra; neigiama kriminalinio elgesio vertinimas, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti nusikalstamą elgesį; teigiama darbinė motyvacija.

10. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės. M. Ž. pripažįsta padaręs nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę. Nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus, o nuo 2019 m. gegužės 8 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat svarbu ir tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis jokių vidaus tvarkos reikalavimų nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, septynis kartus paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nors nuteistasis M. Ž. Kybartų pataisos namuose nedirbo ir nesimokė, tačiau atvykęs į Pusiaukelės namus savarankiškai ieškojo darbo, nuo 2019 m. sausio 8 d. dirbo sandėlio darbuotoju, o nuo 2019 m. kovo 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtina, jog nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama. Be to, byloje gauti duomenys, kad po bausmės atlikimo galės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Artimai bendrauja su tėvais, žmona, vaikais. Pas artimuosius vyksta trumpalaikių išvykų į namus metu. Iš jų visuomet grįžta laiku, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis M. Ž. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, grupiniuose užsiėmimuose. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis M. Ž. ne tik dirba, tačiau aktyviai prisideda prie Pusiaukelės namų gerbūvio gerinimo darbų. M. Ž. gali geriau identifikuoti problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Atlikdamas bausmę jis elgėsi pavyzdingai, stengiasi problemas spręsti konstruktyviau, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes bei kuria pozityvius ryšius su artimaisiais, darbdaviais, kolegomis darbe bei kitais asmenimis. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

11. Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais dėl M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir neatliktos bausmės dalies vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, aplinkybė, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Kaip jau minėta, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip įvertinta kaip žema) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.

12. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai M. Ž. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo M. Ž. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. Ž. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

13. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo M. Ž. skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 95-428 dėl nuteistojo M. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, M. Ž. skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.