Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 1 mėnuo (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.). Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 24 d.

2. 2019 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-56 nutarta taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skunde nuteistasis M. Ž. prašo iš naujo įvertinti lygtinio paleidimo komisijos išvadas ir persvarstyti lygtinio paleidimo klausimą su intensyvios priežiūros priemonėmis.

4.1. Skunde M. Ž. nurodo, jog iš Komisijos išvadų aiškiai matyti, jog jis yra pakeitęs gyvenimo būdą, laikosi nustatytos dienotvarkės, yra atsakingas ir pareigingas bei itin kruopščiai atlieka jam pataisos namų administracijos pavestas užduotis.

4.2. Skunde pažymima, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas pagrindinis argumentas yra nuteistojo impulsyvumas, tačiau nuteistojo įsitikinimu, šis kriterijus nebuvo tinkamai įvertintas. Atkreipiamas dėmesys, jog M. Ž. stropiai laikosi dienotvarkės, vykdo pavestas užduotis, dirba darbą nustatyta tvarka, dalyvauja visose Pusiaukelės namų nustatytose programose ir renginiuose, nepuoselėja subkultūros bei pagarbiai bendrauja su vadovybe bei kitais nuteistaisiais. Skunde prašoma įvertinti, jog nuteistasis yra socialiai atsakingas žmogus, turintis šeimą ir mažamečius vaikus. Nuteistojo įsitikinimu, greitesnis jo išėjimas į laisvę, leistų jam greičiau reabilituotis bei padėti šeimai.

5. Nuteistojo M. Ž. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 14 balų. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8. Nors skunde apygardos teismui M. Ž. teigia, kad bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, stropiai laikosi dienotvarkės, vykdo pavestas užduotis, dirba darbą nustatyta tvarka, dalyvauja visose Pusiaukelės namų nustatytose programose ir renginiuose, nepuoselėja subkultūros bei pagarbiai bendrauja su vadovybe bei kitais nuteistaisiais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

9. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad M. Ž. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų. Pataisos namuose šiuo metu dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie būrio visuomeninės veiklos, dalyvauja renginiuose, turnyruose, išvykose ir viktorinose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 14 kartų buvo išleistas trumpalaikių atostogų į namus, 6 kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas. Be to, nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, supranta savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu M. Ž. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis gyvenime linkęs pasielgti impulsyviai, kadangi tokį veikimą laiko kaip buvimą ryžtingu ir pasitikinčiu savimi; retai, tačiau praranda savitvardą, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat liudija, kad nuteistojo M. Ž. darbinė motyvacija nėra stipri. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis iki suėmimo jokios profesijos ar specialybės nebuvo įgijęs. Nuo 2016 m. kovo 16 d. atvykęs į Kybartų pataisos namus ir jose atlikdamas bausmę, taip pat nesimokė ir nedirbo. Ir tik po to, kada 2018 m. rugsėjo 11 d. Komisijos sprendimu buvo perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus, pradėjo ieškotis darbo bei nuo 2019 m. sausio 8 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, kas akivaizdžiai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis norą įsidarbinti pareiškė tik atsiradus galimybei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir kas leidžia teismui spręsti, jog nuteistasis dirbti pradėjo tik dėl to, jog buvo suinteresuotas palankaus jam Komisijos ir teismo sprendimo priėmimu, taigi pataisos procesą jis linkęs vertinti su tam tikromis išlygomis. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pateiktą pažymą, kad paleistas lygtinai, M. Ž. turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tokios pažymos negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto nuteistojo M. Ž. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

11. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį (atlieka bausmę už du sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to jie buvo įvykdyti bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei), taip pat į neatliktos bausmės dydį, kuris šiai dienai yra pakankamai didelis – 3 metai ir 1 mėnesis, ir nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, jos nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo M. Ž. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo M. Ž. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino nuteistojo mąstymą ir elgesį pataisos įstaigoje, kurie yra užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, mąstymas ir elgesys, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. Nors nuteistasis skunde prašo kritiškai vertinti teismo motyvus dėl jo mąstymo ir nesutinka, kad teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą vertino jo impulsyvumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo išvada ruošta specialistų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą, patirtį, išklausę atitinkamus kursus, todėl abejoti ja teismas neturi jokio pagrindo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. Ž. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.