Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 81/04-284 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. (toliau – R. L.) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. kovo 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 4 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 81/04-284 nutarta nuteistajam R. L. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti vos 33 balus ir prilyginama žemai rizikos grupei. Šis balas nuo 2018 m. spalio 12 d. sumažėjo 16 balų nuo 49 balų. Tačiau, sprendžiant apie R. L. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

8. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę R. L. atlieka Pusiaukelės namuose, dirba už pataisos įstaigos ribų, jo nuostata į darbą yra teigiama. Darbą nuteistasis turės ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokosi, įgijo suvirintojo rankiniu būdu kvalifikaciją. Problemų dėl gyvenamos vietos, kurioje būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, R. L. išėjus į laisvę nebus. Be to, nuteistasis turi galimybę vykti trumpalaikių išvykų į namus, jokie pažeidimai R. L. išvykimo iš pataisos įstaigos metu nefiksuoti. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose ne visuomet buvo pavyzdingas. Jis du kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą jo netinkamas elgesys dėl pataisos namuose nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstomas vos kiek daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2019 m. kovo 7 d. Ir nors drausminė nuobauda tuo metu R. L. skirta nebuvo, tačiau vien faktas, jog jis buvo svarstomas drausminėje komisijoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris, įvertinus R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią, nelaikytinas pakankamu daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. R. L. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti viso pataisos proceso metu. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

10. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam R. L. įvertintina ir tai, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, siekdamas finansinės naudos. Ir nors tuo metu R. L. turėjo darbą ir oficialias pajamas, tačiau iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio akivaizdu, kad oficialių pajamų jam būnant laisvėje nepakako, todėl vien tai, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo turės darbą, jo asmenybės išimtinai teigiamai necharakterizuoja. Darant šią išvadą paminėtina, kad būdamas pataisos įstaigoje R. L. nedirbo, gauti apmokamo darbo, turėdamas pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, nesiekė. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengia antstoliams savo skolas, tačiau, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, jis vis dar turi pakankamai didelių įsiskolinimų už savo nepilnamečiui vaikui nemokėtus alimentus. Esant šių duomenų visumai, nesutikti su Socialinio tyrimo išvada dėl nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų priskyrimo prie R. L. pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pagrindo nėra.

11. Įvertintina ir tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. L. įvykdė impulsyviai, pirmenybę suteikęs veiksmui, o ne planavimui, teigia, jog jo nusikalstamą elgesį įtakojo bendravimas su netinkama kompanija bei galimų pasekmių neįvertinimas. Nors šiuo metu R. L. tvirtina gebantis atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių jis gali nusikalsti, tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje socialinius ryšius jis palaiko ne tik su savo artimaisiais, bet ir su laisvėje likusiais draugais, kas sudaro pakankamą pagrindą abejoti nuteistojo pastangomis atsiribojant nuo laisvėje buvusio gyvenimo, paskatinusio jį nusikalsti. Juo labiau, jog net ir šiuo metu nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

12. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Tokiu būdu, sutikti su nuteistojo teiginiais, jog vertindamas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį pirmosios instancijos teismas pažeidė dvigubo nebaudžiamumo principą, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagrindo nėra.

13. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vien tik dėl prokurorės pateikto skundo, apie kurį R. L. nieko nežinojo, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į jį, tačiau ir šie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, apylinkės teismas sprendžia klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo. Įvertinęs klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas Komisijos nutarimą patvirtina arba atsisako tai padaryti. Iš aptarto seka, kad net ir negavus prokurorės skundo, kuris analizuojamu atveju gautas ir nebuvo, prokurorei pateikus atsiliepimą, apylinkės teismo procesinis sprendimas dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo buvo būtinas. Tuo tarpu prokurorei pateikus atsiliepimą, bet ne skundą, nuteistojo informavimas apie jo gavimą pagal BPK 360 straipsnio 3 dalį nebuvo reikalingas. Nuteistasis buvo informuotas apie Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimo sprendimą apylinkės teisme, galėjo pateikti atsiliepimus teismui, tačiau to nepadarė. Teigti, kad tokiu būdu buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai, dėl kurių, skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta, pagrindo nėra.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, priešingai nei teigiama R. L. skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį tiek apylinkės teismo, tiek teisėjų kolegijos procesinį sprendimą lėmė ne nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ar likusi bausmės dalis, kaip tai teigiama R. L. skunde, bet aukščiau išdėstytų jo asmenybę ir jos pokyčius charakterizuojančių duomenų visuma.

15. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. L. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.