Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , neteisėtai už 700 Eur pardavė I. Y. didelį kiekį – 39,461 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 16,487 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir tokiu būdu platino didelį kiekį narkotinės medžiagos ir psichotropinę medžiagą.

Be to, R. L. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,857 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol šią psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. L. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė dujinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, 45 kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui revolverį „Umarex Mauser – Magnum“ (būgnelio Nr. 26917), pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – savadarbį užraktą ir svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – 1,6 g pramoninės gamybos bedūmio parako, kol kratos metu šis šaunamasis ginklas, pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir sprogstamoji medžiaga buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka R. L. sulaikytas 2016 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 5 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 4 d. Teismas konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad bet kokia procesinė prievarta turi būti taikoma tik griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypač pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Teismų praktikoje konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Kaltinamojo gynėjo manymu, skundžiama nutartis neatitinka nurodytų teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, nutarties motyvai patvirtina, kad suėmimo pratęsimo klausimas buvo spręstas tik formaliai.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, jog paleistas iš suėmimo R. L. gali daryti naujus nusikaltimus, yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas prielaidomis ir spėjimu. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina šį manymą. Tokių duomenų byloje nėra. R. L. teistas vieną kartą būdamas nepilnamečiu, dabar kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstamos veikos epizodais, veikos nebuvo tęstinės, nusikalstamų veikų bendrininkų taip pat nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. L. yra linkęs daryti naujus nusikaltimus ar, kad nusikalstamos veikos buvo jo gyvenimo būdas bei pragyvenimo šaltinis. Todėl gynėjo vertinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą ir pan.). Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo sesuo į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 10 000 Eur galimam užstatui užtikrinti. Gynėjo nuomone, tokio dydžio užstatas užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikomas su kitomis kardomosiomis priemonėmis užstatas panaikintų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. L. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kito kaltinamojo I. Y., iš dalies paties kaltinamojo R. L. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratos, slapto sekimo protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Apygardos teismas kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina šį manymą. Byloje nustatyta, kad R. L. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, turi du nepilnamečius vaikus, ankstesnis teistumas jam išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau pažymėjo, kad jis iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, teismas pagrįstai nurodė, jog iš daromos nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi ar planuoja daryti naujus nusikaltimus.

Skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, jog kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Teismas teisingai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog į teismo sąskaitą buvo sumokėtas 10 000 Eur, savaime nepaneigia nustatyto suėmimo taikymo pagrindo ir šiuo atveju negali būti prielaida švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.

Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 str.). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos duomenimis, R. L. suėmime laikomas nuo 2016 m. kovo 4 d., t. y. apie 9 mėnesius, tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra nepagrįstai ilgas. Bylos procesas nėra vilkinamas. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme jau eina į pabaigą, paskelbta pertrauka pasiruošti baigiamosioms kalboms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam R. L. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. L. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, teisėtumo principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.