Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas, e2-236-867/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-04
Bylos Nr.: e2-236-867/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00721-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė (pirm.)
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: R. R.
Trečiasis asmuo: K. Š., V. Š., „Luminor bank“ AS, "Swedbank", "NEO Finance", SB Lizingas, " Luminor bank" AS Lietuvos skyrius, "Compensa Life Vienna Insurance Group SE" Lietuvos filialas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
Advokatai: Eligijus Karbauskas, Gediminas Žlioba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-236-867/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00721-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1 2.3.2.8; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaiteiei ir Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovui E. Š., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,atsakovei R. R. – Š., jos atstovui advokatui Gediminui Žliobai,tretiesiems asmenims K. Š. ir V. Š.,išvadą teikiančios institucijos atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei R. R. – Š. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys „Luminor bank“ AS, veikiantis per Luminor Bankas AS Lietuvos skyrių, AB „NEO Finance“, AB „Swedbank“, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas, V. Š. ir K. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje ir atsakovės R. R. – Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto padalinimo, tretieji asmenys „Luminor bank“ AS, veikiantis per Luminor Bankas AS Lietuvos skyrių, AB „NEO Finance“, AB „Swedbank“, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas, UAB „SB lizingas“, V. Š. ir K. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti jų nepilnamečių vaikų A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), A. S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove po santuokos nutraukimo, jos gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės bei nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką pagal jo pateiktą siūlymą. Paskirti atsakovę lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja. Taip pat prašo po santuokos nutraukimo priteisti jam nuosavybės teise transporto priemonę VW Lupo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500,00 Eur ir mopedą Red Rose Classic 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500,00 Eur, o atsakovei priteisti automobilį Hunday Trajet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500,00 Eur ir iš atsakovės priteisti jam 500,00 Eur piniginę kompensaciją. Prašo nustatyti, kad prievolė pagal jo ir Norea Bank Finland Plc (šiuo metu pavadinimas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2011-12-22 sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 88 623,73 Eur kredito yra asmeninė jo prievolė. Nekeičiant solidarios prievolės pobūdžio nustatyti, kad prievolės pagal: jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-17 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 2.524,00 EUR dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2022-05-17; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-20 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 EUR dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-20; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-30 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 EUR dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-20; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-12-17 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 EUR dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-12-17; pagal jo ir Swedbank, AB sudarytą kredito linijos (duomenys neskelbtini) dėl 2.896,20 EUR dydžio sumos kredito; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra A. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal kurią apdraustasis yra A. S. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra M. Š.; sutuoktiniai po santuokos nutraukimo vykdys lygiomis dalimis, o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį, karią turėtų vykdyti atsakovė R. R. – Š.) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovas E. Š., atsakovė R. R. – Š. privalo grąžinti ieškovui jo kreditoriui sumokėtą pinigų sumą. Po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jis ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena ir jų šeima yra galutinai iširusi. Mano, kad jo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvenimo pradžioje jie abu kartu rūpinosi buitimi, vedė bendrą ūkį, sutapo jų požiūris į šeimą ir gyvenimą, tačiau ilgainiui tarpusavio santykiai ėmė prastėti, ėmė skirtis jų požiūris į vaikų auklėjimą, buitį, nebesutapdavo nuomonės ir dėl to kildavo konfliktai, ko pasekoje nebeliko tarpusavio supratimo. Siekiant išsaugoti šeimą jis dėjo visas pastangas – inicijavo abiejų sutuoktinių dalyvavimą sutuoktinių kursuose, tačiau santykiai pagerėdavo tik laikinai. Laikotarpiu 2018-2020 m. jų šeima susidurdavo su finansiniais sunkumais, kas taip pat turėjo įtakos jų tarpusavio konfliktams. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tačiau vien jos dėl santuokos iširimo nekaltina ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi vaikus su atsakove sieja ypatingas ryšys jis sutinka, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tai yra vaikų motina. Siekdamas išlaikyti savo kaip tėvo ir vaikų emocinį ryšį prašo nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią jis turi teisę :

- su nepilnamečiais vaikais, susitikti ir bendrauti kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio, paimdamas nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo (pamokos) iki sekmadienio 17 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

- nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiais vaikais 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, prieš tai, iki einamųjų metų kovo mėn., apie numatomą bendravimo laiką informavęs atsakovę;

- su nepilnamečiais vaikais bendraus per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; kiekvienų metų birželio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val.;

- Jis, be atskiro raštiško atsakovės sutikimo turi teisę nustatytu bendravimo su vaikais metu laikinai išsivežti vaikus į užsienio valstybę, iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, informuojant atsakovę apie užsienio valstybę, į kurią ieškovas vyks su nepilnamečiais vaikais, konkrečią nepilnamečių vaikų apsistojimo užsienyje vietą, buvimo užsienyje terminą bei grįžimo į Lietuvą datą;

- Atsakovė, atsižvelgdama į geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir jų norą, sudaro vaikams sąlygas ir netrukdo jiems bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu);

- jis turi teisę susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, su atsakove suderintu, laiku.

Mano, kad jo siūloma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka užtikrins nepilnamečių vaikų interesus, bei sudarys jo sąlygas tinkamai dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime ir ugdyme. Nurodo, kad jo turimais duomenimis visų vaikų išlaikymui, t.y. maistui, ugdymui, užklasinei veiklai, rūbams ir kt., per mėnesį reikalinga apie 700-800 Eur suma. Todėl įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, mano, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti iš jo priteistina po 125,00 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovės nurodo vieno vaiko išlaikymui jos paskaičiavimu reikalingą 630,00 Eur sumą, tačiau nepagrindžia šios sumos jokiais pagrįstais rašytiniais įrodymais. Mano, kad atsakovė prašydama tokio išlaikymo iš esmės siekia padengti ir savo bei savo nepilnamečio sūnaus D. U. poreikius jo sąskaita. Kai šeima gyveno kartu vaikų poreikiams per mėnesį jie išlesdavo apie 700,00-800,00 Eur visiems vaikams, todėl nesupranta, kaip jam nuo 2021-03-16 pradėjus gyventi atskirai, vaikų poreikiai taip išaugo. Nurodo, kad 2020 m. jo pajamos buvo apie 16 984,85 Eur, iš kurių su darbo santykiais 6 333,81 Eur (ant popieriaus), o į rankas 3 831,95 Eur, individualios veiklos pajamos 7 224,73 Eur, tai yra faktiškai jo pajamos per mėnesį buvo apie 755,52 Eur. Jis yra apdraudęs vaikus ir kas mėnesį trijų vaikų draudimams išleidžia 90,00 Eur, tai yra už kiekvieną vaiką po 30,00 Eur. Taip pat yra sudaręs savo gyvybės draudimo sutartį ir kas mėnesį moka po 40,00 Eur. Kas mėnesį jis dengia 314,34 Eur būsto paskolos sutartį, 80,45 Eur per mėnesį moka kreditoriui Swedbank AB, nes yra sudaręs vartojimo kredito sutartį kredito linija (duomenys neskelbtini) ir pagal kitus vartojimo kreditus jis per mėnesį moka 152,39 Eur kreditoriui. Dėl atsakovės melagingo pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo iškraustytas iš namų ir šiuo metu nuomojasi butą ir dėl to patiria papildomas išlaidas, pagal jo gaunamas pajamas bei turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir vaikų amžių ir vaikų poreikius jis kiekvienam vaikui gali teikti išlaikymą mokamą po 125,00 Eur per mėnesį. Nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes gyvenant šeimoje jis pirkdavo maistą, rūbus, mokėdavo mokesčius bei vykdydavo finansinius įsipareigojimus, veždavo vaikus į mokyklą, užklasinę veiklą bei parveždavo iš jų ir nėra išsaugojęs išlaidas pagrindžiančių čekių. Nurodo, kad pretenzijos dėl išlaikymo įsiskolinimo atsirado tik kai atsakovė nusprendė nutraukti santuoką ir iškraustė jį iš jo nekilnojamojo turto, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas. Nurodo, kad jis 2011-12-16 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pagal jam išduotą leidimą statybai pradėjo gyvenamojo namo statybą, kurios iš esmės buvo pabaigtos iki santuokos sudarymo. Tai, kad šis turtas yra jo asmeninis patvirtina ir tai, kad jis ir J. D. 2011-12-23 sudarė jungtinės veiklos sutartį dviejų butų gyvenamojo namo statybai. Be to, jis ir kreditorius Nordea Bank Finland Plc (šiuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) 2011-12-22 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 88 623,73 Eur dydžio sumos kredito, kreditas skirtas 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statybai minėtame žemės sklype. Kredito sutarties užtikrinimui jo tėvai 2011-12-22 sudarė laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Ši nekilnojamas turtas yra įregistruotas jo vardu, todėl įvertinus visas aplinkybes jis neįtrauktinas į dalintino turto balansą. Santuokos metu yra įgytos tik transporto priemonė Huynday Trajet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2 500,00 Eur, transporto priemonė VW Lupo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1 500,00 Eur ir mopedas A. R. R. C. 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur. Daugiau turto, kuris turėtų būti padalintas nėra, o namų apyvokos daiktai pasidalinti bendru sutarimu. Kadangi santuokos metu įgyto turto dalys pagal įstatymą yra lygios, todėl iš atsakovės jam turėtų būti priteista 500,00 Eur piniginė kompensacija. Nurodo, kad jis turi asmeninę prievolę kreditoriui pagal būsto paskolos sutartį, kredito grąžinimo terminas 2041-12-09, tačiau turi ir šiuos žemiau nurodomus kreditorius, kuriems prievolės yra solidarios, bei po santuokos nutraukimo vykdytinos solidariai: Pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-17 kredito sutartį: kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 2 524,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2022-05-17; 2017-11-20 kredito sutartį, kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1 500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-20; 2017-11-30 kredito sutartį, kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1 500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-30; 2017-12-17 kredito sutartį, kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1 500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-12-17 ir pagal jo ir Swedbank, AB sudarytą kredito liniją (duomenys neskelbtini) dėl 2 896,20 Eur dydžio sumos kredito bei 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra A. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas yra sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra A. S. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra M. Š.; 2017-12-09 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), apdraustasis E. Š.. Atsakovės asmeninės prievolės yra pagal 2020-03-28 ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. 914612), pagal kurią apdraustasis yra D. U., kurias po santuokos nutraukimo atsakovė turėtų vykdyti asmeniškai. Neprieštarauja, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka, jog jis kaltas dėl santuokos iširimo, nes atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytinais įrodymais. Atsakovė ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu inicijavo siekdama finansinės naudos, nes jis nesutiko su jos siūlymu nutraukti santuoką bendru sutikimu, kuria ji siekė įgyti nuosavybės teises į ½ jam priklausančio turto dalį bei siekė naudotis kita ½ jam nuosavybės teise priklausančia dalimi nekilnojamojo turto bei, kad jis toliau dengtų kreditą. Jis visada dirbdavo ir praktiškai tik jis vienas išlaikė jų šeimą, tačiau atsakovei jo gaunamų pajamų vis nepakakdavo ir dėl to šeimoje kildavo įtampa bei ginčai. Be to, jis sudarė galimybes atsakovei mokytis ir net mokėjo už atsakovės mokslą ir rūpinosi vaikų auklėjimu priešingai nei tvirtina atsakovė. Neneigia, kad jis reikalavo iš atsakovės planuoti išlaidas, bei kontroliavo išlaidas. Jis sudarė sandorį, kurio pagrindu buvo įgytas dienos centras (duomenys neskelbtini), kad atsakovė galėtų dirbti, tačiau šio centro veikla buvo nuostolinga, todėl verslas jų bendru sutarimu buvo parduotas. Neigia, jog yra naudojęs fizinį ar kitokį smurtą prieš atsakovę, bei, kad jis buvo neištikimas, kaip tvirtina atsakovė, nes jis bandė išsiaiškinti kas siuntė atsakovei žinutę, tačiau jam to padaryti nepavyko. Mano, kad jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovės netenkino šeimos turtinė padėtis, tai yra jo gaunamos pajamos, dėl ko atsakovė jį nuolat provokuodavo ir kėlė konfliktus šeimoje, kuriais siekė jį iškraustyti iš jo namų. Neigia, kad jis su atsakove buvo susitarę, kad iki vaiko gimimo jo vardu paims kreditą, nes kreditą jis paėmė asmeniškai, be to, už jo kreditą laidavo ne atsakovė, o jo tėvai, kas tik patvirtina, kad šį nekilnojamąjį turtą jis siekė įsigyti asmenine nuosavybe. Nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti iš jo 5 000,00 Eur neturtinę žalą atsakovei, nes jis nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė nereiškia reikalavimo dėl jungtinės veiklos sutarties sukuriant nekilnojamąjį turtą, be to, tarp jo ir atsakovės nebuvo susitarimo įgyti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutartimi, nes turtas yra įgytas iki santuokos ir jo vardu įregistruotas, jis vienas kreipėsi į banką dėl būsto paskolos suteikimo ir jam asmeniškai buvo suteiktas kreditas, už jį laidavo jo tėvai pagal laidavimo sutartis, jo nekilnojamojo turto įgijimui nebuvo panaudoti asmeniniai atsakovės įnašai ir atsakovė neatliko jokių statybos darbų. Statybų leidimas buvo išduotas tik jam. Mano, kad atsakovė iš esmės neįrodė, kad ji pagerino jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes joks kapitalinis remontas nekilnojamam turtui nebuvo atliktas, nebuvo turtas rekonstruotas, o tai, kad atsakovė pirko baldus nėra pagrindo pripažinti, kad iš esmės pagerino jo nekilnojamąjį turtą, nes baldai buvo perkami atsakovės sūnaus poreikių tenkinimui. Nesutinka, kad atsakovė būtų pripažinta solidaria skolininke pagal būsto paskolos sutartį, nes solidari prievolė nėra preziumuojama. Dėl atsakovės reikalavimo nustatyti uzufruktą nesutinka, nes mano, kad toks reikalavimas buvo pateiktas supratus, kad jos pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra neteisėtas. Mano, kad ieškovė prašydama nustatyti uzufruktą neįrodė, kad yra pagrindas nustatyti uzufruktą, nes nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Mano, kad atsakovė aukščiau visko iškelia savo asmeninį interesą ir pasinaudodama nepilnamečiais vaikais siekia neatlygintiniai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo turi būti atsižvelgta į tai, kad turtas, kuriam prašoma taikyti uzufruktą, yra jo asmeninis turtas, tai vienintelis jo nekilnojamas turtas ir vienintelė jo gyvenamoji vieta. Be to, turtas yra įkeistas bankui ir už turtą laidavo jo tėvai. Nurodo, kad atsakovė yra pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo vaikams iš jo priteisimo kiekvienam vaikui po 260,00 Eur kas mėnesį bei kiekvienam vaikui prašo priteisti 1 384,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Jis neginčija pareigos išlaikyti vaikus, tačiau nesutinka su prašomomis sumomis, nes mano, kad jos nepagrįstos. Priteisus išlaikymą, bei taikius uzufruktą neproporcingai būtų suvaržytos jo teisės, bei kreditorių ir laiduotojų teisės, todėl prašo šį reikalavimą atmesti.

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu pateikė atsiliepimą bei priešieškinį. Priešieškiniu bei 2022-05-27 pareiškimu dėl priešieškinio papildymo atsakovė prašo jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes mano, kad būtent dėl jo kaltės iširo jų santuoka, prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą ½ dalį žemės sklypo, bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jai priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat prašo pripažinti, kad pagal 2011-12-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir ieškovo prievolės yra solidarios, nustatant, kad ji pagal šią kreditavimo sutartį dengia ½ dalį kredito įmokų pervedant pinigines lėšas į kredito dengimui skirtą banko sąskaitą. Nurodo, kad ji su ieškovu susipažino 2009 m. ir tais pačiais metais jie kartu apsigyveno jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas tuo metu nedirbo ir ieškojosi darbo ir gavo pasiūlymą Klaipėdoje. Ji su ieškovu pasitarusi nusprendė kraustytis gyventi į Klaipėdą, kur išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir ten apsigyveno visi kartu su jos nepilnamečiu sūnumi. Po kurio laiko ji sužinojo, kad laukiasi. Jie kartu nusprendė, kad iki vaiko gimimo ieškovas kreipsis į banką dėl paskolos suteikimo nuosavam būstui įsigyti, kadangi taip buvo lengviau atitikti banko keliamus reikalavimus būsto kreditui gauti. Ieškovas su banku 2011-12-22 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 88 623,73 Eur dydžio sumos kredito, skirto ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statybai minėtame žemės sklype. Šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui laidavo ieškovo tėvai pagal laidavimo sutartis, nes jos tėvas negalėjo tapti laiduotoju, kadangi jo turimas būstas buvo įkainotas per mažai. Nurodo, kad kartu su ieškovu rinkosi gyvenamąjį namą, jį įsirenginėjo, o namo remonto darbus padėjo atlikti ir jos tėvas. Ji ne vieną kartą prašė ieškovo, jog būtų kreiptasi į banką ir ji būtų įtraukta į būsto kreditavimo sutartį, tačiau ieškovas visada teisindavosi, jog tai kainuos papildomai lėšų. Su ieškovu buvo sutarę, kad santuoką sudarys po vaiko gimimo. Jų pirmas sūnus A. Š. gimė (duomenys neskelbtini) ir netrukus ji sužinojo, jog vėl laukiasi, todėl santuoka buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. S. Š. Po abiejų vaikų gimimo, ji pastebėjo, jog ieškovas pradėjo kontroliuoti jos darbotvarkę, laisvalaikį, pinigines lėšas, ypatingai tuomet, kai antraisiais vaiko auginimo metais, vaiko priežiūros atostogų išėjo ieškovas ir gaudavo išmoką. Jai nuolat reikėdavo prašyti tiek savo, tiek ir vaikų poreikiams patenkinti piniginių lėšų, nors tuomet ji ne tik augino nepilnamečius jų vaikus, bet dar ir studijavo Klaipėdos universitete, o ieškovas nepadėjo nei rūpintis nepilnamečiais vaikais, nei buitimi. Ieškovas nesistengė prisidėti prie buities darbų, vaikų auginimo, tačiau spausdavo susilaukti trečiojo jų bendro vaiko. 2014 - 2015 m. buvo atidarytas vaikų dienos centrą, kuriame ji dirbo auklėtoja, kartu pasiimdavo ir savo nepilnamečius vaikus. Ji stengėsi dirbti, gauti pajamų, jog šeimai nieko netrūktų, o iš ieškovo tik sulaukdavo priekaištų, kad dirba per daug ir dėl to verslą pardavė ir įsidarbino kitame vaikų dienos centre (duomenys neskelbtini). Konfliktai ir nesutarimai su ieškovu vis stiprėjo ir didėjo, nuolat ieškovas ją engdavo, nurodinėdavo kaip namuose turi atlikti buities darbus, dažnėjo balso pakėlimas tiek ant jos, tiek ir ant nepilnamečių vaikų. Pirmasis smurto atvejis įvyko 2015 m. šalims būnant automobilyje, kuomet ji paprieštaravo ieškovui ir jis jai trenkė kumščiu į veidą, praskėlė antakį, atsirado mėlynė po akimi, tačiau ji į policiją nesikreipė, o tik papasakojo savo sesei. Siekdama išsaugoti šeimą ir tikėdamasi, jog ieškovas pasikeis, jam atleisdavo. Gimus trečiam jų vaikui ieškovas vis dažniau išvykdavo iš namų į seminarus, įvairius mokymus, nuolat nebūdavo namuose ir dar labiau pasikeitė jo bendravimas, grįžus į namus, ieškovas būdavo piktas, viskuo nepatenkintas, rėkdavo ant vaikų, neprisidėdavo prie vaikų auginimo, o sulaukdavo tik žeminančių priekaištų, namuose nuolat kildavo konfliktai, ieškovas spardydavo daiktus, mesdavo daiktus į ją, rėkdavo ant nepilnamečių vaikų ir jos. 2017 m. ieškovas dar kartą puolė ją, kuomet ji gynė A. S. Š. nuo jo, kuri tuo metu buvo vos 3,5 metų. Ieškovas jai trenkė taip stipriai į galvą, jog ji net nukrito, tačiau į policiją ji taip pat nesikreipė, o ieškovui pasakė, jog nori nutraukti santuoką. Ieškovas nesutiko, tuomet ji dar bandė stengtis dėl šeimos ir paprašė, jog kreiptųsi abu pas šeimos psichologę. Jie lankėsi pas psichologę J. K., kuri užsiėmimų metu patarė jai kreiptis į moterų krizių centrą, nes matė, jog ji yra palaužta ieškovo naudojamo psichologinio ir fiziologinio smurto, o ieškovui buvo rekomenduota kreiptis į psichoterapeutą dėl pykčio priepuolių ir neadekvataus elgesio jos atžvilgiu. 2018 m. ji sužinojo, kad ieškovas jai buvo neištikimas ir pats tai jai pripažino. Po šio įvykio jų santykiai pašlijo visiškai. Ieškovas išėjo ir iš darbo, liko individualiai dirbti tik įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų konsultantu, tačiau jam sekėsi prastai, nes jo gaunamų pajamų vos užtekdavo susimokėti už būsto kreditavimo paskolą ir ieškovas papildomo darbo neieškojo. Ieškovui pradėjo niekas nerūpėti nei vaikai, nei namai, pagalbos ji jokios nesulaukdavo, sulaukdavo tik priekaištų, jog ji nesusitvarko su vaikais. Ieškovas ją stumdydavo, per prievartą laižydavo veidą, versdavo ant lovos, reikalaudavo atlikti sutuoktinės pareigas, todėl 2020 m. vasarą ji pareiškė dar kartą, jog nori nutraukti santuoką ir bandė su ieškovu susitarti, jog santuoką nutrauktų bendru sutikimu, tačiau ieškovas po tokių prašymų dar labiau supykdavo. Pirmą kartą ji policijos pareigūnus iškvietė 2020 m. rugpjūčio mėn., antrą kartą 2021-01-23, nes ieškovas pradėjo ją stumdyti, tai yra pastūmė į sieną, apipylė kava, o puodelį ieškovas sudaužė į sieną, atėmęs telefoną, jį perlaužė per pusę. Pagalbą jai pavyko išsikviesti tik išbėgus pas kaimynę. Jai liko kraujosruvos ant rankų ir kojos. Ieškovas įsiuto dėl to, kad ji jo paprašė prižiūrėti nepilnamečius vaikus, kol jai vyks paskaitos. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o apskundus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimą dėl žmogaus terorizavimo ir pranešimas apie įtarimą pagal BK 145 str. 2 d., tačiau ir šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nurodo, kad ji ilgą laiką kentė vyro psichologinį spaudimą, įvairiausius užgauliojimus, gąsdinimus ir bauginimus, dėl ieškovo elgesio ji yra palūžusi psichologiškai ir geria raminamuosius vaistus, ją kankina nerimas, nemiga, jai buvo suteikta psichologinė pagalba. Nuo 2016 m. ji lanko grupinės psichoterapijos intensyvus, o nuo 2021-05-13 (duomenys neskelbtini) studijoje lanko dar ir individualią psichoterapiją pas psichoterapeutę. Psichoterapinis gydymas jai buvo ir yra taikomas dėl patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto artimoje aplinkoje, santykyje su sutuoktiniu. Paskutinis šalių konfliktas įvyko 2021-08-22 dėl to, jog ji neinformavo ieškovo apie tai, kad nepilnametis vaikas A. Š. buvo išvežtas pas atsakovės seserį į (duomenys neskelbtini) ir ieškovas konfliktavo nepilnamečiui sūnui M. Š. girdint. Mano, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras gyvenimas, todėl santuoka turi būti nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas ir ji patyrė neturinę žalą, todėl prašo iš ieškovo priteisti jos naudai 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja ir iš ieškovo nepilnamečiams vaikams prašo priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokoms kiekvienam vaikui po 260,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 1 384,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31. Nurodo, kad jos paskaičiavimui vieno vaiko išlaikymui reikia apie 630,00 Eur per mėnesį ir tokia suma yra jau atskaičius iš valstybės už kiekvieną vaiką gaunamą 111,20 Eur sumą. Kadangi ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl gali teikti jos prašomą išlaikymą vaikams. Sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja bei sutinka, kad būtų nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka, tačiau mano, kad ieškovo siūlomą bendravimo tvarką būtina patikslinti, nes ji yra neišsami. Siūlo papildyti ieškovo pateiktą bendravimo tvarką pagal jos pateiktus siūlymus. Nesutinka, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui buvo suteiktas kreditas būtų neįtrauktas į dalinamo turto balansą, nes jau nuo 2009 m. ji su ieškovu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir abu sutarė, kad ieškovui gavus darbą Klaipėdoje jie persikels iš (duomenys neskelbtini) gyventi į Klaipėdą. Abu rinkosi žemės sklypą ir statė namą, nes ketino šiame name gyventi ir namas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Prie nekilnojamojo turto ji prisidėjo žemės sklypo tvarkymu, taip pat kasdieniu savo darbu, interjero kūrimu ir jo detalių parinkimu, tvarkymo, švarinimo darbais ir pan. Mirus jos tėvui, ji paveldėjo 1 000,00 Eur ir šiuos pinigus perdavė ieškovui, nes buvo sugedęs dujinis katilas, be to jos iniciatyva buvo tvarkomi kambariai, ji pirko baldus išsimokėtinai, pati glaistė sienas, dažė, užsakė įtempiamas lubas, o kreditas buvo dengiamas iš bendrų santuokinių lėšų. Kreditas iki santuokos sudarymo buvo dengtas vienerius metus ir šešis mėnesius, o santuokoje aštuonerius metus, todėl ji prašo pripažinti, kad 1/2 dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jos ir ieškovo nuosavybė bei padalinti po santuokos šį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis. Pripažinti, jog pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir ieškovo prievolė kreditoriui Luminor Bank AS yra solidari ir nustatyti kad ji pagal šią būsto kreditavimo sutartį dengia po ½ dalį kredito įmokų, pervedant lėšas į kredito dengimui skirtą banko sąskaitą solidariai atsakinga pagal ieškovo ir banko sudarytą būsto kreditavimo sutartį. Taip pat prašo nustatyti uzufrukto teisę į ½ ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol jų nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Uzufruktą prašo nustatyti, nes ji su trimis bendrais vaikais ir vienu savo vaiku, kurie šiai dienai yra nepilnamečiai, neturi kur gyventi. Nuomotis ar įsigyti nuosavą būtą taip pat neturi galimybės. O esant konfliktiniams santykiams bei siekiant apsaugoti vaikų interesus, prašo nustatyti uzufruktą ieškovo turto daliai. Ieškovo atžvilgiu šiai dienai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnamečius vaikus ir yra paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi nuo A. Š. ir A. S. Š. ir nesiartinti prie vaikų arčiau nei 50 m, nebendrauti su jais. Turtą padalinus pusiau po santuokos nutraukimo ieškovas grįžtų gyventi į jam priklausančią turto dalį dėl ko ne tik ji, bet ir vaikai patirtų nuolatinį psichologinį ieškovo smurtą. Butą naudoti abiem šalims kartu nėra galimybės, nes bute yra įrengti 3 atskiri kambariai antrame aukšte ir svetainė su jungta su virtuve pirmame aukšte. Antrame aukšte viename iš kambarių gyvena D. ir A., o kitame kambaryje A. S. ir M., o trečiame ji. Dėl jos turimų pajamų ji negali įsigyti kito būsto ar išsinuomoti, nes ji gauna apie 954,83 Eur į rankas, be to, atsakovas neteikia pakankamo išlaikymo vaikams, kad ji galėtų užtikrinti kitą vaikų gyvenamąjį būstą. Vaikams šiuo metu jų gyvenamojoje vietoje yra sukurta aplinka tinkanti jiems augti ir vystytis. Nurodė, kad ji turi asmeninį kreditorių, nes 2020-11-30 Ji su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį 383,00 Eur sumai baldams įsigyti, o 2021-07-05 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 312,90 Eur sumai Microsoft XBOX Series S 512 GB įsigyti, todėl prašo šiuos kreditus laikyti jos asmenine prievole ir juos ji dengs asmeniškai. Prašo santuokos metu įgytas transporto priemones priteisti ieškovui, nes jai transporto priemonės nėra reikalingos, todėl prašo iš ieškovo priteisti jos naudai 2 250,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančias transporto priemones. Nesutinka su ieškovo nurodytais reikalavimais dėl solidarios prievolės kreditoriams, nes apie ieškovo sudarytas kredito sutartis ji nežinojo, išskyrus sutartis sudarytas su Compenssa Life Viena Insurance Group SE Lietuvos filialu dėl nepilnamečių vaikų draudimo, todėl pagal visas ieškovo ir kreditorių sudarytas sutartis prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas yra asmeniškai atsakingas kreditoriams. Nurodo, kad ji turi asmeninę prievolę kreditoriui Compenssa Life Viena Insurance Group SE Lietuvos filialu pagal 2020-03-28 sutartį dėl D. U. draudimo. Prašo grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę „R.“, Nurodo, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo neprašo priteisti, nes abu yra sveiki ir darbingi.

Trečiasis asmuo „Luminor bank“ AS, veikiantis per Luminor Bankas AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas 2011-12-22 su banku sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas sutinka, kad prievolė bankui po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo išlieka E. Š. asmenine prievole ir nėra keičiama ar modifikuojama ir sutinka, kad bankui įkeistas turtas: ½ žemė sklypo ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka E. Š. asmenine nuosavybe. Dėl kitų reikalavimų bankas nepasisako, kadangi šie šiuo metu nėra tiesiogiai susiję ir nepažeidžia banko, kaip E. Š. kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad bankas galėtų svarstyti naujo kredito gavėjo - atsakovės įtraukimą į prievolę pagal Kreditavimo sutartį tik gavęs kredito gavėjo E. Š. sutikimą ir/arba įpareigojus teismui. Taip pat informuoja, kad atlikęs preliminarų atsakovės galimybių vertinimą dėl finansinio pajėgumo būti įtrauktai į prievolę, pažymi, kad atsakovė preliminariai galėtų būti įtraukta į prievolę solidaria skolininke pagal Kreditavimo sutartį. Atkreipia dėmesį, toks banko atsakymas/preliminarus vertinimas negali būti laikomas banko sutikimu/sprendimu modifikuoti kreditorinius įsipareigojimus iš asmeninių į solidarius ar laikomas prievolių bankui pakeitimo inicijavimu. Esant tokiam atvejui, jei teismas įpareigotų E. Š. sutikti, kad būtų įtraukta atsakovė į prievolę, tokiu atveju bankas sutiktų, kad sudarius visus susitarimus su banku ir pakeitus hipotekos/įkeitimo dokumentus turtas po ½ ar kitomis teismo nustatytomis dalimis atitektų atitinkamai atsakovei ir ieškovui arba teismas nuspręstų kitokį atsakovės ir ieškovo reikalavimų įgyvendinimą, kuris dar geriau apgintų jų teises ir atitiktų teisėtus interesus. Nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo ir prašo šį reikalavimą atmesti, nes tenkinus šį reikalavimą būtų pažeisti teisėti kreditoriaus interesai. Nurodo, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, kas reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be Banko raštiško leidimo įkeisto turto savininkas neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Dėl kitų reikalavimų bankas nepasisako, kadangi šie šiuo metu nėra tiesiogiai susiję ir nepažeidžia banko, kaip E. Š. kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų. Prašo bylą paskirtuose teismo posėdžiuose nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant, tačiau šalims keičiant ir/ar tikslinant savo reikalavimus, visais atvejais prašome bankui pateikti atitinkamų procesinių dokumentų kopijas bei sudaryti sąlygas bankui, esant poreikiui, pateikti atsiliepimą (-us).

Trečiasis asmuo „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu, jog 2020-03-28 sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustasis yra A. Š., 2020-03-28 sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustasis yra A. S. Š., 2020-03-28 sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustasis yra M. Š., 2017-12-09 sudarytą Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustasis yra E. Š., „ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo prievoles vykdytų solidariai“, kadangi šios prievolės nėra solidarios, jos priklauso tik ieškovui (draudėjui), kaip draudimo sutarties šaliai (CK 6.1007 str. 1 d. ir BDS 12.4.1.2. (2015-03-01),12.1.2. p. (2018-10-01). Dėl kitų ieškinio reikalavimų, kurie nėra susiję su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo nepasisako ir prašo teismo dėl jų spręsti savo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kad su priešieškiniu susipažino ir prašė atstovui neatvykus bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį teismui nepateikė.

Byloje pateikta preliminari išvada, kurioje nurodyta, kad skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, tai yra atsakove. Mano, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra per siaura. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktoje bendravimo tvarkoje ieškovas turi teisę be atsakovės sutikimo išsivežti vaikus į užsienio valstybę, tačiau mano, kad atsakovės sutikimas dėl vaikų išvežimo į užsienio valstybes turėtų būti būtinas. Nurodo, kad ieškovo siūloma išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma 125,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra labai maža ir tikėtina, kad nepakankama nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui. Kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas skyrius negali vienareikšmiškai pasisakyti dėl tėvo ir bendravimo su nepilnamečiais A. S. Š. ir A. Š. M. Š. jiems nurodė, kad jis nori susitikti su tėčiu ir jam patinka su juo būti. A. Š. skyriaus specialistams nurodė, kad ant tėčio jis pyksta, nes jis daug rėkia, todėl nenori su juo šiuo metu bendrauti, nes kai tėtis atvažiuodavo jis nuolat jį sekiodavo iš paskos ir jam tai nepatiko. A. S. Š. taip pat nurodė, kad šiuo metu su tėčiu ji bendrauti nenori, nes kai tėtis pasiima juos savaitgaliui nuolat šaukia ir rėkia ant jų, bara juos, kai jie būna išdykę. Jei tėtis taip nesielgtų gal ir norėtų bendrauti su tėčiu.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad atsakovė inicijavo santuokos nutraukimą, ne jis, nes jau keletą metų ji norėjo nutraukti santuoką, net gavo iš atsakovės advokato sutartį dėl santuokos nutraukimo, tačiau ji neatitiko jo interesų. Ūkio bendro nebeveda apie 2 metus laiko, nes yra atskiri biudžetai, o faktiškai negyvena nuo pavasario, nes buvo išvarytas iš namų. Kadangi pati atsakovė nesikreipė į teismą jis su ieškiniu pasikreipė pirmas. Mano, kad abu yra kalti, nes tiek jis kažko nepadarė, tiek ir atsakovė kažko nepadarė dėl santuokos. Sutinka, kad vaikai po santuokos liktų su mama, nes yra ir atsakovės dar vienas sūnus. Šiuo metu jis dirba pagal individualią veiklą ir jo pajamos per mėnesį yra apie 500,00 Eur prieš mokesčius. Jis verčiasi keletą veiklų, tai yra nuo konsultavimo iki gyvybės draudimo klausimų, verslo klausimai, patalpų valymas, ir kitų variklinių transporto priemonių pardavimas, kuris dabar yra sustojęs šiuo metu. Nurodė, kad, kai vaikų yra daugiau, tai juos išlaikyti yra lengviau. Vaikai neturi jokių specialių poreikių, atsakovė sūnui gauna 120,00 Eur ir to jai pilnai užtenka. Negali nurodyti, kiek reikia išleisti rūbams, nes paskutinį sezoną nepirko, be to, vaikai išauga rūbus ir kitas juos nešioja, draugai atiduoda išaugtus savo vaikų rūbus. Pripažino, kad šiuo metu išlaikymo neteikia vaikams, nes neturi pajamų, o paskutinį kartą mokėjo pavasarį, nes yra išvarytas iš namų. Atsakovė gauna vaikų pinigus iš valstybės, yra dirbanti, todėl maistui užtenka, o jo skola jai auga. Gyvenant santuokoje jie tiek neišleisdavo vaikų išlaikymui, nes tiek net neuždirbdavo kiek prašo atsakovė. Mano, kad laikinas išlaikymas yra sąžiningas dydis vaikų išlaikymui. Jis nuomojasi butą už 200,00 Eur nuoma ir komunaliniai, bei turi kreditus. Turi magistro išsilavinimą (transporto priemonių inžinerija) ir iki 2018 m. tame sektoriuje dirbo, o šiuo metu jis pakeitė kvalifikaciją. Šeimoje ginčai kildavo dėl pinigų, dėl vaikų auklėjimo, dėl autoritetų, nes jų abiejų atsinešti šeimos modeliai buvo skirtingi. Santuokos metu išmokėta būsto kredito dalis yra apie 24 000,00 Eur. Neo Finance paskolos buvo imtos kai jis išėjo iš darbo ir 2017 m. jis tam ruošėsi, kad turėtų iš ko gyventi ir tie pinigai per 2018-2019 m. buvo pravalgyti, šiai dienai jis Paskolų klubui moka apie 135,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu jis reguliariai nemoka įmokų už vaikų draudimą, tačiau kai gali moka, nes pagal sutartį naudoja iš sukaupto kapitalo, be to jis iš savo draudimo sukaupto kapitalo yra išėmęs ir pervedęs į vaikų sutartis. Mano, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes atsakovė nori užvaldyti jo turtą. Laikina nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka jam priimtina ir sutinka su priešieškinyje nurodyta jo ir vaikų bendravimo tvarka. Šiuo metu ji yra vykdoma ir net ilgiau pabūna su vaikais, nes jo ir vaikų ryšys šiuo metu yra atsistatęs. Paaiškino, kad kai jis atsikraustė gyventi į Klaipėdą jis sugalvojo, kad jam reikia investuoti ir pirkti nuosavą namą, jo pajamos buvo geros ir jis kreipėsi į banką ir buvo suteiktas būsto kreditas, laiduojant jo tėvams, nes atsakovė neturėjo pajamų. Namą jis pastatė už suteiktą kreditą per šešis išmokėjimus. Tiek žemės sklypą, tiek ir namą jis pirko iki santuokos sudarymo ir šiai dienai kredito likutis yra apie 60 000,00 Eur, jis norėjo vėliau parduoti šį namą. Su atsakove gyveno kartu Klaipėdoje nuo 2009 m. balandžio mėnesio, jis atvyko mėnesiu anksčiau, o atsakovė atvyko po mėnesio. Kai įsirengė pirmą namo aukštą jie persikėlė gyventi į namą, kad nereikėtų mokėti nuomos už butą. Šiuo metu jo tėvai moka palūkanas, nes jis yra susistabdęs mokėjimo įmokas. Atsakovė dažnai imdavo kreditus, net santuokos šukuosenai, pirko baldus, vaikams žaidimui kompiuterius. Paaiškino, kad per mėnesį jis uždirbdavo apie 1 500,00 Eur - 2 000,00 Eur. Per metus kelis kartus buvo mokami komisiniai jam. Gyvenant šeimoje jų išlaidos būdavo: pagal būsto kredito sutartį per mėnesį mokėjo nuo 340,00-315,00 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 200,00 Eur per mėnesį, trijų vaikų draudimui moka 90,00 Eur ir atsakovė mokėjo 30,00 Eur už savo sūnų, jo draudimo suma apie 40,00-50,00 Eur, šiuo metu už draudimą moka 40,00 Eur įmoką už savo draudimą ir nuo 2017 m. kas mėnesį jis mokėjo apie 153,00 Eur už greitus kreditus. Šeimos pajamos ženkliai sumažėjo 2019 m., nes praktiškai gyveno į minusą. Santuokos metu jų šešių asmenų šeimai poreikiams užtekdavo apie 1 000,00 -1 100,00 Eur (maistui, kurui ir kitiems poreikiams, tai yra apie 200,00 Eur vieno asmens poreikių patenkinimui). Pradėjus vesti atskirai finansus jis iš savo pajamų dengė būsto kreditą, elektrą, dujos, bendrijos mokestis, jo ir atsakovės vaiko telefono sąskaita, dalis maisto, kuras į abi mašinas ir prisidėdavo prie pramogų. Prieš tai jie kartu vedė šeimos finansus turėjo programą, kur vesdavo pajamas ir išlaidas ir dėl išlaidų dažnai kildavo nesutarimai, nes atsakovei nepatiko, kad jis kontroliuoja jos išlaidas. Atsakovė ne visada tardavosi dėl baldų pirkimų. Sumažėjus jo pajamoms suprastėjo ir jų tarpusavio santykiai, nes nebegalėjo sau to leisti ką leisdavo sau anksčiau. Atsakovė apie skyrybas pradėjo kalbėti nuo 2019 m., kai ji grįžo iš moterų stovyklos ir pareiškė, kad nori skirtis. Mano, kad jų skyrybų priežastis - nebuvimas abipusės pagarbos, vienas kito palaikymo, skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, ginčai dėl šeimos finansų. Neneigia, kad jis yra buvęs pasimatymuose, tačiau jų santykiai buvo jau blogi, kai gyveno kartu su atsakove, jis nebuvo neištikimas iki 2020 m. kovo mėnesio. Atsakovė pastaruoju metu jį provokuodavo, ir pati savęs nekontroliuodavo, buvo vienas kartas, kai ji jam buvo įrėmusi į šonkaulius peilį ir pati dar po to iškvietė policiją ir mėlynes fotografavo, pati sekančią dieną to neatsiminė. Neneigia, kad jis yra garsiakalbis ir balsą pakeldavo, tačiau niekada nesmurtavo, o tik apsistumdydavo. Prašo būsto kreditą pripažinti, kad tai jo asmeninis jo kreditas. Santuokos metu yra įsigiję du automobilius, o mopedas yra jo brolio tik jo vardu registruotas. Automobilių vertes nurodė tokias, kokias nurodė jam atsakovė. Paaiškino, kad su atsakove susipažino 2007 m., tada tris vasaras jis buvo atsakovės vasaros romanas, o kartu gyventi pradėjo po krizės 2008 m. ir jis gyveno pas atsakovę (duomenys neskelbtini), nes jis išėjo iš darbo ir buvo gavęs išmokas. Jis gavo darbą Klaipėdoje ir išvyko, o po mėnesio atvyko ir atsakovė su savo sūnumi, nes ji buvo bedarbė ir buvo metusi mokslus ir jis vienas išlaikė save ir atsakovę ir jos vaiką. Jis vienas nusprendė imti paskolą ir pirkti nekilnojamąjį turtą ir būtent dėl to kreipėsi į banką, kol dar negimęs jų bendras vaikas, nes jei jis turėtų vaiką, jam būtų suteikę mažesnę paskolą. Statybos leidimas iš buvusio žemės sklypo buvo perimtas ir jis jį persirašė ant savęs. Iki šiol antras aukštas nėra iki galo įrengtas, palėpės grindys matosi, o pirmojo aukštas įrengtas ir atsakovė dalyvavo kas kaip turi būti. Skelbimus dėl būsto pirkimo žiūrėjo tiek jis, tiek ir kartais važiuodavo ir su atsakove. Namo statyba truko pusantrų ar du metus, nes 2012 m. gruodžio mėnesį jie gyveno jau name. Jo sutuoktinė baigė mokslus kol gyveno santuokoje, o kai pati pradėjo savarankiškai dirbti ji juo atsikratė. Imdamas kreditą jau žinojo, kad atsakovė laukėsi, atsakovė nebuvo įtraukta į kreditą, nes tai jo planas buvo ir jis banko neinformavo apie tai, kad turės vaiką. Nurodė, kad atsakovė moka jį išprovokuoti, nes santuokoje ji mėtydavo į jį daiktus ir lėkštes ir tai buvo ne vieną kartą. Transporto srityje jis nenori dirbti, nes tas darbas jam nebepatiko. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes tik pora mėnesių, kai jis negyveno name, įsiskolinimą padengė atsakovė. Sutinka, kad gyvybės draudimas yra asmeninės sutartys. Paaiškino, kad kai dirbo (duomenys neskelbtini) 2017 m. rudenį jis buvo investavę į „kasimą debesyse“, tai nebuvo kripto valiutų pirkimas, tačiau jam nepavyko ir viskas nuplaukė. Jis iš savo sąskaitos darydavo pavedimus, o kreditus greituosius paėmė po to.

Atsiliepimas

Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus bei atsiliepimuose į priešieškinį nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad santuokos metu ieškovas buvo vienintelis, kuris išlaikė šalių šeimą, nes atsakovė negavo jokių pajamų. Nekilnojamas turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, ieškovo tėvai yra laiduotojai, o ne atsakovė. Mano, kad atsakovės prašymas taikyti kardomąsias priemones, ikiteisminiame tyrime, kuris yra atliekamas, yra tik dar viena priemonė, kad ieškovas nepateiktų į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Mano, kad reikalavimas taikyti uzufruktą yra nesavalaikis, be to neatlygintinas. Atsakovė prašo priteisti išlaikymą, taikyti neatlygintą uzufruktą, tai yra iš esmės atsakovė siekia gyventi ieškovo sąskaita kaip ir iki šiol gyveno. Ieškovas sutinka mokėti išlaikymą, tačiau realų išlaikymą. Jei atsakovė susiras būstą nuomai tai galės kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o šiai dienia atsakovė net nepateikė įrodymų, kad ji ieškojo nuomai būsto. Neneigia, kad ieškovas ketina parduoti jam priklausantį turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei padengti išlaikymo įsiskolinimą. Nes dėl ieškovės siekio užvaldyti svetimą turtą ieškovas daugiau nei metai laiko priverstas gyventi nuomojame bute ir net negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Mano, kad ieškovas iš esmės sutiktų, kad kol atsakovė susiras nuomojamąjį būstą, atsakovė su vaikais gali name pagyventi aptarus tai su ieškovu, kokiu pagrindu gyvens, kol bus parduotas ieškovo turtas, nes pardavimas gali užtrukti. Buvo pakankami ilgas laikas, atsakovė galėjo susirasti nuomojamą būtą. Ieškovas šiuo metu yra be pastovios gyvenamosios vietos, neturi pakankami pajamų ir tai yra dėl to, kad užsitęsė skyrybų procesas.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, o priešieškinį palaiko jame nurodytais pagrindais. Nesutinka, kad jų santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nes kaltas yra ieškovas, nes netinkamai elgėsi tiek su ja, tiek su vaikais, dėl netinkamo atsakomybės pasidalinimo, psichologinis ir fizinis smurtas, neištikimybė, nesutarimai šeimoje, finansiniai sunkumai. Visada jam buvo ištikima, gera žmona, augino bendrus vaikus, kartu kūrė bendrus namus ir juos planavo. Mano, kad būtent jo neištikimybė turėjo įtakos jų santuokos iširimui, nes jis pats jai tą pripažino ir net pats supažindino ją su ta kita moterimi vienuose iš kursų. Juos konsultavusi psichologė jai patarė kreiptis į moterų krizių centrą, o ieškovui pasiūlė kreiptis pas psichoterapeutą. Viena iš sąlygų jos susitaikymui 2018 m. buvo, kad jis kreipsis pas psichoterapeutą, tačiau ieškovas nesikreipė. Kartu su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2008 m. (duomenys neskelbtini), pats ieškovas pas ją atsikraustė, nes jis nedirbo, o ji dirbo ir nuo to laiko jie vedė bendrą ūkį. Ieškovui susiradus darbą Klaipėdoje po mėnesio ji su vaiku taip pat persikraustė į Klaipėdą, kur visi gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini) g. ir ji pradėjo lauktis. Kartu planavo bendrą būstą ir paskolą. Ieškovas balsą keldavo visada, mėtydavo daiktus, tačiau pirmą kartą prieš ją smurtavo 2015 m., kai jai trenkė į akį. Ji visada manė, kad kažkas pasikeis, nes ieškovas žadėjo pasikeisti ir ji norėjo sukurti šeimą ir bandė ją išsaugoti. Į (duomenys neskelbtini) g. jie įsikraustė 2012-12-23, o iki tol ten kūrėsi, darė remontus, nes jau buvo gimęs bendras sūnus. Viską su ieškovu tarėsi, kad gyvendami pirmame aukšte įsirengs antrą aukštą. Į banką kreipėsi, nes norėjo tapti laiduotoja, tačiau bankas nurodė, kad jos pajamos per mažos. Ji prašė ją padaryti namo bendrasavininkę, tačiau ieškovas nurodė, kad reikia keisti sutartį ir tai kainuoja. Nuo 2019 metų nebeveda bendro ūkio. Ji pirkdavo maistą, išlaikydavo vaikus, juos apipirkdavo yra, mokėjusi ir už paskolą kai ieškovas jos prašė. Paaiškino, kad palaiko reikalavimą dėl prašomo išlaikymo dydžio. Nurodė, kad dukrai reikalingi akiniai, dukra lanko muzikos mokyklą, kuri kainuoja 11,00 Eur, tačiau ji samdė papildomas pamokas, kainuoja ir pianino suderinimas. Sūnus lanko karatė, būrelis kainuoja šiuo metu 40,00 Eur reikia ir rūbų bei mokėti už egzaminus. Sūnus A. turi lankyti baseiną dėl linkstančios nugaros. Ieškovas žino kokius būrelius lanko jų vaikai, tačiau tuo nesidomėjo, nes sakė pati prisigalvojai tai ir pati vežiok. Tik po bylos iškėlimo ieškovas pradėjo kiek domėtis vaikų mokslais. Šiuo metu ji gauna apie 1 000,00 Eur darbo užmokestis į rankas, iš valstybės gauna 310,00 Eur ir papildomi dirba ji logopede, nes studijuoja, bet jau universitetas leidžia jai užsiimti praktika. Papildomai uždirba apie 200,00 Eur. Ji taip pat prisidėjo prie kredito dengimo, nes pats ieškovas neturėjo pajamų, nes nedirbo. Ieškovas ją labai kontroliuodavo, nes nespėjus grįžti iš parduotuvės jau klausdavo ar suvedė čekius, liepdavo viską pirkti kuo pigiau. Ieškovui išėjus iš darbo jis labai pasikeitė, ji net ieškovo tėvams rašė sms, kad įkalbėtų ieškovą eiti dirbti. Ji nori pusė turto, nes jai su vaikais reikia kažkur gyventi, ji pati įrenginėja toliau kambarius, baldus perka. Apie ieškovo greituosius kreditus ji nieko nežinojo ir jie nebuvo panaudoti šeimos pravalgymui, nes labai didelės sumos, be to ieškovas tuo metu dirbo. Jokio turto tuo metu jie nepirko, nebuvo jokių didelių išlaidų namui, į keliones nevyko. Dėl vaikų draudimo sutarčių jis jai buvo minėjęs, bet ji pati jam sakė, kad jis neturės galimybės mokėti, nesutinka, kad būtų prievolės pagal šias sutartis solidarios. Kiek ji žino, ieškovas buvo susidomėjęs bitkoinais. Šiuo metu ieškovas su vaikais bendrauja pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, susiduria su tam tikrais keblumais vykdant, todėl norėtų, kad ieškovas griežtai laikytųsi nustatytos tvarkos, nes ji dirba per du darbus ir net savaitgalį. Santuokos metu įgyti tik automobiliai ir vaikų baldai. Neturtinės žalos prašo, nes paskutiniais metais gyveno neįmanomomis sąlygomis, vartojo vaistus, negalėjo užmigti. Neneigia, kad ji buvo įrėmusi peilį jam, nes ieškovas iš jos kažko reikalavo, tačiau ji net nepamena ko, ir ji nuolat turėjo gintis. Ji už SB Lizingo suteiktas paskolas nusipirko indaują ir televizorių. Po tėvo mirties paveldėjo 1000,00 Eur, kuriuos ji padavė ieškovui, naujo katilo įsigijimui. Paaiškino, kad jos tėvas prisidėjo prie namo remonto, laminatą dėjo, laiptus vaikams į palėpę padarė, ji padėjo ir žemes vežti. Prieš imant paskolą kartu skaičiavo, ji pati sudaro (duomenys neskelbtini) skelbimą ir ieškovui pasiūlė šį žemės sklypą. Pripažino, kad namas buvo pastatytas per du metus ir per tuos du metus kartu viską darė su ieškovu, tai yra kartu dėjo laminatą pirmam aukšte. Automobilius prašo palikti ieškovui, nes ji naudoja vieną iš automobilių, tačiau jis techniškai netvarkingas, nesaugus ir nebėra tiek vertas. Pats ieškovas neprisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Jie net atskirai valgydavo, nes ieškovas neprisidėdavo prie maisto. Ieškovas turėjo katilinėje savo dėžę su maistu. Paaiškino, kad 2017 m. buvo (duomenys neskelbtini) metai ketvirto jų vaiko, pinigus už vaiką gavo ieškovas ir taip visus pinigus už antruosius vaikų metus gaudavo ieškovas, o ji turėdavo jo prašyti pinigų sauskelnėms ir kitoms išlaidoms. 2018 m. pradėjo įkurdinti (duomenys neskelbtini) dabartini darželį ir buvo įforminta kaip savanorė, bet gaudavo užmokestį, be to dirbo (duomenys neskelbtini). Jos (duomenys neskelbtini) sūnaus poreikiai yra daug didesni, nei jų bendrų vaikų, nes jis vyresnis. Ji gauna 130,00 Eur kasmėnesinių įmokų, 45,00 Eur moka vaikų išlaikymo fondas. Jos sūnaus tėvas nebendrauja su sūnumi, todėl ji nesikreipė į jį ir jo neieškojo. Ji gaudavo papildomas pajamas už gimtadienius, priklausydavo nuo gimtadienių skaičiaus nuo 300,00 -500,00 Eur per mėnesį. M. Š. rūbams vienam sezonui ji išleidžia apie 150-250,00 Eur, A. Š. nuo 200,00 Eur, o A. S. Š. irgi nuo 200,00 Eur. Vyresnio sūnaus rūbai neatitenka mažajam sūnui, nes skiriasi amžius penkiais metais ir sezonai, todėl ji niekada A. Š. rūbų nenaudoja kitam sūnui, nes jų nelaiko. Daug išleidžia spalvotiems pieštukams, flomasteriams. A. Š. lanko teatro būrelį, krapštukų būrelį, kuri reikia ir molio ir modelino bei kitų medžiagų, be to jis dažnai pameta parkelius. A. per mėnesį kanceliarinėms prekėm išleidžia apie 15-20,00 Eur, dukters kanceliarinėms prekėms panašiai apie 20,00 Eur. Vaikams iki mokyklos reikia važiuoti apie 15 km iki mokyklos ir ji juos veža, be to reikia juos vežti į būrelius. Degalinėse ji pila kurą, bet ir dar perka skanėstų vaikams važiuojant į būrelius ar iš jų. Vaikams daiktus perka pagal išgales. Šiais metais visiems vaikams pagal dydį yra būtina pirkti naujus dviračius ir dukra prašė ieškovo gimtadienio proga, tačiau jo negavo. Kiek žino motoroleris yra ieškovo brolio ir sutinka, kad jis būtų atiduotas ieškovo broliui. Ji daug yra investavusi į tą automobilį ir jo nenori, nes jis nebesaugus, todėl nori piniginės kompensacijos už jį. Nurodė, kad abu nusprendė pirkti ir imti paskolą, namas buvo pastatytas iki sūnaus A. gimimo, tai yra iki jų santuokos. Po santuokos sudarymo jie įrengė vaikų kambarį, tai yra sienos nudažytos, įtempiamos lubos, nupirktos žaliuzės, užuolaidos, plintusai, liustros nupirktos į virtuvę, vonios baldai, vaikų baldai nupirkti ir antrame vaikų kambariui yra nupirkti baldai bei sienos išdažytos, ant laiptų uždėjo kiliminę dangą. Visi darbai buvo atliekami jos iniciatyva. Ji investavo į katilą asmenines lėšas 1 000,00 Eur ir tai buvo 2019 m. Mano, kad ji iš esmės pagerino turtą. Vilniuje ji studijavo tris metus teisę ir planuoja užbaigti mokslus. Paaiškino, kad viską tvarkė tik E. vardu, kad būtų gauta didesnė paskola, nes ji jau laukėsi, be to ji jau turėjo vaiką ir tuo metu jos pajamos buvo mažos, nes ji buvo dekrete, o ieškovas turėjo pastovias pajamas. Jie abu išsirinko kvartalą ir žemės sklypą. Pradiniam įnašui reikėjo pinigų ir patys investuotojai įnešė pradinį įnašą į ieškovo sąskaitą, kad bankas matytų, o po to tos lėšos buvo grąžintos. Visas sklypas ir namas buvo įgyti už paskolą, nes santaupų jie neturėjo. Kreditas buvo išmokėtas per keturis ar šešis kartus, nes jie kelis kartus darė vertinimus. Kreditas greičiausia buvo suteiktas iki santuokos. Ji taip pat prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis tiek iki santuokos, tiek po santuokos prie paskolos dengimo, tačiau negali nurodyti kiek konkrečiai, nes nerinko kvitų, nes abu vedė bendrą ūkį. Ji turėjo pajamų, nes gaudavo pinigus už vaikus bei dirbdavo papildomai neoficialiai. 2011 metais ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo pakankamos pajamos, o 2012 m. ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Neoficialiai dirbo dienos centre (duomenys neskelbtini) vesdavo renginius. Ieškovas jai tik pasakė, kad jis išeina iš darbo. Kai ieškovas išėjo iš darbo labai suprastėjo situacija, nes ieškovas negavo tokių pajamų, kokių jis tikėjosi, jie susilaukė M. ir ji negalėjo dirbti, nes reikėjo vaikus auginti, o kai pradėjo darytis skolos, ji net kreipėsi į ieškovo artimuosius, prašydama jį perkalbėti dėl darbo. 2017 m. ieškovas pradėjo lankyti kursus ir nusprendė, kad jis yra finansinis konsultantas ir norėjo namus parduoti ir išeiti į niekur, nes norėjo investuoti pinigus, tačiau jie abu nusprendė neparduoti, nes ji bijojo, kad jis viską išleis investuojant į nežinia ką. Ji su vaikais neturi kur išeiti, nes ji tėvų neturi, o sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), vaikai turi savo kambarius yra pripratę prie aplinkos. Ji siūlė ieškovui, kad ji taptų bendraskole dėl paskolos sutarties, tačiau ieškovas nesutiko. Ieškovas pats jai papasakojo apie neištikimybę ir, kad turėjo lytinius santykius ir apie tai jis yra net savo draugam pasakojęs. Kai lankė mediaciją jie abu vyko į Telšių vyskupiją į sutuoktinių rekolekcijas ir vykstant priekaištavo dėl jos pirkinių ir pagrasino, kad trenkis į medį ir jie kartu mirs kaip įsimylėję, atėmė iš jos telefoną, nes ji norėjo kažkam paskambinti. 2018 m. ji dirbo pagal savanorystės sutartį ir neoficialiai gaudavo į rankas ir tai gali patvirtinti pats ieškovas. Ieškovas jai aiškindavo, kad jis uždirba (duomenys neskelbtini), tačiau ji netikrino kiek jis gaudavo, be to jis gaudavo pinigus už M. (duomenys neskelbtini) metus. Vaikai yra pripratę prie dabartinės gyvenamosios vietos ir nori likti gyventi. Ieškovas nuolat vaikams kartoja, kad parduos namą ir vaikai turės išsikraustyti ir vaikai patiria stresą. Mano, kad taikius uzufruktą būtų sąžininga, nes būtų apsaugoti vaikai ir ji, nes ieškovas neprisideda prie išlaikymo, o kartu gyventi su ieškovu viename name neįmanoma. Paaiškino, kad buto nuomos kaina yra du kartus didesnė nei reikia mokėti šiai dienai paskolą už namą. Trijų kambarių butas nuomai kainuoja iki 400,00 Eur, o jiems toks butas per mažas, o keturių kambarių butas kainuoja nuo 400,00 Eur. Nemano, kad ji su vaikais turi išsikelti ir taip kelti didesnį stresą, nes vaikai nenori išsikraustyti. Ieškovas nuolatos jai kartoja, kad kai jis grįš, jie galės gyventi kartu ir ji galės vykdyti pareigą žmonos. Paaiškino, kad šiai dienai jos (duomenys neskelbtini) vaikas vasaros metu susirado darbą ir dirba ir save išlaiko bei jai padeda. Mano, kad ieškovas slepia savo gaunamas pajamas, nes visur internete deklaruoja, kad dirba ir teikia paslaugas.

Atsakovės atstovas prašė priešieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais, o su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, pajamų įsigyti nuosavo būstą taip pat neturi. Atsakovės pajamų nepakanka išnuomoti būstą ir taip užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, ji neturi finansinių galimybių išmokėti ieškovui kompensacijos už turtą, nes yra keturių nepilnamečių vaikų mama, kurios pajamos to padaryti neleidžia, todėl ir prašo nustatyti uzufruktą. Pats ieškovas, bylos nagrinėjimo metu, neieškojo būdo, kaip užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, nesiūlė jokių variantų. Išlaikymo įsiskolinimas yra ir vis auga. Nuomojant butą reiks mokėti ne tik nuomą, kuri yra virš 400,00 Eur, bet reiks mokėti ir komunalinius mokesčius bei šildymo mokesčius, kurie bus ženkliai didesni nei šildymas name. Pats bankas pripažįsta, kad atsakovė galėtų būti solidari skolininkė pagal sutartį.

Trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimoje daugiausiai būna abu kalti. Mano, kad atsakovė be pagrindo juodina jo sūnų, nes jei jo sūnus buvo toks psichologinis smurtautojas, tai kaip jis galėjo tarnauti kariuomenėje ir įstoti į karo akademiją ir praeiti visus testus. Žemės sklypas buvo įgytas namo statymui ir pardavimui, net buvo numatytas dar vienas žemės sklypas prie ežeriuko, tačiau kodėl nepavyko nežino. Emė paskolą žemės sklypo pirkimui ir namo statybai. Paaiškino, kad jis savo sutuoktinei duodavo grynais, o ji pervesdavo sūnui. Namas buvo statytas už paskolą ir namas įrengtas taip pat už paskolą.

Trečiasis asmuo K. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės sūnaus D. auklėjimas neprisidėjo prie ieškovo ir atsakovės šeimos santykių vystymo. Jei ieškovas prašo D. susitvarkyti, jis neklauso, o kai pakeldavo toną, tai R. pradėdavo ant E. šaukti. Nurodė, kad E. mokėjo už R. mokslus, nes ji nedirbo ir išlaikė visą šeimą. Jie nuolat duodavo pinigų sūnui. Dėl ko paskolos buvo imtos su sūnumi ji nekalbėjo, tačiau mano, kad šeimos pragyvenimui. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė buvo nusipirkę vaikų dienos centrą ir R. dirbo pati bei samdė studentes ir vienai mergaitei buvo padaryta žala, kurią padengė jos sūnus 500,00 Eur. Žemės sklypo pirkimui buvo imta paskola ir jie tapo laiduotojai, nes to prašė ieškovas. Iš tos pačios paskolos buvo pirktas virtuvinis komplektas. Kambarys pas juos name pirmas buvo įrengtas D. kambarys ir jis vienas gyvena, o kiti trys vaikai gyvena viename kambaryje, nors yra du berniukai ir mergaitė. E. planavo šį namą parduoti ir statyti kitą namą prie ežeriuko, kad būtų didesnis. Nurodo, kad jos manymu R. visada buvo hiper jautri, įžeidi, isteriška, ūmi, o gal ir jos savivertė buvo žema. Paaiškino, kad šiuo metu jie moka paskolos palūkanas ir šiaip perveda pinigų sūnui. Tiek ji, tiek jos sutuoktinis ieškovas duodavo pinigus ir grynais. Nenori, kad atsakovė taptų bendraskole, jie ir toliau padės sūnui grąžinti paskolą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą. Paaiškino, kad šeimai buvo taikytas atvejo vadyba. Paaiškino, kad nuolatiniai konfliktai šeimoje kenkia vaikams ir jie dėl to labai išgyvena. Šiai dienai A. ir A. S. nenori bendrauti su tėvu, nes vyksta ikiteisminis tyrimas ir vaikų bendravimas su tėvu turėtų būti sustabdytas. Mano, kad teismas turėtų įpareigoti tėvą lankyti pozityvios tėvystės kursus ar psichologo konsultacijas, nes šiuo metu jis atsisako bet kokios jam siūlomos pagalbos, nepagarbiai bendrauja su specialistais, o paskutinio vadybos posėdžio metu jos žiniomis darė psichologinį spaudimą atsakovei. Ieškovas nenurodo kur jis šiuo metu gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, motyvuodama tuo, kad ieškovas prieš ją naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, buvo jai neištikimas, be to nuolat ją žemino, netinkamai elgėsi ne tik jos, bet ir jų vaikų atžvilgiu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu gyvena nuo 2009 m., o susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris bendrus nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. Š., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. S. Š., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. Š. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra D. U., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje pragyveno beveik aštuonerius metus. Kartu su šalimis gyveno ir atsakovės nepilnametis sūnus D. U.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2021-02-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė 2021-01-26 kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl netinkamo ieškovo elgesio, nurodydama, kad 2021-01-23 apie 13.00 val. tarp jos ir ieškovo namuose įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, kurio metu abu tarpusavyje stumdėsi, ieškovas jai smūgių nesudavė, tačiau vakare ji ant dešinės rankos ir kojos pamatė mėlynes, kurios galėjo atsirasti dėl to, jog susistumdymo metu ji atsitrenkė į sieną. Ieškovas neneigė, kad tą dieną įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir atsakovės, nes atsakovė jam reiškė priekaištus, kad ji viena nespėja buityje, nurodė, kad pati atsakovė jį provokavo ir puolė su vaikiška kėdute ir jie tarpusavyje apsistumdė, tačiau jis prieš atsakovę nesmurtavo, tačiau pripažino, kad dėl pykčio jis sudaužė puodelį bei atsakovės mobilų telefoną. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymiai (priedas Nr. 1 prie priešieškinio užregistruoto teisme Nr. DOK-36745).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 2) 2021-05-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2021-03-12 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus terorizavimo pagal atsakovės pareiškimą ir įtarimas pareikštas ieškovui, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Minėtu nutarimu taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį dėl melagingo įskundimo apie nebūtą nusikalstamą veiką, pagal 2021-04-26 gynėjo advokato Eligijaus Karbausko skundą atsakovės atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (priedas Nr. 2 prie priešieškinio užregistruoto teisme Nr. DOK-36745).

(Duomenys neskelbtini) moterų informacijos ir mokymo centro raštas patvirtina, kad atsakovė lankėsi pas SKPC psichologą nuo 2021-03-09 iki 2021-05-21 ir jai buvo teiktos konsultacijos 8 kartus. Konsultacijos atsakovei buvo teiktos dėl šeimoje patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto, kuris atsakovei sukėlė laibai stiprius emocinius išgyvenimus ir atsakovės būsena vertinta kaip krizinė, nes ji apimta įtampos, nesaugumo, baimės jausmų, kasdien jautėsi terorizuojama vyro, buvo sulaukusi iš jo realių grasinimų ir tai paveikė stipriai jos psichinę bei fizinę sveikatą.

(Duomenys neskelbtini) moterų informacijos ir mokymo centro 2021-06-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad atsakovei buvo teikiama pagalba ir ji buvo konsultuota tiek teisininkės, tiek ir psichologės. Minėtame rašte nurodyta, kad 2021-03-05 apie smurtą atsakovės šeimoje centras gavo iš Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono PK dėl 2021-01-23 įvykio atsakovės šeimoje.

Iš psichologės J. K. 2021-06-13 pažymos išduotos atsakovei, nustatyta, kad atsakovei nuo 2018-06-21 iki 2019-06-17 buvo suteiktos 4 psichologinės konsultacijos: viena individuali atsakovei ir 3 poros konsultacijos ieškovui ir atsakovei.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021-06-14 rašto adresuoto Klaipėdos apylinkės teismui nustatyta, kad atsakovė nuo 2021-05-13 lanko individualią psichoterapiją pas psichoterapeutę J. D., o nuo 2016 m. lanko grupinės psichoterapijos intensyvus. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad psichoterapinis gydymas buvo ir yra taikomas dėl patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto artimoje aplinkoje, santykyje su sutuoktiniu. Atsakovės asmenybės struktūroje stebimi kai kurie potrauminio streso sindromo ir ilgalaikio distreso požymiai, įrodantys patiriamas įvairias psichologinio smurto formas (manipuliacijos, gąsdinimai, grasinimai, terorizavimas). Minėtame rašte rekomenduotinas atstumo laikymasis nuo smurtaujančio asmens ir psichoterapijos tęsimas.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Į bylą nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybės faktą, kuris, kaip tvirtino atsakovė, įvyko 2018 m., atsakovė ieškovo neištikimybę įrodinėjo savo paaiškinimais, vaizdo įrašu, kuriame pats ieškovas pripažino, kad neištikimybė nėra priežastis jų santuokos nutraukime, nes priežastis jų santykiuose buvo giliau bei jai atsiųsta sms žinute. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus neigė, kad jis buvo neištikimas, tačiau patvirtino, kad jis buvo pasimatymuose ir nelaiko tai neištikimybe, nes tai buvo, kai jų tarpusavio santykiai jau buvo blogi. Ieškovas duodamas paaiškinimus patvirtino, kad bendro ūkio jie kartu jau nebeveda apie dvejus metus ir neneigė, kad jo ir atsakovės santykiai buvo konfliktiški, kad tarp jų nuolat kildavo konfliktai dėl vaikų auklėjimo, dėl finansų. Ieškovas iš esmės nepaneigė ir atsakovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad jiems gyvenant kartu paskutiniu metu jie valgydavo atskirai, kad jis turėjo atskirą maisto dėžę, kurią laikė katilinėje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo neištikimas, tačiau byloje surinkta medžiaga, atsakovės į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai, liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, kad šalių santykiai buvo konfliktiški ir pablogėjo gimus A. S. Š., o ieškovo elgesys pasikeitė 2018 m. kai jis išėjo iš darbo.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovei taikomas psichoterapinis gydymas dėl patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto artimoje aplinkoje, santykyje su sutuoktiniu. Nors nenuginčijamų įrodymų, kad buvo naudojamas fizinis smurtas prieš atsakovę byloje nėra, nes atsakovė policijos nekviesdavo, tačiau šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojos A. R. ir A. E. parodymai, kurios nurodė, kad yra mačiusios atsakovę su mėlynėmis ir tik prasidėjus skyrybų procesui iš atsakovės jos sužinojo, kad būtent ieškovas smurtavo prieš ieškovę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinio kaltės bylose, kuriose pateikiami duomenys apie vieno sutuoktinio fizinį ar psichologinį smurtą, ne kartą yra pasisakęs, jog sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo buvus smurtą klausimus būtina atsižvelgti, kad neretai buityje įprasta slėpti faktus apie smurtavimą šeimoje siekiant išsaugoti privatumą, neviešinti asmeninių sutuoktinių santykių. Nors ieškovas įrodinėja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (lojalumo, savitarpio pagarbos, visapusiško rūpinimosi šeima), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas laikomi nesuderinamais su sutuoktinio teisių ir pareigų tinkamu vykdymų, faktoriumi, darančiu santuokinį gyvenimą negalimu ir pakankamu pagrindu konstatuoti santuoką iširus dėl smurtą naudojančio asmens kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, jog fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Teismas vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Liudytoja A. R., kuri yra šalių kaimynė, patvirtino, kad ji ne kartą ėjo raminti ieškovo, kad šis nešauktų ant vaikų ir nesikeiktų. Taip pat nurodė, kad yra buvęs toks atvejis, kai A. S. Š., buvo mažytė, ieškovas kelis kartus įspėjo D., o vėliau jį nusivijo į namą ir užsirakino ir neįsileido atsakovės. Liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovas pakeltu tonu su vaikais bendraudavo ir prie svetimų vaikų per vaikų gimtadienius, todėl jos vaikas prisibijo ieškovo. Nurodė, kad prieš porą metų atsakovė atbėgo pas ją su sumuštu veidu ir jai iššoko guzas, atsakovė jai pasakė, kad ieškovas jai trenkė su galva, ji siūlė kreiptis į policiją, tačiau atsakovė atsisakė. Be to, ji buvo šalių namuose, kai ieškovas vakare grįžo namo, ir pradėjo šaukti ant vaikų, kad jie susitvarkytų dviračius ir tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo konfliktas, ji su šalių dukra išbėgo pas save, nes labai išsigando, o po to ieškovas išvažiavo ir atvyko policija. Taip pat ji yra mačiusi, kaip ieškovas ne vieną kartą yra stipriai suėmęs R. kieme, užlaužęs jai rankas. Liudytoja J. R., kuri yra kaimynė, taip pat patvirtino, kad ieškovas nuolat smurtauja psichologiškai prieš R. ir vaikus, tai yra nuolat priekabiauja, bendrauja pakeltu tonu, nuolat rėkia tiek ant vaikų ir R., žemina, neatsižvelgia į R. ir vaikų poreikius, vartoja keiksmažodžius. Ji pati skambino R. 2018 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį ir pasakė, kad R. bet kada gali ateiti pagalbos pas ją, po to mėnesį laiko lyg buvo ramiau. Nurodė, kad konflikto priežastimi ieškovui gali būti bet kas, ne ten padėtas daiktas ar žaislas, ne toks žvilgsnis ir pan. ir tie konfliktai vykdavo praktiškai kas dieną. Tai, kad ieškovas netinkamai elgėsi atsakovės atžvilgiu iš esmės patvirtino ir liudytoja A. E. bei atsakovės sesuo L. F..

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. R. ar A. R. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes jos yra šalių kaimynės ir neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Ieškovas nekvietė jokių liudytojų, kurie galėtų paneigti atsakovės liudytojų nurodytas aplinkybes ir iš esmės neginčijo liudytojų nurodytų aplinkybių, kad jis tiek su vaikais, tiek su atsakove bendrauja pakeltu tonu, tačiau motyvavo, kad jis yra garsiakalbis ir kai vaikai neklauso kelis kartus, jis tik tada pakelia balsą.

Atsakovės prie priešieškinio pateikti vaizdo įrašai bei vėlesni į bylą pateikti garso ar vaizdo įrašai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nevengia kelti balsą ne tik prieš vaikus ar atsakovę. Iš atsakovės pateikto vaizdo įrašo, kuris teisme įregistruotas (2022-03-21 DOK-12482) matyti, kad ieškovas net ir po bylos iškėlimo teisme, provokuoja atsakovę ir tai daro nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kas, teismo vertinimu, neigiamai veikia vaikus ir yra akivaizdžiai netinkamas tarpusavio santykių aiškinimosi būdas. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose taip pat vaikai išsakė, kad kai tėtis gyvendavo kartu su jais jis nuolat rėkdavo, bardavosi, o kai gyvena atskirai, taip neberėkia. Klaipėdos apskrities VPK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13784-22 dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl nepilnamečiams A. Š. ir A. S. Š. galimai padaryti psichologinio ar fizinio smurto. Ieškovui yra taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų, nesiartinti prie jų arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių.

Atsakovė taip pat pripažino, kad ji buvo įrėmusi ieškovui peilį, tačiau ji taip pasielgė, nes ieškovas ją nuolat puola ir ji gynėsi. Visuma byloje pateiktų įrodymų, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą pripažinti, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jo elgesys tiek atsakovės, tiek ir vaikų atžvilgiu netinkamas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis prieš atsakovę vartojo psichologinį smurtą (CK 3.60 straipsnio 3 dalį). Tai, kad ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo fizinio smurto buvo nutraukti, nepatvirtina, kad ieškovas nenaudojo psichologinio smurto. Kaip patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovas atsisako priimti pagalbą, nederamai bendrauja su socialiniais darbuotojais ir net prie kitų asmenų daro psichologinį spaudimą atsakovei. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis smurtautojas tapo tik tada, kai jis atsisakė pasirašyti santuokos nutraukimo bendru sutikimu dokumentams, laikytinos kaip neįrodytos, nes kaip tvirtina atsakovė, pirmas smurto atvejis, dėl kurio ji į policiją, nesikreipė buvo dar 2015 m., tačiau ji tikėdamasi, kad ieškovas pasikeis jam atleido ir į policiją nesikreipė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai yra vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio ir yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė iš ieškovo prašė priteisti 5 000,00 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad abi šalys iš esmės neneigia, kad jų tarpusavio santykiai pablogėjo 2018 m., byloje pateiktus psichologų duomenis apie atsakovės būseną, kad atsakovė patyrė ilgalaikį psichologinį smurtą šeimoje, liudytojų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kaip ieškovas bendravo su atsakove ir koks buvo jo elgesys jos atžvilgiu, į pateis ieškovo elgesį, daro išvadą, kad yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 1 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma, teismo vertinimu, neprieštarauja CK 1.5 straipsnis įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė sugrąžinti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, ieškovas neprieštaravo, kad atsakovė pasiliktų santuokos metu turėtą pavardę ar susigrąžintų iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, todėl atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo prigimtinė pavardė „Š.“, o atsakovei iki santuokos sudarymo turėta pavardė „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Atsakovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi ir nereiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymo iš ieškovo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovei iš ieškovo nėra, taip pat išlaikymas nepriteistinas ir ieškovui, nes santuoka nutraukta dėl jo kaltės (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvu tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2021-03-16 pradėjus ikiteisminį tyrimą kartu nebegyvena, nes ieškovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi, nors iki tol šalys gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir ieškovui yra taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų A. Š. ir A. S. Š., nesiartinti prie jų arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių. Ieškovas ir vaikai bylos nagrinėjimo metu bendravo pagal 2021-09-14 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir jo vaikų bendravimo tvarką.

Įvertinus tai, kad tarp šalių iš nuo pat bylos iškėlimo nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą, į vaikų amžių, vaikų norą gyventi su mama ir į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su atsakove ir liko gyventi šalims pradėjus gyventi atskirai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra atsakove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad byloje ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos iš esmės nėra, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus dėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, kurie iš esmės yra labai panašūs ir skiriasi labai nežymiai. Atsakovė teismo posėdžių metu tvirtino, kad ji nori, kad vaikai bendrautų su ieškovu ir skatina vaikus, tačiau šiai dienai dėl paties ieškovo elgesio vaikai ne visada nori bendrauti su ieškovu ir ne visada išbūna visą savaitgalį pas ieškovą, nes jis šaukia ant vaikų ir vaikai jai skambina, kad nori grįžti namo. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, kad jis nešaukia ant vaikų, o tik griežtu tonu pasako kai vaikai ko nors nevykdo ar jo neklauso.

Įvertinus tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti skyriumi gyvenančio ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką, o šalių pateiktos tvarkos yra panašios, bei į tai, kad jau nemažai laiko ieškovas ir vaikai bendravo pagal 2021-09-17 nutartimi atsakovės prašymu nustatytą ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką ir ši tvarką buvo vykdoma, todėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka nustatytina tokia, kurią pasiūlė atsakovė, nes ji iš esmės atitiko ieškovo ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką, tačiau yra kiek tikslesnė, o šiuo atveju akivaizdu, kad šalims būtina, kad skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka būtų tiksli ir aiški, kad tarp šalių būtų išvengta ginčų. Be to, esant konkrečiai bendravimo tvarkai abi šalys galės planuoti savo ir vaikų laisvalaikį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė įpareigoti ieškovą išklausyti pozityvios tėvystės kursus ar lankytis pas psichologą, nes šiuo metu ieškovas nepriima jokios pagalbos. Šiai dienai yra tik duomenys, kad galimai ieškovas netinkamai pasielgė dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, be to, ieškovo teisė matytis su mažiausiu sūnumi nėra apribota. Teismo vertinimu, šis išvadą teikiančios institucijos atstovės reikalavimas yra perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena iš šalių, būdami atsakingais tėvais, turi dėti maksimalias pastangas užtikrinant vaikų saugumą, gerovę, todėl abu tėvai turi suprasti, kad jie patys turi imtis aktyvių veiksmų, siekiant pakeisti savo elgesį bei požiūrį vienas kito atžvilgiu, lankytis periodiškai pas psichologus bei kitus specialistus, o esant sudarytam pagalbos šeimai planui - jo laikytis, todėl prašymas įpareigoti ieškovą išklausyti pozityvios tėvystės kursus atmestinas. Jei ieškovas netinkamai vykdys savo, kaip tėvo, pareigas bendrauti su vaikais, jam gali būti taikoma atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovas ieškiniu sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokamas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, o atsakovė prašo iš ieškovo kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės.

Atsakovė reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nurodo, kad M. Š. išlaikymui per mėnesį reikia 629,50 Eur ir šią sumą sudaro: 150,00 Eur maistui, gėrimams, 40,00 Eur darželio mokestis, 110,00 Eur drabužiai, avalynė, higienos prekės, 2,50 Eur telefono paslaugos, internetas, 30,00 Eur kanceliarinės prekės, vadovėliai, pratybos, knygos, sportinė apranga, 7,00 Eur rinkliava darželiui, dalyvavimas mokyklos renginiuose, 30,00 Eur vaistai, 5,00 Eur kirpykla, 50,00 Eur transporto, kuro išlaidos, 110,00 laisvalaikis, dviratis, paspirtukas, riedučiai, žaislai, 25,00 Eur karate būrelis, 30,00 Eur komunalinės išlaidos, 35,00 Eur baldai, rankšluosčiai, patalynė, indai, 5,00 Eur gudrutis laikrodis. A. Š. išlaikymui reikalinga 630,00 Eur: 170,00 Eur maistui, gėrimams, 12,00 Eur robotikos būrelis, 120,00 Eur drabužiai, avalynė, higienos prekės, 10,00 Eur telefono paslaugos, internetas, 35,00 Eur kanceliarinės prekės, vadovėliai, pratybos, knygos, sportinė apranga, 11,00 Eur rinkliava mokyklos renginiuose, teatro būreliui skirti kostiumai, 30,00 Eur vaistai, 5,00 Eur kirpykla, 50,00 Eur transporto, kuro išlaidos, 120,00 laisvalaikis, dviratis, paspirtukas, riedučiai, žaislai, 12,00 Eur telefono įrenginys, 30,00 Eur komunalinės išlaidos, 35,00 Eur baldai, rankšluosčiai, patalynė, indai, o A. S. Š. išlaikymui reikalinga 630,00 Eur: 150,00 Eur maistui, gėrimams, 25,00 Eur gimnastikos būrelis, 130,00 Eur drabužiai, avalynė, higienos prekės, 10,00 Eur telefono paslaugos, internetas, 35,00 Eur kanceliarinės prekės, vadovėliai, pratybos, knygos, sportinė apranga, 20,00 Eur rinkliava mokyklos renginiuose, būreliai, uniforma, spintelė, 20,00 Eur vaistai, akiniai, 5,00 Eur kirpykla, 40,00 Eur transporto, kuro išlaidos, 120,00 laisvalaikis, dviratis, paspirtukas, riedučiai, žaislai, 12,00 Eur telefono įrenginys, 30,00 Eur komunalinės išlaidos, 35,00 Eur baldai, rankšluosčiai, patalynė, indai.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013-03-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Šalys turi tris nepilnamečius vaikus A. Š., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, A. S. Š., kuriai yra beveik (duomenys neskelbtini) metai ir M. Š., kuriam yra beveik (duomenys neskelbtini) metai. Nustatyta, kad šalių visi vaikai lanko ugdymo įstaigas. A. Š. ir A. S. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o M. Š., lanko (duomenys neskelbtini) centrą. Kaip nurodo atsakovė priešieškinyje, dėl išlaikymo, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas, M. Š. yra nustatytas atopinis ir alerginis dermatitas, A. Š. yra nustatyta mažakraujystė dėl ko jis vartoja maisto papildus kraujo stiprinimui, o A. S. Š. reikia nešioti akinius. Šalių sūnus nuo 2020-09-01, lanko (duomenys neskelbtini) centro klube (duomenys neskelbtini) teatro būrelį (duomenys neskelbtini) (2,80 Eur), šachmatų būrelį (duomenys neskelbtini) (2,80 Eur, o A. S. Š. lanko vokalo būrelį (duomenys neskelbtini) (4,00 Eur), kūrybinės keramikos būrelį‚ (duomenys neskelbtini) (2,80 Eur, o nuo 2021-01-20 ir teatro būrelį (duomenys neskelbtini) (2,80 Eur) ir nuo 2020 metų šalių vaikai yra atleisti nuo atlyginimo už teikiamą neformalųjį vaikų šveitimą, tačiau tėvai aprūpina individualiomis ugdymo priemonėmis pagal neformaliojo vaikų švietimo programos pobūdį. Šalių dukrai yra reikalingi akiniai, tai patvirtina į bylą pateikti medicininiai duomenys, 2020-11-11 kvitas patvirtina, kad šalių dukters akiniams buvo išleista 113,95 Eur. 2020-09-24 Neformaliojo šveitimo sutartis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šalių sūnus A. Š. lanko (duomenys neskelbtini), robotikos būrelį. Atsakovės mokėjimo kvitai patvirtina, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos fortepijono klasę, kas mėnesį mokamas 11,00 Eur, o M. Š. lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) ir yra mokamas 20,00 Eur mėnesio mokestis.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ paieškos apie fizinį asmenį duomenų nustatyta, kad R. R. – Š. vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Nustatyta, kad kreditorius UAB „SB lizingas“ 2020-11-30 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė R. R. – Š. 383,00 Eur kreditą 13 mėn. laikotarpiui (baldų įsigijimui) ir 2021-07-05 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė R. R. – Š. 312,90 Eur kreditą 10 mėn. laikotarpiui (Microsoft XBOX įsigijimui).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ paieškos duomenų nustatyta, kad E. Š. vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės: Mopedas APRILIA, RED ROSE CLASSIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento išdavimo data 2017-07-19; automobilis HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento išdavimo data 2020-02-17; automobilis VW LUPO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento išdavimo data 2019-08-28. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad mopedo vertė yra 500,00 Eur, automobilio VW LUPO vertė yra 1 500,00 Eur, o automobilio HYUNDAI TRAJET vertė yra 2 500,00 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2006-06-12 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. N2-1776-722/2006 iš A. U. vaikui D. U. išlaikyti yra priteistas išlaikymas mokamas po 115,84 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos 2006-06-09 iki sūnaus pilnametystės. 2012-05-07 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovės vaiko tėvas A. U. baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-754/2012 pripažintas kaltu dėl padarius LR BK 164 str. numatytą nusikaltimą ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad E. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis šiame žemės sklype, kurie yra įkeisti hipotekos lakštu.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalių turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių laikotarpiu nuo 2020 m. spalio iki 2021m. kovo buvo per mėnesį buvo 954,82 Eur. Atsakovės sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2022-01-02 patvirtina, kad atsakovės pagrindinės mėnesio pajamos buvo gaunamas darbo užmokestis apie 954,83 Eur, 448,80 Eur vaiko pinigai iš Klaipėdos rajono savivaldybės (po 112,20 Eur vienam vaikui), 120,00 Eur išlaikymas sūnui D. iš jo tėvo, bei apie 72,00 Eur iš VSDFV už D. U..

Ieškovo pateikta suvestinė iš VSDFV apie duomenis asmens mokumui vertinti nuo 2021-01-01 iki 2021-10-06 patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 m. yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo kuris verčiasi individualia veikla, išskyrus kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, o nuo 2020-08-27 iki 2021-03-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir per mėnesį gaudavo apie 2 022,71 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovo pateikti apskaitos žurnalas >Individuali veikla pagal pažymą patvirtina, kad ieškovo pajamos laikotarpiu nuo 2021-01 iki 2021-10 buvo 2 507,67 Eur, tai yra per mėnesį vidutiniškai apie 278,63 Eur. Iš pateiktų ieškovo pajamų mokesčių deklaracijų už 2020 metus nustatyta, kad pajamų suma 6 333,81 Eur (darbo užmokestis, priedai, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitos darbo apmokestinamos pajamos), individualios veiklos pajamų gauta 10 321,04 Eur.

Iš antstolio A. S. pažymos apie vykdomus išieškojimus nustatyta, kad 2021-12-07 vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/00424 dėl išlaikymo, ieškovo įsiskolinimas buvo 4 233,32 Eur, o 2022-03-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas 6 075,15 Eur, viso išieškota 287,85 Eur suma. Iš atsakovės sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovas 2021-04-22 pervedė ieškovei 300,00 Eur pavedime įvardindamas, kad tai išlaikymas vaikams po 100,00 Eur.

Atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, be to, atsakovė taip pat turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuriam turi teikti išlaikymą, o ieškovas turi tik tris nepilnamečius vaikus. Ieškovo vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas, tai yra žemės sklypas su butu, esantys (duomenys neskelbtini), dėl kurio padalinimo tarp šalių yra kilęs ginčas ir šis turtas yra įkeisti hipotekos lakštu kreditoriui, nes yra įgytas už suteiktą būsto kreditą, negrąžinto kredito likutis 2022-05-12 buvo 67 951,38 Eur. Ieškovas taip pat turi kreditorinį įsiskolinimą AB Swedbank, 2022-04-29 skolos likutis 2 910,48 Eur. Ieškovas šiuo metu nuomojasi būstą, tačiau teismui nepateikė tikslių duomenų, kiek jis išleidžia būsto nuomai, o tik nurodė, kad 200,00 Eur, o atsakovė su nepilnamečiai vaikais šiuo metu gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių trimis nepilnamečiais vaikais visą laiką rūpinasi viena pati atsakovė, nes ieškovas gyvena atskirai. Ieškovas yra jaunas, duomenų, kad turėtų kokių sveikatos problemų, ar yra kitos objektyvios priežastys dėl ko ieškovas negali dirbti, nėra pateikta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju atsakovės gaunamas pastovus darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovo, nes ieškovas verčiasi individualia veikla, tačiau tikslių jo gaunamų pajamų teismui nepavyko nustatyti. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių vaikų amžių, tai, kad atsakovė didžiąją laiko dalį praktiškai viena prižiūri vaikus ir jai rūpinasi, jai tenka didesnė kasdienių rūpesčių ir darbų susijusių su vaikų priežiūra, kuri nėra įkainojama, o ieškovas su vaikais bendrauja tik kas antrą savaitgalį, į šalių turimų išlaikytinių skaičių, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovo prašoma iš jo priteisti 125,00 Eur suma yra akivaizdžiai per maža ir neužtikrintų net pačių minimaliausių vaikų poreikių, o atsakovės prašoma priteisti 260,00 Eur išlaikymo suma vienam vaikui iš ieškovo yra kiek per didelė, todėl iš ieškovo yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2021-03-31 (atsakovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dienos civilinėje byloje Nr. e2L-4511-867/2021) iki vaikų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, toks priteistas išlaikymo dydis būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių vaikų amžių, vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nustatant, kad priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Dėl priešieškiniu reiškiamo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31, tai yra už vienerius metus iki kreipimosi į teismą, motyvuodama tuo, kad nors ji su ieškovu ir gyveno santuokoje, tačiau ieškovas tik dalinai prisidėdavo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, o nuo 2021-03-14 jis apskritai neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atsakovės nurodytu laikotarpiu tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tai yra teikė tinkamo dydžio išlaikymą vaikams. Iš atsakovės į bylą pateiktų sąskaitos išrašų už ginčijimą laikotarpį, tai yra nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31 nustatyta, kad ieškovas atsakovei tik vieną kartą atliko pavedimą 2020-06-20 pervesdamas 100,00 Eur paskirtyje nenurodant koks pavedimo tikslas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2019 metų jie kartu bendro ūkio nebevedė. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pradėjus vesti atskirai finansus, jis iš savo pajamų dengė būsto kreditą, elektrą, dujas, bendrijos mokestį, jo ir atsakovės vaiko telefono sąskaitą, dalį maisto, kurą į abi mašinas ir prisidėdavo prie pramogų.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovė tiek pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ir priešieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nuo 2021-03-14 neprisideda prie vaikų išlaikymo, o iki tol jis tik iš dalies prisidėjo, todėl jos paskaičiavimu už metus laiko kiekvienam vaikui yra susidaręs 1 384,00 Eur (12 mėn. X 115,33 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31, tai yra už vienerius metus mokamą kiekvienam vaikui po 115,33 Eur kas mėnesį, iš viso kiekvienam vaikui po 1 384,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti atsakovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2021-02-17 pažymos Nr. S-1990 nustatyta, kad R. R. – Š. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ paieškos apie fizinį asmenį duomenų nustatyta, kad R. R. – Š. vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Ieškovas ieškiniu prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti Mopedą APRILIA, RED ROSE CLASSIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500,00 Eur bei automobilį VW LUPO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500,00 Eur, o atsakovei priteisti automobilį HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 2 500,00 Eur ir iš atsakovės jo naudai priteisti 500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovė priešieškiniu prašė visas transporto priemones priteisti ieškovui, taip pat nurodė, kad automobilio HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 800,00 Eur, o jai iš ieškovo priteisti 2 250,00 Eur piniginę kompensaciją.

Nustatyta, kad atsakovė naudojasi automobiliu HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įvertina 800,00 Eur, ieškovas šį automobilį įvertina 2 500,00 Eur, o ieškovas naudojasi automobiliu VW LUPO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys įvertina 1 500,00 Eur.

Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vieno iš santuokos metu įgyto automobilių vertės, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nesant tikslių duomenų apie šio automobilio vertę, o viešai internete prieinamais duomenims tokie automobiliai yra pardavinėjami dalimis ir nėra skelbimų, kurių pagrindų būtų galima nustatyti vertę, teismas daro išvadą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvesti šalių pateiktų verčių vidurkį ir laikyti, kad automobilio HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 650,00 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė su vaikais naudojasi šiuo automobiliu ir, kaip nurodo pati atsakovė ji juo vežioja vaikus, darytina išvada, kad yra pagrindas šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, o automobilį VW LUPO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mopedą APRILIA, RED ROSE CLASSIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui. Kadangi ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonių, kurių bendra vertė 2 000,00 Eur, o atsakovei transporto priemonė, kurios vertė 1 650,00 Eur, atsakovei iš ieškovo yra pagrindas priteisti 350,00 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio)

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Nustatyta, kad kreditorius UAB „SB lizingas“ 2020-11-30 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė atsakovei 383,00 Eur kreditą 13 mėn. laikotarpiui (baldų įsigijimui), o 2021-07-05 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė atsakovei 312,90 Eur kreditą 10 mėn. laikotarpiui (Microsoft XBOX įsigijimui).

Atsakovė jos ir UAB „SB lizingas“ sudarytas prievoles prašo pripažinti asmeninėmis, nes sudarydama vartojimo kredito sutartis su kreditoriumi ji nurodė, kad tai jos asmeninės prievolės, be to už gautus kreditus buvo įgyti daiktai, kuriuos naudoji ji ir vaikai. Ieškovas neprieštaravo, kad šios prievolės po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

Įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ir prievoles pagal tarp atsakovės ir UAB „SB Lizingas“ sudarytą 2020-11-30 vartojimo kredito sutartį Nr. E011397748 ir 2021-07-05 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis, kurias atsakovė po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Nustatyta, kad kreditorius AB „NEO Finance“ laikotarpiu nuo 2017-11-17 iki 2017-12-17 suteikė E. Š. keturis vartojimo kreditus, t. y. 1) 2017-11-17 suteiktas kreditas, ID (duomenys neskelbtini) 2 524,18 Eur sumai, 54 mėn. laikotarpiui, kredito paskutinė įmokos data 2022-05-17, 2022-04-22 dienai likusi neapmokėta suma 117,14 Eur; 2) 2017-11-20 suteiktas kreditas, ID (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui suteiktas 1 500,00 Eur vartojimo kreditas, 48 mėn. laikotarpiui, kredito grąžinimo data 2021-11-20, kreditas yra grąžintas 2021-12-10; 3) 2017-11-30 suteiktas kreditas, ID (duomenys neskelbtini), vartojimo kreditas 1 500,00 Eur sumai, 48 mėn. laikotarpiui, kredito grąžinimo data 2021-11-30, kreditas grąžintas 2021-12-10; 4) 2017-12-17 suteiktas kreditas, ID (duomenys neskelbtini), 808,58 Eur sumai, 48 mėn. laikotarpiui, kredito grąžinimo data 2021-12-17, kreditas grąžintas 2021-12-29.

Nustatyta, kad 2020-03-28 „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ buvo sudarytos investicinio draudimo sutartys pagal kurias apdraustieji yra: A. Š. (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), sukaupta suma 2021-03-17 yra 60,69 Eur, mokėtina periodinė įmoka kas mėnesį sudaro 30,00 Eur, A. S. Š. (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), sukaupta suma 2021-03-17 yra 60,87 Eur, mokėtina periodinė įmoka kas mėnesį sudaro 30,00 Eur, M. Š. (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), sukaupta suma 2021-03-17 yra 59,96 Eur, mokėtina periodinė įmoka kas mėnesį sudaro 30,00 Eur, ir kurios yra sustabdytos 2021-02-10. Taip pat nustatyta, kad 2020-03-28 „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ buvo sudaryta investicinio draudimo sutartis pagal kurią apdraustasis yra D. U. (poliso Nr. 914612), sukaupta suma 2021-03-17 yra 108,71 Eur, mokėtina periodinė įmoka kas mėnesį sudaro 30,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2020-03-28 „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ buvo sudaryta garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartis pagal kurią apdraustasis yra E. Š. (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), sukaupta suma yra 713,69 Eur, mokėtina periodinė įmoka kas mėnesį sudaro 40,00 Eur.

Ieškovas prašo nustatyti, kad prievolės pagal: jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-17 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 2.524,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2022-05-17; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-20 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-20; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-11-30 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-11-20; pagal jo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) 2017-12-17 sudarytą kredito sutartį kredito ID: (duomenys neskelbtini) dėl 1.500,00 Eur dydžio sumos, kredito grąžinimo data 2021-12-17; pagal jo ir Swedbank, AB sudarytą kredito linijos (duomenys neskelbtini) dėl 2.896,20 Eur dydžio sumos kredito; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra A. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal kurią apdraustasis yra A. S. Š.; 2020-03-28 jo ir Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas sudarytą investicinio draudimo sutartį (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustasis yra M. Š.; sutuoktiniai po santuokos nutraukimo vykdys lygiomis dalimis, o tokiu atveju, jei prievolę (jos dalį, karią turėtų vykdyti atsakovė R. R. - Š.) kreditoriui pagal šias sutartis įvykdytų ieškovas E. Š., atsakovė R. R. - Š. privalo grąžinti ieškovui jo kreditoriui sumokėtą pinigų sumą.

Trečiasis asmuo Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas nesutinka, kad prievolės pagal jo ir ieškovo sudarytas gyvybės draudimo sutartis būtų pripažintos solidariomis ir prašo šį ieškovo reikalavimą atmesti. Nurodo, kad garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutarčiai yra taikytinos Bendrosios draudimo sąlygos galiojančios nuo 2015-03-01, Investicinio gyvybės draudimo sutartims yra taikytinos Bendrosios draudimo sąlygos galiojančios nuo 2018-10-01 (toliau - BDS). Ieškovas (draudėjas), būdamas Draudimo sutarčių šalimi, yra atsakingas trečiajam asmeniui (draudikui) už Draudimo sutarčių vykdymą, t.y. būtent ieškovui tenka pareiga mokėti draudimo įmokas (CK 6.1007 straipsnio 1 dalis ir BDS 12.4.1.2. (2015-03-01),12.1.2. p. (2018-10-01)). Tretieji asmenys, kurie nėra draudimo sutarčių šalys, tame tarpe atsakovė, turi teisę, tačiau ne pareigą, mokėti draudimo įmokas pagal Draudimo sutartis. Taip pat sąlygose numatyta, jog draudimo įmokas už draudėją gali mokėti ir kiti asmenys, tačiau neįgydami jokiu teisiu į draudimo sutarti ar sumokėtas draudimo įmokas (BDS 7.9 p. (2015-03-01) ir 6.9 p. (2018-10-01)). Nagrinėjamu atveju iš byloje, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas asmeniškai su trečiuoju asmeniu sudarė gyvybės draudimo sutartis vaikams. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji apie šias sutartis žinojo. Įvertinus trečiojo asmens Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas nurodytas atsiliepime aplinkybes ir tai, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas iš esmės nebepalaikė reikalavimo ir pripažino, kad jo sudarytos gyvybės draudimo sutarys yra jo asmeninės sutartys, todėl šis ieškovo reikalavimas pripažinti, kad tai solidari prievolė yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė nesutinka, kad ji būtų solidariai atsakinga pagal ieškovo ir Neo Finance sudarytas vartojimo kredito sutartis, motyvuodama tuo, kad ji apie ieškovo ir Neo Finance, AB (Paskolų klubas) sudarytas vartojimo kredito sutartis nieko nežinojo ir apie jas sužinojo tik gavusi ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas niekada jos neinformavo, kad jis yra sudaręs kredito sutartis, be to, ji nežino kur buvo panaudoti vartojimo kreditai, nes tuo laikotarpiu kai buvo paimti kreditai jie jokių pirkinių nepirko, neatliko jokių remontų, į atostogas nevažiavo. Ieškovas tvirtino, kad visus šiuos kreditus jis paėmė, kai ruošėsi eiti iš darbo ir visas šias sumas jų šeima panaudojo maisto pirkimui 2018-2019 m.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas kur buvo panaudoti ieškovo 2017-11-17, 2017-11-20, 2017-11-30 ir 2017-12-17 santuokos metu gauti vartojimo kreditai bendrai 6 332,76 Eur sumai, kurią suteikė kreditorius Neo Finance, AB. Šie kreditai buvo paimti santuokos metu, tačiau juos su kreditoriumi asmeniškai sudarė tik ieškovas. Iš į bylą pateikto Neo Finance, AB 2021-01-25 pareiškimo, kuris teisme užregistruotas 2022-01-25 Nr.DOK-3812, nustatyta, kad ieškovas 2017-11-03 teikdamas paraišką paskolai gauti kreditoriui paraiškoje nurodė, kad paskola yra reikalinga asmeniniams reikmėms, todėl atsakovės sutikimo nebuvo prašoma ir jos kreditingumas nebuvo vertinamas ir suteikiant kreditus buvo vertinamos tik ieškovo gaunamos pajamos ir jo kreditingumas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo paimti vartojimo kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovė nesutinka, kad šie kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino, kad jis kai dirbo (duomenys neskelbtini) 2017 m. rudenį buvo investavę į „kasimą debesyse“.

Nustatyta, kad ieškovas bankuose turi 12 sąskaitų, t. y. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (UAB „Revolut Payments“), (duomenys neskelbtini) (UAB „Paysera LT“), (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), (duomenys neskelbtini) (UAB „Revolut Bank“), (duomenys neskelbtini) (UAB „NEO Finance“).

Ieškovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis pavedimus darydavo iš vienos sąskaitos į kitą, be to jis nemažai investavo į įvairius savęs tobulinimo kurus, mokymus ir stovyklas. Iš ieškovo sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2017-12-01 jam buvo iš Paskolų klubo pervesta 1 471,08 Eur suma, o 2017-12-04 ieškovas įsigijo pirkinį už 1 089,03 iš Hashflare _1005, 2018-04-09 iš ieškovo sąskaitos nuimta 4 446,31 Eur („EUR-> USD 5,384.48 kursas 1.211) neaišku kam, 2018-05-23 įnešta 408,64 Eur suma nurodant, kad tai sukauptos paskolos ir tą pačią dieną ši sumą pervedama į kitas ieškovo sąskaitas. Nustatyta, kad 2017-07-M. V. ieškovui pervedė 5 300,00 Eur, iš ieškovo sąskaitos 2017-08-01 nurašyta 5 300,00 Eur ir 2018-04-09 į ieškovo sąskaitą pervesta 5 384,48 Eur suma ir 2018-04-11 ieškovas perveda M. V. 5 350,00 Eur. Ieškovas 2019-01-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 3 337,50 Eur už sutarties nutraukimą, 2019-04-26 V. V. ieškovui kaip paskolą perveda 500,00 Eur ši suma grąžinta 2019-08-08, 2019-05-11 T. T. pagal vekselį perveda 2 000,00 Eur ieškovui (ieškovas 2020-10-18 grąžina 800,00 Eur T. T.). Atsakovė 2019-09-10 ieškovui pervedė 200,00 Eur (pavedimas įvardintas kaip skola vyrui), 2019-09-13 atsakovė pervedė 200,00 Eur. Ieškovas 2021-03-15 iš Robbins Reserc inter 921 įsigyją pirkinį už 756,93 Eur. Iš K. Š. (ieškovo mamos) sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 nustatyta, kad ji E. Š. pervedė bendroje sumoje 3 800,00 Eur, paskirtyse nurodant: „palaikymas“, „sąskaitos papildymas“, „pavedimas“. Iš K. Š. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-11-27 nustatyta, kad ji E. Š. pervedė bendroje sumoje 7 211,00 Eur, paskirtyse nurodant: „sąskaitos papildymas“, „D.“, „tavo vaikams Velykų bobutė“, „A. 50 gimtadieniui“, „čia tau“, „M. ir A. gimtadienių proga arba panaudok kaip nori“, „įmokai“, „Vaikams šventėms“, „Tau“, „paskolos dengimui“. Iš K. Š. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-11-27 nustatyta, kad ji kreditoriui Luminor Bank AS pervedė bendroje sumoje 487,04 Eur, paskirtyse nurodant „Palūkanos“.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad šiai dienai visi ieškovo paimti vartojimo kreditai sudaryti su Neo Finance, AB jau yra pilnai padengti, į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šie vartojimo kreditai buvo panaudoti šalių šeimos poreikių tenkinimui, į tai, kad jis paimdamas kreditus neinformavo apie tai atsakovės ir pats kreditoriui nurodė, kad vartojimo kreditai yra imami asmeninių poreikių tenkinimui, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad vartojimo kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Be to, kreditai buvo paimti ne mažomis sumomis ir per labai trumpą laiko tarpą, todėl teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šie vartojimo kreditai buvo skirti šeimos maisto pirkimui yra visiškai nepagrįsti. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad šie kreditai buvo išleisti asmeniniams ieškovo poreikiams, ar jo atliekamos investicijoms.

Nustatyta, kad ieškovui 2013-05-03 asmeninės kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) kredito limitas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kredito limitu sąskaitoje buvo galima naudotis nuo 2013-05-03, 2022-04-29 skola kreditoriui pagal sutartį 2 910,48 Eur. Ši ieškovo ir Swedbank AB asmeninė kredito limito sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos. Ieškovas prašo pripažinti, kad pagal šią sutartį atsakovė yra solidariai atsakingą, tačiau įvertinus tai, kad asmeninės kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta asmeniškai su ieškovu, ieškovas neįrodė, kam buvo panaudotas paimtas kreditas, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė ieškovo prievolė. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tik matyti, kad kreditoriui skola yra 2 910,48 Eur, tačiau neaišku kaip ir kada ir kokiems tikslams ieškovas panaudojo pinigus. Kadangi ieškovas neįrodė, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, laikytina, kad tai yra asmeninė ieškovo prievolė ir ją po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovas.

Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad prievolė pagal 2011-12-22 sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl prievolės pagal šią būsto kreditavimo sutartį pripažinimo solidaria bei dėl nekilnojamojo turto, įgyto už šią kredito sutartį padalinimo ir uzufrukto taikymo.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad E. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2011-12-16 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6829 pagrindu. Nustatyta, kad šiame sklype yra dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viena dalis, t.y. patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), nuosavybės teise priklauso E. Š., įregistravimo pagrindas 2014-09-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14 742,00 Eur, o patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 252,00 Eur. Iš į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis dviejų butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013-04-11 buvo 107 738,65 Eur (372 000,00 Lt). Iš į bylą pateiktų internetinio portalo www.aruodas.lt duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šį ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą 2021-11-19 bandyta parduoti už 128 010,00 Eur. Iš viešai prieinamų Valstybės įmonės „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės duomenų nustatyta, kad 2022-07-04 viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 12 300,00 Eur, o patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 50 900,00 Eur.

Iš 2011-12-22 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Luminor Bank AS, atstovaujamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc), suteikė E. Š. 88 623,73 Eur kreditą ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statybai minėtame žemės sklype. Šioje sutartyje nurodyta kredito grąžinimo pradžia 2013-12-09, o kredito grąžinimo paskutinė diena - 2041-12-09. Kaip patvirtina kreditoriaus teismui pateikta informacija, 2022-05-12 negrąžinto kredito likutis buvo 67 951,38 Eur, taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-05-09 pagal kreditavimo sutartį buvo mokamos tik palūkanos, o nuo 2022-02-09 pradėtas mokėti kreditas su palūkanomis. Kredito sutarties laiduotoja K. Š. sumokėjo 1 576,20 Eur palūkanų pagal kredito sutartį laikotarpiu nuo 2021-05-07 iki 2022-04-08, be to buvo ji atliko tris mokėjimus po 500,00 Eur į kredito sąskaitą (2019-05-29, 2019-06-17 ir 2019-09-09), tačiau kreditorius negali patvirtinti, kad tai mokėjimai už kreditą pagal kreditavimo sutartį. Nustatyta, kad ši būsto kreditavimo sutartis buvo užtikrinta 2011-12-22 Laidavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal kurias V. Š. ir K. Š. (toliau - laiduotojai) neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidariniai skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, kredito gavėjui nevykdant būsto kreditavimo sutarties sąlygų.

Iš ieškovo pateiktų metinių pajamų deklaracijų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. nustatyta, kad 2009 m. jo pajamos iš darbo santykių buvo 24 971,23 Lt, 2010 m. pajamos iš darbo santykių buvo 22 620,49 Lt, 2012 m. – 61 706,58 Lt; 2013 m. – 60 026,71 Lt; 2014 m. – 55 085,74 Lt; 2015 m. - 20 810,04 Eur; 2016 m. -27 273,56 Eur; 2017 m. 28 937,75 Eur; 2018 m. 21 976,77 Eur. Iš mokesčių deklaracijos už 2019 m. nustatyta, kad ieškovas deklaravo 8 441,87 Eur pajamų, o 2020 m. deklaravo viso 16 984,85 Eur pajamų. Iš atsakovės metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kad 2009 m. ji deklaravo 20 044,74 Lt pajamų; 2010 m. ji deklaravo 4 543,29 Lt pajamų; 2011 m. – 5 014,20 Lt; 2012 m. 6 533,80 Lt; 2013 m. 9 114,78 Lt; 2014 m. 9 024,16 Lt; 2015 m. -1 484,50 Eur; 2016 m. 1 239,21 Eur; 2017 m. 2 612,87 Eur; 2018 m. 609,53 Eur; bei 2018 m. 1 350,00 Eur pajamų iš turto pardavimo. Atsakovės mokesčio deklaracija už 2019 m. patvirtina, kad ji deklaravo 7 588,77 Eur pajamų, o 2020 m. deklaravo 17 004,02 Eur.

Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad ginčo turtas yra įregistruotas ieškovo vardu. Tarp šalių nėra ginčo, kad šio ginčo turto statybai ieškovui buvo suteiktas kreditas ir išduotas statybos leidimas. Taip pat nustatyta, kad statant ginčo turtą ieškovas su kitu fiziniu asmeniu 2011-12-23 sudarė Jungtinės veiklos sutartį, tačiau ginčo butas buvo užbaigtas tik 2014-09-30, tai yra daugiau nei metai laiko po šalių santuokos sudarymo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis jokių santaupų neturėjo, todėl tiek žemės sklypas, tiek ir buto statyba buvo atliekama iš gauto kredito. Ieškovo tėvai V. Š. ir K. Š. taip pat nurodė, kad ieškovas ginčo turtą įsigijo už banko jam suteiktą kreditą, jie nurodė, kad vėliau jie ne kartą yra sūnui davė įvairias pinigų sumas tiek grynais, tiek ir K. Š. yra atlikusi ne vieną pavedimą į ieškovo sąskaitą, tačiau pradiniam įnašui jie ieškovui pinigų nedavė, o tik sutiko laiduoti už ieškovą.

Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais atsakovės pateiktais įrodymais bei liudytojų R. B., A. E. ir L. F. parodymais bei trečiųjų asmenų ieškovo tėvų K. Š. ir v. Š. duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakove susipažino 2008 m. ir nuo 2009 m. kartu pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovas apsigyveno atsakovės nuomojame bute, iš kurio šalys, kartu su atsakovės nepilnamečiu sūnumi 2009 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė bei nurodė, kad jis niekada neketino su atsakove įgyti bendrą nekilnojamą turtą, nes atsakovė neturėjo lėšų. Taip pat nurodo, kad ginčo turtą jis įsigijo kaip investiciją, nes tuo metu jo pajamos buvo geros ir jis nusprendė, kad gali savo pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Atsakovė tvirtina, kad su ieškovui nuo 2009 m. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, o sužinoję, kad ji laukiasi jų bendro vaiko, jie abu kartu su ieškovu nusprendė, kad reikia ieškotis nuosavo didesnio būsto ir kartu pradėjo ieškoti žemės sklypo bei kreipėsi į banką dėl būsto paskolos gavimo. Atsakovė nurodo, kad įvertinę jų bendras galimybes gauti banko paskolą būsto statybai, jie kartu nusprendė, kad tikslingiau kreiptis į banką dėl būsto paskolos suteikimo kol nėra gimęs jų bendras vaikas ir nesudarius santuokos, nes taip būtų gautas didesnis būsto kreditas.

Šalių pirmas bendras vaikas gimė (duomenys neskelbtini), tai yra iki santuokos sudarymo, ieškovui imant paskolą, atsakovė jau laukėsi. Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), antrasis šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), o trečias (duomenys neskelbtini).

Kaip patvirtina į byla pateikta ieškovo ir banko 2011-12-22 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kreditas pradėtas grąžinti 2013-12-09, tai yra jau šalims pradėjus gyventi santuokoje.

Ieškovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo turto įgijimui jis panaudojo savo asmenines lėšas, tai yra santaupas, bei pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek žemės sklypo pirkimui, tiek ginčo būsto statybai jis ėmė paskolą. Atsakovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji į ginčo turtą yra investavusi asmenines lėšas. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad ginčo turtas buvo įgytas už būto kredito sutartimi ieškovui suteiktą kreditą. Nors ieškovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. patvirtina, kad jo pajamos buvo gerokai didesnė, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad ieškovas laikotarpiu iki 2011 m. būtų sutaupęs lėšų, kurias investavo į jo vardu registruotą ginčo turtą.

Nagrinėjau atveju tarp šalių susiklostė tokia situacija, kad šalys kartu gyvena nuo 2009 m., o santuoką įregistravo tik (duomenys neskelbtini), tai yra iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 4 metus, bei santuokoje pragyveno 8 metus. Ginčo turte šalys pradėjo gyventi 2012 m. gruodžio pabaigoje, nes 2012-12-31 Naujuosius metus šventė jau ginčo turte. Nors ieškovas ir ginčija šias aplinkybes, kad jie gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, tačiau teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, nes tiek byloje surinkta medžiaga, tiek liudytojų parodymais bei pačių šalių veiksmais, akivaizdu, kad asmenys planavo bendrą ateitį ir siekė sukurti šeimą, tai yra abu priėmė sprendimą persikelti iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą. Tai, kad šalys ketino kurti bendrą šeimą iš esmės patvirtina ir tai, kad šalys iki santuokos sudarymo susilaukė bendro vaiko, o santuokoje dar dviejų vaikų, tai yra pats ieškovas vesdamas atsakovę tik įteisino iki tol buvusius jų tarpusavio santykius. Teismas atmeta kaip neįrodytas ieškovo aplinkybes, kad jis ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise, nes visuma byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei pačių šalių patvirtina, kad ginčo turtas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, tai, kad ieškovas 2019 m. buvo sugalvojęs šį ginčo turtą parduoti, nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, kad ginčo turtas buvo tik investicija, kurią jis ateityje planavo parduoti, nes ieškovo tėvai duodami paaiškinimus, nors ir patvirtino, kad ieškovas norėjo parduoti ginčo turtą, tačiau nurodė, kad tai norėjo padaryti, nes norėjo įsigyti didesnį namą. Liudytoja R. B. patvirtino, kad ieškovas ir atsakovė ilgą laiką kaip šeima gyveno jos nuomojame bute, kartu ieškojo žemės sklypo ir iš paties ieškovo ji žino, kad jis su atsakove 2011m. įsigijo žemės sklypą, kad ėmė paskolą ir laidavo ieškovo tėvai, tačiau paskola buvo imta šeimai. Liudytoja A. E. nurodė, kad jai yra žinoma, kad atsakovė augino vaikus, o ieškovas už antruosius metus imdavo už vaikus pinigus ir vaikams nieko nepirkdavo tik maistą.

Santuokos nutraukimo bylose teismas yra aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovas laikėsi pozicijos, kad ginčo turtas yra įgytas iki santuokos ir yra jo asmeninsi turtas, o atsakovė priešieškinių siekė įrodyti, kad ginčo turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas jiems gyvenant faktinėje santuokoje ir ½ dalis turto priklauso jai. Nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėjo kokia yra tikroji ginčo turto rinkos vertė, nepateikė jokių paskaičiavimų, kaip būtų galima apskaičiuoti kokia piniginė kompensacija galėtų būti išmokėta kitam sutuoktiniui už ginčo turtą. Į bylą buvo pateikta tik 2013-04-19 atlikta turto vertinimo ataskaita iš kurios nustatyta, kad 85 procentų baigtumo ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 90 361,44 Eur, o ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos buvo 11 584,80 Eur. Nustatyta, kad ieškovas 2021-11-19 bandė ginčo turtą parduoti už 128 010,00 Eur. Negrąžintos paskolos suma yra 67 951,38 Eur. Jei ginčo turto vertė yra 128 010,00 Eur ir ieškovas parduotų ginčo turtą bei padengtų kreditorinį įsiskolinimą, jam liktų 60 058,62 Eur, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesąžininga būtų atsakovei iš ieškovo priteisti tik piniginę kompensaciją, tai yra ½ dalį santuokos metu išmokėto kredito. Ieškovas prašydamas pripažinti būsto paskolą jo asmenine prievole iš esmės nenurodė ir tiksliai nepaskaičiavo kokią pinigų dalį jis turėtų kaip kompensaciją išmokėti atsakovei, nors bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 8 metus laiko banko paskola buvo mokama kai šalys gyveno santuokoje.

Atsakovė prašė priteisti jai ½ ginčo turto natūra, bei prašė taikyti uzufruktą, nes ji gyvena kartu su vaikais, kito turto neturi, o kartu su ieškovu gyventi nėra galimybės dėl ieškovo netinkamo elgesio. Techniškai atidalinti butą į du atskirus vienetus taip pat nėra galimybės, nes tai yra butas kotedžo tipo name ir jame nėra galimybės įrengti atskiro įėjimo. Šalių santykiai yra konfliktiški. Tiek byloje esančia rašytine medžiaga, tiek ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiai dienai nei ieškovas, nei atsakovė neturi galimybės išmokėti piniginės kompensacijos kitam sutuoktiniui už ginčo turtą, nes jų gaunamos pajamos yra nedidelės ir turi tris bendrus nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą, o atsakovė turi dar vieną nepilnametį, be to turtas yra įkeistas kreditoriui ir negražinto kredito suma yra 67 951,38 Eur.

Įvertinus tai, kad šalys dar iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį, tai yra nuo 2009 m., tai, kad tik po santuokos sudarymo buvo pradėtas grąžinti kreditas ir aštuonerius metu buvo mokamas kreditas, teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, iš esmės pripažįsta, kad iš pradžių tarp šalių buvo susiklostę santykiai kylantys iš bendros jungtinės veiklos siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę, kurie vėliau tęsėsi kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybę, todėl nesant galimybės palikti ginčo turtą vienam iš sutuoktinių, yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą ir pripažinti, kad ½ ginčo turto priklauso ieškovui, o ½ dalis atsakovei, tai yra ginčo turtą padalinti natūra.

Vien tai, kad ieškovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos visą laikotarpį kol šalys gyveno kartu buvo ženkliai didesnės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė neprisidėjo prie ginčo turto sukūrimo, nes ji ieškovui pagimdė tris vaikus ir dėl objektyvių aplinkybių, tai yra vaikų auginimo, negalėjo gauti didesnių pajamų, be to pats ieškovas taip pat neįrodė, kad jis iki ginčo turto įsigijimo buvo sukaupęs santaupų ir jas būtų investavęs į ginčo turtą. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad atsakovės pajamos buvo ženkliai mažesnės, tačiau ieškovas iš esmės neginčijo atsakovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad ji organizuodavo vaikų šventes ir gaudavo papildomų pajamų bei gaudavo kitų papildomų pajamų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir pripažinti, kad prievolė pagal 20211-12-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė prievolė.

Luminor Bank AS, atstovaujamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2022-03-24 atsiliepimas patvirtina, kad kreditorius įvertino atsakovės finansines galimybes ir atsakovė galėtų būti solidariai atsakinga pagal būsto kreditavimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius sutinka, jog atsakovė po santuokos nutraukimo taptų solidariai atsakinga. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl būsto kredito sutarties pripažinimo asmenine prievole, bei tenkinus priešieškinio reikalavimą ir pripažinus, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įvertinus, tai, kad šis ginčo turtas buvo įgytas už būsto kredito sutartį, kuri sudaryta tik su ieškovu, tačiau iki šiol nėra išmokėta, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė yra solidariai atsakinga su ieškovu prieš kreditorių pagal 2011-12-22 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo solidariai atsako su ieškovu kreditoriui iki kredito sutarties visiško įvykdymo.

Atsakovė prašo taip pat nustatyti, kad ji tapusi solidaria skolininke pagal kredito sutartį vykdytų ½ dalį įmokų bankui pagal sutartį mokėtinų įmokų. Teismo vertinimu, toks susitarimas galėtų būti tik tarp ieškovo ir atsakovės, kad kiekvienas moka jo turtui tenkančią kredito dalį, tačiau prieš kreditorių šalys atsako solidariai. Nurodyti, kad ieškovui nevykdant pareigos mokėti kredito dalį, tenkančią jo turto daliai, atsakovė sumokėjusi bankui kreditą už ieškovą turi teisę regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovo jos sumokėtas kredito sumas.

Pažymėtina, kad šalių santuoką nutraukus ir išsprendus visus su tuo susijusius ginčytinus klausimus, pagrindų nesutarimams ir konfliktams tarp buvusių sutuoktinių nebelieka, o bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, kaip pvz., bendrai parduoti turtą, atidalyti turtą, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan.

Įstatymai numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas priimdamas sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste ir t.t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-140/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo nustatyti uzufruktą į ieškovui tenkančią ginčo turto dalį, motyvuodama tuo, kad ji neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi finansinių galimybių nusipirkti kitą būstą ar išsinuomoti bei bijo ieškovo, nes jis nuolat naudoja psichologinį smurtą tiek jos atžvilgiu, tiek vaikų.

Turtas, kuriam prašoma taikyti uzufruktą yra įkeistas kreditoriui hipotekos lakštu, kreditorius gindamas savo interesus nesutinka, kad būtų nustatytas uzufruktas, nes taip bus pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės.

Teismas iš esmės sutinka tiek su ieškovo, tiek ir su kreditoriaus pateiktuose atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo bus pažeistos kreditoriaus teisės. Be to, tenkinus atsakovės reikalavimą susiklostytų tokia situacija, kad ieškovas ne tik, kad turėtų mokėti vaikams išlaikymą, mokėti kreditą už būstą, tačiau ir negalėtų tuo turtu naudotis, kas teismo vertinimu neproporcingai pažeistų ieškovo nuosavybės teises, todėl reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 120,00 Eur žyminis mokestis ir 4 840,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Nustatyta, kad atsakovė patyrė 100,00 Eur už mediacijos pažymą (mokėjimai atlikti 2021-03-15 ir 2021-03-12 bakiniai pavedimai iš atsakovės sąskaitos). Ieškovė sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį (mokėjimas atliktas 2022-05-26), 1 000,00 Eur advokato pagalbai (2021-03-17 advokatui 200,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2021-10-06 advokatui 150,00 Eur, 2022-03-28 advokatui 150,00 Eur ir 2022-06-14 advokatui 500,00 Eur).

2021-09-14 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 608,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

Teismo sprendimu iš ieškovo priteistus išlaikymą trims vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš ieškovo yra pagrindas valstybės naudai priteisti 162,00 Eur žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju byloje šalys buvo pareiškusios daug reikalavimų, ieškovas ieškiniu pareiškė iš 12 reikalavimų, o atsakovė priešieškiniu ir ieškiniu dėl išlaikymo ir įsiskolinimo taip pat pareiškė apie 12 reikalavimų, nagrinėjamu atveju, tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo patenkinti iš dalies. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta 80 procentų, o ieškinio reikalavimų 20 procentų, todėl yra pagrindas proporcingai iš šalių priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui iš atsakovės priteistina 968,00 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų ir 24,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 992,00 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovo priteistina 880,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 75,20 Eur žyminio mokesčio, iš viso 955,20 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovei buvo atidėtas dalis žyminio mokesčio ji įpareigotina sumokėti 121,60 Eur žyminį mokestį, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 486,40 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei teismo buvo atidėtas.

Byloje yra susidariusių 14,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės yra pagrindas priteisti 2,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, o iš ieškovo 11,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Panaikinti 2021-04-01 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4511-867/2021, kuri pakeista 2021-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-590-730/2021 iš ieškovo E. Š. nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą.

Panaikinti 2021-09-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei nustatytą ieškovo E. Š. ir vaikų bendravimo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. R. – Š. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „R.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo E. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę „Š.“, o atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „R.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. R. – Š., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), A. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2021-03-31 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo E. Š. 1 384,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą A. Š., paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31.

Priteisti iš ieškovo E. Š. 1 384,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą A. S. Š., paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31.

Priteisti iš ieškovo E. Š. 1 384,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą M. Š., paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020-03-31 iki 2021-03-31.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę R. R.- Š.

Nustatyti ieškovo E. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Š., A. S. Š. ir M. Š. tvarką:

1. Ieškovas E. Š. su nepilnamečiais vaikais, susitinka ir bendrauja kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio, paimdamas nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos po paskutinio užsiėmimo (pamokos) iki sekmadienio 17.00 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

2. Ieškovas E. Š. nepertraukiamai bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, prieš tai, iki einamųjų metų kovo mėn. apie numatomą bendravimo laiką informavęs atsakovę;

3. Ieškovas E. Š. su nepilnamečiais vaikais bendrauja per šventines dienas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val.; poriniais metais gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., neporiniais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki gruodžio 27 d. 19.00 val.;

4. Ieškovas E. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19.00 val.;

5. Ieškovas E. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais per savo gimimo dieną liepos 7 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena arba iki 18.00 val., jeigu tai darbo diena ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.;

6. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) ir atsakovės gimimo dieną liepos 3 d. nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakove;

7. Ieškovas E. Š. be atskiro raštiško atsakovės sutikimo turi teisę nustatytu bendravimo su vaikais metu laikinai išsivežti vaikus į užsienio valstybę, iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo pradžios, informuojant atsakovę R. R. – Š. apie užsienio valstybę, į kurią ieškovas vyks su nepilnamečiais vaikais, konkrečią nepilnamečių vaikų apsistojimo užsienyje vietą, buvimo užsienyje terminą bei grįžimo į Lietuvą datą;

8. Atsakovė R. R. – Š., atsižvelgdama į geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir jų norą, sudaro vaikams sąlygas ir netrukdo jiems bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu);

9. Tuo atveju, jeigu ieškovas E. Š. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais numatytu bendrauti laiku, jis įsipareigoja informuoti atsakovę apie tai sužinojęs per 1 kalendorinę dieną SMS žinute arba elektroniniu paštu.

10. Ieškovas E. Š. susirgus nepilnamečiams vaikams jų buvimo pas jį laikotarpiu informuoja atsakovę R. R. – Š. SMS žinute ar el. paštu;

11. Ieškovas E. Š. ir atsakovė R. R. – Š. informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaikų klausimais ir/ar su vaikais palaikyti, pasikeitimą;

12. Nepriklausomai nuo to kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, ieškovas ir atsakovė privalo užtikrinti vaikų galimybę su kitu tėvu praleisti bendravimo tvarkoje numatytų švenčių ar gimtadienių dienas.

13. Ieškovas E. Š. turi teisę susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, su atsakove R. R. – Š. suderintu, laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienos rėžimą.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti Mopedą APRILIA, RED ROSE CLASSIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500,00 Eur bei automobilį VW LUPO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500,00 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovei R. R. – Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį HYUNDAI TRAJET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1 650,00 Eur vertė.

Iš ieškovo E. Š. priteisti 350,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovės R. R. – Š. naudai.

Pripažinti, kad prievolės pagal atsakovės R. R. ir UAB „SB Lizingas“ sudarytas 2020-11-30 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-07-05 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninės atsakovės R. R. – Š. prievolės, kurias ji po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Pripažinti, kad ieškovo E. Š. ir Swedbank AB 2013-05-03 asmeninės kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo E. Š. prievolė kreditoriui Swedbank AB ir po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Nustatyti, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovo E. Š. ir R. R. - Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Po santuokos nutraukimo E. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo R. R. – Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. R. – Š. yra solidariai atsakinga su ieškovu E. Š., pagal 2011-12-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš kreditorių Luminor Bank AS, atstovaujamą Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, iki šio sutarties įvykdymo visiško.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. R. – Š. 992,00 Eur ieškovui E. Š. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. Š. 955,20 Eur atsakovei R. R. – Š. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. Š. 648,40 Eur žyminio mokesčio ir 11,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 569,60 Eur valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės R. R. – Š. 121,60 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ir 2,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė