Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ nustatytas terminas apeliacinio skundo, paduoto dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. priimto sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-474-796/2019, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos priteisimo, trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-474-796/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrovet“ (toliau – ir apeliantė) dėl skolos priteisimo, visiškai tenkino ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Agrovet“ 167 268,13 Eur skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 167 268,13 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2019 m. balandžio 5 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovės UAB „Agrovet“ prašymą, atleido ją nuo 75 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir nustatė terminą sumokėti likusią 557,38 Eur žyminio mokesčio dalį.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą, kuriuo iš apeliantės ieškovei priteista 167 268,13 Eur skola, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, darė išvadą, kad apeliantės ginčijama suma sudaro 167 268,13 Eur, o ne 47 267,35 Eur, kaip nurodė apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutarė, kad už per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP) pateiktą apeliantės apeliacinį skundą mokėtinas 2 229,51 Eur dydžio žyminis mokestis.

5. Nagrinėdamas apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba šio mokesčio mokėjimą atidėti, pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, jog faktas, kad teisme nagrinėjami pareiškimai dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylos apeliantei iškėlimo, rodo sunkią įmonės finansinę būseną. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą iš dalies atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

6. Atsižvelgęs į žyminio mokesčio tikslus, už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, į tai, kad įstatymas nenustato, nuo kokios žyminio mokesčio dalies asmuo turėtų būti atleidžiamas, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog apeliantė yra gamybinė įmonė, siekianti restruktūrizuotis, teismas nutarė atleisti apeliantę nuo 75 proc. (1 672,13 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir nustatyti 10 dienų terminą sumokėti likusią 557,38 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantė UAB „Agrovet“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu apeliaciniame skunde ginčijamos sumos vertinimu bei teismo išvadomis atleisti apeliantę tik nuo dalies žyminio mokesčio, 2019 m. balandžio 17 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – priimti apeliantės 2019 m. balandžio 5 d. apeliacinį skundą, atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o netenkinus šio prašymo, žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nutartyje nepagrįstai motyvavo, kad apeliantės apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 167 268,13 Eur, todėl padarė klaidingą išvadą, jog už apeliacinį skundą, pateiktą per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP), mokėtinas 2 229,51 Eur žyminis mokestis. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Agrovet“ aiškiai nurodė 47 267,35 Eur ginčijamą sumą, su kuria nesutinka, pripažindama likusią 120 000,78 Eur priteistos sumos dalį. Kadangi apeliantė suinteresuota, kad būtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti ne sprendimo dalį, bet visą sprendimą, o žyminis mokestis skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus nemokamas. Apeliantės skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonės, už jį mokėtinas tik 934,01 Eur žyminis mokestis.

7.2. Skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai apribota apeliantės galimybė apginti savo pažeistus interesus, teikiant apeliacinį skundą. UAB „Agrovet“ manymu, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos. Teismas, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminio mokesčio dalį, nuo kurio apeliantė nebuvo atleista, netinkamai įvertino šias aplinkybes: i) nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 27 d. apeliantė UAB „Agrovet“ turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą; restruktūrizuojamos bendrovės statusą prarado, nes per Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas kreditorių susirinkime patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo plano projektas; apeliantės finansinė padėtis nėra pagerėjusi, kadangi Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019 kompleksiškai sprendžiamas klausimas dėl bankroto / restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliantei, kuri dėl finansinių sunkumų negali laiku atsiskaityti su valstybės, Sodros biudžetais, taip pat kitais kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas apeliantės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo ir nustatytas terminas apeliacinio skundu trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde apeliantė prašo atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, o šio prašymo netenkinus atidėti žyminio mokesčio sumos sumokėjimą. Taip pat kartu išreiškia nesutikimą su teismo atliktu mokėtinos žyminio mokesčio sumos apskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl pagrindų nagrinėjamu atveju taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio institutą (ne)buvimą. Tik nustačius, kad apeliantė pagrįstai neatleista nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, aktualūs taptų už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos nustatymo bei jos mokėjimo atidėjimo klausimai.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio

10. Byloje apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ją tik nuo 75 proc., o ne nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

11. Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami CPK 83 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis asmenų, atleidžiamų nuo minėtų išlaidų mokėjimo, sąrašas.

12. Atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant bent vienam iš šių atvejų, teismas neturi teisės reikalauti iš asmens sumokėti žyminį mokestį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-393/2011).

13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos taikymo, yra pažymėjęs, kad, pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specialų statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra, todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese; antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specialų statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019 apeliantės UAB „Agrovet“ vadovo pareiškimas iškelti UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą netenkintas, tačiau ta pačia nutartimi apeliantei iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 24 d.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į apeliacinio skundo pateikimo datą (2019 m. balandžio 5 d.), darytina išvada, kad apeliacinis skundas dėl nepalankaus teismo sprendimo pateiktas apeliantei UAB „Agrovet“ dar neturint bankrutuojančios bendrovės statuso. Tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo metu paaiškėjusią naują aplinkybę – bankroto bylos apeliantei UAB „Agrovet“ iškėlimo (ir nutarties įsiteisėjimo) faktą, konstatuotina, kad atsakovė patenka į asmenų, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą.

17. Pirmiau nustatytos aplinkybės ir teisiniai motyvai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantė, iš dalies tenkinus jos prašymą atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo, įpareigota per nustatytą terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 185 straipsnis).

18. Konstatavus, kad apeliantė atleistina nuo žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

19. Apeliantei išaiškintina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui atlikti kitus bylos ruošimo apeliacijai veiksmus (CPK 315–317 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.