- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-893-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00645-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“, "Klaipėdos vanduo" Agrovet Išvadą duodanti institucija Lietuvos metrologijos inspekcija Klaipėdos rajono vandenys Hidrona
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-279-460/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį ir skolos priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ patikslintą priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS VANDUO“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškiniu, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti, kad AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Agrovet“ 1 510 353,25 Lt įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigoti atsakovą leisti ieškovui atsakovo teritorijoje (šulinyje Nr. 86), įrengti nuotekų apskaitos prietaisą bei netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovo teritorijoje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Agrovet“ pateikė priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti iš AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 2) priteisti iš AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo abonentų gautų piniginių lėšų už nuotekų surinkimą naudojantis nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01 AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki šios civilinės bylos iškėlimo; 3) priteisti iš AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos 122 967,52 Lt (su PVM) sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Be to, atsakovas UAB „Agrovet“ ginčija ieškovo AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ nuo 2012-02-01 atsakovui priskaičiuotą nuotekų kiekį, nuotekų užterštumo skaičiavimą, siekia įpareigoti AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ vadovautis jau esančio skaitiklio rodmenimis, taip pat prašo ieškovo atliktus nuotekų mėginių tyrimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, nustatyti UAB „Agrovet“ maksimalų išleidžiamų nuotekų užterštumą, pakeisti 2008-12-01 sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 punktą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ 2012-04-08 pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Agrovet“ turto areštą ieškinio sumos ribose. Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 nutartimi šis prašymas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-01 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-11 nutartį paliko galioti.
Ieškovui AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ padidinus ieškinio reikalavimus nuo 646 251,50 Lt iki 1 510 353,25 Lt, 2013-11-11 jis dar kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Agrovet“ turto areštą ieškinio sumos ribose. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-16 nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-16 nutartį paliko galioti.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“, teigdamas, kad atsakovo UAB „Agrovet“ skola sudaro 1 643 017,27 Lt, 2015-02-13 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Agrovet“ priklausančių nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 1 643 017,27 Lt (476 236,81 Eur) sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Agrovet“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog jis, nesugebėtų įvykdyti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus teismas pažymėjo, jog ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo suma sudaro tik 5,70 proc. atsakovo nuosavo kapitalo vertės. Teismas taip pat akcentavo atsakovo vykdomos veiklos pelningumą bei dideles gaunamų pajamų apimtis. Nurodė, jog vien per 2014 metus atsakovas turėjo 35 263 926 EUR pardavimo pajamų, o finansinėms įstaigoms grąžino apie 300 000 EUR paskolų. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į atsakovo valdomo turto vertę, gaunamas pajamas, byloje ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra reikšmingas atsakovo veiklai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas teigdamas, kad atsakovas nemoka jam einamųjų mokėjimų, nepateikia jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kai tuo tarpu iš atsakovo pateikiamų dokumentų matyti, kad atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio įmokas moka reguliariai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai nurodė, jog ieškinio reikalavimas atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir tai paneigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas moka einamąsias įmokas, nes atsakovas už 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais ieškovo suteiktas paslaugas einamuosius mokėjimus atliko tik 2015 m. vasario mėnesį, o už šių metų sausio mėnesį nėra sumokėjęs iki šiol.
3. Ieškovo galimybė atgauti skolą nėra užtikrinta jokiomis priemonėmis, nors kitų kreditorių reikalavimai užtikrinti atsakovo turto įkeitimu.
4. Atsakovo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos ir pagal kitų kreditorių reikalavimus, o tai objektyviai padidina riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Agrovet“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo yra pagrįsti ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Ieškovas jau trečią kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir trečią kartą teismas jo prašymo netenkina, iš ko darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas sėkmingai persiorientavo į kitas naujas rinkas, jo veikla stabili, finansinė būklė gera. Nurodė, jog ieškovas, teigdamas, kad atsakovas dar nėra apmokėjęs einamų sąskaitų už suteiktas paslaugas, sąmoningai klaidina teismą, nes sutartimi apibrėžti apmokėjimo terminai nėra pažeisti. Ieškovo teiginiai apie atsakovo įsiskolinimus tretiesiems asmenims yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas atsidurtų prastesnėje procesinėje padėtyje, būtų apsunkintos veiklos vykdymo galimybės, kiltų neigiamos ekonominės pasekmės, būtų pakenkta atsakovo reputacijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai turi nurodyti bei įrodyti ieškovas). Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui, jeigu jis būtų palankus apeliantui, įvykdyti egzistavimo. Duomenų, kad atsakovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, byloje taip pat nėra.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šioje byloje jau tris kartus buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmos instancijos teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi ši pirmos instancijos nutartis palikta nepakeista. 2015 m. vasario 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui taip pat netenkino, ši nutartis, nagrinėjamu atveju yra apeliacijos objektas. Apeliantas tiek ieškinyje (patikslintame ieškinyje), tiek atskirajame skunde būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo iš esmės keliais pagrindais: 38 453,34 EUR padidėjusia ieškinio suma, atsakovo eilinių įmokų už teikiamas paslaugas nemokėjimu, atsakovo skolomis kitiems kreditoriams (tame tarpe ir apeliantui Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-342-777/2014).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas moka einamąsias įmokas, nes pasak apelianto, už 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas atsakovas atsiskaitė tik 2015 m. vasario 15 d., o už 2015 m. sausio mėnesio paslaugas iki šiol nėra apmokėjęs. Iš atsakovo atsiliepimo ir kartu su juo pateiktos 2008 m. gruodžio 1 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr.2008/12-01 su abonentu (juridiniu asmeniu), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, VI dalies nuostatų matyti, kad ieškovas, už per mėnesį suvartotą vandenį, sąskaitą atsakovui išsiunčia iki kito mėnesio 10 dienos, o atsakovas, už suteiktas paslaugas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (75-78 b. l.). Iš kartu su atsiliepimu pateikto mokėjimo nurodymo, matyti, kad už 2015 m. sausio mėnesį suteiktas paslaugas atsakovas apeliantui sumokėjo 2015 m. kovo 13 d. pavedimu, nepažeisdamas aukščiau minėtos sutarties nuostatų. Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo aptariamu atveju yra pagrindas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo materialinis reikalavimas, nebūtų kliūčių įvykdyti dėl jo priimtą sprendimą.
Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįstas apelianto motyvas, kad atsakovas UAB „Agrovet“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-342-777/2014, yra jam skolingas, nes, kaip matyti iš LITEKO informacinės sistemos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-108-117/2015, sprendimas dalyje kurioje atmestas atsakovo UAB „Agrovet“ priešieškinis bei priteista ieškovui AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovo UAB „Agrovet“ 125 749 Lt skola, panaikintas ir bylą šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovo UAB „Agrovet“ priteista 81 071,75 Lt negautų pajamų, ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmestas.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti ne tik atsakovo turtinę – finansinę padėtį apskritai (ką jau tris kartus padarė pirmosios instancijos teismas ir trečią kartą vertina apeliacinės instancijos teismas, spręsdami ankstesnius ieškovo prašymus), bet tai, ar aptariamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas abejoti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo perspektyvomis. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė egzistavimą grėsmės, dėl kurios teismo sprendimas (ieškinio patenkinimo atveju) galėtų būti neįvykdytas.
Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Apeliacinis teismas pažymi, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 2-1093/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 2-1257/2012). Todėl apeliantas, akcentuodamas ieškinio sumos svarbą bei jos keliamą riziką sprendimo įvykdymui, turėjo pagrįsti, jog ieškinio suma (476 236,81 EUR), atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (turimą turtą, lėšas, pajamas, įsipareigojimus kreditoriams ir kt.) atsakovui yra didelė, jog tokią sumą priteisus iš atsakovo, šis negalės įvykdyti sprendimo. Minėtos įrodinėjimo pareigos neįvykdžius, teismas neturi pagrindo spręsti, jog apelianto nurodyta suma atsakovui yra tokia didelė, kad nagrinėjamu atveju kiltų realus pavojus teismo sprendimo, kuris gali būti ieškovui palankus, įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VĮ Registrų centras informacinėje bazėje pateikiamus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, jog 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtą sudarė 64 118 008,00 Lt, praėjusių ataskaitinių metų apyvarta buvo 121 431 136,00 Lt, sprendžia, jog atsižvelgiant į byloje pareikšto reikalavimo sumą 476 236,81 EUR (1 643 017,27 Lt), esama atsakovo turtinė padėtis paneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirai apeliacinis teismas pažymi, jog 2014 metais atsakovo nuosavo kapitalo sumažėjimas nuo 33 808 482,00 Lt iki 29 436 244,00 Lt, pardavimo pajamų sumažėjimas nuo 175 637 688 Lt iki 121 431 136 Lt ir kt., nepagrindžia ryškaus atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, nes tokio pobūdžio finansinių rodiklių svyravimus paprastai lemia natūralūs rinkos pokyčiai. Tuo tarpu ieškinio sumos padidėjimas nuo 1 510 353,25 Lt iki 1 643 017,27 Lt sumos, atsižvelgiant į atsakovo valdomo turto vertę ir vykdomos veiklos pelningumą, nesudaro pagrindo abejoti atsakovo galimybėmis įvykdyti ieškovui tikėtinai palankų teismo sprendimą. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog nežymiai suprastėję atsakovo vykdomos veiklos rodikliai ir ieškovo piniginio reikalavimo padidėjimas tokia suma, kuri, atsižvelgiant į atsakovo valdomo turto vertę ir veiklos pelningumą, nėra reikšminga (bendra ieškovo reikalavimo suma sudaro 5,70 procentų atsakovo nuosavo kapitalo sumos), nesudaro nei pagrindo, nei prielaidų abejoti atsakovo galimybėmis įvykdyti apeliantui galbūt palankų teismo sprendimą.
Nors apeliantas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, tačiau jokių duomenų, paneigiančių gerą atsakovo turtinę padėtį ir grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą, nepateikia (CPK 178 str.). Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovo UAB „Agrovet“ turto vertė sudarė 64 118 008,00 Lt, o visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34 681 764,00 Lt, teigti, jog patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 476 236,81 EUR (1 643 017,27 Lt) skolos priteisimo, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), nėra pagrindo. Tuo tarpu iš esmės pasikeitus aplinkybėms, apeliantas turi teisę pateikti bylą nagrinėjančiam teismui naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantas AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.