- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1432/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00645-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ patikslintą priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą (t. 2, b. l. 133-134), prašydamas: 1) nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Agrovet“ 1 510 353,25 Lt įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigoti atsakovą leisti ieškovui atsakovo teritorijoje (šulinyje Nr. 86), įrengti nuotekų apskaitos prietaisą bei netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovo teritorijoje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Agrovet“ pateikė patikslintą priešieškinį (t. 2, b. l. 35-40), kuriuo prašo: 1) priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 2) priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo abonentų gautų piniginių lėšų už nuotekų surinkimą naudojantis nuotekų tinklais 2012-01-01 iki 2013-11-01 laikotarpiu nuo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki šios civilinės bylos iškėlimo; 3) priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos 122 967,52 Lt (su PVM) sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje buvo civilinė byla Nr. 2-299-613/2014, kurioje ieškovas UAB „Agrovet“ (t. 3, b. l. 17-22, 27-28, 31-32) ginčija atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012-02-01 ieškovui priskaičiuotą nuotekų kiekį, nuotekų užterštumo skaičiavimą, siekia įpareigoti AB „Klapėdos vanduo“ vadovautis jau esančio skaitiklio rodmenimis, taip pat prašo atsakovo atliktus nuotekų mėginių tyrimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, nustatyti UAB „Agrovet“ maksimalų išleidžiamų nuotekų užterštumą, pakeisti 2008-12-01 sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 punktą, įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas UAB „Agrovet“, nuo AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo UAB „Agrovet“ pradžios vadovautis 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01, sudarytos tarp UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-24 nutartimi (t. 3, b. l. 16) sujungė civilines bylas į vieną, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-299-613/2014 prijungiant prie nagrinėjamos bylos (Nr. 2-541-460/2014).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismui 2014-05-15 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 3, b. l. 34-35), prašydamas uždrausti ieškovui AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą abonentui UAB „Agrovet“. Nurodė, kad tarp šalių esant eilei teisminių ginčų, tarp šalių periodiškai vyksta dialogas ir derybos dėl taikos sutarties/sutarčių sudarymo. Tačiau pastaruoju metu atsinaujino AB „Klaipėdos vanduo“ vadovo ankstesni pareiškimai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ dėl bendrovės deklaruojamo, tačiau UAB „Agrovet“ nepripažįstamo, įsiskolinimo už tariamai suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas pagal vandens tiekėjo skaičiuojamus kiekius ir su padidintu užterštumu ketina vienašališkai nutraukti geriamojo vandens tiekimą UAB „Agrovet“, nors pastaroji vykdo einamuosius mokėjimus už paslaugas. Atsakovo teigimu, tokiu būdu ieškovas siekia pakenkti atsakovo ūkinei veiklai ir, žinodamas, kad geriamasis vanduo yra būtinas atsakovo vykdomos veiklos technologiniuose procesuose ir alternatyvių jo šaltinių atsakovas neturi, galimai siekia bendrovės veiklos nutraukimo, ką pagrindžia nevienkartiniai ieškovo pareiškimai spaudai ir siekis nustatyti galimus atsakovo kreditorius. Sustabdžius ir sužlugdžius UAB „Agrovet“ ūkinę veiklą, neliktų finansinių išteklių, iš kurių būtų galima įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, be to, darbo netektų ne tik šios bendrovės, bet ir su jos veikla susijusių, UAB „Agrovet“ gamybinėse patalpose veikiančių įmonių didelis skaičius darbuotojų (atitinkamai 92 ir 225), būtų sutrikdytas didelės dalies kitų ūkio subjektų (žaliavų ir paslaugų tiekėjų bei produkcijos pirkėjų) veiklos tęstinumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-17 nutartimi (t. 3, b. l. 56-58) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė ieškovui AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą abonentui UAB „Agrovet“. Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis bei įvertinęs atsakovo argumentus ir juos pagrindžiančius bylos duomenis, sprendė, jog dėl nutraukto geriamojo vandens tiekimo UAB „Agrovet“ būtų ne tik sustabdyta ir sužlugdyta šios bendrovės ūkinė veikla, bet ir užkirstas kelias būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi: 1) neliktų finansinių išteklių, kuriais būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, jei teismas nustatytų UAB „Agrovet“ pareigą mokėti pinigines sumas AB „Klaipėdos vanduo“; 2) neliktų subjekto, kuriam pinigines prievoles turėtų įvykdyti AB „Klaipėdos vanduo“, jei teismas priimtų sprendimą, palankų atsakovui. Teismas sprendė, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu dėl UAB „Agrovet“ veiklos nutraukimo nelaukiant teisinio ginčo sprendimo pabaigos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas AB “Klaipėdos vanduo“ atskirajame skunde (t. 3, b. l. 64-65) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymu. Teismas nevertino, ar atsakovo deklaruojami grasinimai pagrįsti įrodymais, yra realūs, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo infrastruktūra naudojama, teikiant paslaugas ne tik pačiam atsakovui, bet ir kitiems abonentams, kad ieškovas teikia viešąsias paslaugas, kurias nutraukti neleidžia įstatymas. Kita vertus, ieškovas nesikreipė su prašymu užtikrinti galimai jam palankaus sprendimo dėl piniginių lėšų priteisimo įvykdymą, todėl skundžiamos nutarties motyvas, kad reikalinga užtikrinti išieškojimą ieškovo naudai, yra nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas. Nesant prašymo užtikrinti ieškinio sumos, kuri yra 10 kartų didesnė nei priešieškinio suma, nėra pagrindo ir nelogiška imtis priemonių užtikrinti išieškojimą pagal priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu nagrinėjamojoje byloje, skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir šį klausimą išspręsti kitaip nesudaro.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Agrovet“ įstatymo jam suteikta teise pateikti atsiliepimą į AB „Klaipėdos vandenys“ atskirąjį skundą nepasinaudojo, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėdamas naują pirmosios instancijos teisme nevertintą rašytinį įrodymą, jo prijungimą pagrindžiančių argumentų nesama. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovas bylą veda per advokatus, taigi galioja CPK 119 straipsnyje nustatytas reikalavimas visus su byla susijusius dokumentus tiesiogiai persiųsti kitų šalių advokatams, apie tai pažymint teismui skirtame egzemplioriuje. Teismui informacija apie minėtų dokumentų išsiuntimą ir kitiems proceso dalyviams nepateikta. Atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo teikiamą naują įrodymą (Tinklų išdėstymo schemą nuo 2014 m.) ir nepriima domėn atsakovo raštu išdėstytų paaiškinimų, juolab, kad byloje esančių įrodymų pakanka atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kas savo ruožtu reiškia siekį garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tokiomis priemonėmis taip pat siekiama ir esamos bylos nagrinėjimo metu padėties užfiksavimo (išsaugojimo) iki teismas galutinai išspręs tarp šalių kilusį ginčą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių.
Nagrinėjamoje byloje priešpriešinių reikalavimų pagrindu sprendžiami ginčai dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų AB „Klaipėdos vanduo“ teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas apimties ir jų pagrindu susidariusių įsiskolinimų dydžio. Todėl bet kurios iš šalių veiksmai ar sprendimai, bloginantys kitos šalies procesinę padėtį, t. y. pažeidžiantys šalies teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus lygiomis sąlygomis su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 17 str.), gali būti vertinami kaip grėsmė ne tik sąžiningo ir teisingo proceso užtikrinimui, bet ir tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Analizuojant bylos medžiagą, matyti, kad atsakovas UAB „Agrovet“ kreipėsi į teismą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas eliminuoti galimybę AB „Klaipėdos vandenys“ realizuoti savo ketinimą dėl susidariusių UAB „Agrovet“ įsiskolinimų nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą, kadangi šio ketinimo įgyvendinimas turėtų neadekvačius padarinius ne tik atsakovui, bet ir su jo veikla susijusiems ūkio subjektams, taip pat pažeistų didelio skaičiaus asmenų, įdarbintų šiai veiklai vykdyti, teises ir teisėtus interesus. Atsakovo teigimu, apelianto elgesys, nesant galutinio teismo sprendimo dėl ginčų, rodo galimą pastarojo piktnaudžiavimą monopolistine padėtimi geriamojo vandens tiekimo rinkoje, procesinių šalių rungimosi principų nepaisymą ir siekį sužlugdyti atsakovo veiklą, o tai, nelikus bendrovės, padarytų neįmanomą teismo sprendimo, priimtino nagrinėjamoje byloje, įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos dokumentuose užfiksuotą informaciją, pripažįsta, kad aplinkybė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ yra vienintelis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje (t. 1, b. l. 15-18),tokius atliktus apelianto veiksmus leistų vertinti kaip spaudimo priemonę atsakovui, siekiant užtikrinti savo interesus dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui, keltų grėsmę sąžiningo proceso, sudarančio prielaidas teisingo teismo sprendimo priėmimui ir tinkamam jo įvykdymui, užtikrinimui. Todėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimas AB „Klaipėdos vandenys“ nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą abonentui UAB „Agrovet“ – taikytos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios procesinės priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas. Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinami šalių reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo šalių pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka ir realaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas neketino nutraukti viešosios paslaugos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, neatitinka rašytiniais duomenimis pagrįstų faktinių bylos aplinkybių. Iš AB „Klaipėdos vandenys“ 2014-04-29 priminimo apie skolą turinio matyti, kad apeliantas, informuodamas atsakovą apie jo įsiskolinimų už suteiktas paslaugas apimtį, atsakovui aiškiai ir nedviprasmiškai praneša, kad neapmokėjus skolos (kurios didžiąją dalį sudaro teismine tvarka išieškomi įsiskolinimai), bendrovė bus priversta be papildomo įspėjimo nutraukti vandens tiekimą atsakovui (t. 3, b. l. 37). Teismų informacinės sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-688-112/2014, vandentiekio tinklų schema Kretingalės mst.) liudija, jog tiek apeliantui, tiek kitiems asmenims priklausantys vandentiekio tinklai sudaro galimybes tiekti vandenį kitiems abonentams ir apeinant UAB „Agrovet“ naudojamą infrastruktūrą. Tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-03-05 rašte Nr. 2012/9.01-785 (t. 3, b. l. 39) paties apelianto išdėstyti išaiškinimai patvirtina, kad remiantis Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 123 patvirtintų Viešųjų vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, taikytinų UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ tarpusavio santykiams nesant tarp šių šalių sudarytų rašytinių sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, nuostatomis, jis, kaip vandens tiekėjas, gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą atsakovui. Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad realios grėsmės egzistavimas nereiškia, jog apeliantas jau turi būti ėmęsis realių veiksmų arba kad tokių jis neišvengiamai imsis. Kita vertus, nelogiškai atrodo apelianto sprendimas ginčyti skundžiamą nutartį, nors, kaip teigiama atskirajame skunde, „įstatymas neleidžia nutraukti viešosios paslaugos teikimo“ ir jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas apelianto teisių suvaržymas, skunde nepateikiama.
Pažymėtina, kad pagal atsakovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas dėl apelianto veiksmų galinčių atsirasti neigiamų pasekmių mastas, galima spręsti, kad jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ir prevencinis, užkertant kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), ir tai irgi sietina su sprendimo tinkamu įvykdymu ir lemia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad, sprendžiant pagal bylos duomenis, atsakovas už neginčijamas paslaugas atsiskaito (šios skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės apeliantas neginčija).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.