Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014 pradėtoje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ patikslintą priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu, prašė: nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012 sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas; priteisti iš atsakovo UAB „Agrovet“ įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.; priteisti ieškovui iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą leisti ieškovui atsakovo teritorijoje (šulinyje Nr. 86), įrengti nuotekų apskaitos prietaisą bei netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovo teritorijoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Agrovet“ pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašo: priteisti atsakovui UAB „Agrovet“ iš ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.; priteisti atsakovui UAB „Agrovet“ iš ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo abonentų gautų piniginių lėšų už nuotekų surinkimą naudojantis Nuotekų tinklais 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu nuo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki šios civilinės bylos iškėlimo; priteisti atsakovui UAB „Agrovet“ iš ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ 6 procentų dydžio metines palūkanas – nuo priteisiamos 122 967,52 Lt (su PVM) sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, UAB „Agrovet“ ginčija atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. vasario 1 d. jai priskaičiuotą nuotekų kiekį, nuotekų užterštumo skaičiavimą, siekia įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ vadovautis jau esančio skaitiklio rodmenimis, taip pat prašo atliktus nuotekų mėginių tyrimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, nustatyti UAB „Agrovet“ maksimalų išleidžiamų nuotekų užterštumą, pakeisti 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 punktą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Agrovet“ pateikė prašymą įvertinti norminio administracinio akto dalies atitiktį įstatymui. Atsakovas bylą nagrinėjančio teismo prašė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su pareiškimu prašant patikrinti, ar: 1) Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 5; 9.1.1; 9.1.4; 9.2; 9.3; 9.5; 9.7; bei aprašo priedo 1–4 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas; 2) Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T11-591 „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ toje dalyje, kuria Viešųjų paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktu yra patvirtinamos (pratęsiamos nustojusios galioti ir nustatytu laiku iš naujo nesuderintos) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Klaipėdos rajono teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d., atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovo prašymo prašė netenkinti, tenkinus ‑ nesustabdyti visos bylos nagrinėjimo, o tik jos dalį.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti ar atsakovo prašyme įvardinti norminiai administraciniai aktai atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Minėta nutartimi civilinės bylos Nr. 2-541-460/2014 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas prašomais ištirti klausimais.

Ieškovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalimi, kuria išspręstas ieškovo prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo, pateikė atskirąjį skundą.

Skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį dėl dalinio sprendimo priėmimo ir priimti dalinį sprendimą dėl šių ginčų, nesusijusių su administracinių norminių aktų atitikimo įstatymo reikalavimams patikrinimu: 1) dėl skolos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas priteisimo; 2) dėl įpareigojimo atsakovui leisti ieškovui atsakovo šulinyje Nr. 86 (žymėjimas pagal Lietuvos koordinačių sistemos (LKS) planšeto Nr. 24/58-0255 duomenis) įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigoti atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovės teritorijoje; 3) nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis dėl bylos sustabdymo yra neskundžiama. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalykas nebuvo dalinio sprendimo priėmimas, be to, teismas minėta nutartimi nenustatė tikslingumo tęsti kurios nors bylos dalies nagrinėjimo, todėl nebuvo tikslinga atskirai aptarinėti ir dalinio sprendimo priėmimo instituto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti nagrinėti atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria išspręstas/neišspręstas ieškovo prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo.

Ieškovo teigimu, teikdamas teismui prašymą nestabdyti bylos nagrinėjimo atsakovo prašymu, ieškovas kartu prašė priimti dalinį sprendimą, dėl kurio vertinimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Iš 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties motyvų (rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip išsprendžiamas ieškovo prašymas) ieškovas sprendžia, kad teismas prašymo priimti dalinį sprendimą netenkino, dėl ko ieškovas ir teikė atskirąjį skundą.

Atsakovas UAB „Agrovet“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog CPK 165 straipsnis numato, kad nutartis dėl bylos sustabdymo, kai yra kreipiamasi į administracinį teismą nėra skundžiama atskiruoju skundu. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl, nesant įstatyme nustatytų pagrindų nutarties apskundimui, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria spręstas ieškovo prašymas dėl dalinio teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Ginčijama 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas šia nutartimi nenustatė tikslingumo tęsti kurios nors bylos dalies nagrinėjimo, todėl nebuvo tikslinga atskirai aptarinėti ir dalinio sprendimo priėmimo instituto, be to, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis dėl bylos sustabdymo yra neskundžiama.

Vadinasi, vertinant bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui visų pirma pavesta atsakyti į klausimus: ar pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pasisakė dėl ieškovo prašymo priimti dalinį sprendimą ir jei taip, ar teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkinamas prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo, gali būti apeliacijos objektu.

Apeliacinės instancijos teismui siekiant įvertinti skundo dėl 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties argumentus, visų pirma nustatoma, kokie klausimai buvo sprendžiami 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Susipažinus su 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi laikytina, jog juo iš esmės buvo vertinamas prašymo kreiptis į administracinį teismą pagrįstumas. Nustačius, kad toks poreikis egzistuoja, buvo pasisakyta ir dėl ieškovo prašymo – stabdyti ne visą, o tik dalį nagrinėjamos bylos. Teismas konstatavęs, jog ir ieškovo reikalavimai neatsiejamai susiję su prašomais administraciniu lygiu įvertinti norminiais administraciniais teisės aktais, nusprendė sustabdyti visos bylos nagrinėjimą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsisprendimu stabdyti visos civilinės bylos Nr. 2-541-460/2014 nagrinėjimą, įvertino ir atmetė ieškovo prašymą priimti byloje dalinį sprendimą dėl jo reiškiamų reikalavimų, dėl ko atskirojo skundo argumentai, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo prašymo, yra nepagrįsti.

Kadangi apeliantas sutinka ir pripažįsta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta stabdyti bylos nagrinėjimą negali būti apeliacijos objektu, toliau vertintina, ar teismo atsisakymas priimti byloje dalinį sprendimą, nors atskirai ir neaptartas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (pateikti įstatymo nustatyta tvarka parengtą procesinį dokumentą, ir pan.).

Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p.). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Todėl, jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas priimti dalinį sprendimą.

Dalinio teismo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 261 straipsnyje. Pagal CPK 261 straipsnio 1 dalį dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimu. Šis straipsnis leidžia teismui priimti dalinį sprendimą tik tokiu atveju, kai byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų reikalavimų, tačiau jų nepakanka nuspręsti dėl kitų ieškovo reikalavimų.

Kiekvienu atveju galimybę priimti dalinį sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos specifiką, įvertina bylą nagrinėjantis teismas. Iš išdėstyto akivaizdu, jog tik bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę, įvertinus pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus spręsti, ar byloje yra galimas dalinis sprendimas, kuris yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra pasiruošta ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėjimui, prašymo netenkino ir toks atsisakymas priimti dalinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, kadangi, kaip minėta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisės kištis į pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimą ir įtakoti jo priimamų sprendimų, taip pat ir įpareigoti priimti byloje sprendimą.

Atsižvelgęs į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, dėl ko pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.