- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2-373-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00645-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, "Klaipėdos vanduo" Agrovet Išvadą duodanti institucija Lietuvos metrologijos inspekcija Klaipėdos rajono vandenys Hidrona
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-279-460/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 2, b. l. 133-134) prašė: 1) nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 1 510 353,25 Lt įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01, 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigoti atsakovę leisti ieškovui atsakovo teritorijoje (šulinyje Nr. 86), įrengti nuotekų apskaitos prietaisą bei netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovo teritorijoje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Agrovet“ pateikė priešieškinį ir, jį patikslinusi (t. 2, b. l. 34-40), prašė: 1) priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės 122 967,52 Lt sumą už abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 2) priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės 6 proc., dydžio metines palūkanas nuo abonentų gautų piniginių lėšų už nuotekų surinkimą naudojantis nuotekų tinklais 2012-01-01 – 2013-11-01 laikotarpiu nuo ieškovės abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki šios civilinės bylos iškėlimo; 3) priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės 6 proc. dydžio metines palūkanas. Be to, UAB „Agrovet“ ginčijo ieškovės nuo 2012-02-01 priskaičiuotą nuotekų kiekį, nuotekų užterštumo skaičiavimą ir prašė įpareigoti ieškovę vadovautis jau esančio skaitiklio rodmenimis, taip pat prašė atliktus nuotekų mėginių tyrimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, nustatyti UAB „Agrovet“ maksimalų išleidžiamų nuotekų užterštumą, pakeisti 2008-12-01 sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 punktą.
Ieškovė 2015-10-02 pateikė prašymą (t. 9, b. l. 75-77, 132) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Agrovet“ priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, ir / ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 437 428 Eur (1 510 353,25 Lt) sumos. Nurodė, kad nors toks klausimas jau buvo teismų sprendžiamas, šiuo metu atsirado naujos faktinės aplinkybės būsimo teismo įvykdymui užtikrinti, juolab kad bylos nagrinėjimas yra sustabdytas. Atsakovės 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai bei 2015-04-20 nepriklausomo auditoriaus išvada rodo žymiai pablogėjusią jos finansinę būklę, sumažėjo jos turto masė, padidėjo įsipareigojimai. Todėl ji gali būti nepajėgi sumokėti skolą, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-04 nutartimi (t. 9, b. l. 152-154) ieškovės UAB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovei UAB „Agrovet“ priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, neviršijant 437 428 Eur (1 510 353,25 Lt) ieškinio reikalavimų sumos. Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir sutiko su atsakove, kad jos 2014 m. finansinė padėtis šioje byloje jau buvo įvertinta, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nepriklausomo auditoriaus išvada ir paaiškėjusi faktinė aplinkybė, susijusi su kredito grąžinimu AB SEB bankui, suponuoja tikslingumą iš naujo įvertinti atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė AB SEB bankui kreditus turėjo grąžinti iki 2014-12-15, tačiau to nepadarė, kredito sutartis su AB SEB banku nėra pratęsta ar kaip nors modifikuota. Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė patvirtino reikšmingą faktą, kad atsakovės pateikiamas 2014 m. finansinės ataskaitos rinkinys yra ne iki galo tikslus. Abejones AB SEB banko kredito grąžinimo kontekste pareiškė ir nepriklausomas auditorius, nurodydamas, jog negavo jokių AB SEB banko patvirtinimų, leidžiančių skolą bankui priskirti ilgalaikėms skoloms. Vertindamas AB SEB banko atsakymą teismas pripažino, jog iš tikrųjų įmonės 2014 m. balanse eilutėje Nr. 66 nurodyta 25 105 260 Lt kredito suma turi būti apskaityta ne eilutėje ilgalaikiai įsipareigojimai, o apskaityta eilutėje Nr. 76 „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“. Tokiu pradelstos įmonės skolos 2014-12-31 sudarė 10 044 533,13 Eur (34 681 7645 Lt), t. y. pradelstos skolos sudarė 54 proc. viso turimo turto 18 569 858,67 Eur (64 118 008 Lt), be to, ir 2013 m, ir 2014 m. bendrovė dirbo nuostolingai, 2014 m, įmonė patyrė 397 770,22 Eur (1 373 421 Lt) nuostolių. Teismas pažymėjo, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste atsakovė duomenų, patvirtinančių gerą jos finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, nepateikė. Tokiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio suma (437 428 Eur) yra atsakovei nedidelė, lyginant ją su atsakovės turimų įsipareigojimų dydžiu (10 044 533,13 Eur). Teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko vadovaujantis ekonomiškumo principu ir taikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, areštuodamas atsakovei UAB „Agrovet“ priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Agrovet“ atskirajame skunde (t. 9, b. l. 173-179) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-04 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Vienintelė nauja aplinkybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ta, kad derybose su AB SEB bankas nepasiekus susitarimo, bankas ateityje turi galimybę imtis priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau jau beveik metus bankas nesiėmė prievartinių 7 270 985,87 Eur skolos išieškojimo veiksmų, o UAB „Agrovet“ ir toliau periodiškai moka kredito palūkanas bankui. Kreditavimo santykiai tarp šalių nėra nutrūkę ar pasibaigę, bankas vykdo derybas ir nėra pradėjęs skolos išieškojimo. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pradelstos įmonės skolos 2014-12-31 sudarė 10 044 533,13 Eur ir sudarė 54 proc. viso turimo turto. Teismas neteisingai interpretavo trumpalaikių įsipareigojimų ir pradelstų skolų sąvokas. Teismas neturėjo duomenų apie įmonės turimą pradelstų įsipareigojimų sumą ir nereikalavo šalių pateikti papildomų duomenų apie įmonės pradelstas skolas. Išvada apie tariamus įmonės nemokumo požymius realiai neatitinka tikrovės. Net jeigu visą kredito sumą, dėl kurios grąžinimo terminų šiuo metu vyksta derybos su banku, teismas traktuotų kaip pradelstą skolą, ji tesudarytų 39 proc. viso turimo 18 569 859 Eur vertės turto. Bendra įsipareigojimų suma yra didesnė kaip pusė įmonės balanse esančio turto. Tuo tarpu ieškovės reikalavimų suma (437 428 Eur) yra keliolika - 19,5 - kartų mažesnė, nei atsakovei priklausanti turto dalis, kuri liktų iš ūkio subjekto turto atėmus jos įsipareigojimus. Nutartis prieštarauja šioje byloje priimtoms Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-25 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartims, kuriose detaliai jau buvo išanalizuota atsakovės 2014 metų turtinė padėtis ir finansinės galimybės bei konstatuotos aplinkybės dėl prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, jog 2014 metais nuosavo kapitalo ir pardavimo pajamų nežymus sumažėjimas nepagrindžia ryškaus atsakovės turtinės padėties pablogėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nėra prielaidų abejoti atsakovės galimybėmis įvykdyti ieškovei galimai palankų sprendimą, o ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nėra reikšminga.Nepaisant nepalankios politinės ir ekonominės situacijos kaimyninėse muitų sąjungos šalyse, atsakovė sėkmingai persiorientavo į naujas rinkas, jos veikla pastovi, o darbuotojų skaičius stabilus. 2014 m. atsakovės ilgalaikis turtas padidėjo 1 942 463 Eur. UAB „Agrovet“ 2015 metais prognozuoja padidinti apyvartą 20 proc. ir metus baigti pelningai, UAB „Agrovet“ neįkeisto turto balansinė vertė yra 1 088 653 Eur, įmonė įsiskolinimų nei valstybės, nei Sodros biudžetams neturi, atsakovei UAB „Agrovet“, išskyrus bylas su ieškove, teismuose piniginių reikalavimų nėra pareikšta ir nėra pritaikyta jokių areštų ar laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Ieškovės keliami turtiniai reikalavimai atsakovės veiklai nedaro esminio poveikio.Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje abi šalys viena kitai turi turtinių pretenzijų, todėl, atsižvelgiant į abiejų šalių įsipareigojimų dydį, ateityje galimas priešpriešinių piniginių sumų tarpusavio įskaitymas (CPK 687 str.). Ši aplinkybė taip pat minimizuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, nebuvimas taip pat eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ne šiaip standartinę kainą už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, bet reikalauja dešimteriopai didesnės kainos. Ieškovės reikalavimo suma yra dirbtinai padidinta. Taigi egzistuoja ir kitas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui – ieškovė bent tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų.Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patiria procesinį ir ekonominį spaudimą, kenkiama atsakovės, kaip patikimos verslo partnerės, reputacijai, skatinamas verslo partnerių atsargumas bendradarbiaujant su atsakove, dėl ko prastėja bendradarbiavimo sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei neigiamai veikia kredito įstaigų ir tarptautinių kredito draudimo kompanijų (pavyzdžiui, Coface, Euler Hermes, Atradius ir kt.) požiūrį, kurios atlieka esminį vaidmenį, nustatant mokėjimo atidėjimo tarptautinėje rinkoje terminus už įsigyjamas žaliavas. Todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertintinas kaip nesąžiningas procesinis spaudimas. Neįkeisto turto areštas sukuria kliūtis laisvai disponuoti turtu, sukuriant turtines teises ir pareigas. Bet kokie turtiniai suvaržymai mažina juridinio asmens galimybes sėkmingai plėtoti veiklą ir siekti pelno. Kai mažinamas juridinio asmens veiklos mastas, dėl to nukenčia ir tretieji asmenys - juridinio asmens darbuotojai, kontrahentai. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti žalą tiek juridiniam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime (t. 10, b. l. 3-4) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-04 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Pati atsakovė patvirtino, jog jau beveik metus nemoka didelio įsiskolinimo bankui, t. y. visiškai nepadengia skolos, tik periodiškai moka palūkanas. Šie paaiškinimai patvirtina ieškovei pavojingus faktus apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, kuri atsispindi finansinės atskaitomybės dokumentuose ir nepriklausomo auditoriaus išvadoje.Ieškovei prašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu prašymo nepatenkino, suteikdamas atsakovei galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Be to, teismas 2015-10-15 atidėjo procesinio sprendimo priėmimą, o 2015-10-22 nutartimi atnaujino prašymo nagrinėjimą ir pareikalavo iš atsakovės papildomų įrodymų. Tik išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, teismas 2015-11-04 nutartimi išsprendė prašymą. Taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti visus būtinus įrodymus. Pagrindinis atsakovės dideles vertės turtas beveik visas yra įkeistas, o viso jos neįkeisto turto balansinė vertė tik dvigubai viršija pateikto ieškinio sumą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos trukmę, prašymą priteisti procesines palūkanas už keleto metų bylinėjimosi laikotarpį, sprendimo vykdymo procesas gali būti apsunkintas, jeigu jis nebus tinkamai užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dalis atsakovės atskirojo skundo argumentų nėra susiję su nagrinėjamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu. Būtinybė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemonės buvo įrodyta ir pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat prašė areštuoti atsakovės piniginės lėšas ir / ar turtines teisės. Tačiau teismas šios prašymo dalies nepatenkino, pagrįsdamas savo sprendimą ekonomiškumo principu. Taigi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės, kurios minimaliai suvaržo atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, neviršijant 437 428 Eur reikalavimų sumos, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl pakartotinio apeliantės turtinės padėties vertinimo bylos
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prieštarauja ankstesnėms šioje byloje priimtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriose jau buvo įvertinta apeliantės turtinė padėtis ir finansinės galimybės bei pasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų šioje byloje.
Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar atsisakymo jas taikyti) neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl pasikeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui svarbioms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti peržiūrėtas, įvertinant naujai atsiradusias ir galinčias būti reikšmingomis aplinkybes. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1680/2014). Taigi ieškovė, kurios prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje ne kartą buvo atmesti, neprarado teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jeigu, jos vertinimu, atsirado papildomų aplinkybių, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Kaip matyti, apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas taikė pagal 2015-10-02 ieškovės pateiktą naują prašymą, įvertinęs jame išdėstytu argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gavęs apeliantės atsiliepimą, taip pat pareikalavęs pateikti naujus įrodymus, būtinus šiam klausimui išnagrinėti (t. 9, b. l. 100-107, 139-140). Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo peržiūrėtas atsiradus naujų šio klausimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui nebuvo įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos – pagrįsto ieškovės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentai nesutinka, pripažindamas juos teisiškai nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio / priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio / priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio / priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teikiamų viešųjų paslaugų pirkimo–pardavimo, dėl ko ieškovė siekia įpareigoti apeliantę sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, o taip pat reikalauja įsiskolinimo už paslaugų teikimą priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su ieškiniu, byloje pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad ieškovė, neatlygintinai naudodamasi nuotekų tinklais, nepagrįstai sutaupė nuotekų tinklų eksploatavimo išlaidų, nepagrįstai praturtėjo, todėl iš ieškovės, kaip iš viešų paslaugų tiekėjos, apeliantei priteistina be teisinio pagrindo gauta pajamų dalis. Nors apeliantė ir teigia, kad ieškovė nepagrįstai iš jos reikalauja priteisti dešimteriopai didesnę nei standartinė kainą už suteiktas geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugas ir todėl ieškinio suma yra nepagrįstai padidinta, ji neatitinka teisės aktuose įvirtintų būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principų, tokie apeliantės keliami klausimai bus sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne analizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien reikalavimas priteisti didesnę sumą, nei su sutinka antroji ginčo šalis, nereiškia visiško tokio reikalavimo (ieškinio) nepagrįstumo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 str.). Vadinasi, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šiuo aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį reglamentuoja CPK 144 straipsnis, turi būti nustatoma ir grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti apeliantei UAB „Agrovet“ priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, ir / ar turtines teises, neviršijant 437 428 Eur (1 510 353,25 Lt) sumos, ieškovė įrodinėjo pasunkėjusią apeliantės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės kreditą bankui (25 105 260 Lt) ir laikydamas jį pradelstu įsiskolinimu, į jos turimo turto dydį (18 569 858,67 Eur / 64 118 008 Lt) bei 2014 m. patirtus nuostolius (397 770,22 Eur / 1 373 421 Lt), ieškinio sumą (437 428 Eur) pripažino keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui aplinkybe. Tačiau motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantei gali būti laikoma didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškinyje nurodyto reikalavimo dydis iš esmės priklauso tik nuo ieškovės valios, ir todėl sprendžiant, kad didelės vertės reikalavimo nurodymas jau sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų suabsoliutinti ieškovės interesai. Be to, savaime didelės vertės pareikštas reikalavimas negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, kiekio ar vertės. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje jau buvo pasisakyta šiuo aspektu, t. y. kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.).Vadinasi, tokia priemonė galėtų būti taikoma tuo atveju, jei būtų kokių nors duomenų, jog apeliantė turimą turtą ketintų perleisti, slėpti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, siekdama sumažinti turto masę, kad iš jos nebūtų galima ateityje išieškoti pagal ieškovei palankų teismo sprendimą. Tačiau ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo apeliantės nesąžiningumo bei nepateikė bet tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, patvirtinančių galimą apeliantės nesąžiningumą, taip pat nenustatinėjo ir nenustatė (CPK 178 str.), o vien ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo mastas, kaip buvo nurodyta pirmiau, apeliantės nesąžiningumo nepreziumuoja.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju taikė nenustatęs visų privalomųjų sąlygų, lemiančių grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Jų nesant, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
Dėl proporcingumo principo
Nagrinėjamoje byloje turtiniu ieškinio reikalavimu ieškovė siekia įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01, priteisimo. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šalių ginčas pirmosios instancijos teisme inicijuotas dar 2012 m., o šiuo metu bylos nagrinėjimas yra sustabdytas dėl pirmosios instancijos teismo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminio administracinio akto dalys atitiktina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reguliavimą (CPK 163 str. 8 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir priepriešinių reikalavimų pateikimą, byloje susiklosčiusią procesinę situaciją bei pirmiau aptartą teismų praktiką, sutinka su apeliantės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų neproporcingai pažeisti apeliantės teises ir neužtikrintų bylos šalių interesų pusiausvyros. Šalių ginčas ir bylinėjimasis tęsiasi jau gana ilgą laiką, taigi taikyti ir išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos apeliantės, kaip verslininkės, reputacijai, kenkti jos verslui, kas, atitinkamai, menkintų ir jos galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitytinai ir su pačia ieškove. Taigi akivaizdu, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas, todėl, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos.
Šia motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (juridinio asmens kodas 140089260) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ (juridinio asmens kodas 163185392) taikymo atmesti.
Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.