Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, įpareigojimo leisti įrengti mėginių semtuvą bei garantuoti jo apsaugą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė ieškinį, kuriame prašo: 1) nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 510 353,25 Lt skolos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 4) įpareigoti UAB „Agrovet“ leisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigoti atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai; 5) įpareigoti UAB „Agrovet“ sudaryti sąlygas jai bet kuriuo metu neterminuotai, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie UAB „Agrovet“ teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą, atlikti kitus ieškovės su šiuo reikalavimu siejamus veiksmus; 6) atsakovei nevykdant 5 punkte nurodytų reikalavimų, nustatyti jai 86,89 Eur (300 Lt) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei leisti ieškovei priverstinai patekti į UAB „Agrovet“ teritoriją ir įrengti mėginių semtuvą.

Atsakovė UAB „Agrovet“ pateikė priešieškinį ir jį patikslinusi prašo: 1) pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) UAB „Agrovet“ į nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekio prilyginimą UAB „Agrovet“ sunaudoto geriamojo vandens kiekiui neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ vadovautis esančio skaitiklio rodmenimis, o esam gedimui, kiekį nustatyti analogiškai pagal 2008-12-01 Sutarties Nr. 2008/12-01 15 p.; 2) pripažinti UAB „Agrovet“ 2012 m. vasario mėn. - 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) laikotarpiu deklaruotą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekį - 43915 m³ atitinkančiu faktiniam UAB „Agrovet“ perduotų AB „Klaipėdos vanduo“ valyti nuotekų kiekiui; 3) pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2013-02-04; 2013-03-14; 2013-04-30 ir 2013-06-25 UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais; 4) pripažinti, kad UAB „Agrovet“ 2013-02-27 viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“ deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų: bendras fosforas - 20 mg/l; bendras azotas - 100 mg/l; detergentai - 2,0 mg/l; 5) pakeisti 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 p. numatant, kad: maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas: BDS7-1000 mg/l, SM - 1000mg/1, naftos produktai 1 mg/l, riebalai - 50 mg/l, bendras fosforas - 20 mg/l, bendras azotas 100 mg/l, detergentai - 2,0 mg mg/l“; 6) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas UAB „Agrovet“, nuo AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo UAB „Agrovet“ pradžios vadovautis 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01, sudarytos tarp UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, sąlygomis; 7) priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 35 613,86 Eur (122 967,52 Lt) (su PVM) sumą už AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01; 8) priteisti 6 proc. dydžio palūkanas už abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki bylos iškėlimo; 9) priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartimi atsakovės UAB „Agrovet“ reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą abonentei UAB „Agrovet“. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1432/2014 ši Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartis palikti nepakeista (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos apygardos teismui 2016-11-29 pateikė prašymą dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Agrovet“ per 14 kalendorinių dienų pateikti ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažiau nei 4 26 083,74 Eur sumai, sumokant nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, arba pateikti šiai sumai banko garantiją; 2) atsakovei UAB „Agrovet“ nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų piniginių lėšų arba nepateikus banko garantijos, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodyta, kad atsakovė UAB „Agrovet“ piktnaudžiauja Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jos skola ieškovei tik didėja, taigi didėja ir ieškovės nuostoliai. Ieškovės paslaugų teikimas susijęs su viešuoju interesu, todėl ieškovė gali būti priversta kelti paslaugų kainas kitiems vartotojams.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-14 nutartimi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino. Teismas pripažino, kad šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste ieškovės pateiktas prašymas neatitinka nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės paskirties ir tikslo, juolab kad ieškovė atitinkamus finansinius reikalavimus yra pareiškusi atsakovės restruktūrizavimo byloje ir jie galimai bus tenkinami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nustatyta tvarka. Nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nenustatė pagrindo vertinimui, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų išieškojimas galėtų pasunkėtų arba taptų negalimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-14 nutartį panaikinti, patenkinti ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę UAB „Agrovet“ pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba banko garantiją ne mažesnei nei 426 083,74 Eur sumai, priešingu atveju teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, įteisino ieškovės paslaugų gavimą už jas nesumokant. Iškėlus atsakovei UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, susidarė nauja 10 974,84 Eur atsakovės skola, kuri tik auga. Be to, atsakovė pradėjo mokėti už paslaugas tik tada, kai ieškovė pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovės nuostolių užtikrinimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje situacijoje yra būtinas, nes nuostoliai jau yra atsiradę. Teismas, netenkinęs prašymo dėl nuostolių užtikrinimo, tik padidino tarp šalių esančią nelygybę, kai vienos šalies interesai užtikrinami kitos šalies sąskaita. Teismas iš esmės nemotyvavo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakė užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir priėmė tokį sprendimą situacijoje, kai: 1) nuostoliai jau atsirado; 2) jie yra dideli; 3) jie sparčiai ir nuolat auga; 4) skolininkė turi akivaizdžių ir rimtų finansinių problemų; 5) skolininkės finansinės problemos artimiausiais metais bus neišvengiamos.

Atsakovė UAB „Agrovet“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais: Skundo argumentai kad atsakovės skola tik auga, nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė vykdo atsiskaitymus už ieškovės teikiamas paslaugas, o ieškovės nurodyta atsakovės skola už laikotarpį iki 2016-10-31 (197 370,82 Eur ir palūkanos) neatitinka tikrovės – atsakovė yra pateikusi duomenis apie tai, kad už paslaugas, ieškovės suteiktas 2016 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, yra atsiskaityta. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad atsakovės skola kas mėnesį padidėja nuo 6 000 Eur iki 12 000 Eur, nes atsakovė moka už suteiktas paslaugas. Taigi ieškovė nuostolių nepatiria ir jų nebūtina užtikrinti. Atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, bet dar nėra patvirtintas restruktūrizavimo planas. Todėl UAB „Agrovet“ neturi teisės vykdyti piniginių prievolių, atsiradusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, priėmimo dienos, negali disponuoti įmonės turtu – piniginėmis lėšomis, reikalingoms įmonės veiklai tęsti (ĮRĮ 8 str. 1 p.). Patenkinus ieškovės prašymą, tokios teismo nutarties atsakovė net negalėtų įvykdyti, nes jos veiksmai būtų neteisėti ir prieštarautų ĮRĮ nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo prielaidų

CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015). Taigi CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).

Dėl atsakovei iškeltos restruktūrizavimo bylos reikšmės

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų apeliantės reikalavimų užtikrinti jos nuostolius 2016-11-29 prašyme nurodytu būdu bei forma (t. y. įpareigoti atsakovę sumokėti 426 083,74 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją) patenkinimui, aktualia pripažinęs ir tokią aplinkybę, kad atsakovė tapo restruktūrizuojama įmone, o apeliantė atitinkamus finansinius reikalavimus yra pateikusi tvirtinti restruktūrizavimo byloje. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. B2-1200-459/2016; CPK 179 str. 3 d.) atsakovei UAB „Agrovet“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat nustatytas terminas restruktūrizavimo planui parengti (šiuo metu jis yra pratęstas iki 2017-03-22) bei nurodyta, kad UAB „Agrovet“ turi teisę naudoti per mėnesį didžiausią 3 325 000 Eur sumą einamosioms įmokoms mokėti, o jos valdymo organai veiklą ir mokėjimus turi derinti su teismo paskirtu administratoriumi. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojama, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos: 1) draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais; 2) sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus; 3) sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka; 4) restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas.Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimų jos nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, nepagrįstai atsižvelgė į restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktą ir šioje byloje apeliantės pareikštus finansinius reikalavimus (t. y. reikalavimus, kurie nagrinėjamoje byloje įvardijami kaip atsiradę ir didėjantys jos nuostoliai, negaunant atsiskaitymo už paslaugas, kurių teikimo ji negali nutraukti dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių), nes šie klausimai nėra susiję. Ir nors pats faktas, kaip įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, savaime nekliudo spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo tos įmonės atžvilgiu poreikio, tokie atskirojo skundo argumentai, kad ši aplinkybė yra visiškai nesvarbi, taip pat nėra teisingi. Priešingai, vertinant tokio pobūdžio prašymo pagrįstumo klausimą į restruktūrizavimo bylos iškėlimo aplinkybę reikalinga atsižvelgti. Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir taip išvengti bankroto, tam gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas ĮRĮ 2 str. 3 d. nurodytas priemones. Šiuo aspektu, viena vertus, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad, tenkinant tokį apeliantės prašymą ir įpareigojant patiriančią finansinių sunkumų įmonę (atsakovę) iš karto sumokėti 426 083,74 Eur sumą, jos veiklos tęstinumas taptų abejotinas. Pažymėtina, kad tokia situacija, kaip skolininko įmonės nemokumas (jos bankrotas), neatitiktų ir pačios apeliantės bei kitų atsakovės kreditorių interesų, kadangi galimybė atgauti iš bankrutavusio subjekto visas skolas taptų itin menka. Kita vertus, labiau tikėtina, kad tokios sumos apskritai nebūtų galima iš karto sumokėti, restruktūrizavimo byloje apribojus įmonės veiklą, iki procesinio sprendimo iškelti ar neiškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo momento taikant jos turtui areštą, o po tokio bylos iškėlimo – 2016-08-05 teismo nutartimi panaikinus bet kurio teismo, kitų įstaigų ar institucijų, taip pat ir antstolių, UAB „Agrovet“ priklausančiam turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms taikytus areštus ir visus apribojimus, kad mokėjimai būtų vykdomi ĮRĮ nustatyta tvarka bei sąlygomis. Taip pat labiau tikėtina, kad dėl susiklosčiusios finansinės padėties bei iškeltos restruktūrtizavimo bylos atsakovė negautų ir banko garantijos tokiai apeliantės reikalaujamai sumai užtikrinti.Tokia situacija, kai dėl prasidėjusio restruktūrizavimo proceso ir dar nepatvirtinto jo plano objektyviai negalima įvykdyti apeliantės reikalavimų, teikia prielaidų sutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atliktu vertinimu dėl kitokių, nei dekalruojama prašyme, apeliantės ketinimų ir tikslų. Iš esmės apeliantė siekia apeiti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartyje nustatytus jai draudimus, su kurių nustatymo pagrįstumu sutiko ir tos nutarties teisėtumą įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas (2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2014), ribojančius geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų atsakovei UAB „Agrovet“ nutraukimą. Pažymėtina, kad pirmiau apeliantei nustatytus prevencinius draudimus imtis atitinkamų veiksmų prieš atsakovę sąlygojo judviejų nesutarimai ir kilę teisminiai ginčai dėl paslaugų teikimo tvarkos ir jų apmokėjimo, siekis eliminuoti prielaidas sužlugdyti įmonės veiklą, esant aiškiai įvardintiems apeliantės ketinimams be įspėjimo nutraukti paslaugų teikimą, bei siekis užtikrinti kuo sąžiningesnį bylinėjimąsi dėl priešpriešinių prievolių vykdymo ir jų įforminimo sutartimis, pašalinant tokias galimas spaudimo priemones, kaip vandens tiekimo nutraukimas. Negalėjimas pateikti banko garantijos ar suteiktų / teikiamų paslaugų, apeliantės vadinamų nuostoliais, būsimo apmokėjimo sumos, de facto (faktiškai) suponuotų ir CPK 146 straipnsio 1 dalyje nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo nutraukti vandens tiekimą – panaikinimą per tris darbo dienas, kas, atitinkamai, galėtų lemti lygiai tokių pačių padarinių, kurie jau buvo šioje nutartyje aptarti kaip labai tikėtini (atsakovės nemokumas) atsiradimą, nors būtent to ir siekiama išvengti tiek taikytais apeliantei laikinaisiais draudimais, tiek ir atsakovės vadovo 2016-05-06 inicijuotu restruktūrizavimo procesu, kurio tikslas – nenutraukiant įmonės veiklos, bet ją prižiūrint restruktūrizavimo administratoriui, atkurti įmonės mokumą ir taip išvengti bankroto. Vadinasi, nuostolių kompensavimas, jeigu jų atsirastų būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (t. y. dėl draudimo nutraukti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą) ir būtų nustatytos kitos atsakovės atsakomybės už šiuos nuostolius sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių), labiau tikėtinas nenutraukus atsakovės įmonės veiklos, nei ją nutraukus dėl nemokumo. Nagrinėjamu aspektu aktualu ir tai, kad net ir atmetus ieškinio / priešieškinio reikalavimus byloje, kurių užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų buvęs taikymas savaime dar nereiškia žalos tam asmeniui padarymo, kaip tą savo procesiniuose dokumentuose interpretuoja apeliantė. Ar būtent dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantės prašymu siekiama su laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutų taikymu nederančių tikslų, iš esmės yra teisinga. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei ji patiria nuostolius (negauna pajamų), nes atsakovė už paslaugas neatsiskaito ir neatsiskaitys. Tokie skundo argumentai taip pat stokoja pagrįstumo. Atsakovė su atsiliepimu į prašymą taikyti nuostolių užtikrinimo priemonės pateikė mokėjimo dokumentus, liudijančius jos mokėjimus, tokių įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina su visais byloje esančiais įrodymams (CPK 314 str.), pateikta ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Dar daugiau, su savo prašymu pati apeliantė yra į bylą pateikusi informacinę pažymą, kurioje išvardinta, kada ir kokio dydžio mokėjimai buvo atlikti, ir kiek yra, jos paskaičiavimais, nesumokėta. Faktas, kad atsakovė atlieka mokėjimus, neginčijamas ir atskirajame skunde, teigiant apie buvusią 197 370,82 Eur (o ne prašomos užtikrinimo 426 083,74 Eur sumos) dydžio skolą ir naujai, po restruktūrizavimo bylos susidariusią 10 974,84 Eur skolą. Tai akivaizdžiai paneigia atskirojo skundo pozicija, susijusią su rizikos buvimu, kad už paslaugas bus neatsiskaityta, jeigu nuostolių atlyginimas nebus pritaikytas, juo labiau kad teisme, kaip nurodyta pirmiau, tebesprendžiami šalių ginčai, įskaitytinai ir dėl atsakovės kasmėnesinio atsiskaitymo prievolės dydžio. Tokiu atveju konstatuoti, kad atsakovė visiškai nemoka už paslaugas apeliantei ir egzistuoja jos nuostolių neatlyginimo rizika, netaikant jų užtikrinimo instituto, nėra pagrindo. Nėra ir pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios apeliacinio teismo išvados nesuponuoja, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl nutarties motyvavimo

Kadangi apeliantė atskirajame skunde akcentuoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nemotyvavimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dar ir šiuo aspektu.Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1dalies 5punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Net ir tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla (ar atskiras procesinis klausimas) galėjo būti išspręsti neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2014).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė apeliantės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo kitaip, nei tikėjosi apeliantė, nepatvirtina fakto, kad procesinis sprendimas yra nemotyvuotas. Be to, teismas CPK 146 straipsnyje nustatytų sąlygų analizę de facto (iš tikrųjų) atliko ir padarė savo išvadas, nenustatęs poreikio nuostolių atlyginimo instituto taikymui, taigi pripažinti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirajame skunde apeliantė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant toje byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo vienos ar kitos šalies naudai, jeigu šis procesinis klausiamas išspręstas ne baigiamuoju byloje aktu. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, kurios yra patirtos už atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.