Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Pradinio ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 m. spalio 27 d. sprendimo „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje yra ir Kretingalė, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Apie viešųjų paslaugų teikėjo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pasikeitimą abonentai buvo informuoti spaudoje, o atsakovė – ir el. paštu. Ieškovė pateikė atsakovei ofertą dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet atsakovė rašytinės sutarties su ieškove nesudarė. Tačiau nors rašytinė sutartis tarp šalių ir nebuvo sudaryta, atsakovė savo veiksmais parodė, kad siekia tarp šalių sukurti tiekimo–vartojimo santykius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas), jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis laikoma sudaryta pagal 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Atsakovei priklausantys geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tinklai yra prijungti prie ieškovės valdomos ir veikloje naudojamos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dėl to atsakovei neišvengiamai tiekiamas geriamasis vanduo bei tvarkomos nuotekos. Atsakovė savo vandens ir nuotekų tinklų nuo ieškovės infrastruktūros neatjungia. Taigi, nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo–vartojimo santykiai. Už 2012 m. sausio–kovo mėn. už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: (duomenys neskelbtini) – 23 372,29 Lt sumai, (duomenys neskelbtini) – 34 451,88 Lt sumai, kreditinė sąskaita (duomenys neskelbtini) – 23 372,29 Lt sumai, Nr. (duomenys neskelbtini) – 22 725,89 Lt sumai, (duomenys neskelbtini) – 871,20 Lt sumai ir (duomenys neskelbtini) – 35 806,84 Lt sumai, iš viso – 93 855,81 Lt sumai. Kadangi 2012 m. sausio–kovo mėn. atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, susidarė 94 275,85 Lt įsiskolinimas, kurį sudaro 93 855,81 Lt skola už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ir 420,04 Lt palūkanos. Papildomai pažymi, jog vadovaujantis 2006 m. liepos 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nepasirašyta sutartis su atsakove, įtraukiant į apskaitą AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamas paslaugas, UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų kiekis apskaičiuotas vadovaujantis UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008 m. gruodžio 1 d. pasirašytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (duomenys neskelbtini) 1.7 punkte deklaruotomis nuotekų taršos elementų koncentracijomis. Už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. susidarė 551 975,65 Lt įsiskolinimas, kurį sudaro 547 585,99 Lt įsiskolinimas už paslaugas ir 4 389,66 Lt palūkanos. O 2013 m. lapkričio 1 d. įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas sudarė 1 510 353,25 Lt.

3. 2018 m. gruodžio 21 d. teisme buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 167 268,13 Eur už geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. 2019 m. sausio 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Agrovet“ prašo nutraukti bylos dalį ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl aiškiai nepagrįstų pradinių ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad ji nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, kuriuo ieškovė iš esmės keičia abu ieškinio elementus. Patikslintame ieškinyje ieškovė iš esmės visiškai (t. y. 99,94 proc.) atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl nepagrįstai priskaičiuotos padidėjusios taršos, reikalaudama priteisti tiktai 110,47 Eur (381,43 Lt), sumažindama pradiniu reikalavimu prašomą priteisti sumą net 170 849,82 Eur (589‘910,25 Lt), todėl bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

8. Atsakovė nurodo, jog ieškovė ieškinio reikalavimus dėl atsakovės nuotekų kiekio (nuo 141 626 kub. m iki 66 993 kub. m) sumažinimo motyvavo iš esmės vien tiktai teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nurodydama, kad ji perskaičiavo UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas ginčo laikotarpiu ne pagal patiektą geriamojo vandens kiekį, bet pagal Kretingalės nuotekų valyklos visų priimtų nuotekų, išminusavus visus kitus vartotojus, likutį. Priežasčių, kodėl ieškovė anksčiau negalėjo tokiu pat būdu apskaičiuoti nuotekų kiekio, ji nenurodė. Kretingalės nuotekų valyklos projektinis pajėgumas, pagal techninio projekto duomenis, yra 175 kub. m per parą, tad skaičiuojant vien atsakovės nuotekas, neatsižvelgus į kitų abonentų bei vartotojų nuotekas, susidaro situacija, kad ieškovė apmokestino atsakovę už nuotekų kiekį, kurio ieškovė objektyviai priimti ir išvalyti net neturėjo fizinių galimybių. Išdėstytos aplinkybės suponuoja, kad ieškovės ieškinio pradinių reikalavimų dalis nuo pat pradžių buvo aiškiai nepagrįsta, nes AB „Klaipėdos vanduo“ nesąžiningai siekė nepagrįstos ekonominės naudos, t. y. už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalavo priteisti daug daugiau, nei faktiškai išvalė ar techniškai galėjo išvalyti Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai, kas nulėmė didžiulės apimties ginčą, kuris trunka ilgiau nei penkmetį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija – priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui, nėra absoliuti ir nepaneigiama taisyklė. Atsakovės vertinimu, ši prezumpcija negali būti interpretuojama kaip baudinio pobūdžio sankcija, įpareigojanti abonentą besąlygiškai sumokėti netgi ir už aiškiai nuotekų tvarkytojo nesuteiktų ir objektyviai negalimų suteikti nuotekų tvarkymo paslaugų kiekį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė daro išvadą, kad ieškovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios žinojo, kad jos ieškinio reikalavimai, susiję su prašomu priteisti atlygiu už tariamai išvalytą nuotekų kiekį, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys sąžiningumui, teisingumui ir protingumui. Pažymi, kad atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidėjusios taršos, todėl į tai turi būti atsižvelgta, paskirstant bylinėjimosi išlaidas šalims.

9. Atsakovė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu nuotekų kiekiu. Nurodo, kad faktiškai į Kretingalės valymo įrenginius atsakovė išleido 51553 kub. m, tai yra 15440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, nei patikslintame ieškinyje nurodo AB „Klaipėdos vanduo“. AB „Klaipėdos vanduo“ net minimaliai neįvertino į nuotekų tinklus neišvengiamai patenkančio infiltracinio vandens kiekio, kas lemia skirtumą tarp ieškovės ir atsakovės nuotekų kiekių.

10. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje apskaičiuota nuotekų kaina. Ieškovė perskaičiavo skolos dydį vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m. birželio 26 d. Nr. T11-330 patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymą, neva atsižvelgdama į Komisijos pateiktas išvadas dėl kainodaros už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą taikymo, tačiau atsakovė įsitikinusi, kad už ginčo laikotarpiu UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas mokėtina suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendime (duomenys neskelbtini) „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“ nustatytų ir su Komisija suderintų kainų pagrindu. Tai reiškia, kad abonentų nuotekų, kurių tarša neviršija bazinės taršos, tvarkymui, pasikeitus viešojo vandens tiekimo ir nuotakynės išvystymo zonai, AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo taikyti 0,57 Eur už kub. m + PVM nuotekų tvarkymo kainą, o ne 1,017 Eur už kub. m + PVM kainą.

11. AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintame ieškinyje už nuotekų tvarkymą skaičiuoja kainą, kuri neva būtų taikoma, jei būtų buvęs deklaruotas azotas. Atsakovė mano, kad ieškovė, taikydama 1,017 Eur už kub. m + PVM kainą už nuotekų tvarkymą, be pagrindo remiasi prielaidomis, dėl kurių jau buvo pasisakyta įsiteisėjusioje 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo dalyje bei 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 51–53 dalyse (civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018), kuriose aiškiai konstatuojama, kad atsakovė nebuvo deklaravusi papildomų nuotekų taršos elementų koncentracijų.

12. Atsižvelgiant į tai, nuotekų su bazine tarša kaina turėtų būti apskaičiuota taip: 51533 kub. m × (0,57 Eur už kub. m) = 29 385,21 Eur + PVM (arba 35 556,10 Eur su PVM), todėl suma už nuotekų su bazine tarša tvarkymą mažintina nuo 66 972,79 Eur be PVM (81 037,08 Eur su PVM) iki 29 385,21 Eur be PVM (arba 35 556,10 Eur su PVM).

13. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 91,30 Eur (be PVM) arba 110,47 Eur (su PVM) suma už nuotekas su padidėjusia tarša. Nurodo, jog, pagal jų skaičiavimus, suma už nuotekas su faktine azoto padidėjusia tarša sudaro tiktai 67,98 Eur (be PVM), t. y. 82,26 Eur (su PVM), tačiau ieškovė nepatyrė visiškai jokių sąnaudų, susijusių su padidėjusia azoto tarša, kadangi nuotekų mėginiuose, kuriuos ištyrė žinybinė AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorija, buvo nustatytas vienintelio taršos elemento, t. y. bendrojo azoto, didesnis kiekis, kurio Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai nevalo. Todėl ieškovė neturi teises skaičiuoti padidėjusios taršos kainos dalies ir padidėjusios taršos dėl bendrojo azoto. Pažymi, kad pagal ieškovei išduotą 2016-01-13 Taršos integracijos ir prevencijos kontrolės leidimą į nuotekų priimtuvą (Danės upe) iš Kretingalės valymo įrenginių AB „Klaipėdos vanduo“ turi teisę išleisti į paviršinį vandens telkinį po valymo proceso nuotekas, kuriu vidutinė bendrojo azoto koncentracija yra netgi 491,6 ms/l, o bendrojo fosforo – 19,7 mg/1 (b. t. 8, b. l. 47), todėl ieškovė nuotekas su padidėjusia bendrojo azoto tarša gali, netgi jų nevalydama, išleisti į priimtuvą, net nepatirdama jokių didesnių sąnaudų, susijusių su azoto taršos elementų koncentracijos mažinimu.

14. Be to, ieškovei išduotame Taršos integracijos ir prevencijos kontrolės (toliau – TIPK) leidime į gamtinę aplinką po valymo proceso AB „Klaipėdos vanduo“ išleidžiamoms nuotekoms nustatomos tiktai dviejų teršalų: BDS7 ir riebalų, ribinės vertės. Nurodytą aplinkybę taip pat pagrindžia 2014 m. gegužės 30 d. pasitarimo protokole užfiksuotas AB „Klaipėdos vanduo“ atstovų pasisakymas, kad nuotekų valykla atsiskaito Aplinkos apsaugos departamentui tik pagal BDS ir riebalus, o sankcijos už bendrąjį azotą ir bendrąjį fosforą nėra taikomos, nes valo tik BDS ir riebalus. Bylos medžiagoje duomenų, kad UAB „Agrovet“ būtų viršijusi kitų teršalų, be bendrojo azoto, normas, nėra.

15. Atsakovės įsitikinimu, paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė, praėjus daugiau nei 5 bylinėjimosi metams (nors ieškovei suteikta teisė keisti ieškinio pagrindą ar dalyką iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo), atsisakė 62 proc. savo pradinio ieškinio turtinių reikalavimų, prisidengdama ieškinio patikslinimu.

16. 2019 m. sausio 22 d. AB „Klaipėdos vanduo“ byloje pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad patikslintu ieškiniu pakeitė pradinio ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio pagrindas, faktinės aplinkybės, kad atsakovė yra skolinga už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nėra pakeisti.

18. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagrįsta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 120 000,78 Eur, iš šios sumos turėtų būti išminusuota atsakovės sumokėta suma už teiktas paslaugas, o likusi reikalavimų dalis atmesta.

19. Nurodo, kad 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 51–53 dalyse (civilinėje byloje Nr. 2A-143-178/2018) konstatuota, kad atsakovė nebuvo deklaravusi papildomų nuotekų taršos elementų koncentracijų. Todėl atsakovei turi būti taikytina „nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina“, arba, kitaip tariant, 1 kub. m nuotekų valymo paslaugų kaina už bazinės taršos nuotekų išleidimą į veiklos vykdytojo eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą pagal 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendime Nr. T11-289 nustatytas kainas.

20. Atsakovė per ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d.) į ieškovės eksploatuojamą nuotekų valyklą deklaruoja išleidusi 51553 kub. m nuotekų kiekį. Ieškovės apmokestintas nuotekų kiekis mažintinas 15440 kub. m, nes ieškovė iš atsakovės priimtų nuotekų kiekį (66993 kub. m) apskaičiavo nepagrįstai, t. y. absoliučiai, net minimaliai neįvertindama į nuotekų sistemą neišvengiamai patenkančio infiltrato. Dėl šios priežasties iš neteisingai apskaičiuoto mėnesio nuotekų kiekio ieškovė 2 lentelėje klaidingai išskaičiuoja ir atsakovės išleistų nuotekų, užterštų bendruoju azotu, dienos vidurkį.

21. Ieškovė nepagrįstai apmokestino atsakovę už didesnę nei bazinė nuotekų taršą (taikė papildomą kainos dalį už BDS7 ir „skendinčių medžiagų“ taršos elementus), nors atsakovė nebuvo deklaravusi šių elementų padidėjusios taršos, o faktiniuose nuotekų mėginiuose ieškovė neaptiko didesnės nei leistinos bazinės taršos elementų koncentracijos.

22. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nepatyrė visiškai jokių sąnaudų, susijusių su padidėjusia azoto tarša, kadangi nuotekų mėginiuose, kuriuos ištyrė žinybinė AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorija, buvo nustatytas vienintelio taršos elemento, t. y. bendrojo azoto, kurio Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai nevalo, padidėjusia tarša. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė neturi teises skaičiuoti padidėjusios taršos kainos dalies ir padidėjusios taršos už bendrąjį azotą.

24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas O. M. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei teikė paslaugas, už tą laikotarpį atsakovė, išskyrus mokėjimus, atliktus 2013 m. spalio mėnesį, nėra nieko sumokėjusi ieškovei. Atsakovės atlikti mokėjimai į prašomą priteisti sumą nėra įtraukti. Pagal pradinį ieškinį buvo apskaičiuota už nuotekas pagal patiektą geriamąjį vandenį. Įsiteisėjus daliai Klaipėdos apygardos teismo sprendimo tapo aišku, kad pagal jų skaitiklius negalima skaičiuoti, tai yra vienintelis būdas apskaičiuoti pagal patiektą vandenį – kaip numato įstatymas. Tačiau ieškovė įvertinusi Valstybinės kainų komisijos išvadas atsisakė reikalavimo priteisti už papildomą taršą, sumažino savo ieškinio reikalavimus beveik iki to, ko prašė UAB „Agrovet“, bet jie toliau nesutinka mokėti. Ieškovės pozicija yra ta, kad už vienu metu tiektą geriamąjį vandenį ir išvalytas nuotekas negali būti skaičiuojama pagal du skirtingus norminius aktus. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad būtų atimta jų nurodoma suma, susijusi su infiltracija. Deklaruotą padidėjusią taršą ieškovė apskaičiavo pagal 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovės su „Klaipėdos rajono vandenimis“ sudarytos sutarties 1.7 punkte deklaruotą padidėjusią taršą. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl UAB „Agrovet“ vienašališko taršos deklaravimo, t. y. kad jis negalioja. Ieškovės vertinimu, standartinės sąlygos yra taikomos tada, kai anksčiau nėra buvusios jokios sutarties.

25. Ieškovo atstovė E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikslintame ieškinyje jie atsisakė baudų už padidėjusią taršą ir skaičiuoja tik už faktiškai rastą taršą. Kainas apskaičiuoja pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintas kainas.

26. Ieškovės atstovė J. S. paaiškino, jog pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą gamybinė įmonė privalo deklaruoti savo tikėtiną taršą. Kadangi atsakovė su ieškove nesudarinėjo sutarčių, jie apskaičiuodami nuotekų kainą paėmė UAB „Agrovet“ 2008 m. gruodžio 1 d. sutartyje, sudarytoje su UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, deklaruotą taršą, kuri galiojo, iki buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Papildomi mokesčiai buvo skaičiuojami tik nuo tos taršos, kuri viršijo deklaruotą taršą. Azoto atsakovė nebuvo deklaravusi. Kai 2013 metais buvo paimti mėginiai, juose buvo rastas nedeklaruotas azotas. Kainą už rastą azotą jie apskaičiavo taip, lyg atsakovė būtų jį deklaravusi. O pradiniame ieškinyje buvo apskaičiuotos baudos. Taip pat pažymėjo, jog gamybines įmones deklaruoti padidėjusią taršą įpareigoja ir Nuotekų tvarkymo reglamentas.

27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas advokatas R. G. su ieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, jog ieškovė dalies ieškinio atsisakė. Nurodė, jog sutinka ir neginčija geriamojo vandens kainos, tik iš jos turi būti minusuojama atsakovės sumokėta suma. Taip pat nurodė, jog atsakovė sutinka su 51553 kub. m nuotekų kiekiu, o ne su 66993 kub. m. Nurodo, jog „Klaipėdos vanduo“ neįvertino tų UAB „Agrovet“ duomenų, kurie nurodo, kur dar buvo naudojamas vanduo: gamybos procese, taip pat svarbu atsižvelgti į infiltrantą, kuriam priskiriama apie 15000 kub. m. Taip pat nesutinka su apskaičiuota nuotekų valymo kaina, t. y. 1,017 Eur už kub. m. Tokia kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad atsakovė išleidžia į aplinką labiau užterštas nuotekas, nors UAB „Agrovet“ nėra deklaravusi didesnės taršos parametrų. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, todėl turi būti skaičiuojama bazinė nuotekų valymo kaina. 2008 m. sutartyje nurodyti maksimalūs išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrai apskaičiuojant nuotekų valymo kainą negali būti taikomi, o nauja sutartis nėra sudaryta, todėl turi būti taikoma bazinė kaina. Nurodė, jog nuo 2008 m., kada buvo pasirašyta sutartis su AB „Klaipėdos rajono vandenys“, atsakovės veikla nepasikeitė, tačiau valinis veiksmas nebuvo priimtas AB „Klaipėdos vandenys“.

28. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ buvo pasirašyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Šios sutarties 1.7 punkte nurodyta, jog UAB „Agrovet“ maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas: BDS7 – 1000 mg/l, SM – 1000 mg/l, naftos produktai – 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l (b. t. 1, b. l. 80). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 m. spalio 27 d. sprendimo „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje yra ir Kretingalė, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovė pateikė atsakovei ofertą dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet atsakovė rašytinės sutarties su ieškove nesudarė. Tačiau nors rašytinė sutartis tarp šalių ir nebuvo sudaryta, atsakovė savo veiksmais parodė, kad siekia tarp šalių sukurti tiekimo–vartojimo santykius. Atsakovei priklausantys geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tinklai yra prijungti prie ieškovės valdomos ir veikloje naudojamos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dėl to atsakovei neišvengiamai tiekiamas geriamasis vanduo bei tvarkomos nuotekos. Atsakovė savo vandens ir nuotekų tinklų nuo ieškovės infrastruktūros neatjungia. Taigi, nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo–vartojimo santykiai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygas. Ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.

31. Atsakovė nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje apskaičiuotu nuotekų kiekiu ir kaina.

33. Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu UAB „Agrovet“ turi būti taikytina „nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina“ arba, kitaip tariant, 1 kub. m nuotekų valymo paslaugų kaina už bazinės taršos nuotekų išleidimą į veiklos vykdytojo eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą. Abonentų nuotekų, kurių tarša neviršija bazinės taršos, tvarkymui taikoma standartinė nustatyta nuotekų valymo paslaugų kaina 0,57 Eur už kub. m + PVM, kuri yra nustatyta 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendime Nr. T11-289, todėl suma už nuotekų su bazine tarša tvarkymą apskaičiuotina taip: 51 533 kub. m × 0,57 Eur už kub. m = 29 385,21 Eur + PVM (arba 35 556,10 Eur su PVM). Atsakovė nurodo, jog apskaičiuojant nuotekų kainą turi būti imama standartinė nuotekų valymo kaina, apskaičiuota nuo teisės aktais patvirtintų bazinių taršos elementų koncentracijų ir leidžiamų didžiausių leistinų koncentracijų, nes 2008 m. gruodžio 1 d. sutartis, jų vertinimu, negalioja ir Sutarties 1.7 punkte deklaruotas maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas negali būti vertinamas apskaičiuojant nuotekų kainą.

34. Nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ buvo pasirašyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Šios sutarties 1.7 punkte nurodyta, jog UAB „Agrovet“ maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas BDS7 – 1000 mg/l, SM – 1000 mg/l, naftos produktai – 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l (b. t. 1, b. l. 80). Klaipėdos rajono savivaldybės ir ieškovės Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartis (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 8 d.

39. Atsakovė nurodo, jog patiektų nuotekų valymo kaina turi būti apskaičiuota vadovaujantis 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. Tll-289 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“ nustatytų ir su Komisija suderintų kainų pagrindu. Tai reiškia, kad abonentų nuotekų, kurių tarša neviršija bazinės taršos, tvarkymui, pasikeitus viešojo vandens tiekimo ir nuotakynės išvystymo zonai, AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo taikyti 0,57 Eur už kub. m + PVM nuotekų tvarkymo kainą, kuri numatyta 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. Tll-289, o ne 1,017 Eur už kub. m plius PVM kainą, kurią ieškovė apskaičiavo pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendime 2008 m. birželio 26 d. Nr. T11-330 numatytas kainas.

40. Ieškovė nurodo, kad perskaičiavo skolos dydį vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m. birželio 26 d. Nr. T11-330 patvirtintomis kainomis už nuotekų tvarkymą, atsižvelgdama į Komisijos pateiktas išvadas dėl kainodaros už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą taikymo. Mano, kad atsakovei tiek už patiektą geriamąjį vandenį, tiek už nuotekų tvarkymo paslaugas turi būti skaičiuojama pagal to paties teisės akto, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, patvirtintas AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų kainas. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad už patiektą geriamąjį vandenį turi būti skaičiuojama pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. T11-330 patvirtintas kainas, o už nuotekas – pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289 patvirtintas kainas, nes vienu sprendimu nustatytos mažesnės geriamojo vandens tiekimo, o kitu – nuotekų tvarkymo kainos. Mano, kad šioje situacijoje turėtų būti taikomas tas Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas, pagal kurį abonentui (atsakovei) apskaičiuotos visų suteiktų paslaugų kainos yra palankesnės (ir už geriamąjį vandenį, ir už nuotekų tvarkymą).

41. Iš ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos lentelės su įsiskolinimo apskaičiavimu pagal kainas, nustatytas, taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 patvirtintas kainas, matyti, kad už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovės įsiskolinimas už geriamąjį vandenį sudarytų 70 157,26 Eur, už nuotekų tvarkymą – 66 972,79 Eur, už padidėjusią taršą – 91,30 Eur, abonentinis mokestis – 466,77 Eur, iš viso – 137 688,12 Eur (be PVM) arba 167 268,13 Eur (su PVM). Taikant 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289 patvirtintas kainas, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovės įsiskolinimas už geriamąjį vandenį sudarytų 93 873,64 Eur, už nuotekų tvarkymą – 57 212,04 Eur, už padidėjusią taršą – 98,19 Eur, abonentinis mokestis – 867,40 Eur, iš viso – 152 051,27 Eur (be PVM) arba 183 982,83 Eur (su PVM).

42. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-330 suderintos ir patvirtintos kainos galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo jomis vadovautis. Sutiktina su atsakovės nurodytu motyvu, jog sprendime buvo nurodytas kainų galiojimo terminas, tačiau nesutiktina, jog jomis nebuvo galima vadovautis iki tol, kol buvo patvirtintos naujos kainos.

43. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-66 „Dėl Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ 2 punkte nustatyta, jog „atsižvelgus į Klaipėdos savivaldybės patvirtintą infrastruktūros plėtros ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo atstatymo lėšų panaudojimo planą, kainos derinamos ir taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d.“ (b. t. 14, b. l. 164). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T11-330 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ 2 punkte nurodoma, jog, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių patvirtintą AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros plėtros ir ilgalaikio susidėvėjusio turto atkūrimo lėšų panaudojimo planą, kainos nustatomos ir taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d.

44. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-289 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“ 2 punkte nurodyta, jog pripažinti netekusiais galios nuo naujų kainų įsigaliojimo: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T11-330 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ (2.1 punktas); Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. T11-613 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2.2 punktas).

45. 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-289 priimtas vadovaujantis ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 (ginčo laikotarpiui aktuali 2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnio 9 dalimi. Šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalis numato, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vandens tiekėjai nustatytas geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas skelbia vietos spaudoje. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo jų paskelbimo ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmos dienos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-174 buvo pakeista 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir išdėstyta nauja redakcija, kurios 18 punkte numatyta, jog Komisija nustatytas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vandens tiekėjai nustatytas geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas skelbia vietos spaudoje. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo jų paskelbimo ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmos dienos. Taigi šie norminiai aktai aiškiai nurodo, kokia tvarka ir terminais įsigalioja naujų kainų taikymas.

47. Atsakovė nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, pasikeitus Metodikai, anksčiau suderintos kainos laikytinos neatitinkančiomis įstatymo reikalavimų, todėl negali būti laikomos teisingai nustatytomis (2012-03-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1353-12). Teismas pažymi, jog atsakovės nurodoma nutartis buvo priimta anksčiau nei ieškovo nurodyta nutartis, o teismas vadovaujasi naujesne teismų praktika.

50. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutarties 61 punkte nurodė, jog byloje nėra tirta, dėl kokių (ne)pateisinamų priežasčių tai ilgą laiką nebuvo daroma, kokią reikšmę ir kieno naudai galėjo turėti ilgalaikis naujos kainos nederinimas po Metodikos pasikeitimo, kokios įsiskolinimo sumos būtų buvusios, jei kainos būtų buvusios teiktos suderinti laiku.

55. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 (ginčo laikotarpiui aktuali 2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami tais atvejais, kai dėl gamybos ir (ar) vandens naudojimo ypatybių, nurodytų Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, iš esmės skiriasi suvartojamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Byloje nustatyta, jog UAB „Agrovet“ neturėjo nuotekų apskaitos prietaisų, taigi vadovaujantis įstatymo reikalavimais nuotekų kiekis turėtų būti prilygintas patiekto vandens kiekiui. Byloje ginčo dėl patiekto vandens kiekio nėra.

56. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog byloje pateikus pažymą apie visą nuotekų kiekį, išvalytą Kretingalės nuotekų valykloje per ginčo laikotarpį, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko perskaičiuoti atsakovės UAB „Agrovet“ patiektas nuotekas už ginčo laikotarpį ne pagal patiektą geriamojo vandens kiekį, bet pagal Kretingalės nuotekų valyklos visų priimtų nuotekų, išminusavus visus kitus vartotojus, likutį. Taigi atsakovės išvalytų nuotekų kiekis per ginčo laikotarpį sumažėja nuo 141626 kub. m iki 66993 kub. m. Su atsakovės nurodytais argumentais dėl infiltracinio vandens nesutinka.

57. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. 05-116 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ nurodoma, kad 2012 metais planuojamos (laukiamos) įmonės vandens netektys – 50,6 proc. Pažymėtina, jog šie duomenys kartu su kitais, nurodytais II skyriaus I dalyje, buvo įvertinti apskaičiuojant ir nustatant skyriaus siūlomas derinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas (b. t. 9, b. l. 33–55). Be to, atsakovė nurodydama, kad, jos vertinimu, į Kretingos valymo įrenginius išleido 15440 kub. m mažesnį nuotekų kiekį, nenurodo, kaip jį apskaičiavo, o tik deklaratyviai remiais institucijų pažymose nurodytais procentiniais apskaičiavimais, nuotraukomis ir aplinkybėmis, kurios tiesiogiai neįrodo, jog atsakovei turi būti skaičiuojamas 15440 kub. m mažesnis nuotekų kiekis (CPK 178 straipsnis).

58. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 91,30 Eur (110 Eur su PVM) suma už padidėjusią nedeklaruotą, bet faktiškai rastą taršą. Nuotekų mėginiuose (2013 m. vasario 4 d, 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. birželio 25 d.) nustatytas padidėjęs azoto kiekis, kuris viršija bazinę taršą, todėl pagal nustatytą faktinę padidėjusią taršą galėjo būti (jeigu nuotekų valykloje būtų valomas bendrasis azotas) skaičiuojamas papildomas kainos priedas už kiekvieną taršos žingsnį pagal 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T11-289. Pagal šiuos skaičiavimus, suma už nuotekas su faktine azoto padidėjusia tarša sudaro tiktai 67,98 Eur (be PVM), t. y. 82,26 Eur (su PVM). Tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nepatyrė visiškai jokių sąnaudų, susijusių su padidėjusia azoto tarša, kadangi nuotekų mėginiuose, kuriuos ištyrė žinybinė AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorija, buvo nustatyta vienintelio taršos elemento, t. y. bendrojo azoto, padidėjusi tarša, kurio Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai nevalo. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė neturi teises skaičiuoti padidėjusios taršos kainos dalies ir padidėjusios taršos už bendrąjį azotą. Atsakovė vertina, jog ieškovė nuotekas su padidėjusia bendrojo azoto tarša galėjo, netgi azoto visiškai nevalydama, išleisti į priimtuvą, nepatirdama jokių didesnių sąnaudų, susijusių su azoto taršos elementų koncentracijų mažinimu.

59. Iš byloje pateiktų nuotekų mėginio tyrimo rezultatų nustatyta, kad bendrojo azoto teršalų koncentracijos, ieškovės žinybinės laboratorijos duomenimis, buvo: 2013 m. vasario 4 d. mėginyje (N) 124 mg/1, 2013 m. kovo 14 d. mėginyje (N) 95 mg/1; 2013 m. balandžio 30 d. mėginyje (N) 57 mg/1; 2013 m. birželio 25 d. mėginyje (N) 64 mg/1 (b. t. 4, b. l. 128–130, 140, 166–200). Pažymėtina, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu bendrojo azoto koncentracijos duomenų neginčijo. Ieškovei išduotame 2016 m. sausio 13 d. TIPK nurodyta, kad į nuotekų priimtuvą (Danės upę) iš Kretingalės valymo įrenginių AB „Klaipėdos vanduo“ turi teisę išleisti į paviršinį vandens telkinį po valymo proceso nuotekas, kurių vidutinė bendrojo azoto koncentracija yra netgi 491,6 mg/1, o bendrojo fosforo 19,7 mg/1.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, jog turėjo būti skaičiuojamos azoto valymo sąnaudos pagal 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289 patvirtintas kainas arba iš viso neskaičiuojamos, atmestini ir ieškovės reikalavimo dalis dėl 91,30 Eur be PVM (110,47 Eur su PVM) už padidėjusią nedeklaruotiną, bet faktiškai rastą taršą tenkintinas.

62. Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovei yra sumokėjusi tam tikrą sumą už paslaugas, kurią prašo išminusuoti iš priteisiamos skolos. Posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas R. G. nurodė, jog prašo išminusuoti 9490,97 Eur. Atsakovės nurodomas aplinkybes, kad buvo atliktas 9 490,97 Eur mokėjimas, patvirtina byloje pateikti įrodymai apie 2012 m. lapkričio 29 d. 23 203,71 Lt mokėjimą ir apie 2013 m. gruodžio 9 d. 9 566,72 Lt mokėjimą (b. t. 15, b. l. 63, 64). Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ieškovė pripažįsta šį atsakovės mokėjimą ir jis yra įvertintas, tai matyti jų pateiktoje kartu su patikslintu ieškiniu įsiskolinimo apskaičiavimo pažymoje, kurioje grafoje „Mokėjimai“ yra nurodyta ši suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas iš prašomos priteisti sumos išminusuoti 9490,97 Eur netenkintinas.

63. Ieškovė taip pat prašė priteisti 286,66 Eur sumą už nuotekų laboratorinius tyrimus ir 9869,81 Eur palūkanų, atsakovė šių reikalavimo dalių neginčijo, todėl jos tenkinamos.

64. Atsakovė taip pat prašo nutraukti bylos dalį ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas dėl aiškiai nepagrįstų pradinių ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad ji nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, kuriuo ieškovė iš esmės keičia abu ieškinio elementus. Patikslintame ieškinyje ieškovė iš esmės visiškai (t. y. 99,94 proc.) atsisakė ieškinio reikalavimo dalies už nepagrįstai priskaičiuotą padidėjusią taršą, reikalaudama priteisti tiktai 110,47 Eur (381,43 Lt), sumažindama pradiniu reikalavimu prašomą priteisti sumą net 170 849,82 Eur (589 910,25 Lt), todėl bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

68. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo iš atsakovės yra prašoma priteisti 167 268,13 Eur skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 167 268,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. gegužės 3 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1105 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant pradinį ir patikslintus ieškinius ir 5 739 Eur išlaidos advokato pagalbai teisme apmokėti už ieškinį, ieškinio dalyko pakeitimą ir papildymą, atsiliepimą į priešieškinį, du atsiliepimus į patikslintą priešieškinį, rašytinius paaiškinimus, įvairius dokumentų ir įrodymų papildymus, atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, iki buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas. Ieškovė taip pat patyrė 1499 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 38 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išlaidas, taip pat 1400 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą.