Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Mindaugui Jaskelevičiui ir Renaldui Viščiniui, atsakovo atstovėms Raimondai Ragelytei ir Astai Žaibutei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Ruslanui Černiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė UAB „Litesko“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Druskininkų savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-70 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-67 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3-432 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012-2014 metų investicijų“ pakeitimo“ ir Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-68 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 03-173 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2010-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-265 „Dėl „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatytas šilumos kainų dedamąsias, įvertinant atliktų investicijų ir šilumos kainos įsigaliojimo įtaką šilumos kainų dedamosioms; 3) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl UAB „Litesko“ 2012 metų investicijų plano derinimo ir suderinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T1-159 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012 metų investicijų plano derinimo“ suderintas investicijas (t. 1, b. l. 1-10).

Pareiškėja Druskininkų savivaldybė taip pat kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Komisijos 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. O3-156 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“, pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T1-60 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 28 sprendimu Nr. T1-265 „Dėl UAB „Litesko“ filialo Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatytos šilumos kainų dedamosios yra teisingos (t. 2, b. l. 96-105).

Pareiškėja nurodė, jog Savivaldybės taryba 2010-12-23 sprendimu Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ ir 2010-12-30 sprendimu Nr. T1-236 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimo Nr. T1-209 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ redakcinio pakeitimo“ nustatė šilumos kainų dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams (toliau – Sprendimai dėl pirmųjų metų šilumos kainų dedamųjų). Šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams buvo nustatytos Savivaldybės tarybos 2011-10-28 sprendimu Nr. T1-142 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ ir Komisijos 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – Nutarimas dėl antrųjų metų šilumos kainų dedamųjų). UAB „Litesko“ 2012-11-27 raštu Nr. 1.21-816 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą. Savivaldybės taryba 2012-12-28 sprendimu Nr. T1-265 „Dėl „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Sprendimas dėl kainų) nustatė šilumos kainų dedamąsias tretiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams. Apie nustatytas šilumos kainų dedamąsias Savivaldybės administracija 2013-01-04 informavo Komisiją. Komisija 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-70 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau - Nutarimas dėl pažeidimų) konstatavo, kad Sprendimu dėl kainų nustatytos šilumos kainų dedamosios yra nustatytos nesilaikant Komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959) patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) reikalavimų ir nurodė pažeidimus ištaisyti per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybės taryba 2013-03-21 sprendimu Nr. T1-60 ištaisė dalį Komisijos Nutarimu dėl pažeidimų nurodytų pažeidimų. Komisija, įvertinusi Savivaldybės tarybos 2013-03-21 sprendimo Nr. T1-60 teisėtumą ir pagrįstumą, 2013-04-29 nutarimu Nr. O3-156 (toliau – Nutarimas dėl vienašališko kainos nustatymo) vienašališkai nustatė Filialui šilumos kainų dedamąsias.

Be to, Savivaldybės taryba 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-159 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012 metų investicijų plano papildomų investicijų derinimo“ (toliau - Sprendimas dėl investicijų) suderino UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012 metais planuojamas atlikti investicijas, viena kurių – Druskininkų katilinės rezervinio kuro mazuto pakeitimas skalūnų alyva (toliau – investicija). Komisija 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-67 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. O3-432 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012-2014 metų investicijų“ pakeitimo“ (toliau - Nutarimas dėl investicijų) ir 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-68 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 03-173 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2010-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas dėl investicijų programos) suderino UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ numatomas atlikti investicijas. Nutarime dėl investicijų ir Nutarime dėl investicijų programos nurodyta, kad Druskininkų katilinės rezervinio kuro mazuto pakeitimas skalūnų alyva investicija atliekama 2013 metais.

Pareiškėjos nuomone, Komisijos Nutarimas dėl pažeidimų yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui, daro žalą Druskininkų savivaldybės centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Paaiškino, kad 2012 metų rudenį UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ (toliau – ir Filialas) šilumos gamybos veikloje įvyko reikšmingų pasikeitimų: rezervinis kuras mazutas pakeistas skalūnų alyva, t. y. pasikeitė į šilumos kainos kintamąją dedamąją įtraukta kuro rūšis; pakeitus mazutą skalūnų alyva, visa šilumos energija gaminama efektyvesniuose vandens šildymo katiluose; rezervinio kuro nereikia šildyti, sutaupoma dalis gamtinių dujų. Savivaldybės taryba, Sprendimu dėl kainų nustatydama perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias, įvertino įvykusius pasikeitimus, investicijos įtaką šilumos kainoms ir, vadovaudamasi Metodikos 80.2 punktu, pakeitė šilumos kainos kintamąją dedamąją. Pagal investicijos pagrindime pateiktus duomenis, gamtinių dujų sąnaudos sumažintos 617 tūkst. m³ per metus, o vietoje mazuto įskaičiuotas atitinkamas skalūnų alyvos kiekis.

Pareiškėjos teigimu, Komisija be pagrindo nepripažino Filialo kuro struktūros (kuro sąnaudos) pakeitimo. Komisija, nustatydama šilumos kainos dedamąsias, pažeidė Metodikos 80.2.1.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, Komisija perskaičiuodama šilumos kainos dedamąsias, turėjo įvertinti investiciją dėl rezervinio kuro – mazuto pakeitimo skalūnų alyva ir atitinkamai sumažinti 2013 metų šilumos kainą.

Komisija, nustatydama, kad investicija bus įgyvendinama 2013 metais, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo ir Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 patvirtinto Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo (Žin., 2009. Nr. 86-3660; toliau – Aprašas) 15 punkto nuostatas. Pareiškėjos teigimu, investicija pradėta įgyvendinti jau 2012 metais. Nuo 2012 metų rudens nebenaudojamas rezervinis kuras mazutas. Pabrėžė, kad pagal pačios UAB „Litesko“ pateiktus skaičiavimus dėl investicijos sutaupoma apie 1 mln. Lt per metus, o šilumos kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,9 – 1 ct/kWh.

Pareiškėjos teigimu, Komisija neįvertino investicijos įtakos kainų dedamosioms tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams ir taip sudarė sąlygas Filialui gauti papildomas pajamas. Be to, Savivaldybėje susidarė situacija, kuomet nustatytos šilumos kainos dedamosios galiojo trimis mėnesiais ilgiau, nei nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 straipsnio 3 dalyje. Todėl pareiškėja mano, kad Filialas gavo papildomų 721 tūkst. Lt, nepagrįstų būtinosiomis sąnaudomis, pajamų. Savivaldybės taryba įvertino šias nepagrįstai gautas pajamas ir sumažino šilumos kainų dedamąsias 0,65 ct/kWh.

Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatyme numatyta imperatyvi nuostata, jog šilumos kainų dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Kitoks nei Šilumos ūkio įstatyme numatytas kainų galiojimo terminas, anot pareiškėjos, pažeidžia vartotojų teises bei teisėtus lūkesčius ir Šilumos ūkio įstatymo tikslus bei nuostatas.

Atkreipė dėmesį, kad Komisijos Nutarime dėl pažeidimų nebuvo konstatuota, jog Sprendime dėl kainų įvertintos papildomai gautos pajamos dėl šilumos kainų įsigaliojimo vėlavimo yra šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimas, tačiau Komisijos Nutarime dėl vienašališko kainos nustatymo Savivaldybės tarybos Sprendime dėl kainų įvertintos papildomos pajamos be jokių teisinių motyvų buvo eliminuotos ir į šilumos kainų įsigaliojimo vėlavimo aplinkybę atsižvelgta nebuvo. Komisijos Nutarime dėl pažeidimų nenurodžius pažeidimo, kurį vėliau Komisija įvertino Nutarime dėl vienašališko kainų nustatymo, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė per 30 dienų jį ištaisyti arba tinkamai argumentuoti, kodėl jo neištaiso. Pareiškėjos vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas šį Komisijos nutarimą panaikinti, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsiliepimuose į skundus atsakovė nurodė, kad pareiškėja neteisingai aiškina Metodikos 80.2.1.1 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad šiuo atveju kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas nesikeitė, todėl Komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyrius (toliau – Skyrius) savo atliktuose skaičiavimuose pagrįstai taikė 12065,4 tne sąlyginio kuro kiekį (lyginamosios kuro sąnaudos 90,52 kgne/MWh), nustatytą Komisijos 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25, o pareiškėja be pagrindo keisdama kuro struktūrą pažeidė Metodikoje įtvirtintus reikalavimus.

Paaiškino ir tai, kad pagal Metodikos 80.2 punkto nuostatas, formuojant veiklos efektyvumo užduotis, būtina atsižvelgti į faktinius ataskaitinio laikotarpio rezultatus, priežastis, lėmusias šių rezultatų pasikeitimą, bei rezultatų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Pažymėjo, kad reikšmingi pasikeitimai Filialo šilumos tiekimo veikloje įvyko 2011 metais - elektros energijos gamyba kogeneraciniais įrenginiais sustabdyta, įgyvendinus Savivaldybės tarybos ir Komisijos suderintas investicijas, pradėti eksploatuoti nauji didesnio efektyvumo vandens šildymo katilai. Dėl minėtų Filialo veiklos pasikeitimų 2011 metais, Komisija 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 nustatė naujas Filialo veiklos efektyvumo užduotis (lyginamąsias elektros energijos ir kuro sąnaudas). Pažymėjo, kad šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo tretiesiems galiojimo metams ataskaitinis laikotarpis yra 2011 m. IV ketv. - 2012 m. III ketv. Minėto laikotarpio Filialo veikla nesudarė pagrindo formuoti naujas veiklos efektyvumo užduotis, todėl Metodikos 80.2 punktas šiuo atveju nebuvo taikomas. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į UAB „Litesko“ 2013-01-11 raštą Nr. 1.21-26, kuriuo Bendrovė informavo Komisiją, kad investicija dėl rezervinio kuro keitimo skalūnų alyva yra neužbaigta, Bendrovė dar tik derina būtinus darbų pirkimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nebuvo nei pagrindo, nei faktinių duomenų, leidžiančių įvertinti investicijos būsimą ekonominę naudą ir įtaką šilumos kainai.

Atsakovė akcentavo ir tai, kad jokie teisės aktai, taip pat ir Aprašo nuostatos, nedraudžia, atsižvelgiant į įmonės planus modernizuojant ir (ar) rekonstruojant esamas sistemas, keisti planuojamos investicijos įgyvendinimo laikotarpį. Komisija vertina investicijų projektą, atsižvelgdama į projekto socialinius, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo aspektus, finansinį projekto pagrindimą ir ekonominį projekto įvertinimą. Vertindama investicijų projektą, Komisija taip pat atsižvelgia į investicijos dydį ir tai, ar įgyvendinant numatomas investicijas bus užtikrintas pakankamas energetikos įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas. Investicijos įgyvendinimo terminas, kurį pasirenka įmonė, nėra tas kriterijus, pagal kurį Komisija sprendžia, ar yra pagrindas pripažinti šią investiciją pagrįsta. Pabrėžė, kad pareiškėja nenurodė nė vienos materialinės ar procedūrinės teisės normos, kuri buvo pažeista Komisijai derinant minėtą investiciją.

Dėl šilumos kainų dedamųjų galiojimo trukmės paaiškino, kad Komisijos 2011-12-29 nutarimu Nr. O3-443 „Dėl šilumos kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ konstatavus, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2011-10-28 sprendimu Nr. T1-l42 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ šilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatų, Druskininkų savivaldybės tarybai kilo pareiga pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, pašalinti nurodytus šilumos kainos dedamųjų nustatymo pažeidimus. Kadangi Savivaldybė nustatytu laiku to nepadarė, Komisija 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ šilumos kainos dedamąsias nustatė vienašališkai. Tokiu būdu pirmųjų metų šilumos kainos dedamosios galiojo ilgiau nei 12 mėnesių. Taigi, Savivaldybės taryba, ignoruodama Komisijos nutarimuose suformuluotus įpareigojimus ištaisyti nustatytus pažeidimus, pati savo veiksmais sąlygojo užsitęsusį šilumos kainos dedamųjų galiojimą.

Pabrėžė, kad nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Metodika nereglamentuoja situacijų ir nenustato pareigos asmenims, koreguojantiems šilumos kainų dedamąsias, įvertinti aplinkybę, jog Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas imperatyvus 12 mėnesių šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Druskininkų savivaldybės administracijos apskaičiuota ir tarybos sprendimu nustatyta 721 tūkst. Lt Filialo papildomai gautų pajamų suma nėra paremta jokiais ekonominiais skaičiavimais. Šių pajamų dydžio įvertinimo taisyklių nenumato jokia Komisijos ar savivaldybės institucijų priimta metodika, o tai leidžia manyti, kad savivaldybės atliktas Filialo neva nepagrįstai gautų pajamų dydžio nustatymas paremtas išimtinai subjektyviu vertinimu. Dėl šių priežasčių Komisija nepritarė Savivaldybės siūlymui įvertinti Druskininkų savivaldybės administracijos apskaičiuotas Filialo gautas 721 tūkst. Lt pajamas ir atitinkamai koreguoti šilumos kainos dedamąsias. Priešingas Komisijos sprendimas, atsakovės manymu, reikštų netinkamą Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatų taikymą.

Nurodė, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Komisija 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtino Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodiką (Žin., 2009, Nr. 39-1506). Komisija 2009 m. liepos 8 d. Nr. 03-96 nutarimu patvirtino Šilumos kainų nustatymo metodiką (Žin., 2009, Nr. 92-3959). Minėtos metodikos nustatė šilumos kainų ir šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūros maksimalių tarifų diferenciaciją pagal šilumos punkto nuosavybės subjektą. Diferenciacija reiškė, jog tuo atveju, kai šilumos punktų nuosavybė priklauso šilumos tiekėjui, tokių punktų priežiūros sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į šilumos kainą ir atitinkamai nebeįskaičiuojamas į priežiūros tarifą. Druskininkų savivaldybės taryba 2009-11-26 sprendimu Nr. T1-258 nuo 2010-01-01 nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus, diferencijuotus pagal šilumos punktų nuosavybės subjektą. Šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo įskaičiuotos į šilumos kainą Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-324 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“. Šiam Komisijos nutarimui ir minėtam Savivaldybės tarybos sprendimui įsigaliojus ne vienu metu, tai yra šilumos tiekėjui nebegaunant šių sąnaudų padengimo per vietos savivaldybės nustatomus maksimalius priežiūros tarifus, ir tuo pačiu negaunant jų padengimo per tuo metu nenustatytą pilnai diferencijuotą (įskaitant priežiūros sąnaudas) pagal šilumos punkto nuosavybės subjektą šilumos kainą, Filiale per 2010 m. susidarė 157,7 tūkst. Lt nepadengtų šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudų. Komisijos 2010-12-10 viešojo posėdžio, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl Filialo bazinės kainos dedamųjų nustatymo, protokole Nr. O2-25 buvo konstatuota, jog Savivaldybė nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, privalo įvertinti šias susidariusias sąnaudas. Tačiau pareiškėja neatsižvelgė į Komisijos raginimus, todėl Komisija 2012-02-17 nutarimu vienašališkai nustatė šilumos kainos dedamąsias antriesiems bazinės kainos galiojimo metams, įvertindama ir įtraukdama į kainą šias patirtas, bet nepadengtas tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas, susidariusias šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2010 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 31 d.).

Atsakovės teigimu, pareiškėja netinkamai vertina šilumos kainos perskaičiavimo procesą ir jį sudarančius etapus. Kainų perskaičiavimo procedūros metu priimami sprendimai yra nustatyti Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje. Tuo tarpu Komisijos sprendimai, kuriais yra derinamos šilumos tiekimo įmonės investicijos, nėra tarpiniai kainų nustatymo procedūros teisės aktai ir jų priėmimas nedaro įtakos sprendimų dėl kainų priėmimui. Tai yra, teisės aktai nesieja šių sprendimų atsiradimo priežastiniu ryšiu. Bendrovės pateiktos derinti suplanuotos investicijos kainų perskaičiavimo metu dar nebuvo įgyvendintos, todėl jų įtaka kainoms negalėjo būti vertinama. Taigi, tiek Nutarimas dėl investicijų, tiek Nutarimas dėl investicijų programos yra individualūs administraciniai aktai, priimti realizuojant bendrovės prašymą suderinti pateiktas investicijas ir savo teisinėmis pasekmėmis yra galutiniai administraciniai aktai, tačiau šie sprendimai nėra kitos -visiškai savarankiškos - kainų perskaičiavimo procedūros tarpiniai etapai (t. 1, b. l. 109-119; t. 2, b. l. 147-156).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ su pareiškėjos skundais nesutiko. Atsiliepimuose į skundus nurodė, kad vadovaujantis Metodikos 80.2.1.1 punkto nuostatomis kuro struktūra, perskaičiuojant šilumos kainos kintamąją dedamąją, gali būti keičiama tik tuo atveju, jei didėja kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas. Per ataskaitinį laikotarpį (2011 m. IV ketv. - 2012 m. III ketv.) UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas nepasikeitė. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja. Tokiu būdu, Komisija teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Šilumos kainų metodikos 80.2.1.1 ir 117 punktų reikalavimais bei konstatavo, kad UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kuro struktūra (kuro sąnaudos) perskaičiuojant šilumos kainos dedamąsias negali būti keičiama, nes tam nėra jokio Metodikoje įtvirtinto teisinio pagrindo.

Nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį buvo suplanuota Druskininkų katilinės rezervinio kuro - mazuto pakeitimo skalūnų alyva investicija. Savivaldybės 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-59 ši investicija buvo suderinta Druskininkų savivaldybės taryboje. Tik tuomet tapo įmanoma pradėti nuoseklų visų investicijai realizuoti skirtų darbų (tame tarpe paruošiamųjų darbų) vykdymą. Investicijos įgyvendinimo darbai suskirstyti etapais. Komisijos 2013-02-25 pažymoje Nr. O5-68 pagrįstai nurodyta, kad šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu nėra žinoma šios investicijos įtaka šilumos kainai ir ji turėtų būti įvertinta, nustatant naujos šilumos bazinės kainos dedamąsias). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Savivaldybei 2012-08-09 teiktame investicijų pagrindimo projekte buvo pažymėta, kad investicijos įtaka bus įvertinta ne perskaičiavimo, o bazinės kainos nustatymo metu: „nuo naujos bazinės kainos patvirtinimo 2014 metais visas sąnaudų kurui sutaupymas bus perduotas vartotojui“. Apie tai nurodoma ir 2012-08-28 Savivaldybės tarybos sprendimo aiškinamojo rašto priedo „Druskininkų katilinės rezervinio kuro - mazuto pakeitimo skalūnų alyva, (duomenys neskelbtini)“ 9 dalies 3 punkte.

Pažymėjo, kad pareiškėja Komisijos Nutarimą dėl investicijų ir Nutarimą dėl investicijų programos ginčija tik Aprašo 15 punkto pagrindu, teigdama, kad Komisija neturėjo teisės investicijos atlikimo laiką nustatyti 2013 metams. Pagal Aprašo 15 punktą šilumos tiekimo įmonių teikiamos Komisijai derinti investicijos turi būti su savivaldybių tarybomis suderinto investicijų plano dalis. Komisijai teikiamos derinti tik tos investicijos, kurios gavo Savivaldybės suderinimą. Taigi, Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti derinti investiciją dėl Druskininkų katilinės rezervinio kuro - mazuto pakeitimo skalūnų alyva, kadangi Savivaldybė pritarimą pastarajai investicijai išreiškė dar 2012-08-28. Kita vertus, investicija dėl Druskininkų katilinės rezervinio kuro - mazuto pakeitimo skalūnų alyva Komisijai buvo pateikta derinti 2013-iems metams dėl objektyvių ir nuo trečiojo asmens nepriklausančių priežasčių. Kai tik investicija buvo suderinta Savivaldybėje, trečiasis asmuo pradėjo nuoseklų visų investicijai realizuoti skirtų darbų (tame tarpe paruošiamųjų darbų) vykdymą.

Pažymėjo, kad nei Šilumos ūkio įstatyme, nei Šilumos kainų metodikoje nenustatyta, kad naujų metų šilumos kainos dedamųjų pavėluotas nustatymas yra pagrindas šią kainą taikyti retroaktyviai, t. y. sumažinti ar padidinti dar kitų metų šilumos kainos dedamąsias. Priešingu atveju, tai prieštarautų teisės aktų negaliojimo atgal principui (lex retro non agit). Pabrėžė, kad šiuo atveju pareiškėja, apskaičiuodama Filialo neva papildomai gautas 721 tūkst. Lt pajamas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01 būtent ir prašo antrųjų metų šilumos kainą taikyti retroaktyviai.

Akcentavo, kad jokie galiojantys teisės aktai neįtvirtina pareigos Savivaldybei ar Komisijai naujų metų šilumos kainą nustatyti iškart vos tik pasibaigia ankstesnių metų šilumos kainos galiojimas, t. y. teisės aktai nenumato, kad pasibaigus ankstesnės kainos galiojimui ir dar nesant nustatytai naujai kainai, negalėtų būti nustatomos/ar taptų negaliojančiomis ir ankstesnių metų šilumos kainos. Bet kokios priešingos interpretacijos yra negalimos vien todėl, kad nesant jokių galiojančių kainų nebūtų įmanomas šilumos ir karšto vandens tiekimas (viešosios paslaugos teikimas), kas akivaizdžiai prieštarautų viešajam interesui. Pabrėžė, kad vartotojų apsaugos imperatyvas reikalauja šilumos tiekėjui užtikrinti nenutrūkstamą ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams, todėl pasibaigus pirmųjų metų šilumos kainos galiojimui ir nesant naujos, pirmųjų metų šilumos kainos dedamųjų taikymas buvo automatiškai pratęsiamas iki 2012-04-01 (antrųjų metų šilumos kainos dedamųjų taikymo pradžia), tam kad tiekėjas galėtų vykdyti savo veiklą ir vartotojai gautų šilumos energiją ir tuo būtų užtikrintas nenutrūkstamas aprūpinimas šilumos energija (t. 1, b. l. 70-81; t. 3, b. l. 1-12).

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundų reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamiesi skunduose išdėstytais motyvais.

Atsakovė atstovės teismo posėdyje su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundais nesutiko remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas šiuo atveju taip pat apsiribos vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. Šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, kuriame nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pareiga patvirtinti šilumos kainų nustatymo metodiką bazinei šilumos kainai apskaičiuoti (2 str. 28 d.), o savivaldybės tarybos pareiga pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnį – vadovaujantis Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika nustatyti šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnį, šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GVVh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektą ir jo pagrindimą Komisijai bei savivaldybei. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GVVh šilumos, pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje bei Metodikos 12 punkte nustatyta, kad kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji yra kintamoji šilumos kainos dalis išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į atitinkamus pokyčius šilumos tiekimo įmonės veikloje.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės bazinės kainos dedamosios trejiems metams nustatytos Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-324 ir 2010-12-30 nutarimu Nr. O3-339. Šiais nutarimais pareiškėjai nustatytos šilumos bazinės kainos dedamosios galios iki 2013 m. gruodžio 31 d (t.1, b. l. 122-126).

Įgyvendindama paminėtas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, Druskininkų savivaldybės taryba 2010-12-23 sprendimu Nr. T1-209 ir 2010-12-30 sprendimu Nr. T1-236 nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Šios kainos įsigaliojo 2011-01-01 (t. 1 b. l. 122 -126).

UAB „Litesko“ 2011-09-30 raštu Nr. 1.21-489 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė Komisijai Filialo šilumos kainos perskaičiavimo projektą ir jo pagrindimą (t. 1; b. l. 104-105). Druskininkų savivaldybės taryba 2011-10-28 priėmė sprendimą Nr. T-142 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“, kuriuo Filialui nustatytos šilumos kainos dedamosios (t. 2, b. l. 159-163). Komisija 2011-10-26 sprendimu Nr. O3-302 „Dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-25 „Dėl uždarosios akcinės bendrovė „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ pakeitimo“ pakeitė nustatytas šilumos kainos dedamąsias.

Po šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo antriesiems galiojimo metams šilumos kainos dedamosios buvo nustatytos Komisijos 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (t. 2, b. l. 164-165). Šios dedamosios įsigaliojo 2012-03-01.

Druskininkų savivaldybės taryba 2012-12-28 sprendimu Nr. T1-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ Filialui nustatė perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias (t. 1, b. l. 11-12).

Komisija, įvertinusi Savivaldybės atliktą šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2013-02-28 Nutarime konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2012-12-28 sprendimu Nr. T1-265 šilumos kainos dedamosios nustatė nesilaikydama: Metodikos 80.2.1.1 punkto, 87 punkto, 115.3 punkto ir 118 punkto, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 123-5816) 7 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 64 punkto reikalavimų. Nurodytus pažeidimus Druskininkų savivaldybė privalėjo pašalinti per 30 kalendorinių dienų (t. 1, b. l. 44-45; t. 2, b. l. 177-178).

Druskininkų savivaldybės taryba 2013-03-21 sprendimu Nr. T1-60 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-12-28 sprendimo Nr. T1-265 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ ištaisė tik dalį Komisijos Nutarime nurodytų pažeidimų (t. 2; b. l. 180-183).

Komisija 2013-04-29 nutarimu Nr. O3-156 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį vienašališkai nustatė šilumos kainų dedamąsias UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“. Nutarime konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2013-03-21 sprendimą Nr. T1-60 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-12-28 sprendimo Nr. T1-265 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ priėmė nesilaikydama Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 80.2.1.1 punkto nuostatų (t. 2; b. l. 184-185).

Byloje keliamas ginčas dėl Komisijos nustatytų pažeidimų nustatant šilumos kainų dedamąsias ir Komisijos nutarimo vienašališkai nustatyti Filialui šilumos kainų dedamąsias tretiesiems šilumos kainų galiojimo metams teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl Komisijos 2013-02-28 nutarimo Nr. O3-70 teisėtumo

Vadovaujantis Metodikos 60 ir 117 punktais, šilumos kainų kintamosios dedamosios gali būti koreguojamos kasmet atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimus, kaip tai nustato Metodikos 80.2.1.1 punktas, keičiamas veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu bei atsižvelgus į elektros ar geriamojo vandens kainų pasikeitimus, taikant juos baziniams elektros energijos bei geriamojo vandens kiekiams. Metodikos 80.2.1.1 punkte nustatyta, kad bazinių kainų galiojimo metu kuro struktūra gali būti keičiama, jei didėja kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas.

Pagal Metodikos 80.2 punkto nuostatas, formuojant veiklos efektyvumo užduotis, būtina atsižvelgti į faktinius ataskaitinio laikotarpio rezultatus, priežastis, lėmusias šių rezultatų pasikeitimą, bei rezultatų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo.

Nustatyta, kad Druskininkų savivaldybė, atsižvelgdama į 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-159 suderintas investicijas dėl Filialo rezervinio kuro keitimo, 2012-12-28 sprendimu Nr.T1-265 pakeitė kuro struktūrą – mazutą į skalūnų alyvą ir 617,0 tūkst. m³ sumažino gamtinių dujų kiekį. Komisija šį šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimą vertina kaip Metodikos 80.2.1.1 punkto nuostatų pažeidimą.

Pažymėtina, kad šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo tretiesiems galiojimo metams ataskaitinis laikotarpis yra 2011 m. IV ketv. - 2012 m. III ketv. Pareiškėja neneigia aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojimas nesikeitė. Šią aplinkybę patvirtina ir Komisijos 2013-02-25 pažyma Nr. O5-68 (t. 2, b. l. 172-176), tačiau, kaip matyti, pareiškėja šilumos kainos dedamąsias perskaičiavo atsižvelgusi į Filialo veiklos pasikeitimus 2012 metais, t. y. į rezervinio kuro keitimą.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad reikšmingi pasikeitimai Filialo šilumos tiekimo veikloje įvyko 2011 metais - elektros energijos gamyba kogeneraciniais įrenginiais buvo sustabdyta, įgyvendinus Druskininkų savivaldybės tarybos ir Komisijos suderintas investicijas, pradėti eksploatuoti nauji didesnio efektyvumo vandens šildymo katilai. Šiuos Filialo veiklos pasikeitimus 2011 metais Komisija įvertino ir 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 nustatė naujas Filialo veiklos efektyvumo užduotis (lyginamąsias elektros energijos ir kuro sąnaudas; t. 2, b. l. 172-176).

UAB „Litesko“ 2013-01-11 raštu Nr. 1.21-26 informavo Komisiją, kad bendrovės kuro iš atsinaujinančių šaltinių sunaudojimas nepasikeitė, o investicija dėl rezervinio kuro keitimo skalūnų alyva yra dar nesuderinta su Komisija ir neužbaigta (t. 1, b. l. 131-133). Rašte paaiškinta, kad šiuo metu derinami būtini darbų pirkimo dokumentai. Pažymėta, kad esant nesuderintai ir neužbaigta investicijai, nėra žinomas faktinis gamtinių dujų suvartojimo mažėjimas, todėl šios investicijos įtaka šilumos kainai turi būti vertinama nustatant naujo laikotarpio bazinės šilumos kainos dedamąsias.

Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės dėl investicijos pareiškėjai buvo žinomos ją derinant, kadangi buvo nurodytos pateiktame investicijos projekte. Iš pateiktų investicijos projekto dokumentų ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad mazuto išvežimas yra tik vienas iš investicijos, kuri nėra užbaigta, įgyvendinimo etapų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonės paslaugų kainoms ir kokybei investicijos turės įtaką nuo naujos bazinės kainos patvirtinimo 2014 metais, kai visas sąnaudų kurui sutaupymas bus perduotas vartotojui (t. 1, b. l. 39). Tai reiškia, kad šios investicijos įtaka bus vertinama nustatant šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. 2014 metams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mazutas iš Druskininkų RK išvežtas 2012 m. rudenį, t. y. pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, todėl visos su tuo susijusios aplinkybės negalėjo būti vertinamos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo aspektu. Todėl, Metodikos 80.2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu Filialo veikla nesukūrė pagrindo formuoti naujas veiklos efektyvumo užduotis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija, objektyviai įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su Filialo investicijomis ir veikla ataskaitiniu laikotarpiu, pagrįstai konstatavo, jog Savivaldybė perskaičiuodama šilumos kainų dedamąsias tretiesiems galiojimo metams, nepagrįstai pakeitė kuro struktūrą ir tuo pažeidė Metodikos 80.2.1.1 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Dėl šilumos kainos dedamųjų įsigaliojimo įtakos įvertinimo

Metodikos 49.5 punkte nustatyta, kad perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šilumos kainų dedamųjų galiojimo pabaigos teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. Metodikos 49.8 punkte nustatyta, kad nustatytos šilumos kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

Savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T1-209 ir 2010-12-30 sprendimu Nr. T1-236 nustatytos pirmųjų bazinės kainos galiojimo metų šilumos kainos dedamosios galiojo nuo 2011-01-01 iki 2012-02-29. Filialas antrųjų metų šilumos kainos perskaičiavimo projektą Savivaldybei ir Komisijai pateikė laikydamasis Metodikos 49.5 punkte nustatytų terminų. Savivaldybė 2011-10-28 priėmė sprendimą Nr. T1-142, kuriuo pareiškėjai nustatė antrųjų metų perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias. Komisija 2011-12-29 priėmė nutarimą Nr. O3-425, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybės 2011-10-28 sprendimas priimtas nesilaikant Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 3 punkto reikalavimų ir įpareigojo savivaldybę pašalinti pažeidimus. Savivaldybė 2012-01-31 priėmė sprendimą Nr. T1-3, kuriuo nusprendė 2011-10-28 sprendimą Nr. T1-142 palikti nepakeistą. Tuomet Komisija 2012-02-17 priėmė nutarimą Nr. O3-25, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybė nepašalino Komisijos nurodytų pažeidimų, ir Filialui nuo 2012-03-01 vienašališkai nustatė laikinas perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias antriesiems galiojimo metams. Tokiu būdu pirmųjų metų šilumos kainos dedamosios galiojo ilgiau nei 12 mėnesių.

Vadovaujantis Metodikos 118 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos kintamąją dedamąją, įvertinamos šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo.

Nustatyta, kad Druskininkų savivaldybė apskaičiavo 721,0 tūkst. Lt papildomų Filialo pajamų dėl šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams įsigaliojimo vėlavimo. Šios pajamos 2012-12-28 sprendimu Nr. T1-265 paskirstytos 12 mėn. laikotarpiui, sumažinant šilumos kainos dedamąsias tretiesiems metams 0,65 ct/kWh.

Dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

Pareiškėja pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kuriame teigia, kad šilumos kainos pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų perskaičiavimo atvejus ir sąlygas detaliai reglamentuoja Metodikos 113-119 punktai ir nė viena iš minėtų nuostatų nenumato šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo dėl imperatyvaus Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 32 straipsnio 7 dalies reikalavimo, kad Savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainų dedamosios ar Komisijos vienašališkai nustatytos laikinosios šilumos kainų dedamosios dalioja neilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Dėl šių aplinkybių pareiškėja prašo ištirti ar Metodika, ta apimtimi, kad nenumato šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo, dėl imperatyvaus Šilumos ūkio įstatymo reikalavimo, kad savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainų dedamosios ar Komisijos vienašališkai nustatytos laikinosios šilumos kainų dedamosios galioja neilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigijimo dienos, neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto nuostatoms, kuriose numatyti įstatymo tikslai mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti šilumos tiekimą bei ginti vartotojų interesus, 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kad šilumos kainos dedamosios grindžiamos tiekėjo būtinosiomis sąnaudomis, 32 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 7 dalies nuostatoms, kurios nustato šilumos kainų dedamųjų galiojimo terminą ne ilgesnį kaip 12 mėnesių bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „valstybė savo funkcijas, tarp jų funkciją reguliuoti ūkinę veiklą, realizuoja per savo institucijas ir įstaigas. <...> Kiekvienai institucija, reguliuojančiai ūkinę veiklą Lietuvoje, yra suteikiama tam tikro veikimo ir priemonių pasirinkimo laisvė, kuria institucija naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdama į siektinus tikslus ir keliamus uždavinius (žr. LVAT 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-362/2004).

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi Komisija yra nepriklausoma institucija, Energetikos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies ir 32 straipsnio nuostatas įstatymų leidėjas yra suteikęs Komisijai įgaliojimus parengti ir patvirtinti Metodiką, kuri nustato šilumos bazinių kainų, šilumos kainų dedamųjų bei šilumos kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir jų nustatymo tvarką. Komisija, Metodikos 113-119 punktuose nustatydama šilumos kainos pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų perskaičiavimo atvejus ir sąlygas, įgyvendino jai suteiktą diskrecijos teisę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymų teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi būti pasirinktas reguliuojant šilumos kainas, jeigu nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų (žr. LVAT 2007-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. I-444-12/2007).

Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas daro išvadą, kad Komisija, Metodikoje nustatydama šilumos kainos pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų perskaičiavimo atvejus ir sąlygas pagal savo nuožiūra pasirinktus kriterijus, įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus ir savo kompetencijos ribų neperžengė, o teismas negali vertinti Komisijos pasirinktų kriterijų.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Metodikoje nustačius, jog šilumos kainos dedamųjų pavėluotas perskaičiavimas yra pagrindas šias perskaičiuotas dedamąsias taikyti nuo to momento, kai baigėsi ankstesnių metų šilumos kainos dedamųjų galiojimas, ir tokiu būdu sumažinti ar padidinti dar kitų metų šilumos kainos dedamąsias, iš esmės būtų pažeistas lex retro non agit principas bei viešasis interesas.

Pažymėtina, kad Metodika yra poįstatyminis teisės aktas. Konstitucinis Teismas 1994-01-14 ir 1994-03-16 nutarimuose yra išaiškinęs, kad poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra visais atvejais negalimas, nes poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio, ar nuolatinio galiojimo. Be to, pareiškėjos nurodyto šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo pagrindo nustatymas turėtų neigiamų pasekmių tiek šilumos vartotojams, tiek šilumos tiekėjams. Tuo atveju, kai antrųjų metų šilumos kainos dedamosios esant didesnėms nei pirmaisiais kainos galiojimo metais, nustatant trečiųjų metų šilumos kainos dedamąsias šilumos tiekėjui turėtų būti kompensuojamos negautos pajamos dėl užsitęsusio praėjusio laikotarpio šilumos kainos dedamųjų taikymo, o vartotojų nepagrįstai sutaupytos pajamos priverstinai grąžintos šilumos tiekėjui. Tokiu būdu nebūtų užtikrinta vartotojų apsauga.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnį turi būti užtikrinamas patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas šilumos vartotojams, ginami jų interesai.

Metodikos 49.5 punkte šilumos tiekėjams nustačius 3 mėnesių terminą pateikti Komisijai ir savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą, siekiama užtikrinti, kad kasmetinis kainų perskaičiavimo procesas būtų nuoseklus ir savalaikis, kad visi kainų perskaičiavimo procese dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai turėtų pakankamai laiko tinkamai įvertinti pateiktus kainų projektus ir jų pagrindimus bei nebūtų pažeisti Šilumos ūkio įstatyme nustatyti terminai atitinkamiems sprendimams ir veiksmams atlikti.

Pareiškėjos argumentas, kad Metodikoje nustatytas reguliavimas neužtikrina Šilumos ūkio įstatyme nustatyto tikslo tiekti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, nepagrįstas. Metodikos 87 punkte yra nustatyta procedūra, įgalinanti reguliuoti šilumos tiekėjo veiklos pelno normą ir įtvirtinta būtinosiomis sąnaudomis nepagrįstų šilumos tiekimo veiklos pajamų gavimo ribojimo galimybė.

Pasibaigus ankstesnių metų šilumos kainos galiojimui ir nesant naujos, senosios šilumos kainos galiojimas automatiškai pratęsimas iki įsigalios kita šilumos kaina. Vadovaujantis šiuo tęstinumo principu yra siekiama užtikrinti Šilumos ūkio įstatyme nustatytą prioritetinį tikslą – vartotojų teisių apsaugą – vartotojas aprūpinamas šiluma, o šilumos tiekėjas vykdo nepertraukiamą veiklą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pagrindo abejoti Metodikos nuostatų neteisėtumu, nėra.

Nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Metodika nedraudžia taikyti ankstesnių metų kainos tol, kol įsigalios nauja kaina. Netaikant ankstesnių metų kainos, šilumos tiekėjas negautų apmokėjimo už teikiamas paslaugas, nebūtų užtikrintas nenutrūkstamas šilumos tiekimas, pažeistas viešasis interesas. Pripažinus, kad pirmųjų metų šilumos kainos dedamosios galiojimo pratęsimas yra teisėtas, nėra pagrindo išvadai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gavo papildomų pajamų, kurios turėtų būti vertinamos nustatant šilumos kainos dedamąsias tretiesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams, ir pareiškėjos nurodyta kaip galimai papildomai gautų pajamų suma nagrinėjamai bylai nėra reikšminga.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos nutarimo dalis, kuria konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Metodikos 118 punkto nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Komisija 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtino Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodiką (Žin., 2009, Nr. 39-1506). 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 Šilumos kainų nustatymo metodiką (Žin., 2009, Nr. 92-3959). Minėtos metodikos nustatė šilumos kainų ir šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūros maksimalių tarifų diferenciaciją pagal šilumos punkto nuosavybės subjektą. Diferenciacija reiškė, jog tuo atveju, kai šilumos punktų nuosavybė priklausė šilumos tiekėjui, tokių punktų priežiūros sąnaudos turėjo būti įskaičiuojamos į šilumos kainą ir atitinkamai nebeįskaičiuojamas į priežiūros tarifą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2009-11-26 sprendimu Nr. T1-258 nuo 2010-01-01 nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus, diferencijuotus pagal šilumos punktų nuosavybės subjektą. Šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo įskaičiuotos į šilumos kainą Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. O3-324 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“. Šiam Komisijos nutarimui ir minėtam Savivaldybės tarybos sprendimui įsigaliojus ne vienu metu, tai yra šilumos tiekėjui nebegaunant šių sąnaudų padengimo per vietos savivaldybės nustatomus maksimalius priežiūros tarifus, ir tuo pačiu negaunant jų padengimo per tuo metu nenustatytą pilnai diferencijuotą (įskaitant priežiūros sąnaudas) pagal šilumos punkto nuosavybės subjektą šilumos kainą, Filiale per 2010 m. susidarė 157,7 tūkst. Lt nepadengtų šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudų. Komisijos 2010-12-10 viešojo posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl Filialo bazinės kainos dedamųjų nustatymo ir buvo konstatuota, jog dėl minėtų priežasčių susidariusios sąnaudos turėtų būti įvertintos Druskininkų miesto savivaldybei nustatant šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams (t. 1, b. l. 120-121). Savivaldybė neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir 2011-10-28 sprendimu Nr. T1-142 nustatydama perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias, nepadengtų 157,7 tūkst. Lt šilumos punktų priežiūros sąnaudų, neįtraukė. Todėl Komisija 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 vienašališkai nustatydama šilumos kainos dedamąsias antriesiems bazinės kainos galiojimo metams, šias patirtas, bet nepadengtas tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas, susidariusias šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2010 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 31 d.), įtraukė į kainą kaip pagrįstas (t. 1, b. l. 127-128).

Taigi, dėl nurodytų priežasčių nepadengtos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos buvo kompensuotos ne tuo pačiu metu, kai jos buvo patirtos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Komisija skirtingai taiko Metodikos nuostatas, susijusias su šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimu ar koregavimu dėl šilumos punktų priežiūros sąnaudų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, panaikinti Nutarimą dėl pažeidimų ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-265 „Dėl „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatytas šilumos kainų dedamąsias, įvertinant atliktų investicijų ir šilumos kainos įsigaliojimo įtaką šilumos kainų dedamosioms pareiškėjo skunde ir kitais motyvais nėra pagrindo.

Dėl investicijų derinimo

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Remiantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (Žin., 2009, Nr. 86-3660; 2011, Nr. 101-4772) 15 punktu, įmonės parengia ir kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui ar koregavimui pateikia Komisijai suderinti planuojamo laikotarpio investicijas bei per ataskaitinį laikotarpį atliktas investicijas. Šios investicijos turi būti suderintos su savivaldybių tarybomis.

Nustatyta, kad Komisija 2010-09-13 nutarimu Nr. O3-173 suderino 2010-2013 metų UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ilgalaikę reguliuojamos veiklos investicijų programą. Filialas 2012-08-09 raštu Nr. 9.5-802 pateikė Savivaldybei derinti 2012 metų investicijų plano papildymą „2012 m. Druskininkų katilinės rezervinio kuro – mazuto – pakeitimas skalūnų alyva, (duomenys neskelbtini)“ planą (t. 1, b. l. 90, 91-103). Pateiktos investicijos buvo suderintos Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-159. Viena iš pateiktų derinti investicijų buvo Druskininkų katilinės rezervinio kuro – mazuto pakeitimas skalūnų alyva (t. 1, b. l. 143-146). Komisija 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-67 suderino minėtą investiciją 2012-2014 metams ir papildė šia numatomos investicijos eilute Filialo 2010-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programą priimdama 2013-02-28 nutarimą Nr. O3-68 (t. 1, b. l. 147, 148-149).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad investicija Komisijai buvo pateikta derinti po Savivaldybės tarybos pritarimo, todėl darytina išvada, kad Komisija atsisakyti derinti investicijos neturėjo teisinio pagrindo, todėl laikydamasi nustatytų procedūrų ją suderino (t. 1, b. l. 57-60). Investicijos įgyvendinimo laikotarpis šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi pagal Aprašo nuostatas yra vertinamas investicijos ekonominis pagrįstumas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja aiškiai neįvardijo, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas suderinus minėtą investiciją. Tai, kad investicija buvo suderinta tik Komisijos 2013-02-28 nutarimu, rodo, kad į ją atsižvelgti nustatant šilumos kainos dedamąsias tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių panaikinti Nutarimą dėl investicijų ir Nutarimą dėl investicijų plano ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl UAB „Litesko“ 2012 metų investicijų plano derinimo ir suderinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T1-159 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2012 metų investicijų plano derinimo“ suderintas investicijas nėra teisinio pagrindo.

Dėl Nutarimo vienašališkai nustatyti šilumos kainas

Nustatyta, kad Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Nutarimą dėl pažeidimų, 2013-03-21 sprendimu Nr. T1-60 nustatė Filialo perskaičiuotas šilumos kainų dedamąsias. Sprendimą motyvavo tuo, kad Dėl Savivaldybės tarybos 012-08-28 sprendimu Nr. T1-159 suderintos investicijos į Druskininkų katilinės rezervinio kuro-mazuto pakeitimą skalūnų alyva įgyvendinimo, Filialas nuo 2012-2013 m. šildymo sezono pradžios nepatyrė sąnaudų rezervinio kuro šildymui. Savivaldybės taryba perskaičiuodama šilumos kainos dedamąsias taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl perskaičiuotos šilumos kainos dedamųjų įsigaliojimo vėlavimo, bendrovė nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 gavo 721 tūkst. Lt. pajamų, nepagrįstų būtinosiomis sąnaudomis.

Visa tai rodo, kad Savivaldybė, perskaičiuodama šilumos kainų dedamąsias tretiesiems metams, atsižvelgė į tokius kriterijus, kurie Nutarimu dėl pažeidimų laikytini Metodikos pažeidimais. Tai reiškia, kad Savivaldybė nepašalino nustatytų pažeidimų. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 punktu Komisija įgijo teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias.

Komisija 2012-02-17 nutarimu Nr. O3-25 laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 patirtas bet nepadengtas šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas – 157,7 tūkst. Lt paskirstė 12 mėn. laikotarpiui, padidindama šilumos kainą 0,41 ct/kWh tai vartotojų grupei, kurių šilumos punktų priežiūrą, sąnaudų susidarymo laikotarpiu vykdė šilumos tiekėjas. Filialas 2013-04-09 pateikė Komisijai duomenis apie per minėtos šilumos kainos dalies taikymo laikotarpį susigrąžintas būtinąsias sąnaudas (58,9 tūkst. Lt) ir nepadengtų sąnaudų likutį, kurį atsakovė ginčijamu Nutarimu dėl vienašališko nustatymo paskirstė 12 mėnesių realizuotos šilumos kiekiui, taip realizuodama šilumos punktų priežiūros sąnaudų susigrąžinimo principą. Išsamus paskaičiavimų vienašališkai nustatant kainų dedamąsias pagrindimas yra nurodytas Komisijos 2013-04-19 pažymoje Nr. O5-121, kuri yra neatsiejama Nutarimo dėl vienašališko nustatymo dalis (t. 2, b. l. 180-183). Dėl šių priežasčių pareiškėjas aptartą Komisijos nutarimo dalį (veiksmus) nepagrįstai vertina kaip naujo pažeidimo konstatavimą.

Kitų procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą dėl vienašališko nustatymo nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėja, todėl skundo reikalavimas panaikinti šį sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Druskininkų savivaldybės prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atmesti.

Druskininkų savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.