Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kredito unijos „Vievio taupa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies, kuria teismas apmokestino žyminiu mokesčiu ieškovo pateiktą ieškinį atsakovui antstoliui D. J.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kredito unija „Vievio taupa” kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio D. J. ieškovei 65 940,17 Lt nuostolių, susidariusių dėl neteisėtų antstolio veiksmų, 100 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas neteisėtai 8 kartus pigiau įvertino G. B. ir L. B. butą, pirktą už ieškovo suteiktą paskolą, grasino šį butą parduoti iš varžytynių. Tokie atsakovo veiksmai sužlugdė G. ir L. B. šeimą, jie tapo alkoholikais. Sutuoktinių vaikai pateko į vaikų namus, G. B. neteko darbo, L. B. taip pat yra bedarbė. Dėl atsakovo veiksmais sukeltų padarinių sutuoktiniai negali grąžinti ieškovui gautos paskolos, kurios likutis – 65 940,17 Lt, taip pat visa ši situacija žemino kredito unijos „Vievio taupa“ dalykinę reputaciją, garbę ir orumą, dėl ko kilo neturtinė žala – 100 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad šalys, vadovaujantis CPK 83 str. 1 dalies 6 punktu ir CK 6.272 str. 2 dalimi atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 dalies 2 punkte nurodytų ieškinio turinio reikalavimų ir nustatė 14 dienų terminą šiems trūkumams ištaisyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad CPK 83 str. 1 dalies 6 punktas, nurodantis, kad šalys gali būti atleistos nuo žyminio mokesčio bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, taikomas kartu su CK 6.272 str. 1 dalimi bei CK 6.272 str. 2 dalimi, negali būti aiškinamas plečiamai. Taigi antstolio veiksmai pagal CPK 83 str. 1 dalies 6 punktą nėra reglamentuojami ir ieškovas turi sumokėti 4219 Lt žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Kredito unija „Vievio taupa“ padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad CPK 83 str. 1 dalies 6 punktas taikomas šalims nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 str. 2 d.), atlyginimo. LR CK komentaro šeštoje knygoje konstatuota, kad CK 6.272 str. 2 dalyje numatyta valstybės atsakomybė atsiranda esant teisėjo ar kito teismo pareigūno (pvz. teismo antstolio) kaltei. Nurodyti komentarai parašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, aukštos kvalifikacijos teisininkų ir detaliai apibendrina Lietuvos teismuose suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką.

2010 m. spalio 28 d. ieškovas padavė teismui procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu į savo atskirąjį skundą. Ieškovas šiame procesiniame dokumente išdėstė argumentus, kuriuos buvo nurodęs atskirajame skunde.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už reikalavimo antstoliui dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.

Atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą. CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti atvejai, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant bent vienam iš šių atvejų, teismas neturi teisės reikalauti iš asmens sumokėti žyminį mokestį.

CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktas nustato, kad šalys pagal įstatymą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Šia norma siekiama suteikti asmenims, kurie pareiškė reikalavimus valstybei dėl proceso (baudžiamojo, civilinio, administracinio) metu valstybės pareigūnų (teisėjų, prokurorų ar kitų pareigūnų) nepagrįstai taikytų procesinių prievartos priemonių ar kitų neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo, teisę į realią teisminę gynybą. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė dėl antstolio, vykdančio procesinę veiklą, neteisėtų veiksmų, žyminis mokestis apskaičiuojamas ir mokamas kaip už turtinio reikalavimo nagrinėjimą pagal bendrąsias taisykles (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokia išvada darytina dėl to, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. įvykdžius antstolių veiklos reformą, antstolis, nors ir būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, yra savarankiškai veikiantis teisės subjektas ir pats atsako už padarytą žalą (2002 m. gegužės 9 d. priimto Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Kadangi įvykdžius antstolių institucinę ir procesinės veiklos kontrolės reformą antstolis nėra teismo pareigūnas, kilus atsakomybės už antstolio padarytą žalą klausimui, CK 6.272 straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikomos, kadangi už antstolio veiksmus valstybė neatsako. Todėl antstoliui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu.

Atsakant į apelianto argumentą, kad Civilinio kodekso komentaro autoriai, remdamiesi kasacinio teismo praktika, nurodė, jog už reikalavimų dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimą nėra mokamas žyminis mokestis, pažymėtina, kad teisės doktrina nėra civilinio proceso teisės oficialus šaltinis, kuriuo gali būti grindžiami teismų procesiniai sprendimai (CPK 3 str.). Kita vertus, apeliantas remiasi Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str.), komentaru, t. y. komentaru įstatymo, kuris įsigaliojo iki 2002 m. priimto CPK bei Antstolių įstatymo, įtvirtinusio naują teismo sprendimus vykdančio asmens – antstolio – teisinį statusą.

Šie argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 4219 Lt žyminį mokestį už antstoliui pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą. Žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovas įpareigotinas iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 4219 Lt žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui Kredito unijai „Vievio taupa“ terminą iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 4 219 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų antstoliui D. J. nagrinėjimą.

Teisėjai: Artūras Driukas Konstantinas Gurinas Egidijus Žironas