Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. G., D. G., G. G., A. G., A. G., G. G. ir T. S., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. G., dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo butas), nuomą (ne)buvimo, taip pat dėl pagrindų nutraukti šalių sudarytą būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo buto (ne)buvimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

18. Iš byloje pateikto 2023 m. spalio 4 d. ginčo buto patikrinimo akto matyti, kad buto būklė patenkinama/gera; atsakovė J. G. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo buto komunaliniai mokesčiai buvo mokėti (byloje nėra duomenų apie skolas už butui teiktas komunalines paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu).

20. Taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad skolininko V. G. išlaikymo įsiskolinimo vaikams (atsakovams) suma sudaro 24 193,17 Eur.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

24. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašą, kuris nuo 2015 m. spalio 1 d. nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarką. Minėtame apraše yra išskirtas socialinio būsto nuomos ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas.

26. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus nuomos mokesčio, skaičiuoto ginčo butui už ginčo laikotarpį, apskaičiavimus, neturi pagrindo jais abejoti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, šiuo atveju atsakovai nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko ieškovės skaičiuotas nuomos mokesčio dydis būtų neteisingas/nepagrįstas. Teismas pažymi, kad atsakovės abstraktus prašymas perskaičiuoti ir sumažinti nuomos mokestį/jo skolą laikytinas deklaratyviu ir vertintinas tik kaip atsakovės gynybinė pozicija. Be to, šiuo atveju byloje nustatyta (ir ginčo dėl to nekilo), kad ginčui aktualiu laikotarpiu ne visi ginčo bute gyvenantys pilnamečiai asmenys teikė gyventojų turto deklaracijas (byloje pateiktos tik atsakovės J. G. deklaracijos), kurių pagrindu ieškovė galėtų taikyti ar bent jau spręsti dėl lengvatų taikymo apskaičiuojant ginčo buto nuomos mokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė atsakovams buvo nurodoma tiek ieškovės prieš kreipiantis į teismą (be kita ko, vykdant buto patikrinimą 2023 m.), taip pat viso šios bylos nagrinėjimo (teismo posėdžių) metu, tačiau atsakovai nei iki šios bylos iškėlimo, nei iki šios bylos išnagrinėjimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl šios situacijos sprendimo (pavyzdžiui, būtų teikę trūkstamas turto deklaracijas, prašymus dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo/lengvatų taikymo, išsideklaravę iš ginčo buto ir pan.); atsakovei J. G. vis deklaratyviai nurodant, jog niekas jai nepaaiškino/nekonsultavo dėl nurodytų deklaracijų teikimo (nors iš esmės kiekvieno teismo posėdžio metu buvo aiškinama, jog neužtenka vien atsakovės J. G. turto deklaracijų, kiti pilnamečiai asmenys, gyvenantys ginčo bute, taip pat privalo jas pateikti, t. y. neužtenka vienos šeimos turto deklaracijos, o būtinos atskiros gyventojų turto deklaracijos). Kita vertus, teismo vertinimu, nuomos mokesčio dydis iš esmės neturėjo įtakos atsakovų prievolių vykdymui, kadangi nuomos mokestis nebuvo mokėtas ieškovei ir taikant atitinkamas lengvatas, t. y. esant mažesniam nuomos mokesčio dydžiui.

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė visiškai įrodė, jog už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. atsakovams susidarė 8 095,56 Eur skola už ginčo buto nuomą. Be to, teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo perskaičiuoti ir/ar mažinti nurodytos skolos, nes atsakovai neįrodė, jog ši skola apskaičiuota netinkamai. Šioje dalyje teismas pažymi, kad pagrindinio nuomininko (šiuo atveju atsakovės J. G.) pilnamečiai šeimos nariai (šiuo atveju atsakovai D. G., G. G., A. G., A. G.), kurie ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno ginčo bute, turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei solidariai iš atsakovų J. G., D. G., G. G., A. G., A. G. priteistina 8 095,56 Eur skola už būsto nuomą (CK 6.583, 6.584, 6.588, 6.589 straipsniai).

28. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovai turi sumokėti 74,62 Eur delspinigius (taikant 0,02 proc. normą per dieną). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų J. G., D. G., G. G., A. G., A. G. 74,62 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis; 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovei solidariai iš atsakovų J. G., D. G., G. G., A. G., A. G. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (8 170,18 Eur (8 095,56 Eur + 74,62 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo

31. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog CK 6.611 straipsnio normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

32. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

34. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas).

35. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02).

36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

37. Nagrinėjamu atveju sutarties pagrindu teisė gyventi ginčo bute buvo suteikta atsakovei J. G. ir jos vaikams (sutarties 4 punktas). Be to, pagal sutarties 16 punktą, nuomotoja turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo iš savivaldybės būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininko įsiskolinimas už savivaldybės būsto nuomą viršija 3 mėnesių nuomos mokesčio sumą. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad skola už ginčo buto nuomą gerokai viršija 3 mėnesių laikotarpį.

38. Nors šioje byloje priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., kuris ir taip jau gerokai viršija minėtą 3 mėnesių laikotarpį, tačiau tiek iš bylos duomenų, tiek iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pagrindinė ginčo buto nuomininkė – atsakovė J. G., prievolės laiku mokėti nuomos mokestį sistemingai nevykdo gerokai ilgesnį laikotarpį, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5818-1102/2023, iš atsakovės J. G. priteistas įsiskolinimas už buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (anksčiau ieškovės atsakovų šeimai nuomotas butas), nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., taip pat už buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (ginčo butas), nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kurį sudarė 2 907,31 (903,24 + 2 004,07) Eur dydžio skola, įskaitant priskaičiuotus delspinigius. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės argumentus, kad iki 2022 m. ji tinkamai vykdė sutartimi (ar ankstesnėmis sutartimis) prisiimtus įsipareigojimus, t. y. kaip minėta, atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir iki nuomos mokesčio dydžio padidėjimo.

39. Be to, iš Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu buvo iškeltos bei išnagrinėtos ir kitos civilinės bylos dėl įsiskolinimų už jai išnuomotų butų nuomą ir komunalines paslaugas (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-4189-918/2022; Nr. e2-4025-996/2022; Nr. e2-3976-964/2021; Nr. eL2-24217-1014/2020; Nr. e2-30744-1098/2019; Nr. e2-33877-854/2018; Nr. e2-9385-871/2018; Nr. e2-25346-845/2017; Nr. e2-25161-728/2016; Nr. 2-34740-566/2013; Nr. 2-5950-910/2012; Nr. 2-2103-862/2011 ir kt.). Iš ieškovės pateiktos Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad atsakovė J. G. už jai išnuomotų butų nuomą mokėjo nesistemingai (mokėjo nereguliariai, nevisas sumas ir pan.) iš esmės nuo 2007 m. Faktiškai yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ieškovė, taip pat kiti komunalines paslaugas teikiantys subjektai, daugiau nei dešimt metų yra priversti dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir kitų skolų priteisimo iš atsakovės J. G. (nes jos vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai) reguliariai kreiptis į teismą dėl priverstinio skolų išieškojimo.

40. Atsakovė J. G. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, be kita ko, aiškino, kad įsipareigojimų ieškovei laiku nevykdė dėl sunkios finansinės padėties, didžiąją dalį gaunamų lėšų atsakovė skyrė vaikų pomėgiams ir lavinimuisi (sporto būreliams, varžyboms, aprangai), o likusi pinigų dalis buvo skiriama maistui bei mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti. Šie atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovų įsipareigojimų ieškovei pažeidimą lėmė ir subjektyvūs veiksniai (sprendimai gaunamas pajamas skirti ne nuomos mokesčiui mokėti, o kitiems tikslams), o ne vien tik finansinės priežastys. Nors ši byla buvo iškelta dar 2024 m. gegužės mėn., atsakovė per visą bylinėjimosi laikotarpį sumokėjo ieškovei tik 300 Eur sumą, nors buvo raginama ir žadėjo padengti reikšmingesnę skolos dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovų (kurie visi jau yra pilnamečiai) galimybės susirasti geriau apmokamą darbą (ar iš vis darbą) būtų apribotos objektyvių nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (atsakovė akcentavo, jog jos sveikatos būklė pablogėjo 2021 m., nors jau iki to, kaip minėta, įsipareigojimai buvo vykdomi netinkamai), kad jie ėmėsi konkrečių veiksmų, jog su ieškove būtų tinkamai ir laiku atsiskaitoma už buto nuomą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dėl pastarųjų priežasčių atsakovų neveikimas – nuomos mokesčio iš esmės visiškas nemokėjimas apie 4 metus, o netinkamas mokėjimas – daugiau nei 10 m., kvalifikuotinas kaip viena iš piktnaudžiavimo savo padėtimi formų.

41. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nuo apsigyvenimo ginčo būste tinkamai juo rūpinosi, laikėsi tvarkingos kaimynystės reikalavimų ir pan.; kito gyvenamojo būsto pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovai neturi, o tai reiškia, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš buto sukeltų atsakovams dideles neigiamas pasekmes. Kita vertus, tokių pasekmių riziką nusveria kitos aplinkybės ir dėl atsakovų iškeldinimo iš būsto turėsiančios kilti pozityvios pasekmės.

42. Pažymėtina, kad butas atsakovams yra išnuomotas ne kaip socialinis, o kaip savivaldybės būstas. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad atsakovė J. G. ir jos šeima (asmenys, likę gyventi ginčo bute), prieš tai įvertinus jų turtinę padėtį (visiems pateikus reikiamas deklaracijas ir kitus dokumentus), galimai turėtų teisę gauti socialinį būstą ar kitą savivaldybės būstą, tik mažesnį negu ginčo butas, tačiau atsakovai, kaip minėta, jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė, toliau gyvendami ginčo bute, visiškai nemokėdami už jo nuomą ir niekaip nesprendžiantys susidariusios situacijos (be kita ko, kiti atsakovai bylos nagrinėjimo metu net neišreiškė savo pozicijos, nors visi apie bylą informuoti, nepadengė bent dalies skolos ir/ar nesiėmė kitų veiksmų).

43. Visuotinai žinoma, kad socialinio ir kito būsto poreikis Vilniaus mieste yra pakankamai didelis ir didelis asmenų, pretenduojančių gauti tokius būstus, skaičius laukia jų pateiktų prašymų patenkinimo. Taigi, tinkamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio būsto fondo valdymas yra itin svarbus, kad būtų užtikrintas geresnis socialinio būsto prieinamumas asmenims, kuriems reikalinga valstybės parama tokia forma ir būdu, todėl nutraukus nuomos sutartį, ginčo butas galėtų būti panaudotas kaip socialinis būstas ir taip suteiktas būstas didesniam asmenų skaičiui (nors ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravę visi atsakovai, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. G. iš esmės patvirtino, kad jame gyvena ji ir G. G. su sūnumi; kiti atsakovai yra išvažiavę (bent jau laikinai), išsikraustę, įkalinti įkalinimo įstaigose ir pan.). Kitaip tariant, iškeldinus atsakovus iš būsto kiltų ne tik neigiamos pasekmės, bet ir pozityvus efektas dėl padidėjusio socialinio būsto prieinamumo didesniam asmenų skaičiui.

44. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė, siekianti nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, netoleravo atsakovų įsipareigojimų pažeidimų. Ieškovė ne tik reguliariai kreipdavosi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovų nuomos mokesčio ir kitų įmokų skolą, bet taip pat buvo pareiškusi ir ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš anksčiau nuomoto būsto (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1327-592/2015). Nors ankstesnis panašaus pobūdžio ieškovės reikalavimas teismo buvo netenkintas, tačiau atsakovai negalėjo turėti objektyviai pagrįsto lūkesčio, kad tolesnis netinkamas prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymas gali būti traktuojamas kaip nepakankamai svari priežastis pripažinti, jog egzistuoja pagrindas nutraukti nuomos sutartį (nors ir kitą) ir atsakovus iškeldinti iš nuomojamo būsto.

46. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovų padaryti nuomos sutarties pažeidimai yra įrodyti, jie yra esminiai ir sudaro CK 6.611 straipsnyje numatytą pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimus, t. y. nutraukti sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad patys atsakovai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu, nebendradarbiavo su būstą administruojančia įmone – ieškove, nesiekė pašalinti nustatytų pažeidimų, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų nei laiku pateikiant reikiamas deklaracijas, nei mokant nuomos mokestį. Teismo vertinimu, jeigu būtų pateisinamas netinkamas (ketverius metus ir daugiau) nuomos mokesčio mokėjimas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų nuomininkų, tinkamai ir laiku vykdančių sutartis/prievoles, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio būsto laukiančių asmenų teisėti lūkesčiai ir pan.

47. Nagrinėjamu atveju ginčo bute gyvena, be kita ko, ir nepilnametis (mažametis) vaikas T. S.; dėl to į bylą buvo įtraukta Tarnyba, kuri pateikė išvadą, kurioje prieštarauja minėto vaiko iškeldinimui. Kita vertus, teismas šioje dalyje pažymi, kad vien ši nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu netenkinti ieškinio ir neiškeldinti atsakovų, kadangi, teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik jo tėvams, bet ir vaiko teisių apsaugos institucijai. Be to, vertinant asmens teisės į būstą prioritetą, šios teisės apsauga ir gynimas neturėtų būti suabsoliutinti. Tokio pobūdžio bylose kartu turėtų būti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant savivaldybės ir/ar socialinį būstą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas mažametis vaikas (su motina G. G.) ginčo bute deklaruotas (2024 m. balandžio mėn.) tik neužilgo iki ieškovės kreipimosi į teismą (2024 m. gegužės mėn.); nors nurodyti asmenys ir deklaruoti šiuo metu ginčo bute, tačiau nei Tarnyba, prieš išvados teikimą jos atstovams lankantis ginčo bute, nei teismas teismo posėdžių metu, kurie vyko nuotoliniu būdu ir atsakovei jungiantis iš ginčo buto, nenustatė/nepastebėjo, kad šie asmenys faktiškai jame gyventų (net atsakovės J. G. atstovei raginant savo klientę užtikrinti kitų atsakovų, įskaitant G. G., dalyvavimą teismo posėdžiuose bent jau nuotoliniu būdu).

48. Kita vertus, šiuo atveju įvertinus atsakovės J. G. amžių, sveikatos būklę, atsakovų turtinę padėtį, ilgalaikį ryšį su ginčo būstu, galimai ginčo bute gyvenančio mažamečio vaiko interesus, tai, kad būtų užtikrinta, jog atsakovai turėtų pakankamai laiko pasirūpinti kitu būstu (pavyzdžiui, kreiptis su reikiamais dokumentais į ieškovę dėl kito savivaldybės ar socialinio būsto suteikimo, susirasti kitą būstą savarankiškai) ir teismo sprendimo vykdymas įprasta tvarka nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių atsakovų padėčiai, teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymas atidedamas 6 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

49. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovų D. G., G. G., A. G., A. G. valstybei lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 184 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl skolos priteisimo, t. y. po 46 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis); taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų D. G., G. G., A. G., A. G. ir G. G. valstybei priteistina 330 (220 + 110) Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, t. y. po 66 Eur iš kiekvieno atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovė J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 16 d. sprendimu, be kita ko, atleista (100 proc.) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos šios bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) nepriteistinos.

51. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei J. G. bendrai patirta 614,58 Eur išlaidų, tačiau ieškovės ieškinį tenkinus (o atsakovei, kaip minėta, esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės lėšų.

52. Byloje iš viso patirta 146,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų D. G., G. G., A. G., A. G. ir G. G., t. y. po 29,25 Eur (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovų D. G., G. G., A. G., A. G. priteistina po 141,25 (46 + 66 + 29,25) Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės G. G. – 95,25 (66 + 29,25) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 8 095,56 Eur (aštuonis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 56 ct) skolos, 74,62 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 62 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 170,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutraukti 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G20/1747.

Iškeldinti atsakovus J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 141,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,25 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.