Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1558-886/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: e2A-1558-886/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03052-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1558-886/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03052-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.9; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.19.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Sostinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-02-22 CBP-3049), kuris patikslintas 2024 m. kovo 8 d. (DOK-38298) prašė priteisti iš atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) 4 198,21 Eur žalos atlyginimo, 209,91 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje, dublike (2024-05-08 DOK-71761) nurodė, kad vandeniu buvo sulietas butas, kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Butas užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio viršuje. Ieškovė apskaičiavo nuostolių sumą ir išmokėjo 4 552,12 Eur (4 592,12 Eur nuostolių suma – 40 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Atsižvelgus ir pritaikius 353,91 Eur nusidėvėjimą ieškinio suma 4 198,21 Eur (4 552,12 Eur – 353,91 Eur). Ginčo nėra, kad vanduo liejosi iš atsakovės buto, šią aplinkybę atsakovė pripažįsta, todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad užpylimo priežastis nėra susijusi su jai priklausančia patalpa. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog karšto vandens vamzdis prakiuro dėl nusidėvėjimo ir tai yra vamzdžio dalis iki atsakovės buto apskaitos prietaiso ties ventilio sriegio jungtimi su vamzdžiu.

3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-04-19 DOK-61878)

prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2024-05-17 DOK-78072) nurodė, kad atsakovė nekalta dėl įvykio, nes karšto vandens vamzdis prakiuro dėl nusidėvėjimo ir tai yra vamzdžio dalis iki atsakovės buto apskaitos prietaiso ties ventilio sriegio jungtimi su vamzdžiu, t. y. bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno dalis. Atsakovė surado santechniką, kuris atvyko ir pašalino gedimą. Vien tas faktas, kad atsakovė elgėsi pilietiškai, nepaliko kaimynų be karšto vandens ir savo iniciatyva pašalino gedimą negali būti laikoma, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl įvykio. Kadangi daugiabutį namą administruoja Namo administratorius, jam ir turėtų kilti atsakomybė už padarytą žalą. Kyla ir pagrįstų abejonių, ar žala atsirado dėl užliejimo iš viršaus, nes atsakovė gyvena 5 aukšte. 4 aukšto gyventojai nesiskundė, o trečias aukštas tapo užlietas. Taip pat kyla pagrįstų abejonių ir dėl žalos dydžio (nei tikroji kaltininkė – namo administratorė, nei atsakovė nedalyvavo apžiūrint butą po vandentiekio avarijos ir surašant defektinį aktą). Be to, po įvykio praėjo daugiau kaip metai. Žalos atsiradimo aplinkybes ieškovė įrodinėja tik draudėjos laisvos formos paaiškinimu. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nepasirašytas, jį surašant nedalyvavo nei atsakovės, nei namo administratorės atstovai ar kiti namo gyventojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 198,21 Eur žalos atlyginimo, 57,51 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4 255,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 449,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Išdėstė atsakovei sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovei devyniems mėnesiams, įpareigojant atsakovę nuo kito mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėti ieškovei pirmus aštuonis mėnesius po 472,86 Eur, o paskutinį – devintą – mėnesį sumokėti 472,84 Eur. Priteisė valstybei iš atsakovės 31,31 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

6. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

7. Teismas darė išvadą, jog byloje įrodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d. naktį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

8. Teismas darė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškovės įrodinėjama aplinkybė – kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. vandentiekio avarija įvyko atsakovei priklausančiame bute ir jai (butui) priklausančioje vandens sistemos (vamzdyno) dalyje – laikytina įrodyta.

9. Kadangi byloje nustatyta, kad vandens sistemos gedimas įvyko dėl netinkamos vamzdyno dalies, priklausančios atsakovei, priežiūros, t. y. dėl vandens sistemos gedimo (galimai trūkusio vamzdžio sienoje), dėl kurio iš sienos bėgo vanduo, apliedamas žemiau esantį butą, ir žala padaryta kitam daugiabučio namo buto savininkui, teismas darė išvadą, jog atsakovė laikytina tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį ir jai kyla pareiga atsakyti ieškovei – atlyginti jos turėtus nuostolius pagal pareikštą subrogacinį reikalavimą – CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teismas vertino, kad viena iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) – nustatyta.

10. Teismas darė išvadą, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (vandentiekio sistemos dalies, esančios atsakovei priklausančiame bute už karšto vandens apskaitos pritaiso nepriežiūra ar netinkama priežiūra, dėl kurios įvyko vandentiekio avarija) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nuostoliai (aplietas žemiau esantis daugiabučio namo butas ir padaryti jo patalpų apgadinimai, sugadinta vaizdo technika) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (dėl atsakovės neatlikto ar tinkamai neatliktos jai priklausančios vandens sistemos dalies priežiūros aplietas draudėjai priklausantis butas), todėl sprendė, kad atsakovei kyla deliktinė atsakomybė ir su jos taikymu susiję padariniai.

11. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu kompensacinių palūkanų dydžiu. Teismas vertino, kad ginčo atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir taikoma 5 proc. dydžio metinė palūkanų norma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovė apeliaciniu skundu (2025-04-30 DOK-67555) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

12.2 Kyla abejonių, ar žala atsirado dėl užliejimo iš viršaus, t. y. atsakovės buto Nr. 44 (5 aukšto), apeliantė gyvena 5 aukšte, o 4 ir 2 aukštų gyventojai nesiskundė, tik trečias aukštas tapo užlietas. UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymas patvirtina, kad kiek anksčiau tame pačiame name bėgo šaltas vanduo iš kolektoriaus 46 buto. Draudėjos paaiškinime įvykio data nenurodyta, iš kurio buto bėga vanduo neaišku, atsakovės bute vamzdis nesprogo. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (1 t. 16-49 l.) neaišku, kada ir ar iš viso buvo užliejimas.

12.3 Apliejimą ieškovė įrodinėja turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu. Paties akto nėra. Šis priedas buvo nepasirašytas, jį surašant nedalyvavo nei atsakovė, nei kiti namo gyventojai, nei trečiojo asmens atstovai. Priedas surašytas 2022 m. rugsėjo 16 d. (21 diena po galimo įvykio). Teikiant dubliką, ieškovė pakartotinai pateikė šį dokumentą, pasirašytą savo darbuotojos parašu. Atliktų darbų aktai užpildyti ydingai, datos atspausdintos ant aktų ir aktų užpildymo ranka datos pagal šalių ir liudytojų parodymus nesutampa. Akte (174 l.) data 2022 m. rugpjūčio 23 d., nurodytas laikas 15:49 val., tuo tarpu pagal šalių parodymus, veiksmas vyko rugpjūčio 25 d. nakties metu, nurodytas butas 38 (kuris buvo užlietas), bet šalys ir liudytojai (trečiojo asmens darbuotojai) A. R. ir V. J. aiškina, kad jie apžiūrėjo butą Nr. 44. Nors aktą surašė butui Nr. 38, iš kuriuo buto ir aukšto įvyko užpylimas yra ranka ištaisyta.

12.4 Teismas iš esmės tenkino ieškinį, remdamasis tik trečiojo asmens, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, pateiktais prieštaringais įrodymais (dokumentais (aktais) su netiksliais, ranka taisytais duomenimis, trečiojo asmens prieštaringais liudytojų parodymais (kurie neatsimena aukšto, kur buvo, koks vanduo karštas ar šaltas bėgo ar buvo išjungtas), bet aiškiai atsimena, kad tai buvo vamzdžio dalis apeliantės atsakomybės ribose. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškinys teismui pateiktas praėjus beveik dviem metams po įvykio ir apeliantė objektyviai negalėjo tinkamai gintis. Po įvykio nei vienas iš kaimynų į ją nesikreipė dėl užliejimo, santechnikas ir avarinė tarnyba jai paaiškino, kad nėra jos kaltės, jeigu įvyko kitų butų apliejimas. Todėl nebuvo poreikio pvz., kviesti antstolį, kad surašytų, užfiksuotų FAKP, iš kurios vamzdžio dalies bėgo vanduo, kviesti ekspertą tai nustatyti, pasiklausti ir išsaugoti santechniko, kuris tvarkė po įvykio vamzdžius, vardo, pavardės, išsaugoti jo duomenis ir t. t. Dėl laiko, praėjusio nuo įvykio (2 metai), nebegalima buvo objektyviai ištirti įvykio vietos, todėl teismui abejones reikėjo aiškinti apeliantės naudai (civilinio proceso principas „in dubio pro reo“ civiliniame procese reiškiasi kaip neįrodytų aplinkybių aiškinimas atsakovo naudai).

12.5 Namo administratorės liudytojų A. R. ir V. J. (trečiojo asmens darbuotojų) parodymai vertinami kritiškai, nes nė vienas gerai neatsimena įvykio aplinkybių (duoda prieštaringus parodymus, kartais palankius ir atsakovei, pvz., A. R. pasisakė, kad 38 bute buvo tik dėmė ant lubų (nebuvo daug bėgančio vandens), V. J. paliudijo, kad vamzdžiai nuotraukoje (su skaitikliais) yra tualete, iš kur bėgo vanduo nežino, matė tik šlapią sieną tame bute, kuris yra įrašytas akte (t. y. 38 butas) bet gerai atsimena, kad vamzdžio pažeidimas įvyko ne Namo administratoriaus atsakomybės ribose. Svarbi aplinkybė – nurodyta, kad avarija įvyko šalto vandens sistemoje. Prieš tai visi pripažino, kad vandens nutekėjimas 44 bute buvo iš karšto vandens vamzdžio. Tuomet galime atsiminti 46 buto stovo avariją, kuri įvyko kiek anksčiau ir būtent iš šalto vandens stovo.

12.6 Teismas formaliai taikė CK 6.266 straipsnį, tačiau objektyviai nenustatė esminės sąlygos – iš kurios vamzdžio dalies bėgo vanduo - iki apeliantės bute įrengto skaitiklio ar po skaitiklio. Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad jei vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas, atsakomybė kyla namo administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-916/2020)). Vandens sistemos gedimas įvyko ne atsakovės butui priklausančioje vamzdyno dalyje, tačiau bendrąja daline nuosavybe valdomoje vamzdyno dalyje – ties ventilio, esančio prieš karšto vandens apskaitos prietaisą, jungtimi – o už šią vamzdyno dalį ir jos gedimus atsakingas trečiasis asmuo, ne atsakovė. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 p. nurodoma, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). Remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, nustačius, jog vandens sistemos gedimas įvyko iki vandens apskaitos prietaiso, nepriklausomai nuo to, kad jis yra vandens vartotojui priklausančiame bute, deliktinė atsakomybė turėtų būti taikoma daugiabučio namo bendrijai ar namo administratoriui.

12.7 Svarbus klausimas, sprendžiant bylą, kur yra vandens stovas. Namo administratorė nepateikė techninės dokumentacijos. Liudytojas A. N. sudarė (inžinierius D.V. patvirtino) vandentiekio hidraulinę schemą (2 t. 53 l.), pagal kurią stovas yra prieš vonios kambarį. Stovo karšto ir šalto vandens atšakos nutęstos per sieną ir baigiasi sujungimais su buto įėjimo ventiliais. Taigi bendro naudojimo vandentiekio riba yra ventiliai V4 (karšto) ir V3 šalto vandens, skaitikliai šalto ir karšto vandens, kurie sumontuoti atsakovės bute vonios kambaryje, kur ir įvyko avarija. Niekas šios schemos neginčijo ir nenuginčijo. Nelogiški namo administratorės teiginiai, kad pratekėjimą sukėlė buto atsakomybėje esantis vamzdynas, nes jeigu vanduo bute buvo uždarytas, tai galėjo bėgti tik iš stovo. Taip pat, jeigu vanduo bėgo už vonios, tai yra vieta už vandens apskaitos prietaiso. Jei ventilis V4 (žr. Hidrauline schema) uždarytas, karštas vanduo nepatenka nei į vamzdyną sienoje, nei į maišytuvą vonioje, nei į kitas buto patalpas, santechnikos mazgus. Namo administratorė po įvykio nebuvo atvykusi pas atsakovę apžiūrėti vamzdyno (vamzdynas yra atviras ir gerai matosi, kur įvyko trūkis), todėl jos teiginys atsiliepime į pretenziją, kad avarija įvyko „buto atsakomybės ribose“ yra neteisingas, nenurodo net kuriame bute trūko vamzdis. Namo administratorės galimai padarytose 2022 m. rugpjūčio 25 d. apeliantės bute nuotraukose (1 t. 171, 172 l.) vandens ant grindų ar šlapios sienos nesimato.

12.8 Trūkusi vamzdžio dalis, vamzdžio ir karšto vandens ventilio V4 srieginis sujungimas priskirtina prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kuri yra bendroji dalinė Namo savininkų nuosavybė. Kaip paaiškino liudytojas A. N. plieno vamzdžiams dažniausiai pasireiškia metalo nuovargis, konkrečioje situacijoje dėl metalo korozijos. Kadangi vamzdžio storis sriegio vietoje yra ploniausias, gedimai hidraulinių sistemų atsiranda būtent sriegio vietoje, ir labai tikėtina kad avarijos priežastis kaip ir minėjo santechnikas ir buvo ventilio V4 ir plieno vamzdžio srieginiame sujungime. Duomenų, jog vandens nuotėkis būtų įvykęs už karšto vandens apskaitos skaitliuko ir (ar) ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nepateikta. Ieškovė privalėjo ne tik įrodyti, kad užliejimas įvyko iš aukštesnio aukšto buto, bet ir tai, ar vandens sistemos gedimas įvyko iki vandens apskaitos prietaiso ar po jo. Vienintelis įrodymas, kad atsakovė yra susijusi su įvykiu, buvo tai, kad ji pati atvirai ir nuoširdžiai pripažino faktą, kad 2022 metų rugpjūčio 25 d. jos bute iš karšto vandens įtrūkusio vamzdžio ėjo garai ir buvo kažkiek vandens ant grindų.

12.9 Namo administratorė nevykdė ir nevykdo vamzdynų patikros, nesurašė defektinių aktų apie blogą vamzdyno būklę, neinformavo gyventojų apie būtinumą vamzdyną remontuoti. Namo administratorė nepateikė į bylą jokių dokumentų (informacijos), paneigiančių šiuos teiginius. Namo gyventojai kreipėsi į namo administratorę dėl bendro vamzdyno pakeitimo, tačiau jokių veiksmų trečiasis asmuo nesiėmė. Trečiasis asmuo neinformavo butų savininkų, kad jiems kyla pareiga vykdyti vamzdyno stebėseną. Trečiasis asmuo netinkamai atliko savo pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Kadangi namą administruoja trečiasis asmuo, tai jam ir turėtų kilti atsakomybė už padarytą žalą.

12.10 Apeliantė nebuvo kviečiama apžiūrėti žalos vietos, nebuvo supažindinta su aktu dėl žalos nustatymo – tai pažeidžia rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienašaliai žalos nustatymo aktai negali būti vertinami kaip neginčytini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Žalos dydis byloje yra nustatytas remiantis išimtinai ieškovės darbuotojų surašytais dokumentais ir (netgi nepasirašytais) pateiktais teismui. Praėjus dviem metams po įvykio yra neįmanoma apeliantei vertinti, ar vienokius ar kitokius remonto darbus buvo būtina atlikti draudėjos bute ir ar būtinumas atlikti tokius remonto darbus yra sietinas su įvykiu apeliantės bute 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kritiškai vertinama aplinkybė, kad televizorius „Samsung UE55AU7172UXXH“ buvo sugadintas dėl vandens užliejimo. Televizorius buvo išjungtas ir negalėjo sugesti nuo įtampos šuolio. Abejotina ir žalos dydžio pagrįstumu, nes nei trečiojo asmens atstovas, nei atsakovė nedalyvavo, apžiūrint draudėjai priklausantį butą po vandentiekio avarijos ir defektų akto surašymo metu. Po ginčo įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai, o žalos atsiradimo aplinkybes ieškovė įrodinėja tik draudėjos laisvos formos paaiškinimu.

12.11 Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, faktiškai perkeldamas ją atsakovei. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-264/2022 konstatavo, kad vamzdžio padėtis (iki ar po skaitiklio) yra esminis veiksnys sprendžiant dėl atsakomybės, ir tokie duomenys turi būti įvertinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2674-803/2021 nurodė, kad esant neaiškumui dėl vamzdžio padėties, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

12.12 Byloje dalyvavusio trečiojo asmens – administratorės – pateikti dokumentai ir paaiškinimai buvo prieštaringi. Pagal liudytojų parodymus neaišku, kur buvo bendro naudojimo stovas. Vieni liudytojai teigė, kad vamzdis prakiuro iki skaitiklio, kiti – kad po. Tokie prieštaravimai turi būti vertinami atsakovės naudai. Teismas Sprendimo 71 punkte supainiojo įvykių datas, butų numerius. Esant prieštaravimams tarp įrodymų, teismas privalo motyvuotai juos įvertinti, o abejonės dėl faktinių aplinkybių aiškinamos atsakovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

Šalies argumentai

12.13 Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo apeliante nesutinka ir su teismo konstatavimu, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš apeliantės kompensacines palūkanas 209,91 Eur dydžio (sprendimo 94-98 punktai). Apeliantė buvo gavusi ne iš ieškovės, o iš B2KAPITAL reikalavimą sumokėti ieškovei tokią sumą be jokių pagrindimų.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-05-26 DOK-81298) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

13.1 Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad vanduo atsirado dėl prakiurusio karšto vandens vamzdžio iki vandens skaitiklio. Ne nuotraukos jokių tą pagrindžiančių dokumentų į bylą pateikta nebuvo. Vandens prabėgimas įvyko ne iš karšto vandens vamzdžio iki vandens skaitiklio, o iš vonios sienos. Liudytojas A. R. (A. R.) per teismo posėdį paaiškino, kad, atvykęs pas atsakovę, nustatė, jog problema yra vonios kambaryje; vandenį buvo užsukę buto gyventojai; atidarė po vieną ventilį ir tikrino, iš kur bėga vanduo; nustatė, kad vanduo bėga iš sienos vamzdžių už vonios, kurie sujungti su vonios maišytuvu; buvo nesandari vonios apdailos dalis aplink vonią, visur po truputį varvėjo vanduo; varvėjo per vamzdį iš sienos ant grindų; padarytos nuotraukos; ventiliai veikė tinkamai, vanduo buvo užsuktas; vanduo negalėjo bėgti iš bendrojo naudojimo vamzdžių, nes jie yra apie metrą nuo tos vietos, kur įvyko vandentiekio avarija.

Šalies argumentai

13.2 Apeliantės teiginys, kad atvykusi avarinė tarnyba atjungė vandenį ir paaiškino atsakovei, kad ne ji kalta dėl įvykio, paneigtas tiek avarinės tarnybos UAB „Vilniaus Vandenys“, tiek ir namo administratorės UAB „Mano Būstas Sostinė“ (2 t., 31 l., 1 t., 119 l.).

13.3 Faktas, jog antrojo ir ketvirtojo aukšto gyventojai nesikreipė su pretenzija nei į atsakovę, nei į draudiką, niekaip nepaneigia, jog užliejimas įvyko iš penktajame aukšte esančio atsakovės buto.

13.4 Šaltas vanduo bėgo 2022 m. rugpjūčio 12 d., o nagrinėjamas užliejimas įvyko 2022 m. rugpjūčio 25 d. t. y. po beveik dviejų savaičių laiko, o taip pat ir minimas 46 butas randasi kitoje daugiabučio laiptinėje. Iš to galima daryti išvadą, kad šie įvykiai nėra susiję.

13.5 Aplieto buto draudėjos paaiškinimas rašytas laisva forma, dėl ko ant jo nebuvo nurodyta data. Teiginys, kad nėra nurodyta iš kurio buto bėga vanduo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ne apdraustoji, o atvykęs namo administratorius konstatavo, kad prabėgimas įvyko iš būtent Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovės (apeliantės) teiginys, kad bute Nr. 44 vamzdis nesprogo yra pagrįstas vidiniu atsakovės įsitikinimu, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų.

13.6 Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad televizorius negalėjo sugesti, nes atsakovė specialių žinių elektronikos, technikos srityje neturi, todėl apie įtampos šuolius, techninius gedimus kompetencijos pasisakyti neturi, o tokie pasisakymai vertinami kritiškai. Draudėja savo laisvos formos rašte nurodė, kad per rozetes bėgo vanduo. Kadangi televizoriaus sugedimą nustatė kompetentingi specialistai, todėl jų aktu pagrindo abejoti nėra. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė.

13.7 Į bylą buvo pateikti žalos atsiradimo aplinkybes ir pačią žalą pagrindžiantys dokumentai, apklausti liudytojai.

13.8 Namo administratorė buvo atvykusi iš karto po įvykio ir nustatė, kad užliejimas įvyko būtent iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, tą administratorė patvirtino atsakyme į pretenziją (1 t., 119 l). Papildomai vykti apžiūrėti atsakovės buto nebuvo pagrindo.

13.9 Neteisingas apeliantės teiginys, kad namo administratorė yra pateikusi teismui nuotraukas, galimai padarytas 2022 m. rugpjūčio 25 d. apeliantės bute, kuriose vandens ant grindų ar šlapios sienos nesimato. Šį teiginį paneigia 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. MB: T22-364969, išrašas iš trečiojo asmens kompiuterinės sistemos, dvi trečiojo asmens nuotraukos, liudytojo A. R. paaiškinimai, atsakovės pateiktos nuotraukos.

13.10 Dėl apeliantės argumentų susijusių su atliktų darbų aktų ydingumu išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

13.11 Apeliantė, minėdama liudytojo A. N. parodymus, siekia suklaidinti teismą, nes šis liudytojas nenustatė konkrečios vamzdžio trūkimo vietos, o tiesiog pateikė prielaidą, kokiose vietose ir dėl kokių priežasčių dažniausiai susidėvi vamzdžiai. Priešingai atsakovės teiginiams, kitas liudytojas A. R. patvirtino, kad ventiliai buvo tvarkingi.

13.12 Apeliantės argumentas, kad namo gyventojai kreipėsi į namo administratorę dėl bendrojo vamzdyno pakeitimo, nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes žala kilo ne iš bendrojo naudojimo objektų, o iš atsakovei nuosavybes teise priklausančio buto.

13.13 Teismas iš byloje surinktų duomenų pagrįstai nustatė, kad prabėgimas įvyko iš vamzdžio dalies, esančios atsakovės nuosavybės ribose. Teismas pagrįstai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Dėl žalos dydžio teismas pagrįstai atmetė atsakovės (apeliantės) argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas draudimo bendrovės reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią turto savininkui išmokėjus draudimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 10 d. buvo apdraudusi butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užlietas butas) ir jame esantį namų turtą draudėjos J. R. naudai, tą patvirtinta Būsto draudimo liudijimas (1 t. 8-10 l.). 2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykio metu šis butas buvo užlietas.

17. 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB: T22-364969 nurodytas objekto adresas (duomenys neskelbtini); darbo aprašymas: užpylimas; atlikimo data: 2022 m. rugpjūčio 25 d. Atlikti darbai: užpylimas iš 44 buto (taisyta iš 45), 5 aukštas (taisyta); atvykus vanduo buvo jau uždarytas butui; vonioje iš sienos bėga vanduo; informuota dispečerinė (1 t. 174 l.).

18. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (1 t. 60 l.).

19. Pateiktos dvi tuo pačiu metu darytos nuotraukos: vienoje pavaizduota vonia ir prie jos esantys vamzdžiai bei ant jų esančios sklendės ir vandens apskaitos prietaisai. Karšto vandens sklendė pasukta į viršų, t. y. karštas vanduo butui netiekiamas (1 t. 171-172 l.).

20. Pateiktos užlieto buto fotonuotraukos (1 t. 15-49, 78-95 l.).

Žemesnės instancijos teismas

21. Turto draudėjos J. R. paaiškinime nurodyta, kad draudėja 2:30 val. naktį atsikėlė, išgirdusi pašalinį garsą. Iš pradžių jos bute vanduo lašėjo nuo lubų, vėliau vanduo tekėjo per kambario ir koridoriaus sienas, rozetę; draudėjos sutuoktinis iškvietė trečiojo asmens avarinę tarnybą, kurie išsiaiškino, kad avarija įvyko dėl penktame aukšte esančiame bute sprogusio vonios kambario vamzdžio (1 t. 50 l.).

22. 2022 m. rugsėjo 16 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, žalos bylos Nr. 3125591, 3152798 detalizuoti sugadinti/pažeisti objektai bute (duomenys neskelbtini) (1 t. 96-97, 120-121 l.). Lokalinėje sąmatoje apskaičiuota remonto kaina 5 435,61 Eur (1 t. 51-52 l.). UAB „Vektech“ patikrinimo akte nustatyta, kad dėl tinklo įtampos nestabilumo ar šuolio sugedo televizoriaus Samsung UE55AU7172UXXH maitinimo bloko ir pagrindines plokštes mazgas BN96-53076J, ir LCD ekrano BN07-01673A valdymo modulis (1 t. 54 l.). 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu gavėjai UAB „Infranet“ sumokėta 114,54 Eur už ekspertinę pažymą butui (duomenys neskelbtini) (1 t. 13 l.).

23. Ieškovė J. R. išmokėjo 4 552,12 Eur draudimo išmoką (1 t. 59 l.) ir 2022 m. lapkričio 17 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti ieškovės draudėjai sumokėtą draudimo išmoką (1 t. 58 l.).

24. Atsakovė, 2023 m. kovo 1 d. atsakydama į ieškovės pretenziją be kita ko paaiškino, kad nėra jos kaltės dėl vamzdžių nusidėvėjimo ir, kad pareiga prižiūrėti pastato komunikacijas tenka būsto administratoriui (1 t. 57 l.).

25. UAB „Mano būstas sostinė“ atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją, be kita ko nurodė, kad bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimų nenustatyta; avarija įvyko buto savininko „atsakomybės ribose“ (1 t. 119 l.).

26. Atsakovė pateikė vonios vamzdyno nuotraukas (1 t. 112-113 l.).

27. UAB „Mano būstas sostinė“ pateikė duomenis (iškarpa iš vidinės sistemos), kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo kreiptasi į UAB „Mano Būstas Sostinė“ iš 44 buto dėl karšto vandens uždarymo (1 t. 169 l.).

28. 2022 m. rugpjūčio 18 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina vandens uždarymą stovui nuo 9:00 iki 13:00 val., butas Nr.44 (1 t. 173 l.).

29. Atsakovė pateikė vonios kambario nuotraukas, darytas 2024 m. balandžio 9 d. ir 18 d. (2 t. 11-14 l.).

30. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės avarinė tarnyba vyko į iškvietimą dėl nutekėjimo kolektoriuje adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. iškvietimų bendrovė negavo, adresu (duomenys neskelbtini), nevyko. Sistemoje yra įrašai apie kliento prašymą leisti nuplombuoti apskaitos prietaisą savarankiškai, prašymas buvo patenkintas (2 t. 30-31 l.).

31. Atsakovė pateikė buto (duomenys neskelbtini), vandentiekio schemą (2 t. 53 l.).

32. UAB „Mano būstas sostinė“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.

33. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovei priklausančios vandens sistemos (vamzdyno) dalyje. Apeliantės teigimu, teismas formaliai taikė CK 6.266 straipsnį, objektyviai nenustatęs esminės sąlygos – iš kurios vamzdžio dalies bėgo vanduo: iki apeliantės bute įrengto skaitiklio ar po skaitiklio. Atliktų darbų aktai užpildyti ydingai; apliejimą ieškovė įrodinėja turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu nepateikus paties akto; teismas iš esmės tenkino ieškinį, remdamasis tik trečiojo asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, pateiktais prieštaringais įrodymais; liudytojų A. R. ir V. J. (trečiojo asmens darbuotojų) parodymai vertinami kritiškai; neįvertinta anksčiau įvykusi 46 buto šalto vandens stovo avarija.

35. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką)..

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, bylą nagrinėjusio teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų, bylos aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

37. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 papunktyje yra aiškiai nurodyta, jog vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

38. 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB: T22-364969 užfiksuotas užpylimas iš 44 buto (taisyta iš 45), 5 aukštas (taisyta); atvykus vanduo buvo jau uždarytas butui; vonioje iš sienos bėga vanduo; informuota dispečerinė. Šiame akte užfiksuotos informacijos apeliantė jokiais rašytiniais įrodymais nepaneigė. Akte nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad gedimas priskiriamas bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

39. Nors apeliantė ir teigia, kad neįvertinta 46 buto stovo avarija, kuri įvyko kiek anksčiau iš šalto vandens stovo, tačiau vanduo bėgo 2022 m. rugpjūčio 12 d., o nagrinėjamas užliejimas įvyko 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus beveik dviems savaitėms. Kaip minėta, UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. iškvietimų bendrovė negavo, adresu (duomenys neskelbtini).

40. Apeliantė neneigė aplinkybės, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į namo administratorę su prašymu užsukti karštą vandenį, nes atsakovės bute reikia pakeisti ventilį, kanalizacijos vamzdį ir atlikti kitus susijusius darbus (1 t. 169 l.). Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. įvykio atliko vonios kambaryje tam tikrus santechnikos darbus.

41. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratorei iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio atsakovė būtų pateikusi informaciją apie jos bute esančio vamzdyno netinkamą būklę. Atsakovė teigdama, kad namo gyventojai kreipėsi į namo administratorę dėl bendro vamzdyno pakeitimo, tačiau jokių veiksmų trečiasis asmuo nesiėmė, tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad namo administratorė netinkamai vykdė jai teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas ir gali būti atsakinga už tai, kad atsakovės bute esantis vamzdynas ar buitiniai prietaisai buvo netinkamai prižiūrimi, dėl ko buvo padaryta žala.

42. Atsakovė remiasi liudytojo A. N. sudaryta (inžinierius D.V. patvirtino) vandentiekio hidrauline schema (2 t. 53 l.), pagal kurią stovas yra prieš vonios kambarį. Stovo karšto ir šalto vandens atšakos nutęstos per sieną ir baigiasi sujungimais su buto įėjimo ventiliais. Taigi bendro naudojimo vandentiekio riba yra ventiliai V4 (karšto) ir V3 šalto vandens, skaitikliai šalto ir karšto vandens, kurie sumontuoti atsakovės bute vonios kambaryje kur ir įvyko avarija. Apeliantė taip pat remiasi liudytojo A. N. parodymais, kad plieno vamzdžiams dažniausiai pasireiškia metalo nuovargis, konkrečioje situacijoje dėl metalo korozijos. Kadangi vamzdžio storis sriegio vietoje yra ploniausias, gedimai hidraulinių sistemų atsiranda būtent sriegio vietoje, ir labai tikėtina kad avarijos priežastis kaip ir minėjo santechnikas ir buvo ventilio V4 ir plieno vamzdžio srieginiame sujungime. Apeliantės teigimu jeigu vanduo bėgo už vonios, tai yra vieta už vandens apskaitos prietaiso. Jei ventilis V4 (žr. Hidrauline schema) uždarytas, karštas vanduo nepatenka nei į vamzdyną sienoje, nei į maišytuvą vonioje, nei į kitas buto patalpas, santechnikos mazgus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtas teiginys nepaneigia aplinkybės, kad pratekėjimą sukėlė buto priklausimobės ribose esančio vamzdyno gedimas.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad tai nebuvo bendrojo naudojimo vamzdžio problema, patvirtina faktas, jog atvykus namo administratorės darbuotojui, vandens tiekimas jau buvo sustabdytas atsakovės bute, o ne visame bendrojo naudojimo vamzdyne. Esant bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimui, vanduo tekėtų toliau nepriklausomai nuo to, kad vandens tiekimas sustabdygas atsakovės bute, ką patvirtina trečiojo asmens pateikta fotonuotraukta, iš kurios matyti, kad karšto vandens sklendė pasukta į viršų, t. y. karštas vanduo butui netiekiamas (1 t. 172 l). Trečiojo asmens pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad atsakovės buto vonios kambaryje iš sienos bėga vanduo už vonios dar iki apskaitos prietaisų (1 t. 171 l.), trečiojo asmens paaiškinimuose nurodyta, kad šioje dalyje nėra bendrojo naudojimo stovo. Liudytojas A. R. nurodė, kad su kolega atidarinėjo po vieną ventilį ir tikrino, iš kur bėga vanduo; nustatė kad bėga vanduo iš sienos vamzdžių, kurie eina į vonios maišytuvą; ten yra buto ribų atsakomybė dėl visų santechnikos prietaisų ir vamzdžių; buvo nesandari vonios apdailos dalis apie vonią, visame plote po truputį varvėjo vanduo; buvo žmonės informuoti, kad susitvarkytų santechniką; vanduo buvo užsuktas tik bute; ventiliai buvo užaryti tinkamai, vanduo nevarvėjo; kas iškvietė nežino, tikriausiai kaimynai; bendros paskirties vamzdynai yra nuo tos vietos beveik daugiau nei metro atstumu; nuotraukos darytos, nes ant vamzdžių matėsi vanduo; 44 butas yra virš 38 buto (2025-01-30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 2 min.).

Žemesnės instancijos teismas

44. Liudytojas V. J. paaiškino, kad užpylimas buvo po skaitiklių; viršaus sienelė buvo sausa, o po vonia buvo sienelė šlapia; blogas sujungimas vonios hermetiškai (2025-03-13 teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min.).

45. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė informaciją, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. iškvietimų bendrovė negavo, adresu (duomenys neskelbtini) nevyko. Sistemoje yra įrašai apie kliento prašymą leisti nuplombuoti apskaitos prietaisą savarankiškai, prašymas buvo patenkintas (2 t. 30-31 l.). Apeliantė neneigė aplinkybės, kad ji surado santechniką, kuris atvyko ir pašalino gedimą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl vandens pratekėjimo pašalinimo kreipėsi į namo administratorę ir pastaroji būtų atsisakiusi tai padaryti. Jei atsakovė šalindama gedimą laikė, kad gedimo šalinimas yra namo administratorės pareiga, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į namo administratorę dėl patirtų gedimo šalinimo išlaidų kompensavimo, tai vien jos paaiškinimai neįrodo, kad vandens pratekėjimas buvo bendro naudojimo vamzdyne. Nelogiška spręsti, kad apeliantė savo iniciatyva ir lėšomis šalino gedimą, kurį turėtų pašalinti namo administratorė, jei gedimas būtų bendrojo naudojimo vamzdyne.

46. Liudytojas A. N. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovę pažįsta nuo vaikystės; atsakovė prašė prieš įvykį patarpininkauti ir padėti su santechnika, planavo pakeisti maišytuvą; atsakovės surastas santechnikas pasakė, kad reikia atjungti centrinį vandenį tam, kad pakeisti ventilius; jis paprašė atjungti vandenį; atsakovė skambino po įvykio ir prašė padėti, tuo metu pas ją dirbo jos surastas santechnikas; jis tvarkė ventilius; jis paaiškino, kad įvykis įvyko sriegio srityje; 2022 m. rugpjūčio 25 d. vandentiekio avarijos metu pas atsakovę nebuvo ir asmeniškai šio įvykio nematė (2024-12-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 45 min.). Liudytojas A. N. nenustatė konkrečios vamzdžio trūkimo vietos, o pateikė prielaidą, kokiose vietose ir dėl kokių priežasčių dažniausiai susidėvi vamzdžiai. Priešingai nei teigia atsakovė, kitas liudytojas byloje A. R. patvirtino, kad ventiliai buvo tvarkingi.

47. Atsakovė kelia abejones dėl užliejimo iš jos buto, nes ji gyvena 5-tame namo aukšte, o 4 ir 2 aukšto gyventojai nesiskundė dėl apliejimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2 ir 4 aukšto gyventojai nesikreipė su pretenzija nei į atsakovę, nei į draudiką, nepaneigia, jog užliejimas įvyko ne iš atsakovės buto.

48. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, faktiškai perkeldamas ją atsakovei. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-264/2022 konstatavo, kad vamzdžio padėtis (iki ar po skaitiklio) yra esminis veiksnys sprendžiant dėl atsakomybės, ir tokie duomenys turi būti įvertinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2674-803/2021 nurodė, kad esant neaiškumui dėl vamzdžio padėties, atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

49. Apeliantės nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi byloje esantys įrodymai pakankami nustatyti, kad vandens nuotėkis įvyko atsakovei priklausančioje vandens sistemos (vamzdyno) dalyje.

50. Apeliantė nurodo, kad dėl laiko, praėjusio nuo įvykio (2 metai), nebegalima buvo objektyviai ištirti įvykio vietos, todėl teismui abejones reikėjo aiškinti apeliantės naudai (civilinio proceso principas „in dubio pro reo“ civiliniame procese reiškiasi kaip neįrodytų aplinkybių aiškinimas atsakovo naudai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje yra priimtina sprendimą priimti pašalinus esmines abejones, todėl nėra pagrindo vadovautis „in dubio pro reo“ principus (lot. abejojant – kaltinamojo viršus), kuris taikomas baudžiamojoje teisėje įrodinėjant nusikalstamas veikas.

51. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo kviečiama apžiūrėti žalos vietos, nebuvo supažindinta su aktu dėl žalos nustatymo – tai pažeidžia rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Žalos dydis byloje yra nustatytas remiantis išimtinai ieškovės darbuotojų surašytais dokumentais.

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas; kt.). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

53. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, tačiau ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti lokalinėje sąmatoje apskaičiuota remonto kaina (1 t. 51-52 l.).

54. Apeliante nesutinka su teismo konstatuotu teisiniu pagrindu priteisti iš apeliantės kompensacines palūkanas. Nurodo, kad ji buvo gavusi ne iš ieškovės, o iš B2KAPITAL reikalavimą sumokėti ieškovei tokią sumą be jokių pagrindimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratvyvius.

55. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 209,91 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų taikant 0,05 proc. palūkanų dydį už kiekvieną pradelstą dieną nuo 4198,21 Eur žalos sumos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 22 d. (kai atsakovė pripažino, gavusi B2KAPITAL pretenziją) iki iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. vasario 22 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė išsamius motyvus, kurių pagrindu pripažino ieškovės teisę į kompensacines palūkanas, tačiau sumažino ieškovės prašomą taikyti palūkanų normą nuo 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (kas atitiktų 18,25 proc. metinės palūkanų normos) iki CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanų normos, ir iš dalies tenkinęs šį reikalavimą priteisė ieškovei iš atsakovės 57,51 Eur kompensacinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

57. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

59. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios grindžiamos 2025 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita-faktūra, 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymu (DOK-13591). Prašomos priteisti ieškovės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė