Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-471-1121/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-16
Bylos Nr.: AN2-471-1121/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02707-2019-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Paulius Veršekys
Pažeidėjas: J. B.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr.

AN2-471-1121/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02707-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9091-2019, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. gegužės 6 d., nutarimu Nr. 10-ANR_N-9091-2019 (toliau – nutarimas) nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 22 d. 8.37 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis). J. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

2. 2019 m. gegužės 27 d. J. B. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Teikiamu 2019 m. rugsėjo 5 d. apeliaciniu skundu J. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį: taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti arba atimti teisę vairuoti trumpesniam terminui nei paskirtas.

4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertino tik kelias aplinkybes (gailėjimąsi dėl nusižengimo, darbo funkcijoms atlikti būtiną turėti teisę vairuoti ir rūpinimąsi senole), jas vertino atskirai, o ne su pateiktų teigiamų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl skunde paminėtos teismų praktikos analogiškose bylose, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, apelianto teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos jo ir jo artimųjų interesams, todėl nepagrįstai skundo netenkino.

5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, apsiribojo vienos aplinkybės – kad apeliantas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, vertinimu. Tačiau, pasak apelianto, nusižengimo pobūdis pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, o teismo motyvas netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų vien dėl to, kad padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, yra nepagrįstas.

6. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, be teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nenurodė konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skyrus trumpesnį nei imperatyviai numatytas minimalus 12 mėnesių terminas, apelianto atžvilgiu nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai. Anot pareiškėjo, teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kai nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliantas per 13 metų vairavimo yra baustas už kelis pažeidimus, susijusius su kelių eismu (baudos sumokėtos), tačiau už šiurkščius, grubius ar analogiško pobūdžio nusižengimus nebaustas (nebaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti ar esant neblaiviam, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). Visa tai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog apeliantas nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jo nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą ir gali būti vertinama jo naudai. Skunde akcentuojama, kad ilgas vairavimo stažas ir duomenų, jog apeliantas darytų kitus priešingus teisei veiksmus alkoholio įtakoje, nebuvimas rodo, jog jis, sėsdamas už vairo visuomet tinkamai ir rūpestingai įvertindavo savo būklę ir galėjimą vairuoti transporto priemonę.

7. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik jo, kaip eismo dalyvio charakteristikos, bet ir teigiamai jį charakterizuojančių duomenų: jis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nevyksta. Apeliantas šešerius metus dirba (duomenys neskelbtini) inspektoriumi. Šio posto vedėjo V. K. yra charakterizuojamas kaip sąžiningas, kruopštus, pareigingas. Vadovas jį pažįsta 6 metus, intensyviai bendrauja ir patvirtina apelianto stiprius išgyvenimus dėl savo poelgio, jo nemenkinimo ir kritiško vertinimo. Pasak apelianto, jis yra žingeidus, sportuoja, o daugkartinio tarptautinių turnyrų čempiono ir prizininko K. M. yra apibūdinamas kaip disciplinuotas, taktiškas, nesavanaudiškas. Apelianto atsakingą požiūrį į nuobaudą rodo tai, kad jis netrukus po patraukimo administracinėn atsakomybėn sumokėjo paskirtąją baudą.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kurios apibūdina jo pavojingumą. Teigia, jog po darbo pavargęs, nemiegojęs apeliantas susitiko su draugu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo, miegojo, pabudęs ryte pavalgė ir sėdo už vairo. Jis sąžiningai klydo ir tinkamai neįvertino galėjimo vairuoti bei likusio alkoholio kiekio organizme. Pažeidimas buvo padarytas ne darbo dieną (antroji Šv. Velykų diena), 8 val. 37 min., reali žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Apeliantas buvo sustabdytas ne todėl, kad jo vairavimas keltų įtarimų, o todėl, kad vyko reidas. Teismas nevertino nustatyto neblaivumo, kuris nežymiai viršijo leistiną normą ir, įvertinus alkotesterio paklaidą (0,02 promilės) jo naudai, buvo 0,45 promilės. Teigia, kad neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas nusižengimo pavojingumas.

9. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, pagrindžiančių specialiosios teisės turėjimo poreikį, tačiau teismų praktikoje pažymima, jog kiekvienu atveju neteisėto elgesio pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio, tiek proporcingumo konkrečiai padarytai veikai, aspektais. Apeliantas dirba ne tik naktimis, bet ir savaitgaliais. Nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini) kaime, nuo jo gyvenamosios vietos nutolusio virš 50 km. atstumu, reikiamą dieną, reikiamu metu viešuoju transportu neįmanoma, todėl netekęs teisės vairuoti apeliantas neteks ir darbo. Darbdavys ne tik jį teigiamai charakterizuoja, bet ir tarpininkauja, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti. Netekęs darbo, apeliantas negalės kas mėnesį mokėti 200 Eur įmokas už paimtą 47 000 eurų būsto paskolą. Apeliantas ūkininkauja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, rūpinasi senele I. B. ((duomenys neskelbtini) m.), kuri serga cukriniu diabetu, lėtine galvos smegenų išemija, sunkiai juda, mato, girdi, turi kardiologinių sutrikimų, ženkliai prisideda rūpinantis (duomenys neskelbtini) metų senele J. Š.. Jas lanko, rūpinasi jų buitimi, veža pas gydytojus. Jokių neigiamai charakterizuojančių apeliantą duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad aplinkybės, kurios lemia atimtos teisės poreikį, egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tokios taisyklės įstatyme nėra įtvirtintos.

10. Pasak apelianto, tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos ir vairuotojams, vairavusiems neblaiviems transporto priemones, matoma iš teismų praktikos, tačiau apylinkės teismas nepasisakė apie skunde paminėtą teismų praktiką. Apeliaciniame skunde minimos administracinių teisės nusižengimų bylose nustatytos ir vertintos aplinkybės (Nr. AN2-68-366/2018, AN2-174-332/2018), nurodomi administracinių teisės nusižengimų bylų numeriai (AN2-56-361/2019, AN2-205-485/2019, AN2-179-485/2018, AN2-236-493/2019, AN2-228-290/2019, AN2-367-319/2018, AN2-97-309/2018, AN2-5-300/2018, AN2-292-634/2018, AN2-278- 919/2019 ir kt.). Apeliantas teigia, jog minėtose neblaivių vairuotojų bylose aplinkybės, kurios buvo vertinamos pažeidėjų naudai, jo byloje buvo laikomos visiškai nereikšmingomis administracinio poveikio priemonės trumpinimui. Apeliantas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Pasak apelianto, buvo pažeisti jo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, konstitucinio teisingumo, lygiateisiškumo principai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtose nutartyse suformuotos praktikos nepasisakė ir priimdamas skundžiamą nutartį į jas neatsižvelgė, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

11. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, ir nors nuobaudos tikslai bus pasiekti, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jo asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto reguliavimo ir toks teismo sprendimas yra neteisingas. J. B. sutinka, kad vertinant visas byloje nustatytas faktines aplinkybes atsietai, jos nesukurtų pagrindo administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau jų kompleksinis vertinimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

12. Pasak apelianto, jis automobilio nevairuoja nuo 2019 m. balandžio 22 d., patyrė itin daug kasdieninių suvaržymų, gėdą ir pasmerkimą, stresą, finansinių praradimų, todėl administracinės nuobaudos tikslai nubausti jį ir atgrasyti nuo nusižengimų darymo pasiekė savo tikslus. Apeliantas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė suklydęs, nepakankamai įvertinęs savo būseną, tačiau savo veiksmus vertina kritiškai. Teigia, jog analogiškas poelgis nebepasikartos, nes toks elgesys neatitinka jo vertybių.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu J. B. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą, tačiau neneigia savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija jam paskirtos baudos dydžio.

15. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Konstatuotina, kad J. B. buvo paskirta nusižengimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimali administracinio poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė J. B. paskirtos pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinės nuobaudos paskirčiai.

16. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

17. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, visų pirma, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Akcentuotina, kad J. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pabrėžtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis priskirtina prie vienų iš pačių pavojingiausių administracinių nusižengimų. Tai kad J. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (past. – 0,47 promilės) nežymiai viršija įstatymo leistiną ribą savaime nėra priežastis, kuria remiantis būtų galima pagrįsti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Priešingai, teismas konstatuoja, kad J. B. padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis yra tinkamai įvertintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-9091-2019, paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą ir administracinę poveikio priemonę; taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje.

18. Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat turi būti įvertinta ir pažeidėjo asmenybė. Pažymėtina, kad apeliantas yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 40-41), kurių dauguma yra susiję su KET reikalavimų pažeidimais, t. y. netinkamu naudojimusi asmeniui suteikta vairavimo teise. Tai rodo apelianto neatsakingą požiūrį į teisės aktų nustatytus naudojimosi šia specialia teise apribojimus.

19. Skundžiama nutartimi buvo įvertinta tai, jog skųstu nutarimu nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, apeliantas nuo 2013 m. kovo 13 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), nors, kaip pats nurodo, automobilio nevairuoja nuo 2019 m. balandžio 22 d. Atsižvelgiant į tai, paneigtinas apelianto argumentas, kad atėmus iš jo teisę vairuoti, apeliantas kartu neteks darbo.

20. Skunde apeliantas nurodo, jog jam teisė vairuoti būtina, siekiant rūpintis senelėmis. Teismo vertinimu, vairavimo teisės neturėjimas nėra kliūtis rūpintis savo artimaisiais giminaičiais. Apeliantas nurodo, kad jis turi miško paskirties žemės sklypų, tačiau jis turi ir darbą, todėl spręstina, kad miškų priežiūra ir valdymas nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Nesant galimybių viešuoju transportu nuvykti į minėtus sklypus, miškų priežiūra gali būti pavedama kitiems asmenims.

21. Teismas vertina ir kitus administracinio nusižengimo byloje esančius J. B. apibūdinančius duomenis: apeliantas pateikė I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), (b. l. 17) ir J. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), (b. l. 29) medicinos dokumentų išrašus; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie nuosavybės teise valdomus miškų ūkio paskirties 1,05 ir 0,57 ha žemės sklypus (b. l. 31-34); 2011 m. lapkričio 18 d. pažymėjimą apie minimalų profesinį pasirengimą ūkininkauti (b. l. 35); duomenis apie 47 000 Eur kredito sutartį būstui pirkti, sudarytą sutartinę hipoteką (b. l. 68-95); valstybės tarnautojo pažymėjimo fotokopiją (b. l. 12), 2019 metų kovo, balandžio ir gegužės darbo grafikus (b. l. 13-15); (duomenys neskelbtini) vedėjo – (duomenys neskelbtini) inspektoriaus V. K. 2019 m. gegužės 16 d. charakteristiką – tarpininkavimo raštą (b. l. 16), VšĮ sporto klubo „A.“ 2019 m. gegužės 16 d. charakteristiką (b. l. 17); pažymėjimus, kad: apeliantas 2011 m. baigė ekspertų kinologų kursus (b. l. 18), 2013 m. baigė medžiotojų mokymo kursus (b. l. 19). Tačiau vertinant šias kitas nustatytas aplinkybes atskirai ir kartu su visomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

22. Akcentuotina, kad apelianto administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės nėra identiškos apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, AN2-68-366/2018 administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad apsisprendimą vairuoti sąlygojo būtinybė motiną laiku nuvežti į gydymo įstaigą, o tokios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pavyzdžiui, AN2-174-332/2018 administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad asmuo nėra baustas už KET pažeidimus, augina dvi nepilnametes dukras, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, asmens teigimu, jis iš darbo išėjo, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, apeliantas yra baustas už administracinius nusižengimus (KET pažeidimus), vaikų neturi (b. l. 45), darbą turi. Pavyzdžiui, AN2-174-332/2018 administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad asmuo rūpinasi daugiavaikės šeimos gerove, prižiūri ir rūpinasi vėžiu sergančia sutuoktine, administracinio nusižengimo padarymo vieta – uosto teritorija, jis akivaizdžios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-485/2019 teismas nustatė, jog asmuo buvo anksčiau administracine tvarka nebaustas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią jam dirbti vienintelį jo turimą profesiją atitinkantį darbą, iki senatvės pensijos likus dviem metams, bei padėti kartu gyvenančiai pensinio amžiaus motinai, kurią turi vežti į gydymo įstaigą bent 3–4 kartus per savaitę; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-485/2018 teismas atsižvelgė ir į asmens sutuoktinės nėštumą, jos priežiūrą ir dažną vykimą į apžiūrą pas medikus, galimybę gimus kūdikiui derinti interesus, argumentus, susijusius su jo gyvenamąja vieta. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019 buvo atsižvelgta ir į tai, kad asmuo galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-290/2019 buvo vertinta tai, kad asmuo augina mažametę dukrą, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina rūpintis motinos sveikata ir savo pajamų šaltiniu; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-319/2018 asmuo buvo anksčiau administracine tvarka nebaustas, prižiūrėjo motiną, kuriai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ir buvo vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti šeimos nario poreikiais, pareigų atlikimui jam buvo reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi su tuo buvo tiesiogiai susijęs jo darbas. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-309/2018 asmuo administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-300/2018 asmuo dirbo darbą, tiesiogiai susijusį su automobilių vairavimu, rūpinosi dviem nepilnamečiais vaikais; administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-634/2018 asmuo per paskutinius 5 metus administracine tvarka už su KET pažeidimu susijusį nusižengimą buvo baustas tik vieną kartą, buvo atleistas iš darbo netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau teigta, jog bus priimtas į darbą iš karto šią teisę atgavęs, jo gaunamas darbo užmokestis buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, šeimoje augo nepilnametis vaikas, taip pat buvo išlaikoma studijuojanti dukra ir kt. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-278-919/2019 teismas atsižvelgė ir į tai, kad asmuo turi keturis vaikus, vienas iš jų mažametis, kartu su žmona rūpinasi sergančiais uošviais. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, kuri būtų analogiška apeliaciniame skunde įvardintose bylose nustatytoms aplinkybėms.

23. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra efektyviausia priemonė, siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, J. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys