Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialisto Ž. M. 2018 m. spalio 10 d. nutarimą, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir jam taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. spalio 10 d., 13.34 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,49 promilių ±0,02 %) girtumas. Nurodyta, jog tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. K. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantui yra įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindai sumažinti policijos nutarimu skirtos administracinės poveikio priemonės terminą.

5. Nors apeliantas, pirmojoje skundo dalyje, savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria neblaivumo nustatymo tvarkai ir deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

5.1. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taigi policijos pareigūnams suteikta teisė esant įtarimui, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, tikrinti jo blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, policijos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai jo neklausė apie tai ką jis valgė, gėrė ir pan. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pareigūnai vykdė neblaivių vairuotojų išaiškinimo uosto teritorijoje policinę priemonę ir tikrindami užuodė nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą, matė paraudusias jo akis. Taigi apelianto būklės tikrinimo priežastys ir tikslai abejonių nekelia. Kita vertus duomenų, jog apeliantas būtų elgęsis neadekvačiai ar nerišliai kalbėjo ir pan., byloje nėra. Pareigūnų atlikta nusižengimo padarymo vietoje patikrinimo alkotesteriu procedūra ir jos metu išaiškinto nepalankūs apeliantui rezultato objektyvumas abejonių taip pat nekelia.

6. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį (anksčiau galiojusį ATPK 126 straipsnį), t. y. transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Taigi, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018-10-10, 13.34 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu apeliantui buvo nustatytas 0,49 promilės girtumo laipsnis. Anksčiau konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti, naudojimo tvarka pažeista nebuvo. Nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, apeliantas kreipėsi į VšĮ Klaipėdos ligoninę, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti. Byloje esančiame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 491 nustatyta, kad 14.45 alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 0,25, o 15.00 val. – 0,20 promilių girtumas, padaryta išvada, kad apeliantas yra blaivus (b. l. 29-30). Ligoninėje 2018-10-10, 14.45 val. paėmus apelianto kraują ir gavus specialisto išvadą Nr. T-A 10301/2018(01), nustatyta, kad ištyrus apelianto kraują, jame nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės alkoholio (b. l. 57).

6.2. Tačiau įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą apelianto neblaivumo laipsnį ir po 1 val. 11 min. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą E. K. neblaivumo laipsnį (0,49 promilės, o įvertinus paklaidą – 0,47) akivaizdu, jog E. K. kraujyje 2018-10-10, 14.45 val. etilo alkoholio jau buvo mažiau negu jo neblaivumo tikrinimo metu (2018-10-10, 13,34 val.). Kita vertus, toks alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių apelianto organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja ir tai apylinkės teismas išsamiai aptarė nutartyje. Beje, ekspertai analogiškose administracinių nusižengimų bylose yra ne kartą konstatavę, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ar skaičiavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei apelianto ar jo atstovo paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami apelianto argumentai dėl jo (ne)blaivumo nustatymo pažeidimų. Kitas apelianto teiginys, jog žmonių organizmai skirtingai metabolizuoja alkoholį ir tai šiuo atveju turi būti vertinama jo naudai, negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigianti jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama apelianto kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad bylos medžiaga išnagrinėta neišsamiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

9. Apeliantas skundu siekia ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, teigdamas, jog jo padaryto pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių nebuvimas, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys yra pakankamos spręsti, jog nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

9.1. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Aptariamo straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

9.2. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas pastebi, jog apylinkės teismas tikrindamas policijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pateikė motyvus dėl ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybės šiuo konkrečiu atveju. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, apylinkės teismo nuomone, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Teismas vertino, jog apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo, tokiu elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Aplinkybes, jog apeliantas vykdo individualią veiklą, samdo 4 darbuotojus, turi sergančią žmoną, augina tris dukras, draugų ir verslo partnerių yra charakterizuojamas teigiamai, vertino kaip teigiamai jį charakterizuojančias ir reikšmingas parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nepakankamų skirti jam švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, juolab, nesant nustatytoms jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

9.3. Iš paminėtų nutarties motyvų, kuriais teismas grindė sprendimą netaikyti ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatų, akivaizdu, jog apylinkės teismas suklydo, nurodydamas, jog byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Policijos 2018-10-10 nutarime nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, apygardos teismas, susipažinęs su apelianto byloje pateiktų duomenų apie jo darbinę, šeiminę, finansinę padėtį, turi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslų galima pasiekti pritaikius apeliantui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. sumažinus policijos nutarimu iš jo atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą pusiau. Tokį apygardos teismo įsitikinimą suformuoja šios aplinkybės. Apeliantas yra brandaus amžiaus vyras, rūpinasi daugiavaike šeimos gerove (trys dukros, gim. 1993, 1995 ir 2003 m.), prižiūri ir rūpinasi vėžiu sergančia sutuoktine, verslo partnerių charakterizuojamas kaip sąžiningas, nuoširdus, atsakingas, patikimas asmuo, anksčiau už vairavimą neblaiviu nebaustas ir neteistas, yra keletą kartą baustas už greičio viršijimą, kelio ženklo ir ženklinimo nesilaikymą sankryžoje, turi įgijęs B, C, D, CE, DE vairavimo kategorijas, gyvena kaimo vietovėje, vykdo individualią veiklą, samdo keturis darbuotojus. Tokių aplinkybių kompleksinis vertinimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog administracinio nusižengimo padarymo vieta – uosto teritorija, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, akivaizdžios grėsmės kitiems eismo dalyviams nesukėlė, o apeliantui nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą (taikius 0,02 paklaidą – 0,47 promilės), leidžia daryti išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma vertinama apelianto naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybę.

10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti apylinkės teismo 2018-12-11 nutartį ir policijos nutarimu apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Vairuodamas neblaivus apeliantas elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo, yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo poveikio priemonės.

11. Pažymėtina, jog ANK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus asmuo, nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną, privalo nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Šiuo atveju apeliantui skirtinos – sutrumpintos (sušvelnintos) iki 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, turi būti skaičiuojamas nuo policijos 2018-10-10 nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės specialisto 2018 m. spalio 10 d. nutarimu E. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.