Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties V. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 26 d. nutarimu nubaustas 375 eurų bauda su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 15 mėnesių už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 24 d. 9.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 26 d. nutarimas pakeistas dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir V. G. paskirta minimali administracinė nuobauda, t. y. 300 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Apeliaciniame skunde V. G. atstovas advokatas Mantas Šriupša prašė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpesnį nei nustatytas straipsnio sankcijoje minimalus. Skunde nurodė, kad buvo pagrindas V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba jį skirti trumpesnį, nes V. G. visiškai pripažino nusižengimą ir dėl to labai gailisi, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 prom.), kuris tik nežymiai viršijo leistiną normą, specialiosios teisės turėjimas būtinas darbinei veiklai vykdyti, jis gyvena kaime Kaišiadorių rajone, kur susisiekimas viešuoju transportu itin sudėtingas, jo žmona laukiasi ir privalo vykti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), pats V. G. charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Detalizuojant nurodytas aplinkybes, skundo autorius nurodė, jog nusižengimą padaręs asmuo neneigė gėręs alaus iš vakaro, po vairuotojo blaivumo patikrinimo, jo girtumas buvo nustatinėjamas ir ligoninėje, rezultatai mažėjo. Kadangi nusižengimas padarytas viršijus labai nedaug įstatyme leistiną ribą, atkreipė teismo dėmesį, jog kitose Europos šalyse yra leistina 0,5 promilių riba, akcentavo ir tai, jog V. G. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, o darbovietė įsikūrusi (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, įmonės veikla – žemės kasimo darbai, drenažo, vandentiekio, kanalizacijos įrengimo darbai ir pan., įmonė visus darbus vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Nusižengimą padaręs asmuo ne tik vadovauja, bet ir kartu atlieka darbus važinėjant po objektus. Atimta teisė vairuoti būtų kliūtis vykdyti darbines pareigas ir reikštų pajamų šaltinio praradimą, kuris šiuo metu labai svarbus šeimai, kai žmona laukiasi. Nurodė ir tai, jog teisminėje praktikoje taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas yra atvejų kuomet kaltininko darbinė padėtis gali būti pagrindu švelninti nuobaudą ir administracinio poveikio priemones labiau nei numatyta straipsnio sankcijoje. Taip pat nurodė, jog charakterizuojant V. G. teigiamai seniūnija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi, o besilaukianti žmona gydytojo apžiūrai važinėja į Kauną, ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau po gimdymo ilgą laiką negalės važiuoti, bus namuose su kūdikiu, todėl V. G. vežioti į darbą neturės galimybės. Skunde taip pat nurodė, kad V. G. nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimą, kurį sąlygotų vairuotojo neblaivumas, taip pat jis nėra sistemingas ir KET pažeidėjas. Kritikuojami teismo motyvai, dėl nusižengimą padariusio asmens darbinės veiklos vykdymo neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat tai, kad vairuoti teisę turi ir žmona, ir V. G. kolega, tačiau teismui buvo pateikti duomenys iš kurių matyti, kad V. G. įmonės darbuotojai gyvena toli nuo jo gyvenamosios vietos (Tauragėje, Šakių rajone, Kaune) ir jo vežioti negali, o pati žmona gimus kūdikiui, neturės galimybės jį vežioti.Skunde nurodė, jog sutinka sumokėti maksimalią 450 Eur baudą, tačiau prašė neskirti administracinio poveikio priemonės. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Skunde, nekvestionuojant padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos, neginčijant kaltės ir faktinių bylos aplinkybių, keliamas V. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Skundo autorius manė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir paskirti V. G. (toliau – pareiškėjas) švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sumažinti šios poveikio priemonės paskirtą terminą.Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato vairuotojams baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi be baudos paskyrimo privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Skundžiama teismo nutartimi pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda ir nustatytas 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus ir įvertinus pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių aspektus, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir teismo vertinimu įstatymo leidėjo nustatyta išimtis šioje teisinėje situacijoje nepasižymėjo išimtinėmis aplinkybėmis, kurios suponuotų tai, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga ar per griežta.Aukštesniojo teismo nuomone, įvertintų bylos medžiagoje esančių duomenų visuma, formuoja teigiamą nuostatą pareiškėjo atžvilgiu. Nemenkinamas faktas tas, jog V. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nes jo neblaivumo norma buvo didesnė nei leistina (0,4 prom.), t. y. 0,46 prom. (be paklaidos). Toks įstatymo nesilaikymas visuomenėje vertinamas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nusižengimu, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, kuomet jo veiksmų neteisėtumas sietinas su alkoholio buvimu organizme kai jis vairavo transporto priemonę, tačiau vertinant padarytos veikos pavojingumą ir asmens atsakingumą šiuo konkrečiu atveju, asmens neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną įstatyme nustatytą vairuotojams normą, t. y. 0,06 prom., jo argumentais nurodant, jog alkoholis buvo vartotas ne prieš sėdant už vairo, bet iš vakaro ir ryte jam atsikėlus, manant, kad jo būsena ir savijauta yra tinkama vairuoti transporto priemonę. Tai, kad šios aplinkybės laikytinos pagrįstomis, teismas atsižvelgė ir į bylos duomenis dėl asmens neblaivumo pasitikrinimo ligoninėje. Taip pat vertintina ir tai, jog padaryto nusižengimo pareiškėjas neneigė, dėl jo gailisi, ši aplinkybė teismo įvertinta švelninant administracinę nuobaudą ir nerodo asmens atsakomybės stokos. Administracinio poveikio priemonės kontekste skunde nurodyti pareiškėjo darbiniai santykiai, įmonės veikla ir pobūdis, tai, kad veikla vykdoma ne pastovioje vietoje, o visoje Lietuvos teritorijoje, pati įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini) rajone, ir V. G. darbo pasiekiamumas yra itin komplikuotas, kadangi jis pats gyvena taip pat kaimo vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, savo įmonei ne tik vadovauja, bet ir atlieka kitas darbines funkcijas kaip darbininkas, todėl nuvykimas iki darbo, vykdomų objektų neturint teisės vairuoti transporto priemones sukelia sunkumų. Teisingai apylinkės teismas nurodęs, jog vairuoti teisę turi pareiškėjo kolega, tačiau iš pateiktų skunde argumentų ir bylos medžiagos šiuo aspektu keltina abejonė, nes jo bendradarbiai negyvena šalia jo, o aspektas susijęs su žmonos galimybe vairuoti ir nuvežti V. G. į darbą, kuomet iš bylos duomenų matyti, kad moters nėštumas yra į pabaigą, netrukus gims kūdikis, kuris atims daug motinos laiko bei galimybes teikti prioritetą vyro pristatymui į darbą, todėl esant šioms aplinkybėms ir tai, kad tikimybė, jog pareiškėjo gyvenamoje vietoje tarpmiestinis ar maršrutinis autobusų susisiekimas galimai apsunkintas, teismas įžvelgia pagrindą švelninti pareiškėjui jam paskirtą administracinę nuobaudą labiau nei numatyta įstatymo leidėjo sankcijoje.Kompleksiniu apelianto pateiktų rašytinių duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas skunde aplinkybes, argumentų, susijusius su jo gyvenamąja vieta ir susisiekiamumu į darbo vietą, tai, kad darbovietė Tauragės rajone, o patys darbai atliekami visoje Lietuvos teritorijoje, sutuoktinės nėštumas, jos priežiūra ir dažni vykimai į apžiūrą pas medikus į (duomenys neskelbtini), tai, kad gimus kūdikiui, nebus tiek galimybės derinti pirma jo interesus, nes bus prioritetas – kūdikis, kitų galimybių, kas galėtų jam pagelbėti vykstant į darbą ir iš jo, nėra ne tik asmenų, bet ir pakankamai komplikuota naudojantis tarpmiestiniu transportu, atsižvelgus į pareiškėjo charakteristiką, į tai, kad tai pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, anksčiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tačiau sutinkamai su teismo vertinimu, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, aukštesnysis teismas įvertinimu daro išvadą, kad aptartų ir dar kartą įvertintų aplinkybių visuma vertinamos apelianto naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės.Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas apeliantui, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys), nors ir pareiškėjas skunde sutinka mokėti maksimalią baudą, tačiau nesant institucijos skundo griežtinti asmens padėties teismas negali (ANK 652 straipsnio 2 dalis), todėl ir tokio pobūdžio prašymas negali būti tenkinamas teisine prasme. Vairuodamas neblaivus apeliantas elgėsi ne itin atsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė, kuri, teismo nuomone, gali būti pašvelninama ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas mažintinas iki 5 mėnesių.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartis keistina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

V. G. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartyje V. G. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių terminą sutrumpinti iki 5 mėnesių.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.