- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-205-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00269-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarties R. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Š. institucijos 2019 m. sausio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis Kauno r. sav., Babtų k. 2018 m. gruodžio 30 d. 21.20 val. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,57 promilės neblaivumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 8 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies: pakeitė Institucijos 2019 m. sausio 15 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1010-2019, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Teismas nustatė, kad R. Š. nuoširdžiai gailisi, teigiamai charakterizuojamas, jam nustatytas nedidelis girtumo laipsnis, jis dirba, prižiūri sergančią motiną, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui apsunkintų jo galimybes dirbti bei padėti pensinio amžiaus motinai. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad trumpesnis nei nustatytas institucijos nutarimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų pakankamas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują nutarimą palikti galioti institucijos pareigūno priimtą nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje nustatytam laikotarpiui tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, pagrįsti, nes netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbo funkcijas ar pasirūpinti artimaisiais, tačiau tai nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atstovo teigimu, teismas nepagrįstai sumažino teisės vairuoti atėmimo terminą, kadangi asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, pats prisiėmė neigiamų padarinių jam kilimo riziką.
3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (veiksmų mažareikšmiškumas, nedidelis jų pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.). Šiuo atveju padarytas šiurkštus administracinis nusižengimas, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui. Todėl manoma, kad teismo paskirta nuobauda pažeidžia procesinės teisės normas, nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, yra aiškiai per švelni, o ją paskyrus nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymima, jog vien faktas, kad realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu, kadangi tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta skaudžių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra, institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o būtent, švelnesnės nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje administracinio poveikio priemonės, paskyrimo pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam R. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė švelnesnę nei to paties straipsnio 9 dalyje numatyta minimali, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Kaip pagrįstai pažymima institucijos įgalioto atstovo skunde, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris pagal savo turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos atstovo skunde išdėstytais argumentais, kad R. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos nuobaudos neturi būti individualizuojamos, atsižvelgiant, be kita ko, į administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis.
11. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas trumpesnį R. Š. institucijos nutarimu pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, aptarto teisinio reguliavimo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, nubaustąjį charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (nustatytas 0,57 promilės girtumo laipsnis), atsižvelgė į tai, kad R. Š. anksčiau administracine tvarka nebaustas, yra teigiamai charakterizuojamas, iš karto pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis savanoriškai išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, tą pačią dieną, kai buvo priimtas institucijos nutarimas, sumokėjo paskirtą baudą. Be to, R. Š. administracinis nusižengimas padarytas šventiniu laikotarpiu, vėlų sekmadienio vakarą, kaimo vietovėje, kai eismo intensyvumas įprastai būna mažas, bei nėra duomenų, jog jo vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į R. Š. nustatytą apsvaigimo laipsnį, nežymiai viršijantį leistiną normą, eismo intensyvumą, jo vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Pažymėtina ir tai, kad nors nurodytos aplinkybės nepateisina nubaustojo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Apylinkės teismas taip pat kompleksiškai įvertino R. Š. pateiktus rašytinius duomenis, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo jam būtinybę dėl jo šeiminės ir darbinės padėties (ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią jam dirbti vienintelį jo turimą profesiją atitinkantį darbą, iki senatvės pensijos likus dviem metams, bei padėti kartu gyvenančiai pensinio amžiaus motinai, kurią turi vežti į gydymo įstaigą bent 3–4 kartus per savaitę).
13. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti sutrumpinus R. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į nubaustojo asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus terminui, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu institucijos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.
14. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.