Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarties T. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. sausio 22 d. nutarimu T. Ž. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 10 Eur bauda; 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu T. Ž. paskirta galutinė nuobauda - 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 29 d., 8.30 val., Varnių g., Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių girtumas ir pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti T. Ž. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pu­siausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad T. Ž. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismo nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog T. Ž. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. T. Ž. yra vedęs, augina mažametę dukrą, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, paskirtą baudą sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bylos duomenys patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina ne tik darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ir rūpintis motinos sveikata ir savo pajamų šaltiniu. T. Ž. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad T. Ž. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus niekada nebuvo baustas. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertino duomenis, pagrindžiančius T. Ž. specialiosios teisės turėjimo būtinybę bei atsižvelgė į jo asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą per pusę, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu T. Ž. atsakomybės sušvelninimu.

11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12. Konstatuojama, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė T. Ž. paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per švelni, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.