Šiaulių apygardos teismo nutarimas, AN2-5-300/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2018-01-04
Bylos Nr.: AN2-5-300/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-23-3-00120-2017-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vidmantas Mylė

Kategorijos

16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-5-300/2018Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00120-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, J. M., apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria J. M. skundas netenkintas ir paliktas galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, kuriuo J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirta 10 Eur (dešimties eurų) bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Žemesnės instancijos teismo nutarties esmė

2017 m. rugsėjo 2 d. 8.10 val. J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d. 7.24 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avanat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (0,50 promilės) girtumo laipsnis), be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį. 2017 m. rugsėjo 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam skirta 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirta 10 Eur (dešimties eurų) bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams. Skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir J. M. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 (vieniems) metams, ir J. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad administracinio nusižengimo byloje nėra dokumento, kuriame būtų užfiksuoti alkoholio matuoklio rodmenys. Apelianto manymu, alkoholio matuoklio rodmenys turi būti atspausdinti, ir vien alkoholio matuoklio parodymų įrašymo į protokolą neužtenka pagrįsti kaltei dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo. Taip pat nurodo, kad turi būti įvertintas ir alkoholio matuoklio patikimumas, t. y. metrologinės patikros duomenys. Mano, kad vien tik alkoholio matuoklio pavadinimo ir neblaivumo rodmenų įrašymas į protokolą negali būti patikimu kaltės įrodymu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. teigia, jog policijos pareigūnai aiškiai nepasakė, koks neblaivumas jam buvo nustatytas, jog tik suvokė, kad alkoholio matuoklio rodmenys viršijo leistiną ribą, jam buvo šokas, nesuvokė, kodėl alkoholio matuoklio duomenys yra neteisingi.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog buvo pažeista alkoholio matuoklio naudojimo instrukcija. Apeliantas nurodo, kad nepamena, kad jis pats būtų išsiėmęs alkoholio matuoklio antgalį, todėl mano, kad šis antgalis galėjo būti prieš tai panaudotas. Taip pat teigia, kad liko neįvertinta aplinkybė, kad jis buvo parūkęs ir tuoj pat sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems apie tai pasakė. Nurodo, kad po parūkymo praėjus tik kelioms minutėms, ne 15 minučių, jis pūtė į alkoholio matuoklį, o tai akivaizdžiai turėjo įtakos alkoholio matuoklio rodmenis. Teigia, kad pagal instrukcijas matavimus alkoholio matuokliu galima atlikti tik praėjus 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Dėl to, nustatant apelianto neblaivumą administracinio pažeidimo fiksavimo metu, buvo pažeistos alkoholio matuoklio instrukcijoje nustatytos būtinos sąlygos tiksliam asmens neblaivumo nustatymui. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.Skunde nurodoma, kad jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad pažeidimas buvo įvykdytas, apeliantas atkreipia dėmesį, jog niekam nebuvo padaryta žala, paaiškino, kad išvakarėse nevartojo tiek alkoholio, kad ryte negalėtų vairuoti. Kėlėsi anksti ryte, nespėjo papusryčiauti, apsvaigęs nesijautė, todėl vairavo automobilį, nurodo, kad teigti, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, nėra jokio pagrindo. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės, atkreipia dėmesį, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti jo pareigoms keliamų reikalavimų ir dėl to praras darbą, nukentės ir jo šeima, negalės pasirūpinti sūnumis, kurie yra perspektyvūs sportininkai. Be to, nurodo, kad turi kreditorinius įsipareigojimus, kurių, jam netekus darbo, nebus kam apmokėti.Skunde pažymi, kad buvo neįvertinta tai, kad apeliantas turi ilgą vairavimo stažą, nė karto nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam. Akcentuoja, kad nustatytas promilių kiekis nedaug viršija leistiną normą, nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, iš karto pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, o tai rodo, kad jis neturi antivisuomeninių nuostatų bei laikosi visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Mano kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir yra aiškiai per griežta. Mini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teisinės valstybės principus. Skunde nurodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams, paskirta kartu su bauda, yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, per griežta siekiant įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus. Apeliantas teigia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, manytina, kad visuma anksčiau išvardytų aplinkybių turi būti vertinamos jo naudai, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad J. M. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę dėl jų.

Motyvuojamoji dalis

J. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu J. M. ginčija kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y., kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas (0,50 promilės) neblaivumo laipsnis), ir prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau jau kitoje skundo dalyje apeliantas nurodo, kad sutinka jog padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, gailisi, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalį, kuria J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirta 10 Eur (dešimties eurų) bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieniems) metams, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų, ištirtų papildomai gautų aukštesnės instancijos teisme duomenų, visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. M. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas neįžvelgė galimybės nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Iš byloje surinktų ir skundžiamoje nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad J. M. 2017 m. rugsėjo 2 d., 7.24 val. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,50 promilės (įvertinus paklaidą – +/- 0,017 proc., 0,483 promilės). Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais bei girtumo nustatymo faktu. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas apeliantas – alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARYC 0013, 0631221, be to, alkoholio matuoklio parodymai užfiksuoti ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate esančioje duomenų bazėje (b. l. 87). J. M. protokolo surašymo metu 2017 m. rugsėjo 2 d., tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2017 m. rugsėjo 6 d. su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, įvykio metu neišreiškė noro pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje. Administracinio nusižengimo protokole, administracinio nusižengimo nutarime yra J. M. parašai bei nurodyta, kad jis pripažįsta kaltę ir gailisi. J. M. pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholinį gėrimą, nors, jo teigimu, tai nebuvo didelis keikis, tačiau to užteko, kad patikrinimo metu būtų nustatytas lengvas girtumo laipsnis. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas. Aplinkybė, kurią nurodė J. M., kad jis vartojo alkoholį išvakarėse ir ryte alkoholio poveikio nebejautė, todėl vairavo automobilį, įtakos šio pažeidimo padarymui neturi.

Apygardos teismas byloje nerado duomenų, kurie patvirtintų, kad tikrindami J. M. neblaivumą alkoholio matuokliu policijos pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis dėl netikėtumo, streso įvykio metu buvo pasimetęs ir neprisimena, kaip išėmė iš pakuotės alkoholio matuoklio antgalį, taip pat nepamena ir kiek promilių rodė alkoholio matuoklis, bei teigė, kad pareigūnai alkoholio matuoklio rodmenis jam parodė ir jis jų neginčijo. Pagal „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją (b. l. 84–86), vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų minėtam alkoholio matuoklio tikrinamam asmeniui, – išgėrus alkoholio palaukti bent 15 minučių, taip pat nurodyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vistai. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkoholio matuoklio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs. Apelianto J. M. teigimu, jis alkoholį vartojo prieš eidamas miegoti, vairuodamas automobilį nieko negėrė, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių, kad alkoholio matuokliu patikrintų girtumą. Apeliantas įsitikinęs, kad alkoholio matuoklio rodmenis taip pat galėjo iškreipti ir jo surūkyta cigaretė, nes po parūkymo iki automobilio sustabdymo buvo praėjusios vos kelios minutės, tačiau, kaip matyti iš „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos (b. l. 84–86), tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs, nėra reikalavimo parūkius palaukti 15 minučių. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog policijos pareigūnai pažeidė alkoholio matuoklio naudojimo taisykles.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, J. M. paduodamas skundą Kelmės rajono apylinkės teismui, neneigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, savo kaltės neginčijo, su baudos dydžiu sutiko, tik kėlė nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, tokie dokumentai, kaip alkoholio matuoklio naudojimosi instrukcija, metrologinės patikros liudijimas, paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami, preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio matuoklį. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Patikros sertifikatas Nr. 0631221 (b. l. 83), iš kurio matyti, kad alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARYC 0013 naudoti yra tinkamas, o patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. vasario 28 d. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. nurodytos aplinkybės dėl objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairavimą apsvaigus, nebuvimo apeliacinės instancijos teismas vertina kaip apelianto gynybinę versiją, mėginant išvengti atsakomybės. Apeliantas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, siekia iškelti naujus klausimus ir sukelti teismui abejonių dėl kaltės. Iš byloje surinktų ir skundžiamoje nutartyje aptartų įrodymų matyti, kad J. M. 2017 m. rugsėjo 2 d., 7.24 val. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,50 promilės (įvertinus paklaidą – +/- 0,017 proc., 0,483 promilės), nedaug viršijantis įstatymais leistiną normą (0,4 promilės). Pažeidėjas neneigė išvakarėse vartojęs alkoholinį gėrimą, tačiau manydamas, kad alkoholio koncentracija jo organizme leistinos normos neviršija, ryte vairavo automobilį, dėl šio nusižengimo gailėjosi. Nustatytos nusižengimo padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad J. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas daugiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (kėlėsi anksti ryte, nespėjo papusryčiauti, apsvaigęs nesijautė, alkoholio kvapas nesklido, tai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai), neįvertinus savo būklės po vartoto alkoholio išvakarėse. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad J. M. būtų kada nors baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Byloje yra pridėta J. M. charakteristika, darbdavio vertinamas vien tik teigiamai, iš kurios matyti, jog pažeidėjas nuo 2006 metų dirba pardavimų vadovu (b. l. 8). Taip pat byloje yra pateikta būsto kreditavimo sutartis, iš kurios matyti, jog turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (b. l. 14–29), kurių, netekus apeliantui darbo, nebus kam mokėti, vaikų gimimo liudijimų kopijos ir informacija apie jų pasiekimus bei perspektyvas (b. l. 6–7, 9), taip pat pateikti dokumentai iš Kelių transporto priemonių registravimo sistemos (eKETRIS), pateiktas pranešimas (b. l. 90), iš ko matyti, kad apelianto darbas betarpiškai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, todėl akivaizdu, kad neturint galimybės vairuoti, J. M. neatitiks jo pareigoms keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Visa tai, kas paminėta – padaryto nusižengimo pobūdis, pagrįstai nustatyta J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nors po pirmosios instancijos teismo nepalankaus sprendimo apeliantas iškėlė versiją dėl objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo vairavimą apsvaigus, nebuvimo, tačiau tai vertintina kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir su tuo susijusių neigiamų pasėkmių. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo metu apeliantas neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, gailėjosi dėl savo elgesio, dirba (darbas tiesiogiai susijęs ir su automobilių vairavimu ir yra pragyvenimo šaltinis), charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, iš banko turi pasiėmęs kreditą būstui. Dėl to, teismo nuomone, šioje byloje bus pasiekti visi administracinei nuobaudai keliami tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, taikant J. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismo nuomone, J. M. nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 (vieniems) metams konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis naikintina ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo keistina. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. skirti J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį J. M. buvo neblaivus, kadangi alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas lengvas 0,50 promilės (įvertinus paklaidą – +/- 0,017 proc., 0,483 promilės) girtumas (b. l. 87). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju J. M. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. skirti J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir J. M. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vieniems) metams sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Vidmantas Mylė