Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-595-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-12
Bylos Nr.: 2A-595-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00306-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: Š. M.
Ieškovas: M. M.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „S.IMPERIJA Creditor.lt“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė „Proteino produktai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Citadele“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-595-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00306-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „S.IMPERIJA Creditor.lt“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė „Proteino produktai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, Valstybinis studijų fondas, antstoliai J. Ž., N. B., M. L., S. V., R. B., A. A., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. M. ir O. M. naudai išlaikymą kas mėnesį po 190 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. M. ir O. M. naudai 12 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: a) ¼ dalį patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 71,3 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); b) ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 16,95 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); c) ¼ dalį negyvenamosios patalpos Ū-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: a) ¼ dalį patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 71,3 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); b) ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 16,95 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); c) ¼ dalį negyvenamosios patalpos Ū-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); nutraukus santuoką, prievoles pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. BK/1787/002 su kreditoriumi AB „Citadele“ banku, pagal susitarimą Nr. BPD039408-1/0254 su kreditoriumi UAB „Būsto paskolų draudimas“, pagal susitarimą Nr. BPD039408-2/2067 su kreditoriumi UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteisti šalims solidariai ir laikyti šalių bendromis prievolėmis; nutraukus santuoką, įsiskolinimus tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „ITM Inkasso“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Minibank“, UAB „Proteino produktai“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „General Financing“, UAB Nordecum“, UAB „Julianus Inkaso“ laikyti asmeniniais atsakovo įsiskolinimais ir juos priteisti asmeniškai atsakovui; prievoles UAB „General Financing“, Valstybiniam studijų fondui pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis; nutraukus santuoką, ieškovei palikti ikisantuokinę S. pavardę, atsakovui – pagal jo pasirinkimą.

2. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra atsakovo nesirūpinimas šeima ir azartiniai lošimai. Atsakovas yra įnikęs į lošimus, pralošia ne tik savo pinigus, tačiau ir šeimos lėšas. Nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų lapkričio mėnesio atsakovas gyveno Londone, grįžęs niekur nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo ir gerovės kūrimo. Nuo 2017 m. vasario 9 d. ieškovė persikraustė pas savo tėvus. Atsakovas nepripažįsta, kad turi problemų dėl lošimų. Šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės ir nėra galimybės ją atkurti. Atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, visa atsakomybė už vaikų išlaikymą ir priežiūrą tenka ieškovei, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir jaunas žmogus, todėl gali užsitikrinti sau pajamas, kurios leistų tinkamai rūpintis šeima ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovei, su kuria gyvena šalių mažamečiai vaikai, tenka didesnė našta jais rūpinantis ir išlaikant. Iš atsakovo reikalaujama priteisti 190 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra minimali išlaikymo suma, atsižvelgiant į teismų praktiką ir kasdienes šalies realijas. Atsakovas piktybiškai neteikė išlaikymo savo mažamečiams vaikams nuo 2014 metų, 2017 metų vasarą vaikams davė 400 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. vaikams mokėjo kas mėnesį po 160 Eur (iš viso sumokėjo 1 360 Eur), todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu, teigė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, nes ji ilgą laiką buvo neištikima atsakovui, iššvaistė bendrus šeimos pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko prigimtinę pavardę S., atsakovui paliko prigimtinę pavardę M.; nepilnamečio sūnaus R. M. ir nepilnametės dukters O. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nustatė, kad atsakovas su sūnumi R. M. ir dukra O. M. bendrauja be apribojimų, prieš tai informavęs ieškovę; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui R. M. ir nepilnametei dukrai O. M. materialinį išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 8 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. M. ir O. M. 12 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.; nustatė, kad nepilnamečių vaikų R. M. ir O. M. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės tvarkys ieškovė; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: ¼ dalį patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 71,3 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 16,95 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį negyvenamosios patalpos Ū-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: ¼ dalį patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 71,3 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 16,95 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį negyvenamosios patalpos Ū-11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolių vykdymą pagal 2007 m. lapkričio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. BK/1787/002, kurios įvykdymas užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2007 m. lapkričio 29 d. draudimo liudijimu Nr. 039408, šalys ir solidarūs kredito gavėjai (draudėjai) L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kreditorei AB „Citadele“ bankui (buvęs pavadinimas AB PAREX bankas) atsako solidariai; nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolių vykdymą pagal 2009 m. liepos 14 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039408-1/254 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 039408-2/2067 šalys ir solidarūs kredito gavėjai (draudėjai) L. M. ir R. M. kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsako solidariai; nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolės įvykdymą pagal 2013 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį, kurios išieškojimą vykdo antstolė S. V. (vykdomosios bylos Nr. 0114/14/00043), šalys kreditorei UAB „Minibank“ atsako solidariai; nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolės, kurios išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-15855-454/2014 dėl 655,66 Eur skolos išieškojimo vykdo antstolė N. B. (vykdomosios bylos Nr. 0114/14/00043), įvykdymą šalys kreditorei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atsako solidariai; nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolės, kurios išieškojimą pagal 2017 m. sausio 12 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 212 dėl 59,28 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų vykdo antstolis M. L. (vykdomosios bylos Nr. 0022/17/00045), įvykdymą šalys kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsako solidariai; nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolės, kurios išieškojimą pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-6289 dėl 981,43 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų vykdo antstolis R. B. (vykdomosios bylos Nr. 0085/15/00479), įvykdymą šalys kreditorei UAB „Kauno vandenys“ atsako solidariai; pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis: prievolę kreditorei UAB „Nordecum“ pagal 2017 m. vasario 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP380563 (per smspinigai.lt), kurios pagrindu UAB „Nordecum“ suteikė ieškovei 1 400 Eur paskolą 990 dienų terminui asmeniniams tikslams; prievolę kreditorei UAB „General Financing“ pagal 2015 m. lapkričio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1; prievoles kreditoriui Valstybiniam studijų fondui pagal paskolų sutartis Nr. G070110108, G080110133 ir G090110098; pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis: prievolę kreditorei UAB „General Financing“, kurios išieškojimą pagal 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DB-7162 dėl 1 209,99 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų vykdo antstolė A. A. (vykdomosios bylos Nr. 0036/14/00686); prievolę kreditorei UAB „4finance“, kurios išieškojimą pagal 2014 m. balandžio 30 d. Kauno miesto 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-4459 dėl 370,47 Eur skolos vykdo antstolė J. Ž. (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/01266); prievolę kreditorei UAB „4finance“, kurios išieškojimą pagal 2016 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-22565-451/2015 dėl 1 164,19 Eur skolos vykdo antstolė J. Ž. (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/00625); prievolę kreditorei UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, kurios išieškojimą pagal 2015 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-24568-375 dėl 99,79 Eur skolos vykdo antstolis M. L. (vykdomosios bylos Nr. 0022/15/26435); prievolę kreditorei UAB „Proteino produktai“, kurios išieškojimą pagal 2014 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-1444 dėl 3 736,71 Eur skolos vykdo antstolė S. V. (vykdomosios bylos Nr. 0114/14/00641); prievolę kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ (buvusios kreditorės UAB „Nordecum“, UAB „ITM Inkasso“), kurios išieškojimą pagal 2014 m. gegužės 30 d. išduotą Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-14152-886/2014 dėl 245,99 Eur skolos vykdo antstolė J. Ž. (vykdomosios bylos Nr. 0161/14/01981); atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 41 Eur žyminį mokestį, valstybei 417 Eur žyminį mokestį ir 48,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad šalys nuo 2013 m. kovo 29 d. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nuo 2014 metų visiškai neprisideda prie šeimos gerovės. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, byloje nesant įrodymų, kurie juos pagrįstų. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris išvyko į užsienį ir nesirūpino šeima, todėl sprendė esant pagrindą atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir į tai, kad šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, teismas padarė išvadą, jog šeima iširo galutinai, todėl tenkino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

6. Ieškovei prašant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti per pusę, atsakovui nereiškiant prieštaravimų, teismas patenkino ieškovės prašymą dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Atsižvelgęs į tai, kad kreditas būsto įsigijimui įgytas šalių santuokos sudarymo metu kartu su kitais asmenimis (atsakovo tėvais), teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo už prievolių vykdymą šalys ir solidarūs kredito gavėjai (draudėjai) L. M. ir R. M., kreditoriams AB „Citadele“ bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsako solidariai. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad iš UAB „Minibank“ paimtas kreditas buvo panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, teismas prievolę pagal 2013 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį UAB „Minibank“, kurios išieškojimą vykdo antstolė S. V. (vykdomosios bylos Nr. 0114/14/00043), pripažino solidaria šalių prievole. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama pripažinti prievoles UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kauno vandenys“ asmeninėmis, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad vanduo, dujos ir elektros energija buvo išimtinai naudojamos atsakovo, todėl šias prievoles pripažino solidariomis šalių prievolėmis. Nesant ginčų, teismas tenkino ieškovės reikalavimus kitas prievoles kreditoriams pripažinti jos arba atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, turinčia galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečių vaikų vystymusi, auklėjimu ir būtinaisiais jų poreikiais. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nereiškė atskiro reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, teismas nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja be apribojimų, prieš tai tinkamai informuojant ieškovę.

8. Teismas pažymėjo, kad, vertinant vaiko būtinuosius poreikius, teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl nors ieškovė nenurodė vaikų poreikių, nepateikė poreikių lentelės, tačiau ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 190 Eur) yra mažesnis už orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba ir gauna vidutiniškai 592,53 Eur atlyginimą per mėnesį, atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, šalims priklauso nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, šalys neturi transporto priemonių, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, komunalinių paslaugų teikėjams. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsakovui neprieštaraujant, tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iš atsakovo priteisdamas 190 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.198 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kad per 36 mėnesius nuo 2014 metų sausio mėnesio atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo didesne dalimi nei 1 360 Eur suma, atsakovui neprieštaraujant, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 12 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus R. M. ir nepilnametės dukters O. M. naudai materialinį išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atmesti ieškinio reikalavimą dėl 12 320 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus; įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie visas jos gaunamas socialines išmokas ir išmokas vaikams (vaiko pinigus) arba šiuos duomenis išreikalauti iš Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįsta išvada, kad šalys neveda bendro ūkio ir nebegyvena kartu kaip šeima nuo 2013 m. kovo 29 d. Tokia teismo išvada buvo grindžiama teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais, jog ji su atsakovu praktiškai kaip šeima negyveno nuo antrojo vaiko gimimo. Teismas nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog šeimos iširimo priežastis buvo sutuoktinės neištikimybė, apie kurią atsakovas sužinojo 2017 metų kovo mėnesį. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir civilinės bylos metu nesinaudojo profesionalo teisine pagalba, todėl proceso eigoje nepateikė išsamių paaiškinimų, rašytinių dokumentų, paneigiančių ieškovės nurodomas faktines aplinkybes. Atsakovas pateikė trumpą atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, turėjo imtis visų būtinų veiksmų, kad atsakovas būtų apklaustas teismo posėdžio metu, būtų išsiaiškintos visos su civiline byla susijusios aplinkybės. Atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl jis negalėjo atvykti į paskirtus teismo posėdžius, iš anksto nesuderinus laiko. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio periodiškai pervesdavo pinigines lėšas ieškovei, o ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jie bendro ūkio neveda nuo 2013 metų kovo mėnesio, yra neteisingos. Atsakovas buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę dirbti ir padėti savo šeimai. Atsakovas nėra išsaugojęs visų mokėjimo dokumentų, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas ieškovei buvo pervedęs 6 718,67 Eur, šiuos pervedimus jis atlikdavo keletą kartų per mėnesį. Faktiškai šeima bendro ūkio neveda nuo 2017 metų pradžios, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę (2017 metų kovo mėnesį privatus detektyvas pateikė atsakovui fotonuotraukas, buto, kuriame susitikdavo ieškovė ir jos draugas, adresą). Ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginių, kad šalys negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 m. kovo 29 d., atsakovas lošė, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

1.2. Nepagrįstai konstatuota, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Šalių paaiškinimai skyrėsi, tačiau nė vieno iš jų pozicija nebuvo pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš įrodymų visumos akivaizdu, kad santuokos iširimą lėmė ieškovės netinkamas elgesys ir neištikimybė. Aplinkybės, kurio sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, vadovaujantis teismų formuojama praktika, neturi įtakos išvadai dėl sutuoktinių abipusės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti šalių santuoką išimtinai tik dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas ir turėjo būti teismo atmestas. Jei teismas traktuotų, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinių pareigas, turėtų būti daroma išvada, kad santuokos iširimą lėmė ne išimtinai atsakovo, o abiejų sutuoktinių kaltė.

1.3. Teismas pažeidė aktyvumo pareigą ir nepagrįstai priteisė vaikams išlaikymą po 190 Eur, nors bylos duomenys patvirtina, kad toks išlaikymo dydis yra neįrodytas, atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymo. Teismas pats pabrėžė, kad šalys turi įsiskolinimų, neturi transporto priemonių, kito nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas yra bedarbis ir šios aplinkybės teismui buvo žinomos. Ieškovė neįrodė reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio būtinumo, nepateikė jos išlaidas vaikams patvirtinančių dokumentų, rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, kurie iš esmės nepagrindžia tokios didelės sumos vaiko išlaikymui būtinumo. Teismas konstatavo, jog vaikams reikalingas išlaikymas kas mėnesį sudaro 760 Eur, tačiau ieškovė uždirba 592,53 Eur, todėl ji objektyviai negalėjo teikti tokio išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, jog išlaikymo dydis yra sietinas ne su minimalios algos dydžiu, o su vaiko poreikiais, realiomis tėvų pajamomis ir objektyvia galimybe teikti konkretaus dydžio išlaikymą ir šis kasacinio teismo išaiškinimas prieštarauja pirmosios instancijos teismo argumentams dėl minimalios mėnesinės algos dydžio reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas yra bedarbis, todėl neturi objektyvių galimybių mokėti priteistą išlaikymo dydį net ir tuo atveju, jei jis būtų realus ir pagrįstas. Be to, ieškovė iki 2018 metų turėjo gauti 30 Eur išmoką vaikui ir 15,2 Eur priedą prie vaiko pinigų gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms, taigi prašomo išlaikymo suma turėjo būti mažinama minėta išmokų kiekvienam vaikui suma, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir bylą išnagrinėjo neišsamiai. Pažymėtina, kad nuo 2018 metų minėtos išmokos yra padidintos. Atsakovas, turėdamas galimybę, nuolat duoda pinigų vaikams, be to, ieškovei nuo 2018 metų vasario mėnesio kiekvieną mėnesį perveda 160 Eur sumą.

1.4. Iš atsakovo nepagrįstai priteistas 12 320 Eur dydžio išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Atsakovas periodiškai pervesdavo pinigines lėšas ieškovei, be to, šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 metų kovo mėnesio, tą patvirtina atsakovo pateikiami mokėjimo dokumentai ir kiti įrodymai. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Už ieškovės nurodytą laikotarpį įsiskolinimas negalėjo būti priteistas, nes šalys tuo metu dar vedė bendrą ūkį. Atsakovo pareiga mokėti išlaikymą kilo tik nuo 2017 metų kovo mėnesio, kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, įpareigoti atsakovą pateikti pažymas apie jo darbinę patirtį, gaunamas Anglijoje pajamas ir pašalpas, turimą turtą Anglijoje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų, nepateikė įrodymų, tik parašė atsiliepime du sakinius, kad nesutinka su ieškiniu, ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Taip pat atsakovas nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdžiuose. Vykstant santuokos nutraukimo procesui pirmosios instancijos teisme atsakovas ne kartą buvo Lietuvoje, buvo nuėjęs į teismą ir parašė pareiškimą dėl nedalyvavimo procese, todėl jis turėjo galimybę pateikti visus turimus įrodymus, kreiptis į teisininkus. Atsakovo apeliacinis skundas turi būti netenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312, 314 straipsniais, nes apeliacinis skundas grindžiamas vien naujais įrodymais, naujais reikalavimais, kuriuos atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

2.2. Visi atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes yra neteisingi ir melagingi. Atsakovas nedirba nuo 2013 metų, ieškovė viena išlaikė vaikus, dirbo. Kol nedirbo, atsakovas nuolat lošė azartinius žaidimus. Atsakovas nurodo, kad pinigus ieškovei iš užsienio siuntė nuo 2014 metų liepos mėnesio, tačiau nėra nė vieno kvito tokiai datai. Atsakovas išvyko į užsienį 2014 metų spalio mėnesį atidirbti savo asmeninių skolų, kurių prisidarė lošdamas. Nuo lošimo atsakovas anonimiškai gydėsi Priklausomybės ligų centre. Išvykęs į užsienį, atsakovas paskambino ieškovei, prašė priimti jo siunčiamus pinigus ir pervesti juos jo kreditoriams, žadėjo, kad atidavęs skolas, mokės išlaikymą vaikams. Nuo 2014 metų spalio pabaigos iki 2015 metų spalio apeliantas siuntė ieškovei pinigus, kuriuos ji iškart pervesdavo jo kreditoriams arba duodavo grynais kreditoriui J. L. Nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovė sumokėjo 4 725,82 Eur atsakovo skolų. Minėtu laikotarpiu ieškovė iš atsakovo negavo išlaikymo vaikams. Atsakovo nurodyta ieškovei pervesta suma (6 718,67 Eur) paskaičiuota netiksliai. Tikėtina, jog advokatas neįvertino, kad 2014 metų pavedimai yra skaičiuojami litais, o ne eurais, taip reikia išskaičiuoti kvitą R. M. vardu, nes ji pinigus ieškovei siuntė anūko gimtadienio proga, ant kvitų „Western Union“ Nr. 934859363, Nr. 280947210, „MoneyGram“ Nr. 54507486, Nr. 90705973 nėra datų, spaudų.

2.3. Šalys bendro ūkio nevedė nuo 2013 metų, nes atsakovas pinigus skyrė tik savo asmeninėms skoloms, o ieškovė viena išlaikė vaikus ir butą. Išlaikymas vaikams nebuvo teikiamas, todėl iš atsakovo pagrįstai priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

2.4. Ieškovė visaip stengėsi išsiskirti su atsakovu nuo 2016 m. birželio 29 d., tačiau atsakovas tam trukdė, nepateikdavo visos informacijos apie savo kreditorius. Tai, kad atsakovas piktybiškai vengė santuokos nutraukimo, negali apriboti asmeninio ieškovės gyvenimo, nes dabar pradėtas santuokos nutraukimo procesas nesibaigia daugiau nei metus. 2017 metų vasario mėnesio gale ji sutiko seną pažįstamą ir su juo ėmė bendrauti. 2017 m. (duomenys neskelbtini) kartu su nuotraukose matomu vyru ieškovė šventė savo gimtadienį, nes su atsakovu santuokinio gyvenimo faktiškai nebuvo, atsakovas trukdė nutraukti santuoką oficialiai ir trukdo iki šiol.

2.5. Atsakovas su vaikais nepalaiko jokių ryšių: jiems neskambina, jų neaplanko, nepasveikina su gimtadieniais, šv. Kalėdų proga. Atsakovas per savo tetą, V. V., 2017 metų vasarą vaikams davė 400 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. mokėjo kas mėnesį po 160 Eur, t. y. vaikams sumokėjo iš viso 1 360 Eur. Nuo 2018 m. vasario 28 d. ieškovė nėra gavusi išlaikymo vaikams. Bedarbio statusas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovas gyvena užsienyje, gali ten dirbti, atlyginimai Anglijoje yra žymiai didesni nei Lietuvoje. Atsakovas nenurodo pateisinamų priežasčių, dėl ko nedirba ir negalėtų dirbti. Išlaikyti vaikus ieškovei padeda jos tėvai, draugas, tačiau jie neprivalo teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neprieštaravo dėl prašomos priteisti išlaikymo vaikams sumos. Atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą, yra sveikas, gali dirbti, be to, gyvena Anglijoje ir, tikėtina, ten gauna pajamas. Valstybės mokami pinigai už vaikus nėra atskaičiuojami nuo priteisto išlaikymo tėvui ar motinai, nes juos gauna visi asmenys. Ieškovė negauna jokių pašalpų, tik vaiko pinigus. Visa informacija apie ieškovės pajamas buvo pateikta pirmosios instancijos teisme.

11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikams dydžio ir įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas (atsakovas) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (mokėjimo dokumentus, fotonuotraukas), prašydamas juos priimti, motyvuodamas tuo, kad nesinaudojo advokato pagalba, pats neturi teisinio išsilavinimo, todėl proceso eigoje nepateikė nei išsamių paaiškinimų, nei rašytinių įrodymų. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė mokėjimo nurodymus, vaiko poreikių skaičiuotes, J. L. informaciją.

15. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktus įrodymus. Ieškovė apie šių įrodymų pateikimą buvo informuota jai pateikiant apeliacinio skundo nuorašą, todėl turėjo galimybę dėl jų pareikšti savo nuomonę raštu. Teisėjų kolegija netenkina šalių prašymų išreikalauti įrodymus, nepagrindus naujų įrodymų išreikalavimo būtinumo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno m. Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Š. M., o (duomenys neskelbtini) – dukra O. M.

17. 2018 m. sausio 8 d. M. M. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo (santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo).

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Jis nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, mano, kad vaikams priteistas per didelis išlaikymas ir nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu.

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimu, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis išvyko į užsienį ir nesirūpino šeima.

20. Apeliantas (atsakovas) nesutinka, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo ir teigia, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nepagrįstai nustatyta, kad šalys negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 m. kovo 29 d.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

22. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos išlaikymo ir gerbūvio kūrimo. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad santuokos iširimą lėmė ieškovės neištikimybė.

24. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaltės padaryta vien tik iš ieškovės paaiškinimų, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Pripažintina, kad jokiais įrodymais nebuvo pagrįstas ir atsakovo teiginys dėl ieškovės neištikimybės. Vertinant apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2014–2015 metais jis ieškovei nuolat pervesdavo pinigus, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nuo 2013 m. kovo 29 d. negyvena ir neveda bendro ūkio, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą spręstina, kad ieškovė neneigia atsakovui dirbant Anglijoje iš atsakovo gavusi pinigus. Nors ji teigia, kad pinigai buvo skirti atsakovo skoloms padengti, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikusi. Kolegijos vertinimu, pinigų siuntimas ieškovei, skolų mokėjimas parodo, jog šalys nebuvo nutraukusios santykių. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad dalis skolų, susidariusi tuo metu, kai šalys vedė bendrą ūkį, pirmosios instancijos teismo pripažintos solidariomis šalių skolomis.

25. Apeliantas pateikė fotonuotraukas, kurios jo teigimu, patvirtina sutuoktinės neištikimybę. Ieškovės teigimu, nuotraukos darytos po to, kai ji išsikraustė gyventi pas savo tėvus (2017 m. sausio mėnesį). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad pas savo tėvus gyventi išsikėlė 2017 m. vasario 9 d. Kad atsakovė gyvena su sugyventiniu nurodyta Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte. Pastebėtina, kad šalys 2016 m. birželio mėnesį buvo padavę prašymą teismui nutraukti jų santuoką bendru sutikimu.

26. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė vien tik atsakovo kaltės. Iš bylos medžiagos (pačios ieškovės teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų) spręstina, kad ji pati nesiekė išsaugoti šeimos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus (CK 3.26–3.30 straipsniai).

27. Kolegija pažymi ir tai, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

29. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jo nuomone, ieškovė neįrodė reikalaujamo išlaikymo dydžio būtinumo, ieškovė gauna išmokas vaikams, jis neturi galimybių mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, sutinka mokėti po 80 Eur. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

31. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

32. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nebuvo nurodytos jokios aplinkybės dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nei su atsiliepimu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikti jokie rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.

34. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, siekiant patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, ieškovės prašoma vaikų išlaikymui priteisti suma po 190 Eur siejama su minimalia mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

36. Įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo Lietuvoje turimą registruotą turtą, ieškovės gaunamą darbo užmokestį, šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus, tai, kad, kaip minėta nutarties 33 punkte, atsakovas ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo pareiškęs prieštaravimų, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė iš atsakovo po 190 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Apelianto teiginys, kad priteista 190 Eur suma vienam vaikui yra per didelė, niekuo nepagrįstas. Niekuo nepagrįstas ir jo teiginys, kad jis neišgali mokėti nustatyto dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis).

37. Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaiko teisę gauti vaiko poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

38. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

39. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

40. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

41. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 12 320 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

42. Apelianto teigimu, negalėjo būti priteistas įsiskolinimas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., kadangi jis pastoviai pervesdavo ieškovei pinigines lėšas, šalys neveda bendro ūkio nuo 2017 metų kovo mėnesio. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

43. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

44. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

45. Minėta, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2014 m. sausio 1d. iki 2017 m. sausio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys teisme gautas 2018 m. sausio 8 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo turėjo būti skaičiuojamas už trejus metus iki šios datos (nuo 2015 m. sausio 8 d.), o nuo šios datos – priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.

46. Byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Įvertinus nutarties 24, 25 punktuose minėtas aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus apie ieškovei atliktus pinigų pervedimus, spręstina, kad atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2015 metų lapkričio mėnesio (2014 m., 2015 m. iki lapkričio mėnesio pateikė įrodymus apie ieškovei pastoviai pervedamas lėšas). Ieškovė nepagrindė teiginio, kad pervestus pinigus panaudojo vien apelianto skoloms apmokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, tikėtina, kad dalis atsakovo ieškovei pervestų piniginių lėšų buvo išleista ne tik jo asmeninių reikmių tenkinimui, bet ir bendrų ieškovės ir atsakovo, kaip bendrą šeimos ūkį vedančių asmenų, poreikiams, todėl logiška, dėsninga ir tikėtina, jog dalis tokių piniginių lėšų buvo nukreipta ir šalių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti.

47. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad ir po 2015 metų spalio mėnesio jis siuntė pinigus ieškovei ar kitaip teikė vaikams išlaikymą, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2015 metų lapkričio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (iš viso už 26 mėnesius) ir tai sudarytų 9 880 Eur (26 mėn. x 190 Eur x 2). Tačiau ieškovė ieškinio duomenų patikslinime nurodė, jog atsakovas 2017 metų vasarą vaikams davė 400 Eur, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. per savo tetą grynais mokėjo po 160 Eur, t. y. vaikams sumokėjo 1 360 Eur. Įvertinus teiktą išlaikymą, priteistinas 8 520 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimas (9 880 – 1 360).

Dėl bylos baigties

48. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo įsiskonimas įsiskolinimas priteistinas nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Įvertinus tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteistas išlaikymo įsiskolinimas 12 320 Eur mažintinas iki 8 520 Eur.

49. Dėl kitų skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 39,67 procento (50 procentų dėl kaltės nustatymo, 0 procentų dėl išlaikymo dydžio, 69 procentai dėl išlaikymo įsiskolinimo).

51. Apeliantui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė, teigdama antrinę teisinę pagalbą, patyrė 1 045,60 Eur išlaidas ir 14,46 Eur pašto išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos valstybei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti:

Sprendimo dalį, kuria Š. M. ir M. M. santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeisti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteistą iš atsakovo Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., sumažinti iki 8 520 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 414,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,74 Eur pašto išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė