- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- e2-311-1184/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03045-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- K. R.-S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Aktiva Finance Group OÜ, atstovaujamai UAB „Julianus inkaso“, UAB „Renti“, UAB „Tele2“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, Simona Vaičiuly
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Rudzinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R.-S. patikslintą ieškinį atsakovui S. S., tretiesiems asmenims Aktiva Finance Group OÜ, atstovaujamai UAB „Julianus inkaso“, UAB „Renti“, UAB „Tele2“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei R. A., UAB „GelvoraSergel“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. R.-S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. S., prašydama: 1. nutraukti K. R.-S. ir S. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl sutuoktinio S. S. kaltės; 2. nustatyti nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. R.-S.; 3. nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo S. S. bendravimo su nepilnamete dukra N. S. bendravimo tvarką: S. S. bendrauja su N. S. metų lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 17:00 val.; S. S. bendrauja su N. S. metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais iki 30 min. nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) nuo 18:00 iki 20:00 val.; S. S. bendrauja su N. S. nelyginių metų Šv. Kalėdų, pasirinktinai, pirmą arba antrą dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 20:00 val.; S. S. bendrauja su N. S. lyginių metų Šv. Velykų, pasirinktinai, pirmą arba antrą dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 20:00 val.; S. S. bendrauja su N. S. per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 17:00 val.; dukrai sergant šalys dalinasi rūpinimusi dukra lygiomis dalimis, t. y. šalys pakaitomis (kas antrą kartą) imasi nedarbingumo pažymėjimus šeimos nario (dukros N. S.) slaugymui. Tokiais atvejais S. S. pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos 7:30 val. ir parveža dukrą į gyvenamąją vietą 18:00 val.; S. S. turi teisę su N. S. bendrauti papildomai kitu nei aukščiau nenumatytu laiku ir būdu, jei šalys dėl tokio papildomo bendravimo laiko ir būdo susitaria ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojama bendravimo; atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalių ir vaiko užimtumą, kitas objektyvias priežastis (liga, atostogos ar pan.), šalys turi teisę abipusiu susitarimu keisti bendravimo su vaiku laiką (pavyzdžiui, apsikeisti savaitgaliais ar kt.); apie atsiradusias objektyvias priežastis, dėl kurių yra poreikis koreguoti nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi pareigą viena kitą informuoti nedelsiant, bet ne vėliau nei prieš vieną dieną ir numatytos bendravimo dienos; 4. priteisti iš atsakovo S. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. S. po 325 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios pervedamos iki einamojo mėnesio 15-os dienos į K. R.-S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 5. priteisti iš atsakovo S. S. 1 186,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo jo nepilnametei dukrai N. S. už keturių mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki ieškinio padavimo dienos; 6. paskirti K. R.-S. nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 7. pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių prievolės pagal kiekvieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės, t. y.: 7.1. pripažinti, kad prievolės kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, kylančios iš sutarčių su UAB „Bitė Lietuva“ ir AS Inbank Lietuva, antstolei R. A. (vykdymo išlaidos), kreditoriui UAB „Tele2“ yra asmeninės K. R.-S. prievolės; 7.2. pripažinti, kad prievolės kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pagal sutartį su ERGO Insurance SE, kreditoriui UAB „Renti“ pagal su juo sudarytą sutartį ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą yra asmeninės S. S. prievolės; 8. pripažinti, kad po santuokos nutraukimo televizorius LG65UP81003LR lieka K. R.-S. asmeninės nuosavybės teise; 9. priteisti K. R.-S. iš atsakovo S. S. 549 Eur dydžio kompensaciją už el. paspirtuką Xiaomi Pro 2; 10. po santuokos nutraukimo S. S. palikti pavardę „S.“, o K. R.-S. - „R.-S.“; 11. priteisti atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2024 m. balandžio 27 d., atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, už ką atsakovas yra nuteistas. Ieškovė neprašė priteisti išlaikymo sau ar atsakovui, nurodydama, kad abu yra darbingi ir sveiki. Ieškovė prašė palikti jai santuokos metu turėtą pavardę. Ieškovė nurodė, kad, šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių dukra liko gyventi su ieškove ir gyvena su ja iki šiol, t. y. vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra su mama. Ieškovė visokeriopai rūpinasi, prižiūri dukrą, užtikrina jos gyvenimo ir vystymosi sąlygas, dukrą ugdo, lavina, rūpinasi jos sveikata ir kt. Ieškovės ir dukros ryšys yra artimas, ieškovė gerai žino vaiko režimą, įpročius, pomėgius. Dėl nurodytų priežasčių, geriausius vaiko interesus neabejotinai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama K. R.-S, su kuria vaikas ir šiuo metu faktiškai gyvena. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį po 325,00 Eur, vadovaudamasi teismų praktika, apskaičiavo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 800,00 Eur, tačiau prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti būtent minimą 325,00 Eur sumą. Be to, atsižvelgdama į tai, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2024 m. balandžio 27 d. ir nuo to laiko atsakovas lėšų dukros išlaikymui beveik neskiria, ieškovė vaiką šiuo metu praktiškai augina ir išlaiko pati, jai padeda artimieji, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros naudai 1 186,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki pirminio ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 32,50 Eur už 2024 m. balandžio 28-30 d. (325 Eur / 30 d. * 3 d.) + 1 300 Eur už 2024 m. gegužės – rugpjūčio mėn. (325 Eur * 4 mėn.) + 54,17 Eur (325 Eur / 30 d. * 5 d.) – 200 Eur (sumokėti iki ieškinio padavimo dienos). Ieškovė taip pat prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi ji nori, kad atsakovas daugiau dėmesio ir laiko skirtų dukrai, kad su ja palaikytų ryšius. Siekiant paskatinti, mano, jog turėtų būti numatyta bent tam tikra bazinė tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, tačiau numatoma ir galimybė tėvui su dukra bendrauti daugiau ar koreguoti nustatytą bendravimo tvarką. Be to, šalių dukra turi neįgalumą, jos imuninė sistema silpna, todėl dukra dažnai serga, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas turėtų prisidėti prie dukros priežiūros jos ligos laikotarpiais. Be to, ieškovė nemano, kad šiai dienai tėvas dukrą gali pasiimti bendravimui su nakvyne, nes dukra yra mažo amžiaus, prisirišusi prie ieškovės, atsakovas su dukra šalims pradėjus gyventi skyriumi praleido gana mažai laiko, be to, nėra žinoma, kur gyvena S. S., ar jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir saugios mažamečiam vaikui.
3. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo ar kito vertingo dalintino turto neįgijo. Atsakovas su UAB „Renti“ yra sudaręs sutartį dėl transporto priemonės naudojimo ir galimai įsigijimo ir mano, kad pareigos dėl mokėjimų, jei tokios numatytos, minėtam kreditoriui laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Taip pat nurodė, jog ieškovė santuokos metu iš UAB „Tele2“ įsigijo el. paspirtuką, kurį pirko sau, pati vykdė ir iki šiol vykdo mokėjimus už jį (šiai dienai likę mokėti apie 200 Eur), analogiškai kaip atsakovas vykdė ir vykdo mokėjimus už automobilį. Paaiškėjus, kad el. paspirtukas atsakovo buvo išmestas, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė nepretenduoja į S. S. atliktas įmokas UAB „Renti“ už automobilį, iki šiol moka už el. paspirtuką, ieškovė mano, kad jai turi būti kompensuota visa el. paspirtuko vertė – 549 Eur. Be to, santuokos metu buvo pirktas televizorius iš UAB „Bitė Lietuva“, kurios reikalavimą yra perėmusi Aktiva Finance Group OÜ, veikianti per dukterinę įmonę UAB „Julianus Inkaso“. Ši prievolė yra vykdoma per vykdomąją bylą Nr. 0037/24/01035. Pastebėjo, jog įsigytą televizorių S. S. sudaužė, tačiau prievolę už pirktą daiktą ir toliau vykdo ieškovė. Televizoriaus vertė buvo apie 800 Eur, todėl už dėl S. S. veiksmų sumažėjusią dalintino turto vertę atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei pusę šio turto vertės, t. y. 400 Eur. S. S. sudaužius televizorių, buvo pirktas kitas televizorius – LG65UP81003LR S. S. giminaitės vardu, už kurį šiai dienai yra pilnai atsiskaityta. Pastarasis televizorius yra pas ieškovę ir jai paliktinas. Turtas pirktas santuokoje, tad atsakovui priklausytų pusė šio turto ar jo vertės – 400 Eur. Ieškovės nuomone, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, tikslinga atlikti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ir ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant televizorių bei 549 Eur dydžio kompensaciją už el. paspirtuką. Kokį dar santuokoje įgytą turtą atsakovas nori pasidalinti, ieškovei nežinoma. Pagal UAB „Julianus inkaso“ pateiktus duomenis ieškovė turi dar vieną prievolę, atsiradusią iš sutarties su AS Inbank filialas (buvęs Mokilizingas). Ieškovė nepamena, kad būtų turėjusi tokią prievolę ir mano, kad antroji prievolė, vykdoma per UAB „Julianus inkaso“, yra pagal sutartį su UAB „Tele2“ dėl el. paspirtuko, tačiau nepaisant to, ieškovė sutinka, kad ši prievolė būtų laikoma jos asmenine prievole. Ieškovė taip pat įsipareigoja asmeniškai padengti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0037/24/01035.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovas kreditoriui UAB „Julianus inkaso“ turi prievolę pagal sutartį su ERGO Insurance SE, todėl ieškovė prašo teismo laikyti atsakovo asmenine prievole. Taip pat nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio mėn. atsakovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė – skirta 800 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025 m. birželio 10 d., t. y. tuo laiku šalys jau gyveno skyriumi, todėl ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas prievolę jau yra įvykdęs, ar vykdo ją pagal grafiką. Jei prievolė neįvykdyta, ją prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Aktiva Finance Group OÜ, veikiantis per atstovą UAB „Julianus Inkaso“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog K. R.-S. turi šiuos įsiskolinimus: 1. 2022 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta sutartimi tarp AS „Inbank filialas“ (buvęs Mokilizingas) ir OÜ Aktiva Finance Group, AS Inbank filialas” (buvęs Mokilizingas) perleido OÜ Aktiva Finance Group reikalavimo teisę į K. R.-S. įsiskolinimą pagal sutartį, o UAB „Julianus Inkaso“ buvo įgaliotas vykdyti skolos išieškojimą; 2. 2022 m. liepos 26 d. pasirašyta sutartimi tarp UAB „Bitė Lietuva” ir OÜ Aktiva Finance Group, UAB „Bitė Lietuva” perleido OÜ Aktiva Finance Group reikalavimo teisę į K. R.-S. įsiskolinimą pagal sutartį Nr. 10211264, UAB „Julianus Inkaso“ veikia naujojo kreditoriaus vardu, t. y. organizuoja skolų išieškojimą per antstolės R. A. kontorą pagal teismo įsakymą Nr. eL2-2127-351/2024. UAB „Julianus Inkaso” informuoja, jog S. S. turi šį įsiskolinimą: vadovaujantis Paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta su ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, S. S. įsiskolinimą administravo UAB „Julianus Portfolio“ (buvusi UAB „Intrum Lietuva“). UAB „Julianus Inkaso“ vykdo ikiteisminį ir/ar teisminį skolų išieškojimą S. S. atžvilgiu. Kreditorius UAB „Julianus Inkaso“ nurodė, jog neprieštarauja, kad minėti įsiskolinimai liktų asmeniniais kiekvienos šalies įsiskolinimais.
6. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora Sergel“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog TV Play ir UAB „GelvoraSergel“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 20190830/2, pagal kurią 2019 m. rugsėjo 2 d. TV Play perleido, o UAB „GelvoraSergel“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo S. S. vardu susidariusią skolą. Neapmokėtas skolos likutis šiai dienai yra 147,21 Eur. UAB „GelvoraSergel“ neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo atsakovo S. S. aukščiau paminėta skola UAB „GelvoraSergel“ išliktų jo asmenine prievole.
7. Trečiasis asmuo UAB „Renti“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog UAB „Renti“ ir atsakovas 2023 m. vasario 1 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI01022023/0086 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Renti“ suteikė atsakovui teisę už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone OPEL INSIGNIA SPORTS TOUREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), su galimybe transporto priemonę įsigyti, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis nėra visiškai įvykdyta ar nutraukta, prievolė UAB „Renti“, kylanti iš sutarties, yra asmeninė atsakovo prievolė. Kreditorius neprieštarauja, kad nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką, prievolė UAB „Renti“ būtų padalinta ją paliekant asmenine atsakovo prievole.
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją (atsiliepimą), kuriame nurodė, jog 2024 m. gruodžio 16 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis K. R.-S. valstybės biudžetui neskolinga, o S. S. valstybės biudžetui skolingas 15,08 Eur Gyventojų pajamų mokesčio.
Šalies argumentai
9. Ieškovė K. R.-S. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo pas atsakovą atsirado draugai, alkoholis, o vėliau ir smurtas. Atsakovo smurtą iššaukdavo alkoholis. Nenorėjo, jog vaikai augtų tokioje aplinkoje, todėl nusprendė išsituokti. Dėl atsakovo naudoto smurto buvo du ikiteisminiai tyrimai nutraukti, jiems susitaikius, o trečiasis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir atsakovas yra nuteistas už savo neteisėtus veiksmus. Teigė, jog vieno iš barnių metu atsakovas sudaužė televizorių, vietoj kurio buvo nupirktas kitas televizorius, kuris šiuo metu yra pas ieškovę. Pripažino, jog dėl jos naudoto smurto (teigė, jog ji gynėsi nuo atsakovo veiksmų) atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pasibaigė šalims susitaikius. Mano, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas tik sutuoktinis, pačios kaltės nėra. Kartu su atsakovo nebegyvena nuo 2024 m. gegužės mėnesio. Teigia, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 800 Eur. Pačios bendros mėnesinės pajamos sudaro apie 1 200 Eur, tačiau lėšų trūksta, todėl tenka pinigus skolintis. Vaikas turi sveikatos problemų, reikia vežti į gydymo įstaigas (samdo automobilį ir pati vaiką veža), į sanatoriją. Būsto išlaikymas su mokesčiais šeimai kainuoja kas mėnesį apie 500 Eur. Vaikui būnant sanatorijoje, darželio mokesčio nemoka, tačiau nors ir vaikas serga, už (duomenys neskelbtini) būrelį tenka mokėti. Nuo gyvenimo skyriumi atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs 300 Eur. Atsakovas šiuo metu teisės vairuoti neturi, kadangi buvo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus. Atsakovas sveikatos problemų neturi, yra darbingas ir šiuo metu dirba. Kreditoriai yra visi, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos ieškovė teigė, jog ji norėtų konkretumo, nes atsakovas bet kada užsinori pabendrauti su vaiku ir, jei ji neleidžia, tuomet yra kviečiami vaiko teisių specialistai. Pastoviai per dieną – ir ryte, ir per pietus, ir vakare skambina 10-20 kartų ir prašo pabendrauti su vaiku. Teigia, jog ji supranta, jog atsakovas turi teisę ir norą bendrauti su dukra, tačiau norėtų, jog bendravimas būtų pastovus ir aiškus, o ne bet kada, kada užsinori atsakovas, kada ji turi laisvo laiko. Bendravimo tvarkoje nurodyta, jog ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešus: pranešimas galėtų vykti telefonu, to pilnai pakaktų. Atsakovas vaiko ugdymo įstaigoje nelanko, vaiko sveikata domisi, paklausia, kokia sveikata, tačiau pas medikus jo pats neveža. Dėl įsigyto el. paspirtuko nurodė, jog jai praeito parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog el. paspirtuko jau nebėra, nes atsakovas jo nebeturi, tačiau įmokos už jį toliau ieškovės yra mokamos. Už turimus skolinius įsipareigojimus iškovė kas mėnesį moka 50 Eur (ir už el. paspirtuką, ir UAB „Tele2“), kuriuos perveda antstolei ir iš darbovietės tam tikrą pinigų sumą nuskaito. Vieną televizorių ieškovė nusipirko išsimokėtinai, kurį atsakovas sudaužė. Tuomet atsakovas kitą televizorių („LG“) jai nupirko dovanų, vietoj to, kurį sudaužė. Dėl kilnojamojo turto mano, jog nieko brangaus nėra įgiję, o lėkštės ir indai – mano, jog tai mažareikšmiai daiktai (mikrobangė, gruzdintuvė) ir jie nedalinti. Jei atsakovas išreikštų priekaištus dėl šių daiktų, tai juos atiduotų, teigia, jog jokio ginčo dėl šių daiktų nėra ir nekils.
10. Ieškovės K. R.-S. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad visos aplinkybės, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, yra įrodytos ieškovės paaiškinimais, tiek rašytine bylos medžiaga, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu ne kartą naudojo smurtą, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio teises ir pareigas. Pastebėjo, jog vaiko nuomonės akte nurodyta, jog mergaitė pati nurodė, jog nori gyventi su mama, jai patinka su ja gyventi bei mergaitė yra artimuose santykiuose su savo seserimi. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, jog pateikė gana konkrečią bendravimo tvarką, nes ieškovė paaiškino, jog nori turėti aiškumo, rėžimą, kas būtų palankiau tiek vaikui, tiek ir šalims patogu, nes galėtų planuotis savo laiką ir susitikimus su vaiku. S. S. šiuo metu nesinaudoja ir tokia tvarka, jis jau apie porą mėnesių, kaip nurodė ieškovė, su vaiku nebuvo susitikęs, kas rodo jo nenorą bendrauti su vaiku. Dėl išlaikymo pastebėjo, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, sveikatos problemų, todėl išlaidos kiek didesnės vaistams, kelionėms pas medikus į Kauną. Mano, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, nes ieškovė nors ir dirba, bet turi sveikatos problemų, kurių neturi atsakovas. Ieškovė turi be šalių dukros dar vieną nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti, tuo tarpu atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Pastebėjo, jog dalintinų daiktų šalys nėra įgijusios, kilnojamuosius daiktus ieškovė laiko mažareikšmiais, kurie nedalintini, tačiau pastebėjo, jeigu atsakovas išreikštų reikalavimą grąžinti vieną ir kitą daiktą, atsakovė tikrai tam neprieštarautų. Dėl kompensacijos už el. paspirtuką nurodė, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas moka įmokas už savo transporto priemonę, o ieškovę į kompensacijas už pusę tokių įmokų nepretenduoja. Mano, jog el. paspirtukas, dėl kurio ieškovė sudarė sutartį ir moka įmokas už jį, turėtų pripažintinas kaip jos asmeninis turtas, todėl prašo priteisti kompensaciją, lygią el. paspirtuko vertei. Už televizorių, kurį atsakovas sudaužė, mokėjo ieškovė iš savo uždirbtų lėšų. Šiuo metu yra sunaikintas santuokoje įgytas turtas ir už tai kompensuotina pusė turto vertės ir atitinkamai užskaityta pusė televizoriaus vertės ir liktų televizorius jai, o kompensacija nebūtų atsakovui priteistina. Dėl prievolių be to, kas išvardinta patikslintame ieškinyje, prašytų atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažinti ir prievoles VMI bei UAB „GelvoraSergel“.
12. Atsakovas S. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, buvo atvykęs į 2024 m. lapkričio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau į kitus teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (išsiųsta per el. paštą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovas bendravo), nėra gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Atsiliepimas
13. Tretieji asmenys UAB „Tele2“, antstolė R. A. atsiliepimų į (patikslintą) ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.
16. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas jos atžvilgiu ne kartą naudojo fizinį smurtą, kuris būdavo išprovokuotas atsakovui vartojant alkoholį. Nagrinėjamu atveju įrodymus dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovė.
17. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas jos atžvilgiu ne kartą buvo naudojęs fizinį smurtą, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau šalims susitaikius jie buvo nutraukti. Po vieno iš paskutiniojo smurto atvejų ji nusprendė su atsakovu skirtis ir gyventi atskirai nuo 2024 m. balandžio 27 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nugaros sritį ir spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę koją sutuoktinei K. R.-S., tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada pateikti ir duomenys apie policijos registruotus įvykius, kur užfiksuota, jog 2021 m. kovo 20 d. buvo gautas pranešimas, jog neblaivus vyras namuose elgiasi agresyviai, nuvykus policijos pareigūnams, nustatyta, jog S. S. nustatytas 1,31 prom. neblaivumo laipsnis ir kuris konfliktuota su pareiškėja K. R.-S.. Skyriuje buvo 2021 m. lapkričio 21 d. gautas pranešimas, jog namuose neblaivus (1,13 prom.) S. S., kilus konfliktui, smurtavo blaivios sutuoktinės atžvilgiu ir kt. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1336-1007/2024 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei K. R.-S., būtent: 2024 m. liepos 4 d., apie 19.18 val., daugiabučio namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė K. R.-S. vieną kartą į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. R.-S. fizinį skausmą. Todėl, darytina išvada, kad būtent tiek atsakovo galimas piktnaudžiavimas alkoholiu bei jo naudojamas fizinis smurtas savo sutuoktinės atžvilgiu yra esminė priežastis, lėmusi nesutarimus šeimoje ir sudariusi tokią situaciją, kad dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo tapo neįmanoma šalims gyventi kartu.
19. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant santuokinę pavardę „R.-S.“, o atsakovui paliekant prigimtinę pavardę „S.“.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms nustatymo
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, šį faktą patvirtina į civilinę bylą pateikta gimimo įrašo kopija.
22. Ieškovė nurodė, kad dukra yra pakankamai mažo amžiaus, šiuo metu ieškovė pilnai visokeriopai rūpinasi, prižiūri dukrą, užtikrina jos gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 27 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 6ŠTA-239 matyti, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojame 2 kambarių bute, kurio plotas apie 50 kv. m., su visais komunaliniais patogumais, bute švaru, tvarkinga, nepilnametis vaikas turi atskirą miegamąją vietą, švariai paklotą atskirą lovą ir gali naudotis visu butu. Nepilnametis vaikas N. S. lanko Šiaulių lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo šeimos aplinkos sąlygos nebuvo tikrintos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
23. Iš aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Žemesnės instancijos teismas
26. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų, o nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (777 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų)). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, o nuo 2025 m. – 122,50 Eur.
27. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos sudaro apie 800,00 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 800,00 Eur, nes vaikui yra perkamas maistas, vaistai, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, taip pat kainuoja ir būsto išlaikymo dalis ir t.t. Pažymėtina, jog nors ieškovė teikė argumentus, kad 800,00 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovės bendros šeimos pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 200 Eur, darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu realiai pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir šiuo metu negali skirti vaiko išlaikymui. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog prie vaiko išlaikymo prisideda kiti asmenys, tenka skolintis. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos iš dalies neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kadangi ieškovės teigimu 4 metų amžiaus vaikui ji išleidžia 2/3 visų gaunamų pajamų, o ji su paaugle dukra pragyvena iš 1/3 visų šeimos pajamų, iš kurių ieškovė dengia savo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178, 185 straipsniai). Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. asmens higienos reikmenys, einamos buities išlaidos, laisvalaikis, pramogos, šventės ir kt. Teismas abejoja ieškovės nurodytomis išlaidomis einamosioms buities išlaidoms, asmens higienos reikmenims, kas bendrai kas mėnesį siekia 80 Eur. Vertinant tai, jog ieškovė gyvena su dviem dukrom, t. y. bute gyvena trys asmenys, sektų, jog einamosioms buities išlaidoms, asmens higienos reikmenims kas mėnesį namų ūkyje yra išleidžiama 240 Eur suma, kas laikytina išaukštinta suma. Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. skalbimo priemonių ar kitos buitinės chemijos priemonių gali pakakti, ir tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam mėnesiui, kaip ir išlaidos lavinimo priemonėms, perkamai patalynei ir t.t. (CPK 185 straipsnis). Be to, ir išlaidos būreliui galimai kas mėnesį nesiekia 50 Eur, kadangi iš byloje pateiktos sąskaitos už (duomenys neskelbtini) būrelį matyti, jog sąskaita 53,75 Eur sumai suformuota už pilną lankymą, tuo atveju, jei vaikas nelanko užsiėmimų, reikia susisiekti su administracija, kur tikėtina mokestis už būrelį yra perskaičiuojamas. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2024 m. rugsėjo mėnesį ieškovė už (duomenys neskelbtini) būrelį sumokėjo 43 Eur, tuo tarpu 2024 m. spalio mėn. – 10,75 Eur.
29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką ji išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio ir kitų gaunamų išmokų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio neišreiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, atsakovo S. S. vardu nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių nėra, tačiau jis yra įregistruotas 1 transporto priemonės ,,valdytoju“ (savininkas – UAB ,,Renti“, įm. k. 305653232). Tiek ieškovė, nors ir turinti sveikatos problemų, tačiau dirba ir gauna darbo užmokestį. Analogiškai ir atsakovas, kuris neturi sveikatos problemų, tačiau yra darbingas ir dirba. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji be bendros šalių dukros turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį (dukrą), tuo tarpu atsakovui N. S. yra vienintelis vaikas.
31. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
32. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė dirba, gaunamos pajamos nėra itin didelės, sprendžia, kad atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo realias gaunamas pajamas ar blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų dirbti ir užsidirbti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirba, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų atsakovui ieškotis dar vieno darbo ar kito darbo, kur darbo užmokestis būtų mokamas didesnis, atsakovas vaiku rūpinosi tik iš dalies, neteikė reguliariai tinkamo dydžio išlaikymo savo dukrai, nors turi pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovės prašomas išlaikymas priteistinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką. Įvertinus vaiko poreikius, turimas sveikatos problemas, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. S. priteistinas 275 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).
34. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
35. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jos veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
36. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei K. R.-S. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo
37. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
38. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola (įsiskolinimas) negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė K. R.-S. prašo priteisti iš atsakovo S. S. 1 186,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 27 d. mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 325,00 Eur sumą teiktiną kas mėnesį bei išminusuojant per šį laikotarpį atsakovo vaiko išlaikymui skirtą 200 Eur sumą. Atsakovas byloje neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui N. S. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 275,00 Eur, o ne 325,00 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai N. S. įsiskolinimas 973,30 Eur (27,50 Eur už 2024 m. balandžio 28-30 d. (275 Eur / 30 d. * 3 d.) + 1 100 Eur už 2024 m. gegužės – rugpjūčio mėn. (275 Eur * 4 mėn.) + 45,80 Eur (275 Eur / 30 d. * 5 d.) – 200 Eur (sumokėti iki ieškinio padavimo dienos)). (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką ir jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
39. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
40. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas neteko galimybės betarpiškai bendrauti su savo nepilnamete dukra. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalinga nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką, kadangi nori konkretumo, nes atsakovas bet kada užsinori pabendrauti su vaiku ir jei ji neleidžia, tuomet yra kviečiami vaiko teisių specialistai; ji supranta, jog atsakovas turi teisę ir norą bendrauti su dukra, tačiau norėtų, jog bendravimas būtų pastovus ir aiškus, o ne bet kada, kada užsinori atsakovas, kada ji turi laisvo laiko. Atsakovas nei rašytinės, nei žodinės savo pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neteikė, tik pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė deklaratyvią poziciją, jog dėl imamo nedarbingumo dukros ligos slaugymui sutinka, tačiau jam nėra suprantama, kodėl dukra negali ir neduoda dukros nakčiai su nakvyne pas jį, tačiau jokių konkrečių argumentų ar duomenų dėl kitokios bendravimo tvarkos atsakovas nepateikė (CPK 185 straipsnis).
41. Nors siūloma bendravimo su vaiku tvarka nėra maksimaliai užtikrinanti galimybę atsakovui dalyvauti dukters auklėjime ir t.t., tačiau įvertinus tai, jog šalių vaikas yra gana mažo amžiaus; pastaruoju metu, kaip nurodė ieškovė apie porą mėnesių atsakovas su dukra iš vis nebendravo (kas galimai rodo paties atsakovo požiūrį į santykių su dukra kūrimą ir puoselėjimą (CPK 178, 185 straipsniai)); nėra įvertintos atsakovo gyvenimo sąlygos ir t.t., teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos dukros ir tėvo bendravimo tvarkos, todėl tenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, papildomai tikslindamas, jog šalys tarpusavyje tariasi ir vienas kitą informuoja telekomunikacijos priemonėmis (telefonu ar pan.).
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai (arba priešingai visiškas nebendradarbiavimas tiek dėl vaiko bendravimo su tėvu, tiek ir vaiko poreikių tenkinimo) ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turtinių teisių pripažinimo ir prievolių pobūdžio nustatymo ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
43. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas turi nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai).
Dėl prievolių pripažinimo ir vykdymo
44. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė po santuokos nutraukimo pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių prievolės pagal kiekvieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės. Atsakovės atstovė advokatė tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu prašė būti teismui aktyviam ir papildomai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, jog yra kitų kreditorių ir kitų turimų įsipareigojimų, apie kuriuos ieškovė nežinojo (VMI ir UAB „GelvoraSergel“), minėtas prievoles taip pat pripažinti tam sutuoktiniui, kuriam ir atsirado turtinė prievolė. Pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas S. S. pripažino savo prievoles UAB „Renti“ ir teigė, jog yra kitų jo skolinių įsipareigojimų, su kuriais sutinka, nes jie yra įgyti/susidarė iki santuokos sudarymo.
45. Kreditoriai Aktiva Finance Group OÜ, veikiantis per atstovą UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Gelvora Sergel“, UAB „Renti“ atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja tokiems ieškovės reiškiamiems reikalavimams. Atsakovas savo rašytinės pozicijos dėl reiškiamų reikalavimų nepateikė.
46. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo e3K-3-37-611/2023 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-37-611/2023).
47. Nagrinėtinu atveju, ieškinį priėmus teisme ir patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. spalio 29 d. priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-14585-512/2024, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko S. S. 94,14 Eur skolą, 23,54 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 117,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 29 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio – 11,00 Eur, advokato pagalbos išlaidų – 5,00 Eur kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“. Iš minėto kreditoriaus atsiliepimo matyti, jog atsakovo prievolė yra susidariusiu anksčiau nei buvo sudarytą šalių santuoka. Be to, trečiajam asmeniui VMI išsiuntus procesinius dokumentus, pastarasis teismui pateikė informaciją, jog 2024 m. gruodžio 16 d. duomenimis yra VMI susidaręs S. S. skolinis įsipareigojimas – nesumokėtas 15,08 Eur gyventojų pajamų mokestis. Be to, pateiktame balanse matyti, jog atsakovui skirta pagal ANK 800 Eur dydžio bauda. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu atsakovas baustas už vairavimą būnant neblaiviu ir skirta būtent 800 Eur nuobauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis sumokant iki 2025 m. birželio 10 d. Nors minėtos aplinkybės ieškovei teikiant ieškinį nebuvo žinomos, tačiau jos paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju iškilo būtinybė teismui veikti aktyviai, jog būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas, todėl naujai paaiškėjusios sutuoktinių prievolės taip pat spręstinos šioje byloje.
48. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
49. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė el. paspirtuką pirko savo reikmėms, o atsakovas sutartį su UAB „Renti“ sudarė taip pat savo reikmėms, nes ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemonę, todėl jai automobilio turėjimas nėra tikslingas. Už įsigytą prekę ir naudojamą automobilį turtines prievoles kiekviena iš šalių mokėjo/moka patys asmeniškai be kito sutuoktinio sutikimo ar pritarimo. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovo skolinis įsipareigojimas kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ kilo iš sutartinių santykių, sudarytų dar iki santuokos sudarymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog kreditoriui Aktiva Finance Group OÜ bei UAB „Julianus Inkaso“ prievolės taip pat kilo iš sutarčių, kurios sudarytos dėl daiktų pirkimo išsimokėtinai, iš draudimo santykių, apie kuriuos, kaip teigė ieškovė, nieko nežino.
50. Šios nustatytos aplinkybės bei byloje nekilus ginčo dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, leidžia spręsti, jog šiuo atveju yra pagrindas visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl prievolių pripažinimo ir vykdymo turimiems kreditoriams, papildomai pripažįstant, jog atsakovo prievolės kreditoriams VMI ir UAB „GelvoraSergel“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl kilnojamojo turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo
51. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo televizorius LG65UP81003LR lieka K. R.-S. asmeninės nuosavybės teise bei priteisti K. R.-S. iš atsakovo S. S. 549 Eur dydžio kompensaciją už el. paspirtuką Xiaomi Pro 2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog santuokos metu buvo pirktas televizorius iš UAB „Bitė Lietuva“, kurios reikalavimą yra perėmusi Aktiva Finance Group OÜ, veikianti per dukterinę įmonę UAB „Julianus Inkaso“. Ši prievolė yra vykdoma per vykdomąją bylą Nr. 0037/24/01035. Pastebėjo, jog įsigytą televizorių S. S. sudaužė, tačiau prievolę už pirktą daiktą ir toliau vykdo ieškovė. S. S. sudaužius televizorių, buvo pirktas kitas televizorius – LG65UP81003LR S. S. giminaitės vardu, už kurį šiai dienai yra pilnai atsiskaityta. Pastarasis televizorius yra pas ieškovę ir jai jis paliktinas.
52. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje expresis verbis įtvirtinta sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kas atitinkamai suponuoja kito – nukentėjusio – sutuoktinio teisę į piniginę kompensaciją tokioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas yra susijęs su sudaužytu televizoriumi. Iš susirašinėjimo su šalių gimininėmis matyti, jog užfiksuotas televizoriaus sudaužymas ir S. S. prisipažino – „jokia boba nevadaus; aš tai tyčia iš telefono paleidau į teliką; ne Jūsų sudaužiau ne jums ir teisti mane“. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog dėl S. S. kaltų tyčinių veiksmų sumažintas bendrosios jungtinės nuosavybės turtas – televizorius, ir šalims gyvenant santuokoje buvo pirktas kitas televizorius – LG65UP81003LR S. S. giminaitės vardu, už kurį šiai dienai yra pilnai atsiskaityta (tikėtina, jog lėšos panaudotos išsimokant naują televizorių taip pat panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės), todėl nutraukiant santuoką, akivaizdu, jog tokio pobūdžio nuosavybės sumažėjimas (televizoriaus praradimas (dalis televizoriaus)) kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojamas tokia pat forma (natūra) – televizoriumi (jo dalimi).
53. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė santuokos metu 2022 m. gegužės 23 d. sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir už 549,00 Eur įsigijo el. paspirtuką Xiaomi Pro 2, sutartimi numatyta, jog už įsigytą prekę bus mokama dalimis kas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog už el. paspirtuką nėra sumokėta, todėl dabar prievolę vykdo kreditoriui Aktiva Finance Group OÜ ir po santuokos nutraukimo prievolę daugiau vykdys ji pati. Parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo atsakovas S. S., pastarasis nurodė, jog el. paspirtuką grąžinti ieškovei negalintis, kadangi jo nebeturi, nes jis sulūžo ir yra išmestas, daugiau detalių nenurodė. Ieškovei aplinkybės, jog daikto nebėra, iki ieškinio teismui pateikimo dienos nebuvo žinomos. Įvertinus tai, jog sprendimu (50 punktas) nuspręsta, jog po santuokos nutraukimo pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių prievolės pagal kiekvieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės, t. y. ieškovė už el. paspirtuką skolinius įsipareigojimus vykdys toliau pati asmeniškai, nes už įsigytą el. paspirtuką nėra pilnai išmokėta, tačiau pačio daikto nebėra, o atsakovas S. S., kuris disponavo daiktu, negali jo grąžinti ieškovei, tokiu būdu dėl jam žinomų veiksmų, buvo sumažintas (549,00 Eur vertės) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, atsakovui kyla atsakomybė kompensuoti sutuoktinei viso turto sumažėjimo kainą ir ieškovei kyla teisė į 549,00 Eur piniginę kompensaciją. Pastebėtina, jog nors atsakovas deklaratyviai nurodė, jog el. paspirtukas įgytas santuokos metu ir ½ dalis paspirtuko priklausytų jam, tačiau teismas įvertinęs tai, jog atsakovas S. S. santuokos metu yra sudaręs sutartį su UAB „Renti“ dėl transporto priemonės naudojimo ir įsigijimo, kur tam tikros piniginės lėšos buvo mokamos, taip pat šalims gyvenant santuokoje, tačiau ieškovė jokių piniginių kompensacijų, kylančių iš šių sutartinių prievolių vykdymo nekelia, remiantis protingumo, proporcingumo kriterijais, spręstina, jog atsakovas turėtų kompensuoti viso daikto (el. paspirtuko) vertę (CPK 178, 185 straipsniai).
54. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta sprendimo (51-53 punktai), teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškovės reikalavimai taip pat tinkintini visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
56. Ieškovė K. R.-S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. APD-2024-12846 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 504,43 Eur išlaidos.
57. Sprendžiant priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina už vaiko išlaikymo reikalavimą – 74,00 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 22,00 Eur, bei likusi 132,00 Eur žyminio mokesčio suma (dėl santuokos nutraukimo ir turtinių prievolių padalinimo ir kt.) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 228,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
58. Kaip jau minėta sprendimo 56 punkte, bylos nagrinėjimo metu ieškovės interesus atstovavo advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, todėl papildomai susidarė 504,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės pajamas.
59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
60. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
61. Nagrinėjamoje byloje teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyta šalių nepilnamečio vaiko N. S. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove K. R.-S. bei priteistas iš atsakovo S. S. laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui N. S. po 200 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15-os dienos į K. R.-S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-311-1184/2025 (senas bylos Nr. e2-13886-1184/2024) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).
62. Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio atsakovo S. S. kaltės.
Palikti ieškovei K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę „R.-S.“, atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „S.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove K. R.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 5 d., iki vaiko pilnametystės, mokant iki einamojo mėnesio 15-os dienos į ieškovės K. R.-S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 973,30 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 30 centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašomą atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
• S. S. bendrauja su N. S. metų lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 17:00 val.;
• S. S. bendrauja su N. S. metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais iki 30 min. nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu) nuo 18:00 iki 20:00 val.;
• S. S. bendrauja su N. S. nelyginių metų Šv. Kalėdų, pasirinktinai, pirmą arba antrą dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 20:00 val.;
• S. S. bendrauja su N. S. lyginių metų Šv. Velykų, pasirinktinai, pirmą arba antrą dieną, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 20:00 val.;
• S. S. bendrauja su N. S. per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10:00 val. ir parveždamas dukrą į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą 17:00 val.;
• Dukrai sergant, šalys dalinasi rūpinimusi dukra lygiomis dalimis, t. y. šalys pakaitomis (kas antrą kartą) imasi nedarbingumo pažymėjimus šeimos nario (dukros N. S.) slaugymui. Tokiais atvejais S. S. pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos 7:30 val. ir parveža dukrą į gyvenamąją vietą 18:00 val.;
• S. S. turi teisę su N. S. bendrauti papildomai kitu nei aukščiau nenumatytu laiku ir būdu, jei šalys dėl tokio papildomo bendravimo laiko ir būdo susitaria telekomunikacijos priemonėmis (telefonu ar pan.) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojama bendravimo;
• atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalių ir vaiko užimtumą, kitas objektyvias priežastis (liga, atostogos ar pan.), šalys turi teisę abipusiu susitarimu keisti bendravimo su vaiku laiką (pavyzdžiui, apsikeisti savaitgaliais ar kt.); apie atsiradusias objektyvias priežastis, dėl kurių yra poreikis koreguoti nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi pareigą viena kitą informuoti telekomunikacijos priemonėmis (telefonu ar pan.) nedelsiant, bet ne vėliau nei prieš vieną dieną ir numatytos bendravimo dienos.
Pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių prievolės pagal kiekvieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės, t. y.:
• pripažinti, kad prievolė ir iš jos kylanti skola, kurios išieškojimą yra įgaliotas vykdyti UAB „Julianus Inkaso“, kuris veikia pagal 2022 m. rugsėjo 16 d. pasirašytą tarp AS „Inbank filialas” (buvęs Mokilizingas) ir OÜ Aktiva Finance Group, AS „Inbank filialas“ (buvęs Mokilizingas) sutartį, kuria OÜ Aktiva Finance Group perleido reikalavimo teisę į K. R.-S. įsiskolinimą pagal sutartį, yra asmeninė ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė;
• pripažinti, kad prievolė kreditoriui Aktiva Finance Group OÜ, veikiančiam per atstovą UAB „Julianus Inkaso“, kuris veikia pagal 2022 m. liepos 26 d. pasirašytą sutartį tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir OÜ Aktiva Finance Group, kur UAB „Bitė Lietuva” perleido OÜ Aktiva Finance Group reikalavimo teisę į K. R.-S. įsiskolinimą pagal sutartį Nr. 10211264, bei, kur UAB „Julianus Inkaso“ organizuoja skolų išieškojimą per antstolės R. A. kontorą (vykdomosios bylos Nr. 0037/24/01035, pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-2127-351/2024), yra asmeninė ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė;
• pripažinti, kad prievolės kreditoriams UAB „Tele2“ bei antstolei R. A. (vykdymo išlaidos, kurios susidarė vykdant priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0037/24/01035), yra asmeninės ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės;
• pripažinti, kad prievolė, kurios ikiteisminį ir/ar teisminį skolų išieškojimą atsakovo S. S. atžvilgiu vykdo UAB „Julianus Inkaso“ pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, yra asmeninė atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė;
• pripažinti, kad prievolė, kuri kyla pagal 2023 m. vasario 1 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI01022023/0086 su UAB „Renti“, kreditorei UAB „Renti“ yra asmeninė atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė;
• pripažinti, kad prievolės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2024 m. gruodžio 16 d. duomenimis, nesumoktas 15,08 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis bei 800 Eur dydžio bauda, paskirta pagal 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR N-8173-2024 – yra asmeninės atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės;
• pripažinti, kad prievolė, kuri kyla pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 29 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-14585-512/2024, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, yra asmeninė atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Priteisti ieškovės K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės kartu su atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytą turtą – televizorių LG65UP81003LR, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Priteisti ieškovei K. R.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 549 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) piniginę kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybėje esančio/buvusio turto sumažėjimą.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 228,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 504,43 Eur (penkių šimtų keturių eurų 43 centų) bylinėjimosi išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidas), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vedybų sutarčių registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.