Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.4; 1.2.14.4.1; 1.2.14.9.2.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 2.1.16.1.10, 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. gruodžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir nuteistojo A. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sugadinti L. L. priklausantį turtą) – laisvės atėmimas 1 metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sugadinti D. B. priklausantį turtą) – laisvės atėmimas 1 metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštas 45 paroms;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštas 45 paroms;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštas 30 parų;

pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 30 d. 14.40 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 16.33 val., nuo 2025 m. kovo 5 d. 16.20 val. ir suėmime nuo 2025 m. kovo 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 17 d.

Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas partęstas iki 2025 m. liepos 30 d., taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 520i“, VIN (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, konfiskavimas.

Išlaidos, susijusios su automobilio „BMW 520i“, VIN (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, transportavimu ir saugojimu, pripažintos proceso išlaidomus ir iš A. U. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 361,79 eurų proceso išlaidų atlyginimo.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW 520i“, VIN (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, jį panaikinti.

Iš A. U. nepriteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už advokato Modesto Švažo suteiktas teisines paslaugas, atstovaujant A. U. pirmosios instancijos teisme.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. U. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 25 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), L. L. sklype, pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, tyčia metė į ūkinį pastatą stiklinį butelį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu sukėlė gaisrą ir taip pasikėsino padegti L. L. ūkinį pastatą, 1200 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji L. L. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino.

2. Be to, A. U. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), D. B. sklype, pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, tyčia metė į gyvenamąjį namą stiklainį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu sukėlė gaisrą ir taip pasikėsino sugadinti D. B. priklausantį didelės vertės, tai yra 35 500 eurų, gyvenamąjį namą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis D. B. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino.

3. Be to, A. U. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – 0,428 g kokaino ir 78,145 g kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2024 m. gruodžio 30 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

4. Be to, A. U. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,7971 g kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė iki 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val., kol (duomenys neskelbtini), sustabdę jo vairuojamą automobilį „BMW 523I Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikę jo patikrinimą, kelnių kišenėje narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

5. Be to, A. U. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – 16,047 g kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2025 m. kovo 6 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

6. Be to, A. U. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį D. B. perduoti savo naudai 240 eurų, kaip atlygį už gautas galimai narkotines medžiagas bei sistemingai naudojo psichinę prievartą D. B. atžvilgiu, siekdamas jį įbauginti, jei nukentėjęs netenkins reikalavimų ir reikalaujamų pinigų neperduos, grasino sudeginti jo turtą, prieš jį panaudoti fizinį smurtą, jei reikalavimai nebus įvykdyti, tai yra, per telefono „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jam rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „sudeginsiu hatas“, „pize tau zasine“, „ar noti kad vidury naktes kad pora masiniu privazoutu ir tavi istrauktu?“, „be dantu busi Su replem istrauksiu“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, savo grasinimą įvykdė, tai yra 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val. visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. B., kur tuo metu gyveno D. B., ir tokiu būdu, aprūkus namo sienai, ją apgadino, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl naudojo psichinę prievartą nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „kaip tau eksperimentai? Si karta langus ispist ar kaip? Silta gal buvo?“, „Seni taigi raiks grazinti ataip ataip kitaip nebus Ramu Zinai gal cia nekas nedaro senu kankinimo premoniu ar budu bet zinok kad pilna fantazija“, „Surandi saibas“, po to, įbaugintas nukentėjusysis D. B. 2024 m. gruodžio 27 d. reikalaujamus 240 eurų padėjo prie (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu A. U. pasisavino D. B. perduotus 240 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir:

A. U. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (ketvirtoji veika) ir 259 straipsnio 1 dalį (penktoji veika), perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų);

A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. gruodžio 30 d. rastų narkotinių medžiagų), paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams,

A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų), paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams;

panaikinti A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi;

A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, paskirta griežtesne bausme apimti bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sugadinti D. B. priklausantį turtą), likusias bausmes iš dalies sudėti ir A. U. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams;

panaikinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimtą antrąjį sprendimą dėl A. U. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti;

kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

7.1. Prokuroras teigia, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tęstinę veiką, idealią sutaptį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat keistinas dėl per švelnios bausmės paskyrimo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

7.2. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog A. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (ketvirtoji veika) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje (penktoji veika). BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika (ketvirtoji veika) padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. U. nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,7971 g kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jų platinti, laikė iki 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val., kol policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sustabdę jo vairuojamą automobilį „BMW 5231 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikę jo patikrinimą, kelnių kišenėje rado narkotines medžiagas ir jas paėmė. Kita nusikalstama veika (penktoji veika), numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. U. nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs narkotines medžiagas – 16,047 g kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. kovo 6 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7.3. Atkreipia dėmesį, kad A. U. 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį „BMW 5231 Touring“ ir, radus pas jį kišenėje nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, jis buvo laikinai sulaikytas. Kol A. U. buvo laikiname sulaikyme, 2025 m. kovo 6 d. jo namuose buvo atlikta krata ir rastas jau didesnis narkotinių medžiagų kiekis. Pažymi, kad tiek pas A. U. kišenėje, tiek ir pas jį namuose buvo rasta ta pati narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Taigi, abiejuose epizoduose nustatyta, kad A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), tik mažesnę jų dalį (2,7971 g) turėjo su savimi, o didesnę jų dalį (16,047 g) laikė namuose, kurias pareigūnai 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 6 d. surado ir paėmė.

7.4. Pasak prokuroro, esant paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Veiksmus tiek vieno, tiek kito epizodo (disponavimas narkotinėmis medžiagomis 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 6 d.) jungė vieningas kaltininko sumanymas, tas pats nusikalstamos veikos dalykas, o nuo 2025 m. kovo 5 d. A. U. buvo laikinai sulaikytas policijos pareigūnų ir iki kratos bei po kratos atlikimo buvo pareigūnų prižiūrimas. Todėl tvirtina, kad įvertinus visas šias aplinkybes, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (disponavimas narkotinėmis medžiagomis 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 6 d.) turi būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos.

Dėl paskirtų bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir turto prievartavimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7.5. Nurodo, kad perkvalifikavus nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinę veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, A. U. laikomas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje: 2024 m. gruodžio 30 d., kai kratos metu pareigūnai rado narkotines medžiagas jo namuose, ir 2025 m. kovo 5-6 d., kai pas jį kišenėje bei kratos metu jo namuose pareigūnai rado narkotines medžiagas.

7.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašęs A. U. charakterizuojančias aplinkybes, nurodė (nuosprendžio 28 punktas), jog bausmės tikslai bus pasiekti A. U. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tvirtina, kad su tokia teismo išvada galima sutikti, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas už nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 259 straipsnio 1 dalis) paskyrė švelnesnes – arešto bausmes. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta arešto bausmė yra per švelni.

7.7. Atkreipia dėmesį, kad perkvalifikuota veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2025 m. kovo 5-6 d.) rodo didesnį šios veikos pavojingumą nei tada, kai ši veika buvo išskaidyta į du epizodus: narkotines medžiagas A. U. vežiojosi su savimi ir laikė jas namuose. Be to, ir kitos A. U. padarytos nusikalstamos veikos galimai yra susijusios su narkotinėmis medžiagomis, byloje yra duomenų ir apie šių medžiagų platinimą, todėl šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, o pirmosios instancijos teismas jų pakankamai neįvertino. Prokuroro teigimu, paminėtini ir A. U. padaryti nusikaltimai, dėl kurių jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. priėmė nuosprendį: tai labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir taip pat tyčinis turto sugadinimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl tvirtina, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo veiksmų nepadarė: svetimo turto naikinimas tapo įprasta jo veikla. Atkreipia dėmesį ir į jo padarytus administracinius pažeidimus: daug kartų vairavo automobilį neturėdamas (neįgijęs) teisės, taip keldamas pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pasak prokuroro, tokie bylos duomenys rodo jo polinkį nesilaikyti taisyklų, jas pažeidinėti, todėl laikytina, kad A. U. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, būnant ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų.

7.8. Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo už turto prievartavimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį – laisvės atėmimą 1 metams, t. y. ženkliai mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir padarytą nusikaltimą. Kaip matyti, A. U. savo kaltę pripažino, tačiau apklausoje nurodytos jo aplinkybės apie tariamą skolą nesutampa su nukentėjusiųjų D. B. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, kad skola susijusi su galimai narkotinių medžiagų platinimu ir, tik neturint nusikaltimo dalyko (narkotinių medžiagų), šių medžiagų platinimas nebuvo inkriminuotas nuteistajam.

7.9. Taip pat teigia, kad atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-121-719/2025 ir kt.) dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo bei įvertinus paties A. U. duotus parodymus, manytina, jog A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių darant nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, nėra nustatyta. Todėl, esant nustatytai už turto prievartavimą tik nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra pagrindas spręsti dėl A. U. griežtesnės nei pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už šį nusikaltimą skyrimo. Taip pat pažymi, kad turto prievartavimas ne tik buvo vykdomas rašant žinutes (grasinimais, kitokios psichinės prievartos naudojimu), bet ir imtasi tam tikrų aktyvių veiksmų – buvo pasikėsinta padegti gyvenamąjį namą visuotinai pavojingu būdu. Tvirtina, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumą rodo ir tai, jog namas buvo padegtas nakties metu, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, kadangi nukentėjusysis D. B. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino. Prokuroro teigimu, visų šių nurodytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinta, nepagrįstai buvo pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl A. U. už turto prievartavimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusikaltimui.

7.10. Nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį (areštą) už nesunkius nusikaltimus (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), taip pat už apysunkį nusikaltimą – turto prievartavimą – nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, nepakankamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl paskyrė A. U. bausmes, kurios nėra proporcingos jo padarytiems nusikaltimams bei neatitinka bausmės paskirties. Pažymi, kad bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus, ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju baudžiamojo įstatymo numatytų tikslų bus galima pasiekti A. U. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, artimesnes sankcijose numatytam šių bausmių vidurkiui. Todėl tvirtina, kad pirmosios instancijos nuosprendis keistinas ir dėl paskirtų per švelnių bausmių už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Dėl idealiosios sutapties ir bausmių bendrinimo

7.11. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, jog A. U. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 26 d. pasikėsinimas padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šių abiejų paminėtų nusikalstamų veikų didelė dalis požymių (laikas, vieta ir kt.) sutampa, t. y. 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val., A. U. pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), D. B. sklype, tyčia mesdamas į gyvenamąjį namą stiklainį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu kėsinosi sukelti gaisrą. Šias nusikalstamas veikas jungė vienas tikslas, nusikalstami veiksmai nesiskyrė savo pobūdžiu, apimtimi, padariniais, todėl laikytina, kad šios abi nusikalstamos veikos – 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val. įvykdytas pasikėsinimas sugadinti svetimą turtą ir turto prievartavimas – sudaro idealią veikų sutaptį.

7.12. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą 2024 m. gruodžio 26 d. padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko tuo atveju, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl nustačius, kad A. U. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas 2024 m. gruodžio 26 d. padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 4 dalį), todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo taip pat keistina.

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo

7.13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje du kartus sprendė dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – panaikinimo. Pirmuoju atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, antruoju atveju pirmosios instancijos teismas nurodė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

7.14. Atkreipia dėmesį, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Pasak prokuroro, tai leidžia teigti, kad paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kitos kardomosios priemonės neturėtų būti skiriamos. Todėl tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamu nuosprendžiu pratęsus suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turėjo būti panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

8.1. Nurodo, kad yra laikomas neteistu, todėl jam galioja BK 55 straipsnyje išdėstytos nuostatos, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai neskiriama arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė dėl BK 75 straipsnio ir bausmės vykdymą atidėjimo jam taikymo.

2. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir nuteistojo A. U. apeliacinius skundus negauta.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Renata Šauklienė prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas Modestas Švažas prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. U. apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nepagrįsto vienos tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų, pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo, per švelnių bausmių už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo ir netinkamai parinkto bendrinimo būdo esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo jam pritaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

10. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis A. U. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 d. rastų narkotinių medžiagų) ir 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 6 d. rastų narkotinių medžiagų), o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija tokiam vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo argumentui pritaria.

11. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, kad A. U. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl 2025 m. kovo 5 d. rastų narkotinių medžiagų) padarė tokiomis aplinkybėmis: nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,7971 g kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jų platinti, laikė iki 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val., kol policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sustabdę jo vairuojamą automobilį „BMW 5231 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikę jo patikrinimą, kelnių kišenėje rado narkotines medžiagas ir jas paėmė. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo pripažinta, kad A. U. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl 2025 m. kovo 6 d. rastų narkotinių medžiagų) padarė tokiomis aplinkybėmis: nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs narkotines medžiagas – 16,047 g kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. kovo 6 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. U. nusikalstamus veiksmus dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo iki tol, kol 2025 m. kovo 5 d. ir 6 d. jas surado policijos pareigūnai, tyčios turinio, reikšmingo tęstinę veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, neanalizavo ir šiuo aspektu įrodymų nevertino.

13. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-648/2019, 2K-20-976/2022 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys 2K-258-677/2016, 2K-178-699/2018 ir kt.), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-258-677/2016).

14. Šiuo atveju nustatyta, kad A. U. 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį „BMW 5231 Touring“ ir, radus pas jį kišenėje nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, jis buvo laikinai sulaikytas (5 t., b. l. 58-62). Kol A. U. buvo laikiname sulaikyme, 2025 m. kovo 6 d. jo namuose buvo atlikta krata ir rastas jau didesnis tos pačios rūšies narkotinių medžiagų kiekis (1 t., b. l. 170-183). Taigi, abiejuose epizoduose nustatyta, kad A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), tik mažesnę jų dalį (2,7971 g) turėjo su savimi, o didesnę jų dalį (16,047 g) laikė namuose, kurias pareigūnai 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 6 d. surado ir paėmė. Kaip matyti, tiek vieno, tiek kito epizodo (disponavimas narkotinėmis medžiagomis 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 6 d.) veiksmus jungė vieningas kaltininko sumanymas įgyti ir laikyti narkotines medžiagas, neturint tikslo jas platinti (bendra tyčia), tas pats nusikalstamos veikos dalykas (ta pati narkotinė medžiaga – kanapės (antžemines dalis)), o nuo 2025 m. kovo 5 d. A. U. buvo laikinai sulaikytas policijos pareigūnų ir iki kratos bei po kratos atlikimo buvo pareigūnų prižiūrimas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie A. U. nusikalstami veiksmai pasižymi tęstiniu pobūdžiu ir kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paminėtus A. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas kaip atskirus nusikaltimus pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei pasunkino nuteistojo teisinę padėtį subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios A. U. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų) aplinkybės:

15.1. A. U.

nuo nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš viso 18,8441 g kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį – 2,7971 g kanapių (antžeminių dalių) laikė kelnių kišenėje iki tol, kol 2025 m. kovo 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), sustabdę jo vairuojamą automobilį „BMW 523I Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikę jo patikrinimą, narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, likusią dalį – 16,047 g kanapių (antžeminių dalių) laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2025 m. kovo 6 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

16. Teisėjų kolegija sutinka ir su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

17. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2025).

18. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į nuteistojo A. U. proceso metu duotus parodymus.

19.1. A. U. pirmosios (2024 m. gruodžio 31 d.) įtariamojo apklausos metu nurodė kaltu prisipažįstantis visiškai ir, be kita ko, parodė, kad nukentėjusysis D. B. jam buvo skolingas 300 eurų bei jam skolos niekaip negrąžino apie 3 mėnesius. Jis vis reikalavo nukentėjusiojo grąžinti skolą, tačiau šis vis pažadėdavo, bet skolos vis tiek negrąžindavo. Jis D. B. sakė, kad kažkas jam bus, jei negrąžins pinigų, ant jo labai pyko. Konkrečiai D. B. nesakė, ką reiškia tas „kažkas bus“ ir apie padegimą tuo metu negalvojo. D. B., atrašydamas jam žinutes, buvo labai drąsus, „rovėsi“, dėl to supyko ir nusprendė D. B. pagąsdinti. Sugalvojo į namą, kur gyvena D. B., mesti butelį su degiu skysčiu ir tokiu būdu jį pagąsdinti. Buvo labai piktas ir negalvojo, kad namas gali užsidegti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 20-23).

19.2. Paskutinės (2025 m. birželio 9 d.) įtariamojo apklausos metu A. U., be kita ko, parodė visiškai pripažįstantis, kad D. B. grasino smurtu ir grasino sudeginti jo turtą, o po to tai ir padarė, norėdamas pagąsdinti dėl to, kad šis jam negrąžino skolos. Patikslino, kad skola buvo ne už jam nesumokėtas narkotines medžiagas, kaip nurodyta įtarime, o D. B. meluoja. Teigė, D. B. iš jo pasiskolino 300 eurų ir jų negrąžino. Dėl skolos jis į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad pats susitvarkys. Supranta, kad peržengė visas ribas, atliko veiksmus, kurie buvo neteisėti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 113-117).

19.3. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. U. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų taip pat nurodė pripažįstantis visiškai ir, be kita ko, parodė, kad buvo paskolinęs 300 eurų D. B. bei šis vengė sumokėti skolą. Supyko, nes anksčiau, kai skolino, D. B. jam atiduodavo, o dabar, kai paskolino didesnę sumą – neatidavė. Jam pačiam reikėjo pinigų. D. B. nenorėjo grąžinti skolos ir jis supyko, norėjo pagąsdinti, kad sumokėtų skolą. Nenorėjo padegti, bet tik norėjo pagąsdinti. Gailisi dėl to, ką yra padaręs (8 t., b. l. 34-44).

20. Įvertinusi šiuos parodymus, teisėjų kolegija sutinka, kad jų turinys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog A. U. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Visgi viso proceso metu jo duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis A. U. nepripažįsta vienos iš esminių BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį D. B. perduoti savo naudai 240 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturint teisėto pagrindo reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pavyzdžiui, iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę. Tai – vienas iš esminių požymių, atribojančių turto prievartavimą nuo BK 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo, kai kaltininkas (nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos) vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010.2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-562/2011, 2K-114/2014,2K-504-139/2015). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. U. viso proceso metu tvirtino, kad jis turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo D. B. 240 eurų – teigė, kad jis paskolino nukentėjusiajam šią pinigų sumą ir nukentėjusysis šios sumos negrąžina. Tačiau nukentėjusiojo D. B. pakankamai išsamūs parodymai (4 t., b. l. 75-79, 82-85), kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo D. B., liudytojos S. Š. parodymai ir kt. (4 t., b. l. 44-47, 108-111)), patvirtina, kad nuteistasis tokios pinigų sumos reikalavo dėl to, kad nukentėjusysis jam nesumokėjo 20 eurų už „žolę“, tada „pakilo procentai“ ir dėl to nukentėjusysis jam buvo skolingas nebe 20 eurų, o 240 eurų (4 t. b. l. 59, 62-65, 75-79,82-85). Iš šių parodymų akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo 240 eurų, nors viso proceso metu teigė priešingai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis visiškai prisipažino padaręs BK 181 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant A. U. dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius šią nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Dėl bausmių

21. Perkvalifikavus nuteistojo A. U. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinę veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų), taip pat panaikinus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš naujo spręstinas už šių nusikalstamų veikų padarymą bausmių skyrimo klausimas. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų), nuteistajam A. U. skirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams padidinti iki 2 metų 6 mėnesių. Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotojas taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. gruodžio 30 d. rastų narkotinių medžiagų), padarymą paskirtą arešto bausmę 45 paroms pakeisti į laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

23. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

24. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki 2 metų (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

25. Nustatyta, kad A. U. iš viso padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), vieną tyčinę baigtą nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), vieną tyčinę baigtą apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis, 181 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti dvi tyčines apysunkių nusikaltimo kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis (2 veikos)). Šias penkias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau daug kartų teistas (duomenys neskelbtini): 2012 m. už vagystes, kurių metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, 2016 m. – už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, 2017 m. – už eismo taisyklių pažeidimus, neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, vagystę, 2018 m. – už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, 2019 m. – už neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą, su neteisėta prekyba (įskaitant importą, eksportą, įgijimą, pardavimą, platinimą, gabenimą ar perdavimą), narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui, susijusius nusikaltimus, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (7 t., b. l. 1-36). Nuteistasis A. U. taip pat 2023-2025 m. Lietuvos Respublikoje baustas už administracinius nusižengimus, daugiausia už įvairaus sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, turi galiojančių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (7 t., b. l. 67-78), yra nedirbantis (7 t., b. l. 97, 101), nuo 2021 m. buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini) ir veda asocialų gyvenimo būdą Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys patvirtina, kad A. U. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (išskyrus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje) laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir jas padaręs gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad visas aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų), padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 60 parų. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo nuosprendžiu panaikinama nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip pat į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (prievartaujant turtą, be kita ko, nakties metu buvo padegtas nukentėjusiojo namas ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių), sprendžia, jog už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmes dydis yra akivaizdžiai per švelnus ir jį padidina iki artimesnio sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio – iki 2 metų.

27. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. gruodžio 30 d. rastų narkotinių medžiagų), padarymą paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio (paskirta arešto bausmė, kurios dydis artimas šios bausmės vidurkiui – 45 paros), kaip to apeliaciniu skundu prašo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Kaip matyti, už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir jos dydis atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką bei paskirta bausmė nėra aiškiai neteisinga ar per švelni, todėl jos griežtinti teisėjų kolegiją nenustatė pagrindo. Nors apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kaip nuteistojo A. U. asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę akcentuoja Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį (skunde neteisingai nurodoma, kad tai – nuosprendis), pagal kurią pripažinta, kad A. U., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, visgi minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (byla nagrinėjama apeliacine tvarka), todėl joje nustatytos aplinkybės šiuo atveju nėra vertinamos. Kaip ir nėra vertinamos aplinkybės, susijusios su apeliaciniame skunde akcentuojamu galimu narkotinių medžiagų platinimu, kadangi kaltinimas dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos nuteistajam nebuvo pareikštas.

Dėl idealiosios sutapties ir bausmių bendrinimo

28. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 26 d. pasikėsinimas padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalį paskyrė tinkamas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, tačiau, kaip teisingai nurodyta vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde, teismas, bendrindamas A. U. už šias dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl to neteisingai paskyrė subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios dvi A. U. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 26 d. pasikėsinimas padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalį A. U. paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

29. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

30. Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-144-489/2015, 2K-20-976/2022).

31. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais.

32. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-788/2017, 2K-7-32-719/2021). Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi, nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-185-976/2021, 2K-88-1073/2024). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje bylioje Nr. 2K-71-976/2025).

33. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 26 d. pasikėsinimas padegti namą) už tai, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), D. B. sklype, pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, tyčia metė į gyvenamąjį namą stiklainį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu sukėlė gaisrą ir taip pasikėsino sugadinti D. B. priklausantį didelės vertės, tai yra 35 500 eurų, gyvenamąjį namą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis D. B. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį D. B. perduoti savo naudai 240 eurų, kaip atlygį už gautas galimai narkotines medžiagas bei sistemingai naudojo psichinę prievartą D. B. atžvilgiu, siekdamas jį įbauginti, jei nukentėjęs netenkins reikalavimų ir reikalaujamų pinigų neperduos, grasino sudeginti jo turtą, prieš jį panaudoti fizinį smurtą, jei reikalavimai nebus įvykdyti, tai yra, per telefono „Signal“ programėlę jam rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „sudeginsiu hatas“, „pize tau zasine“, „ar noti kad vidury naktes kad pora masiniu privazoutu ir tavi istrauktu?“, „be dantu busi Su replem istrauksiu“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, savo grasinimą įvykdė, tai yra 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val. visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. B., kur tuo metu gyveno D. B., ir tokiu būdu, aprūkus namo sienai, ją apgadino, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl naudojo psichinę prievartą nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „kaip tau eksperimentai? Si karta langus ispist ar kaip? Silta gal buvo?“, „Seni taigi raiks grazinti ataip ataip kitaip nebus Ramu Zinai gal cia nekas nedaro senu kankinimo premoniu ar budu bet zinok kad pilna fantazija“, „Surandi saibas“, po to, įbaugintas nukentėjusysis D. B. 2024 m. gruodžio 27 d. reikalaujamus 240 eurų padėjo prie Prabaudos tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu A. U. pasisavino D. B. perduotus 240 eurų.

34. Kaip matyti, abiejų paminėtų nusikalstamų veikų didelė dalis požymių (laikas, vieta ir kt.) sutampa, t. y. 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val., A. U. pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), D. B. sklype, tyčia mesdamas į gyvenamąjį namą stiklainį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu kėsinosi sukelti gaisrą bei atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti jam pinigus. Šias nusikalstamas veikas jungė vienas tikslas, nusikalstami veiksmai nesiskyrė savo pobūdžiu, apimtimi, padariniais, todėl teisėjų kolegija sutinka su vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog šios abi nusikalstamos veikos – 2024 m. gruodžio 26 d. apie 02.25 val. įvykdytas pasikėsinimas sugadinti svetimą turtą ir turto prievartavimas – sudaro idealią veikų sutaptį. Nusikalstamų veikų padarymo būdas, tikslas, atlikti analogiški veiksmai ir jų intensyvumas, nedideli laiko tarpas tarp nusikalstamų veiksmų leidžia spręsti apie A. U. veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia.

35. Esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. U. padarytos abi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 26 d. pasikėsinimas padegti namą) ir BK 181 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

36. Pakeitus aptartų bausmių bendrinimo būdą, iš naujo sprendžiamas galutinės subendrintos bausmės skyrimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, bausmių apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sugadinti D. B. priklausantį turtą), ir ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sugadinti L. L. priklausantį turtą), 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. gruodžio 30 d. rastų narkotinių medžiagų) ir 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų).

37. Atsižvelgiant į tai, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, A. U. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė mažinama trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

38. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

39. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

40. Nustatyta, kad A. U. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), vieną nesunkių nusikaltimų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkių nusikaltimų (181 straipsnio 1 dalis) kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas bei pasikėsino padaryti dar dvi apysunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis (2 veikos)), jam skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam. Tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, nors A. U. Lietuvoje Respublikoje laikomas neteistu, tačiau jis daug kartų teistas (duomenys neskelbtini), be to, šioje užsienio valstybėje jam ne kartą buvo taikyta probacija (lygtinio nuteisimo priemonės), tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo, kadangi jis toliau darė nusikalstamas veikas grįžęs į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (7 t., b. l. 67-78), yra nedirbantis (7 t., b. l. 97, 101), veda asocialų gyvenimo būdą. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. U. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai motyvuotai, tačiau pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pagrindo atidėti skiriamos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad yra teisiamas pirmą kartą, visgi iš jį charakterizuojančių aplinkybių matyti, jog anksčiau jis ne kartą buvo teistas užsienio valstybėje. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo klausimą, apeliaciniuose skunduose nepateikta.

Dėl kardomosios priemonės

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje du kartus išsprendė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo klausimą. Pirmuoju atveju pirmosios instancijos teismas nurodė A. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, antruoju atveju – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Todėl ši techninio pobūdžio klaida taip pat ištaisytina, panaikinant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimtą antrąjį sprendimą dėl A. U. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti.

42. Pastebėtina ir tai, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Taigi suėmimas negali būti skiriamas kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis. Nors vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, remdamasis šia nuostata, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamu nuosprendžiu pratęsus suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turėjo būti panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, visgi teisėjų kolegija sprendžia, jog šios kardomosios priemonės panaikinimo klausimas turėjo būti išspręstas dar ikiteisminio tyrimo metu. Tai yra, ikiteisminio teisėjo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi A. U. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą (5 t., b. l. 167-169), kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo paskirta prokuroro 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu (5 t., b. l. 118-121), turėjo būti panaikinta to paties ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro sprendimu (nutarimu). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ši kardomoji priemonė turėjo būti panaikinta nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, yra nepagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. APD-2025-12675, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. U. 164,58 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

45. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

46. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis ir nuteistasis A. U.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajam A. U. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, nuteistojo apeliacinį skundą – atmeta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo apeliacinius skundus, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, taip pat atsižvelgusi ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (7 t., b. l. 97, 101), sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. U. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti.

A. U. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. kovo 5 d. rastų narkotinių medžiagų) ir 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. kovo 6 d. rastų narkotinių medžiagų), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirti bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Panaikinti A. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius šią nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 (dvejų) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sugadinti D. B. priklausantį turtą) padarymą, ir šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo sugadinti L. L. priklausantį turtą), 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. gruodžio 30 d. rastų narkotinių medžiagų) ir 259 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 5 ir 6 d. rastų narkotinių medžiagų), padarymą, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas arešto bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmes, ir A. U. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimtą antrąjį sprendimą dėl A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 164,58 eurų – išieškojimo iš A. U. atmesti.