Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. U. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. U., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

1.1. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2024 m. gruodžio 25 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), L. L. sklype, pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, tyčia metė į ūkinį pastatą stiklinį butelį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu sukėlė gaisrą ir taip pasikėsino padegti L. L. ūkinį pastatą, 1 200 eurų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji L. L. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino;

1.2. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2024 m. gruodžio 26 d. apie 2:25 val. (duomenys neskelbtini), D. B. sklype, pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, tyčia metė į gyvenamąjį namą stiklainį su padegamuoju mišiniu, tokiu būdu sukėlė gaisrą ir taip pasikėsino sugadinti D. B. priklausantį, didelės vertės, tai yra 35 500 eurų, gyvenamąjį namą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis D. B. gaisrą pastebėjo ir ugnį užgesino;

1.3. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – 0,428 g kokaino ir 78,145 g kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2024 m. gruodžio 30 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai;

1.4. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 2,7971 g kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė iki 2025 m. kovo 5 d., apie 16.10 val., kol (duomenys neskelbtini), sustabdę jo vairuojamą automobilį „BMW 523I Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikę jo patikrinimą, kelnių kišenėje narkotines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai;

1.5. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – 16,047 g kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2025 m. kovo 6 d. narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai;

1.6. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, vertė nukentėjusįjį D. B. perduoti savo naudai 240 eurų, kaip atlygį už gautas galimai narkotines medžiagas, bei sistemingai naudojo psichinę prievartą D. B. atžvilgiu, siekdamas jį įbauginti, jei nukentėjęs netenkins reikalavimų ir reikalaujamų pinigų neperduos, grasino sudeginti jo turtą, prieš jį panaudoti fizinį smurtą, jei reikalavimai nebus įvykdyti, t. y. per telefono „Signal“ programėlę jam rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „sudeginsiu hatas“, „(necenzūrinė raiška) tau zasine“, „ar noti kad vidury naktes kad pora masiniu privazoutu ir tavi istrauktu?“, „be dantu busi Su replem istrauksiu“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, savo grasinimą įvykdė, tai yra 2024 m. gruodžio 26 d., apie 2:25 val., visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį D. B., kur tuo metu gyveno D. B., ir tokiu būdu aprūkus namo sienai ją apgadino, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl naudojo psichinę prievartą nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, rašė ir siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „kaip tau eksperimentai? Si karta langus (necenzūrinė raiška) ar kaip? Silta gal buvo?“, „Seni taigi raiks grazinti ataip ataip kitaip nebus Ramu Zinai gal cia nekas nedaro senu kankinimo premoniu ar budu bet zinok kad pilna fantazija“, „Surandi saibas“, po to įbaugintas nukentėjusysis D. B. 2024 m. gruodžio 27 d. reikalaujamus 240 eurų padėjo prie Prabaudos tvenkinio, Raseinių m., Prabaudos g. ir tokiu būdu A. U. pasisavino D. B. perduotus 240 eurų.

2. A. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas buvo 2024 m. gruodžio 30 d. 14.40 val. (5 t., b. l. 10-12). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimais A. U. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 118-120) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 122-124, panaikinta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu, 5 t., b. l. 126-128). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi A. U. buvo skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 2 mėnesiams nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 2 d. (5 t., b. l. 139-142). Vėlesne ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi pratęstas A. U. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 2 mėnesiams nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. gegužės 3 d. (5 t., b. l. 149-150).

3. A. U., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai buvo sulaikytas 2025 m. kovo 5 d. 16.20 val. (5 t., b. l. 58-60).

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi A. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams nuo 2025 m. kovo 7 d. (5 t., b. l. 167-169). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi A. U. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui nuo 2025 m. gegužės 8 d. (5 t., b. l. 179-181); 2025 m. birželio 4 d. nutartimi A. U. suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2025 m. birželio 30 d. (5 t., b. l. 194-196).

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. liepos 30 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo A. U. gynėjas advokatas Modestas Švažas skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 27 d. (turi būti 26 d.) nutartį, kuria kaltinamajam A. U. pratęsta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat nepilnai įvertino byloje esančias aplinkybes, t. y. kad jo ginamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodo, kad kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę, nes netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Pažymi, kad kardomoji priemonė suėmimas nėra auklėjamoji ar baudimo priemonė, todėl ji turėtų būti skiriama ne deklaratyviai nurodant suėmimo pagrindus, bet preciziškai atsižvelgus į bylos aplinkybes, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas mano, kad A. U. paskyrus kitas švelnesnes kardomąsias priemones galima pasiekti numatytų BPK tikslų.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys), skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. U. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tai nukentėjusiųjų, liudytojų, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų, kratų, poėmio, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose bei kiti byloje užfiksuoti duomenys. Būtina pažymėti ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

10. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. U. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo slapstymosi nuo teismo bei trukdymo procesui riziką, bei tai, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o pratęsdamas suėmimo terminą vienam mėnesiui, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu skiriamas ir jo terminas tęsiamas, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas (tęsiamas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. U. kaltinamas padaręs vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 181 straipsnio 1 dalis), du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis) bei pasikėsinęs įvykdyti du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis). Tiek už nesunkaus, tiek ir už apysunkio nusikaltimų padarymą / pasikėsinimą padaryti baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga. Taip pat iš bylos matyti, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių: niekur nedirba, yra nevedęs, išlaikytinių neturi, gyvena vienas, kaltinamojo tėvas gyvena Jungtinėje Karalystėje, močiutė gyvena pas seserį Vilniuje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas 12 kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, jo atžvilgiu pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas, neįsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi pripažinta, kad A. U., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nutarta jam skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad kaltinamasis ne kartą buvo teistas Jungtinėje Karalystėje, tarp jų ir už tyčinį svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis asmeniniam vartojimui. Iš kaltinimo matyti, kad naujai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką – tris mėnesius, iš kurių trijų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis – kai A. U. šioje byloje jau buvo paskirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvi priežiūra). Visuma šių paminėtų duomenų leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. U., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo skyrimo (tęsimo) pagrindams bei BPK 122 straipsnio 2, 4 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis ir sunkumas, kartu su kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma, leidžia konstatuoti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas) nebūtų pasiekti. Todėl pratęstą kardomąją priemonę naikinti ar ją keisti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Be to, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui imtis reikiamų priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas – izoliuoti nuo visuomenės pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti bei teisme teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas. Taip pat skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

15. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. U. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.