Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl delspinigių netaikymo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad:

Teismas konstatuoja:

10. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

11. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Nors šalys teiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime, dublike, triplike) gana plačiai pasisakė dėl ginčo esmės, tačiau ieškovei pareiškus pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo byloje ieškovės toliau palaikomas ginčas yra dėl 13 359,60 Eur delspinigių ir 230,96 Eur palūkanų, o ieškovė prašo: i) panaikinti atsakovės priskaičiuotus 13 359,60 Eur delspinigius; ii) pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus 13 359,60 Eur sumos dalyje negaliojančiais ab initio; iii) priteisti ieškovei iš atsakovės 13 359,60 Eur skolą; iv) priteisti ieškovei iš atsakovės 230,96 Eur palūkanas; v) priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; vi) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu matyti, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių yra siejamas su laikotarpiu nuo 2020-12-24 iki 2021-01-11 (18 kalendorinių dienų), o, ieškovės teigimu, ji dėl atsakovės kaltės buvo priversta atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos parengimo.

Dėl nustatytų esminių bylos aplinkybių

13. Kaip vienas iš viešojo pirkimo dokumentų priedų buvo nurodytas sutarties projektas, kuriame taip pat buvo išdėstyta delspinigių skaičiavimo tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalies).

14. Techninio darbo projekto bendrojoje dalyje įvardijant statybos vietą nurodyta, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 0,0 km. iki 5,655 km. yra centrinėje (duomenys neskelbtini) savivaldybės dalyje, nuo rajono centro – (duomenys neskelbtini) – nutolęs apie 16 km. pietryčiu kryptimi. Kelio ruožas prasideda kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o baigiasi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pradžioje (2.1 punktas; 4.1 punktas); yra įvardijami keturių žemės sklypų, kuriuose planuojamas kapitalinis remontas unikalūs numeriai, taip pat statinio unikalus Nr.; situacijos plane pavaizduotas ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 78-83; 84-105 b. l.).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp atsakovės (užsakovės) ir ieškovės (rangovo) 2019-11-21 buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)48. Pagal ją:

16.1. Rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 0,00 iki 5,629 kapitalinio remonto techninį projektą atlikti paruošiamuosius rangos darbus (1.1 punktas);

16.2. Pagal sutarties 1.1 papunktyje nurodytus užsakovo pateiktus ir rangovo parengtus dokumentus bei kitus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti, kurių reikia sutarties 1.1 papunktyje nurodytam projektui įvykdyti, atlikti numatytus statybos darbus (1.2 punktas);

16.3. Parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams – žemės sklypo (-ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui (1.3 punktas);

16.4. įregistruoti deklaraciją (-as) apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pateikdamas prašymą (-us) ir įkeldamas su prašymu (-ais) privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui juos tikslindamas (1.4 punktas).

16.5. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.1 papunktyje vadinami Paruošiamaisiais darbais; Paruošiamuosius darbus apima technologinio projekto parengimas, medžių kirtimas ir medienos išvežimas, kelmų rovimas ir utilizavimas, kelio trasos nužymėjimas, statybos aikštelės įrengimas, medžiagų sandėliavimo vietos įrengimas ir medžiagų sandėliavimas.

16.6. Priimta sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra 2 993 532,10 Eur su PVM (5 punktas).

16.7. Rangovas Darbus, nurodytus sutarties 1.1-1.3 papunkčiuose, baigia per 9 (devynis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Šiame punkte nurodytas terminas apima sutarties 39 punkte nurodyto dokumento gavimą (10 punktas).

16.8. Statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis netaikomas rangovo įsipareigojimams, numatytiems Sutarties 1.1, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, taip pat statybos darbų pakeitimų rengimui, derinimui, leidimų gavimui, statybvietės priežiūros darbams, nuolatinės priežiūros darbams/paslaugoms. Atliekant šiame sutarties punkte nurodytus veiksmus statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpiu, darbų terminas, nurodytas 10 punkte, netrumpėja (13 punktas).

16.9. Darbų ir su Darbais susijusių Paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie Darbų ir su Darbais susijusių Paslaugų etapai – paruošiamųjų rangos darbų, statybos darbų, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo (19 punktas).

16.10. Atlikęs Darbus, rangovas įsipareigoja parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją (taip pat skaitmeninę jos kopiją), atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo (-ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui (33 punktas).

16.11. Rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo terminų, taip pat sutarties 25 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 % (nulio ir trijų šimtųjų procento) dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (58 punktas).

16.12. Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą sutarties 50 punkte (65 punktas).

16.13. Užsakovas, esant būtinybei, pagal šią sutartį įsigis papildomų darbų arba neatliks kai kurių sutartyje numatytų statybos darbų. Papildomi darbai – sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) statybos darbai, ir sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, viršijančios pradinę sutarties vertę. Šiame punkte nurodyti darbai nepaneigia ir neprieštarauja sutarties 47 punkte nustatytam rangovo atliktų statybos darbų įvertinimui ir atskaitymui (90 punktas) (e. b. 1 t. 14-19 b. l.).

18. Ieškovės 2021-05-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad <...> Kelių direkcija nurodo, kad rangovas, parengdamas Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statinio kadastrinę bylą, neatliko jokio papildomo sutartyje neaptarto darbo, o vykdė sutarties 1.3 papunkčio įsipareigojimus, ir atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant sutartį remonto darbai vyko ne tik kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Kelių direkcijos reikalavimas atnaujinti abiejų kelių kadastrinių matavimų bylas yra vertinamas kaip visiškai teisėtas“. Pažymi, kad rangovas ir nekvestionuoja Kelių direkcijos reikalavimo teisėtumo, tačiau nesutinka su formaliai taikomu delspinigių skaičiavimu nuo visos sutarties kainos bei taikomų delspinigių terminų skaičiavimu ir prašo išsamiai įvertinti rangovo vėlavimo priežastis ir aplinkybes, kurios visiškai nėra susijusios su rangovo neveikimu ar netinkamu veikimu (e. b. 1 t. 73-75 b. l.).

19. Į bylą teikti duomenys apie kitus pirkimus bei juose sudarytos viešojo pirkimo sutartys (e. b. 2 t. 23-89 b. l.).

20. Bylos aplinkybės patvirtina, kad: i) ieškovei nėra skaičiuoti delspinigiai, kurie siejami su kadastrinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rengimu; ii) tarp šalių nėra ginčo, kad statybos darbai pagal sutarties 1.1 ir 1.2 punktus buvo baigti 2020-12-04; iii) kadastrinių duomenų byla dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinta 2021-01-11.

21. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė, sumažinusi reikalavimus, ginčija atsakovės paskaičiuotus delspinigius nuo 2020-12-24 iki 2021-01-11 (18 kalendorinių dienų), prašo pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus 13 359,60 Eur sumos dalyje negaliojančiais ab initio; priteisti ieškovei iš atsakovės 13 359,60 Eur skolą, 230,96 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl ieškovės įsipareigojimų apimties

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, taip pat, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis vertinami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, taikant juos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. CK 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

24. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su ieškovės teiginiais esą ji dėl atsakovės kaltės buvo priversta atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos parengimo. Pažymėtina, kad: i) sudarytos sutarties 1.3 punktas ieškovei (rangovei) nustatė pareigą parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams – žemės sklypo (-ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui (1.3 punktas); ii) Techninio darbo projekto bendrojoje dalyje, kuris yra sudėtinė viešųjų pirkimų dokumentų dalis, įvardijant statybos vietą nurodyta, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 0,0 km. iki 5,655 km. yra centrinėje (duomenys neskelbtini) savivaldybės dalyje, nuo rajono centro – (duomenys neskelbtini) – nutolęs apie 16 km. pietryčiu kryptimi. Kelio ruožas prasideda kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o baigiasi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pradžioje (2.1 punktas; 4.1 punktas); yra įvardijami keturi žemės sklypų, kuriuose planuojamas kapitalinis remontas unikalūs numeriai, taip pat statinio unikalus Nr.; situacijos plane pavaizduotas ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 78-83; 84-105 b. l.); iii) pačios ieškovės teiktame statybos technologijos projekte, nurodyta, kad remontuojamas kelias yra už gyvenamųjų vietovių ribų. Artimiausi keliai yra valstybinės reikšmės rajoniniai keliai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvažiuoti ir išvažiuoti iš statybvietės galima remontuojamo kelio ruožo pradžioje Pk0+00 (Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pabaigoje Pk 56+29 (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. 1 t. 183-265 b. l.); iv) ieškovė neginčija aplinkybės, kad jai vykdant statybos darbus pagal sutartį taip pat reikėjo atlikti ir tam tikrus darbus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpoje (sankryžoje) apie 23 metrus; v) ieškovei nurodžius, kad jai reikės atlikti ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos atnaujinimą, ji tokio perkančios organizacijos nurodymo neginčijo, atliko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos atnaujinimo darbus, o tik atsakovei paskaičiavus atitinkamus delspinigius, 2021-05-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad <...> Kelių direkcija nurodo, kad rangovas, parengdamas Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statinio kadastrinę bylą, neatliko jokio papildomo sutartyje neaptarto darbo, o vykdė sutarties 1.3 papunkčio įsipareigojimus, ir atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant sutartį remonto darbai vyko ne tik kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Kelių direkcijos reikalavimas atnaujinti abiejų kelių kadastrinių matavimų bylas yra vertinamas kaip visiškai teisėtas“. Pažymi, kad rangovas ir nekvestionuoja Kelių direkcijos reikalavimo teisėtumo, tačiau nesutinka su formaliai taikomu delspinigių skaičiavimu nuo visos sutarties kainos bei taikomų delspinigių terminų skaičiavimu ir prašo išsamiai įvertinti rangovo vėlavimo priežastis ir aplinkybes, kurios visiškai nėra susijusios su rangovo neveikimu ar netinkamu veikimu (e. b. 1 t. 73-75 b. l.). Taigi nurodytos aplinkybės, viešųjų pirkimo dokumentų nuostatos, sudarytos sutarties sąlygos, patvirtina, kad ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad, vykdydama statybos darbus, taip pat turės parengti (atnaujinti) ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą.

25. Aptariamu atveju ieškovės rengtos dokumentacijos, kuri siejama su kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos rengimu (atnaujinimu), taip pat nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės atliktų papildomų darbų. Sutarties 90 punktas numato, kad papildomi darbai – sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) statybos darbai, ir sutartyje numatytų statybos darbų apimtys, viršijančios pradinę sutarties vertę. Šiame punkte nurodyti darbai nepaneigia ir neprieštarauja Sutarties 47 punkte nustatytam rangovo atliktų statybos darbų įvertinimui ir atskaitymui (90 punktas). Papildomi darbai iš to paties rangovo galimi esant: 91.1. visoms šioms sąlygoms kartu: 91.1.1. rangovo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių ir dėl to, kad užsakovui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; 91.1.2. bendra atliktų ir reikalingų atlikti papildomų darbų vertės suma neviršija 10 procentų pradinės sutarties vertės; 91.1.3. įsigyjant papildomus darbus iš esmės nepakeičiamas sutarties pobūdis; 91.2. ir bent vienai iš šių priežasčių: 91.2.1. kai aiškiai įrodomi praleidimai, netikslumai ar klaidos užsakovo reikalavimuose, kurių rangovas pagrįstai negalėjo numatyti; 91.2.2. kai būtina atlikti papildomą, sutartyje nenumatytą dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo, darbą, be kurio rangovas negali tinkamai įvykdyti sutarties (91 punktas). Jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita (94 punktas). Papildomų darbų, o esant reikalui ir neatliekamų darbų, būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakovu toliau nustatyta tvarka (95 punktas) (e. b. 1 t. 14-19 b. l.). Kadangi įpareigojimai parengti atitinkamą dokumentaciją ieškovei (rangovei) buvo numatyti sudarytos sutarties 1.3 punkte, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statinio kadastrinės bylos parengimą (atnaujinimą) nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės atliktą papildomą darbą.

Dėl ieškovės atsakomybės

26. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

27. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

28. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės, sumažinus reikalavimus, ginčijami delspinigiai yra paskaičiuoti nuo 2020-12-24 iki 2021-01-11 pagal sutarties 58 punkto nuostatas, kurios numato, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo terminų, taip pat sutarties 25 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03% (nulio ir trijų šimtųjų procento) dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą (58 punktas).

29. Nors ieškovė ir nesutinka, kad delspinigiai skaičiuotini nuo visos sutarties kainos, tačiau pažymėtina, kad būtent tokį skaičiavimo būdą numatė sudarytos sutarties sąlygos (žr. sutarties 58 punktą), todėl aptariamu atveju vadovaujamasi būtent nustatyta sutarties sąlyga, kuri buvo numatyta jau ir pirkimo dokumentuose.

30. Ieškovė taip pat bando remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 (2-55-3-01480-2019-0) pateiktais išaiškinimais, tačiau pažymėtina, kad, toje byloje buvo aiškinta visai kitokia šalių sudarytos sutarties sąlyga:

30.1. Pagrindinis šalių ginčo objektas yra dėl to, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti Sutarties 60 punkto nuostatą, kurioje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos (toliau – ginčo Sutarties sąlyga). Ginčo šalys nesutaria ir teismai dėl to laikėsi skirtingos pozicijos aiškindamiesi, kas pagal ginčo sutarties sąlygą (taip pat analogišką Konkurso nuostatą) laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbų ir su jais susijusių paslaugų junginys, ar tik atskiri sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), inter alia, projektavimas (27 punktas).

30.3. Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartyje aiškiai įtvirtintas atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visos sutarties kainos, todėl analogiškas neaiškios ginčo sutarties sąlygos aiškinimas suponuoja šalių lygiateisiškumą (53 punktas).

30.4. Tokį konkrečios sutarties sąlygos aiškinimą kasacinis teismas patvirtino ir vėlesnėje praktikoje – 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-280-294/2021 (žr. 37, 38, 43, 46, 49, 54 punktus).

31. Sutarties nuostatos aiškiai įvardijo, kokius darbus pagal sutartį įsipareigojo atlikti ieškovė (rangovė), tarp jų ir dokumentacijos atlikimas, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė fizinius darbus (sutarties 1.1 ir 1.2 punktai) atliko iki 2020-12-04, tačiau vėlavo parengti atitinkamą dokumentaciją, kuri siejama kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos rengimu (atnaujinimu), apskritai nepaneigia atsakovės (užsakovės) teisės skaičiuoti delspinigius pagal sutarties nuostatas.

32. Nors ieškovė nurodė, kad dokumentacijos parengimas ir perdavimas pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vertinamas 4 192,64 Eur suma, ir būtent nuo tokios sumos galėtų būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau teismas su tokiu aiškinimu nesutinka. Kaip jau minėta, pirma, sudarytoje sutartyje tokio skaičiavimo nėra numatyta (žr. sutarties 58 punktą); antra, pačioje sutartyje atskirai apskritai nėra įkainojami atskiri ieškovės (rangovės) pagal sutartį atliekami darbai; trečia, delspinigiai yra apskaičiuoti būtent pagal sutarties sąlygas.

33. Sutarties sąlygos numato atitinkamą atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Ta aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu numatytas delspinigių skaičiavimas, o atsakovės atžvilgiu – palūkanų skaičiavimas, nesudaro pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti kitokio delspinigių skaičiavimo, negu jis yra numatytas sutartyje. Delspinigiai yra numatyti procentiniu dydžiu ir skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną. Sutarties nuostatos (žr. 58 punktą) taip pat numatė pareigą ieškovei (rangovui) laikytis darbų grafiko, o kaip matyti pagal byloje nustatytas aplinkybes darbų atlikimo grafikas buvo pažeistas.

Dėl aplinkybių, siejamų su netesybų mažinimu

34. Kaip nurodo ieškovė ieškinyje, atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl užsitęsusio dokumentacijos tvarkymo, o atliktų darbų rezultatu, t. y. keliu, naudojamasi ir jis yra eksploatuojamas jau nuo 2020-12-04, transporto eismas vyksta, vadinasi viešasis interesas nėra nukentėjęs. Ieškovė remiasi ir CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalimi. Ieškovės teigimu, atsakovė apskritai nepatyrė jokių nuostolių, todėl netesybos ieškovei yra akivaizdžiai per didelės ir pritaikytos nepagrįstai bei nesąžiningai (žr. ieškinio 17-18, 23 punktus).

35. Byloje nagrinėjamų aplinkybių aspektu pažymėtina, kad: i) ieškovei už laikotarpį nuo 2020-12-24 iki 2021-01-01 (18 kalendorinių dienų) buvo paskaičiuota 13 359,60 Eur delspinigių; ii) delspinigių paskaičiavimas sietas su kadastrinių duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rengimu.

36. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009), nes teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-145/2012).

37. Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi vien tas faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti. Akivaizdu, kad, sudarydama sutartį, ieškovė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, todėl jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

39. Pažymėtina, kad nors teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą, tačiau, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 562/2013). Netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas tik išimtinėse ar išskirtinėse situacijose, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę ypač griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

40. Nors ieškovė ieškinyje kėlė klausimą dėl atsakovės patirtų nuostolių ir paskaičiuotų delspinigių santykio, tačiau sutiktina su ieškove, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, neva pagrindžiančios atsakovės patirtų nuostolių realumą, yra deklaratyvios ir nepagrįstos įrodymais (pvz. atsakovės darbuotojų suplanuotas darbas buvo atliekamas ne numatytu (suplanuotu) laikotarpiu, o tuo metu, kai atsakovės darbuotojų funkcijų vykdymas turėjo būti skirtas kitiems projektams, padidėjo administracinė našta, patyrė nepatogumų, suvaržymų ir pan.). Be to, atsakovė nenurodė jokių reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl dokumentacijos rengimo darbų termino praleidimo.

41. Šiuo atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021).

42. Teismo vertinimu, atsakovės vykdoma veikla yra svarbi dideliam asmenų ratui, siekiant užtikrinti susisiekimą Lietuvos keliais, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų patyrusi didelių nuostolių, kurie siejami su byloje ginčijamu delspinigių dydžiu, byloje nebuvo pateikta, todėl apskaičiuotos 13 359,60 Eur netesybos, jog kompensuotų dėl prievolės, susijusios su kadastrinių duomenų rengimu, įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus nuostolius, yra neprotingos. Darytina išvada, kad atsakovės paskaičiuotos netesybos suponuoja galimybę atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita, todėl byloje turi būti sprendžiamas atsakovės apskaičiuotų netesybų mažinimo klausimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje e2A-565-790/2019). Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

43. Nustatant, kiek šiuo konkrečiu atveju turėtų būti sumažinti ieškovei priskaičiuoti delspinigiai, privalu atsižvelgti į anksčiau aptartas aplinkybes dėl ieškovės padaryto pažeidimo masto, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiko, atsakovės patirtų nuostolių realumo, ieškovės pažeidimo pasekmių. Apibendrinus nurodytus aspektus, pripažintina, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei pagal sutartį priskaičiuotus delspinigius ½ dalimi, nustatant ieškovei paskaičiuotų delspinigių sumą 6 679,80 Eur. Nurodyto dydžio netesybos, teismo vertinimu, tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-565-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-37-781/2021). Taigi nurodyto dydžio delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2020-12-24 iki 2021-01-01 (18 kalendorinių dienų), o jų paskaičiavimas susietas su užsitęsusiu kadastrinių duomenų bylos rengimu.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Taigi, kaip išdėstyta aukščiau, teismas sprendė, kad ieškovės atžvilgiu paskaičiuotos netesybos nuo 2020-12-24 iki 2021-01-01 (18 kalendorinių dienų), kurių paskaičiavimas susietas su užsitęsusiu kadastrinių duomenų bylos rengimu, yra nevisiškai teisėtas, o nurodytu laikotarpiu ir nurodytu pagrindu ieškovės atžvilgiu galėjo būti paskaičiuoti tik 6 679,80 Eur delspinigiai.

45. Kaip nurodoma ieškinyje, teismui pripažinus, kad atsakovė neteisėtai skaičiavo netesybas bei atleidus ieškovę nuo dalies netesybų mokėjimo, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovę visa apimtimi, todėl negalėjo atlikti įskaitymo. Dėl šios priežasties, atsakovės 2021-02-05 raštu atliktas įskaitymas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ab initio (ieškinio 61 punktas).

46. Atsakovė 2021-02-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad priskaičiuota delspinigių suma išskaičiuota iš rangovo 2021-01-29 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nurodytos mokėtinos sumos bei kitų rangovui mokėtinų sumų (ieškinio priedas Nr. 9).

47. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje nustatytos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra išskyręs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).

48. Dėl išdėstytų aplinkybių pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės 2021-02-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įskaitymas 6 679,80 Eur delspinigių dalyje (13 359,60 Eur – 6 679,80 Eur).

49. Ieškovė, sumažinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 13 359,60 Eur skolą ir 230,96 Eur dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad atsakovės paskaičiuoti delspinigiai yra pripažinti teisėtais tik 6 679,80 Eur apimtyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 679,80 Eur (13 359,60 Eur – 6 679,80 Eur) skola.

50. Sutarties 45 punktas numato, kad už faktiškai atliktus darbus atsakovė apmoka ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai atsakovė priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą. Tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto, mokėjimai gali būti atidedami, vėlavimo laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 60 kalendorinių dienų. Pagal sutarties 65 punktą, atsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka ieškovei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą Sutarties 50 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

51. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto matematinio skaičiavimo dėl palūkanų priteisimo, tačiau, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021, nurodė, kad minėtoje byloje iš Kelių direkcijos kitam rangovui pagal tapačią sutarties nuostatą nepriteisė nei kompensacinių palūkanų pagal išaiškintą CK 6.210 straipsnį, nei procesinių palūkanų. Laikė, kad ir šioje byloje, net ir ieškinio tenkinimo atveju nėra pagrindo iš atsakovės priteisti kompensacinių ir procesinių palūkanų, o ieškovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra nepagrįsti, ieškinys turi būti atmestas (atsiliepimo į ieškinį 81, 82 punktai). Ieškovė dublike, vertindama minėtą argumentą, pažymėjo, kad atsakovės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. e2A-241-370/2021, kaip precedentas, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes bylų ratio decidendi nesutampa. Atsakovės cituojamoje byloje buvo nagrinėjamas prašymas sumažinti netesybas ir priteisti procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priteisti procesines palūkanas, kadangi buvo nustatyta, jog piniginės prievolės įvykdymo terminas nėra praleistas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo ne tik sumažinti netesybas, bet ir pripažinti atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės skolą, nuo kurios ir yra skaičiuojamos procesinės palūkanos (dubliko 69 punktas).

52. Analizuojant Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 matyti, kad:

52.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas nėra reikalavimas dėl priteisimo, nors ir keičia apeliantės turtinę padėtį (pripažįstama mažesnė netesybų suma). Be kita ko, tik šiame procesiniame sprendime konstatuota, kad atsakovės netesybos yra mažintinos, t. y. nėra ir antrosios procesinėms palūkanoms taikyti sąlygos – praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliantės pareikšto reikalavimo pobūdį ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti apeliantei iš atsakovės procesines palūkanas.

53. Taigi toje apeliacinio teismo nutartyje, pirma, apskritai yra kalbama tik apie procesines palūkanas; antra, nurodyta, kad ieškovės reikalavimas nėra reikalavimas dėl priteisimo.

54. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, į tenkintą reikalavimo dėl skolos priteisimo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 115,48 Eur palūkanų (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-943/2021, 2021-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

56. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

57. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Todėl minėtame įstatyme nustatytos palūkanos taikytinos ir sprendžiant reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

59. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 743,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

60. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019).

61. Teismo vertinimu, pirma, išlaidų dalis, kuri siejami su pasirengimu teismo posėdžiui ir dalyvavimu teismo posėdyje 2021-10-21 mažintina iki 250 Eur (teismo posėdis vyko trumpai – atsakovei pareiškus prašymą dėl ginčo išsprendimo taikiu būdu, prašymas buvo tenkintas ir teismo posėdis atidėtas); antra, išlaidų suma, kuri siejama su rašytinių paaiškinimų ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo parengimu, taip pat laikyta nepagrįsta, nes ieškinio reikalavimų mažinimą sąlygojo paties ieškovės apsisprendimas, o rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės dar kartą pasisakoma dėl tų pačių aplinkybių, todėl ši suma mažintina iki 250 Eur; trečia, apskritai yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas advokato teisinės pagalbos išlaidas, nes ieškiniu reiškusi reikalavimą dėl 28 604,29 Eur ieškinio sumos, ji prieš pat teismo posėdį sumažino reikalavimus iki 13 590,56 Eur (13 359,60 Eur delspinigių ir 230,96 Eur palūkanų), t. y. daugiau negu du kartus, o tokį sumažinimą lėmė paties ieškovės dispozityvumo civiliniame procese principo realizavimas (CPK 13, 42 straipsniai); ketvirta, atsižvelgtina į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovė sumažinusi ieškinio reikalavimus iš esmės kėlė ginčą dėl 13 590,56 Eur sumos (13 359,60 Eur delspinigių ir 230,96 Eur palūkanų), o pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies priteisdamas ieškovei 6 795,28 Eur sumą, t. y. iš esmės patenkino 50 procentų ieškovės sumažintų reikalavimų. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovei iš atsakovės priteistina 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o likusi prašymo dalis netenkintina.

62. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 794 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis) (ieškinio 74 punktas). Ieškovė sumažinusi ieškinio reikalavimus prašė jai grąžinti 338 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, jai gražintina 338 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).

63. Atsižvelgiant į tenkintas ir atmestas ieškinio reikalavimo dalis, ieškovei iš atsakovės priteistina 228 Eur žyminio mokesčio dalis, o likusi prašymo dalis netenkintina (CPK 79, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažinti iki 6 679,80 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 80 ct) dydžio.

Pripažinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įskaitymą 6 679,80 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 80 ct) delspinigių dalyje ab initio neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, 6 679,80 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 80 ct) skolą, 115,48 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 48 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 795,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 428 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638. Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) dalį sumokėto žyminio mokesčio ieškovei bylos nagrinėjimo metu sumažinus reikalavimus, kuris sumokėtas 2021-08-06 lėšų pervedimo nurodymu (žyminio mokesčio užduoties kodas ZJ84406).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.