Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiajai I. V., jos atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajam J. A., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, kaltinamajam Š. P., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 1994-12-27 Tauragės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, taikytas BK 47¹ straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas, Klaipėdos apygardos teismo 1995-02-28 nutartimi ir pritaikius 1994-11-10 Įstatymą baudžiamoji byla nutraukta, teistas 1999-04-13 Šilutės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, taikytas BK 47¹ straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas, teistas 1999-11-16 Palangos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, prijungta neatlikta bausmė pagal 1999-04-13 nuosprendį ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, 2000-01-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 118 straipsnio 1 dalį, Palangos rajono apylinkės teismo 2003-08-14 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 118 straipsnio 1 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, pridėta neatlikta bausmė pagal 1994-04-13 nuosprendį ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams, teistas 2000-02-09 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, skirta bausmė subendrinta su Palangos rajono apylinkės teismo 1999-11-16 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 8 metams, Tauragės rajono apylinkės teismo 2003-11-03 nutartimi nusikalstama veika iš BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, skirta bausmė subendrinta su Palangos rajono apylinkės teismo 2003-08-14 nutartimi skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 7 metams, taikytas 2000-04-11 Įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir bausmė sumažinta 2 metais, paleistas 2004-07-23 atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte,

Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1992-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 90 straipsnio 1 dalį, teistas 1998-02-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, Kauno miesto apylinkės teismo 2003-07-09 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 118 straipsnio 3 dalies į BK 149 straipsnio 2 dalį, bausmė palikta ta pati, Kauno apygardos teismo 2003-09-11 nutartimi bausmė skirta laisvės atėmimas 6 metams, taikytas 2000-04-11 Įstatymas „Dėl Amnestijos akto“ ir bausmė sumažinta 1 metais, teistas 2006-02-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 1998-11-13 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams, teistas 2006-06-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda, įskaitytas suėmimo laikas ir galutinė bausmė skirta 8 MGL (1000 litų) dydžio bauda, 2006-10-06 bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. ir R. S. nužudė bejėgiškos būklės žmogų ir itin žiauriai, o būtent: 2011 m. balandžio 17 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 21.30 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtajame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą primušti bei tardyti D. V. dėl dingusio draugo V. Č., R. S. antrankiais surakinus D. V. rankas už nugaros, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis t. y. jam esant bejėgiškos būklės, tyčia bendrais veiksmais J. A. ir R. S. sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių D. V. į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 21.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Š. P. atvairavus automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie įkėlė D. V. surakintomis antrankiais rankomis į automobilį, Š. P. vairuojant automobilį, J. A., R. S. nuvežė D. V. į Š. P. priklausantį sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ten laikotarpiu nuo 21.55 val. iki 23.26 val. R. S. smurtavo prieš D. V. - sudavė smūgius rankomis, spardė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais kaltinamieji R. S. ir J. A. sudavė D. V. ne mažiau kaip 27 smūgius į krūtinę, pilvą, kojas, sėdmenis, rankas, tuo padarė jam odos nubrozdinimus riešų srityse, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairiojo klubo srityje, dešiniajame sėdmenyje, blauzdose, alkūnėse, kairės plaštakos nugarėlėje, kraujosruvas krūtinės ir pilvo raumenyse, odos nubrozdinimus kairiojo peties, riešų srityse, dešinės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose, kairiojo klubo, dešiniojo kelio, blauzdų srityse, taip pat sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į kaklą, tuo padarė poodinę kraujosruvą kakle, kraujosruvas kaklo raumenyse ir ryklės gleivinėje, poliežuvio kaulo kairio mažojo rago lūžį, taip pat sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių į galvą, tuo padarė poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, akių vokuose, smilkiniuose, ausų kaušeliuose, dešiniojo užausio srityje, skruostuose, kairiajame žande, smakre, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiajame užausyje, viršutinėje lūpoje, smakre, momenų srityje, paviršinę muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas akių obuolių junginėse, lūpų gleivinėje, liežuvio raumenyse, smakro, dešinio žando, kairio skruosto, smilkinių, pakaušio srityse, kraujosruvas galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje ir smegenų kamiene, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smegenų skilveliuose, tuo bendrais veiksmais J. A. ir R. S. dideliu smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 47 smūgiais, sukėlė D. V., esančiam bejėgiškos būklės, didelį fizinį skausmą bei kančias ir padarė jam sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, nuo ko D. V. 2011-04-17 mirė, taip itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės D. V.. Kaltinamieji J. A. ir R. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 punkte.

Motyvuojamoji dalis

2011-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios I. V. 2011-11-04 paimti kvitų kopijos, patvirtinančios turtinę žalą, patirtą dėl brolio D. V. laidojimo išlaidų. (t. 2, b. l. 186)

Teismas konstatuoja, kad byloje įrodymai surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl yra pagrindas jais tikėti ir vadovautis nustatant kaltinamųjų kaltumą.

Anksčiau išvardinti duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji J. A., R. S. smurtavo prieš D. V., mušė jį rankomis, spardė, sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą, jį sužalojo ir dėl sunkios galvos smegenų traumos D. V. mirė, taip bendrais veiksmais kaltinamieji nužudė D. V.. Šią išvadą pagrindžia kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje, kratų, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir juose esantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-17 kaltinamieji J. A. ir R. S. atvyko pas D. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir šią aplinkybę kaltinamieji J. A. ir R. S. pripažįsta. Nukentėjusiosios L. V., liudytojos G. L. parodymai patvirtina faktą, kad tikrai kaltinamieji J. A. ir R. S. atvyko į nukentėjusiojo butą, abu kaltinamieji smurtavo prieš D. V., intensyviai jį mušė ilgą laiko tarpą, jį stipriai sužalojo. Smurtaudami kaltinamieji reikalavo, kad nukentėjusysis nurodytų dingusio draugo V. Č. buvimo vietą.

Byloje nustatyta, kad įvykio dieną iki to laiko, kai kaltinamieji atvyko ir smurtavo prieš D. V., jis buvo sveikas ir nesužalotas, o po panaudoto smurto jo būklė buvo sunki, jis nekalbėjo, negalėjo vaikščioti, gargaliavo, buvo kruvinas ir tą pačią dieną mirė. Teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad L. V. ir G. L. matė kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus prieš D. V., nes kaltinamieji J. A., R. S. patvirtino, kad jiems atvykus pas D. V. į butą ir buvimo jame laikotarpiu, bute taip pat buvo L. V., G. L., o po kurio laiko atvyko I. V.. Ta aplinkybė, kad L. V., G. L. buvo tame pačiame bute, prie kurio durų koridoriuje kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, iš kambario į koridorių durys buvo atidarytos, duoda pagrindą daryti išvadą, kad L. V., G. L. matė kaltinamųjų atliktus veiksmus ir smurto aplinkybes nurodė apklausiamos liudytojomis ikiteisminiame tyrime (parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu). Taip pat jos apie tai pasakojo ir kitiems asmenims, tai yra R. L.. Liudytoja R. L. patvirtino aplinkybes apie tai, kad grįžusi iš D. V. buto jos dukra buvo išsigandusi, pasimetusi, pasakojo, kad du vyrai muša D. V..

Taigi, byloje nustatyta, kad J. A., R. S. atvyko pas D. V. į butą, koridoriuje prie nukentėjusiojo buto smurtavo prieš D. V., jį sužalojo ir šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. V., G. L. parodymai. Liudytojos I. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaimynė R. L. jai pranešė apie tai, kad bute kaltinamieji muša D. V. ir L. V., todėl ji atvyko pas motiną į butą ir rado stipriai sužalotą brolį D. V., taip pat buvo sužalota ir motina L. V.. Byloje nustatyta, kad prieš smurtą R. S. uždėjo D. V. antrankius, ir šią aplinkybę patvirtina G. L. parodymai.

Kaltinamieji J. A., R. S. patvirtino konflikto su D. V. priežastį, tai yra, kad jis kilo tuomet, kai pradėjo klausinėti ir aiškintis su D. V. apie jų pažįstamo V. Č. dingimo aplinkybes. Taip pat kaltinamųjų J. A., R. S. parodymai patvirtina aplinkybę, kad jiems atvykus ir iki kaltinamųjų panaudoto smurto D. V. buvo sveikas ir nesužalotas.

Kaltinamasis R. S. patvirtino, kad J. A. smurtavo prieš D. V., jį spardė. Kaltinamasis J. A. patvirtino, kad prieš D. V. smurtavo R. S., jis spardė nukentėjusiajam į galvą, spardant nukentėjusiojo galva daužėsi į sieną, taip pat sudavė kėde į galvą, nuo smūgio kėdė lūžo. Šie kaltinamojo J. A. parodymai visiškai atitinka liudytojos G. L. parodymus, todėl jais tikėti yra pagrindas. Be to, ir pats R. S. paaiškino, kad jis smurtavo prieš D. V., tačiau tvirtina, kad tai darė gindamasis nuo jo. Apie tai, kad jis smurtavo prieš D. V., R. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė butą, kuriame atliko nusikalstamus veiksmus. Parodymų patikrinimo vietoje metu J. A. taip pat parodė D. V. butą, patvirtino, kad įvykio dieną buvo atvykęs pas jį, bute nukentėjusysis buvo sužalotas po konflikto su R. S.. Taigi ši kaltinamųjų parodyta nusikaltimo padarymo vieta visiškai sutapo su vieta, kurią nurodė L. V., G. L. kaip kaltinamųjų smurtavimo prieš D. V. vietą.

Įtikinamas ir logiškas yra kaltinamojo J. A. aiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė aplinkybių apie tai, kad R. S. koridoriuje smurtavo prieš D. V., nes nenorėjo duoti parodymų prieš draugą. Visgi teisme J. A. patvirtino aplinkybę, kad R. S. smurtavo ir mušė D. V., ir tuo yra pagrindas tikėti, nes šią aplinkybę patvirtina kiti įrodymai-liudytojų L. V., G. L. parodymai.

Liudytojos G. L. parodymai patvirtina faktą, kad D. V. mušė J. A. ir R. S., jie abu spardė į galvą, taip pat į kitas kūno vietas. Šios liudytojos parodymai visiškai atitinka liudytojos L. V. parodymus, kad nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji, spardė į galvą, jį sužalojo. Tai atitinka specialisto išvadą, kur konstatuota, kad D. V. padaryti poveikiai į galvą, kitas kūno vietas, poveikiai daugybiniai, veide likę spardymo (apavo) pėdsakai ir galvoje padaryti sužalojimai sukėlė mirtį. Tą aplinkybę, kad D. V. mušė abu kaltinamieji (J. A., R. S.), po įvykio R. S. papasakojo bei patvirtino liudytojai V. G., kuri teisme šią aplinkybę patvirtino.

Kaltinamojo J. A. parodymai paneigia R. S. parodymus apie tai, kad D. V. jį (R. S.) puolė su peiliu, todėl jam reikėjo gintis. Kaltinamojo J. A. parodymais apie tai, kad R. S. nebuvo grėsmės ir D. V. jo nepuolė su peiliu, yra pagrindas tikėti, nes J. A. buvo betarpiškas įvykių stebėtojas. Be to, įvykio vietoje buvę L. V., G. L. taip pat nepatvirtina R. S. keliamos versijos apie grėsmes iš D. V.. Liudytoja I. V. patvirtino, kad koridoriuje nebuvo laikomi įrankiai ar peiliai. Be to, byloje nustatyta, kad prieš mušant D. V., kaltinamasis R. S. jo rankas surakino antrankiais, todėl nėra įtikinamas R. S. aiškinimas, kad D. V. jį puolė su peiliu.

Kaltinamasis Š. P. patvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną po kaltinamojo J. A. skambučio ir kvietimo atvykti, jis atėjo į D. V. butą, matė jį stipriai sužalotą, o tuo metu bute buvo kaltinamieji J. A., R. S., kurie jam pasakojo, jog buvo konfliktas, muštynės. Taip pat Š. P. parodymai patvirtina aplinkybę, kad D. V. buvo sužalotas sunkiai, nes nekalbėjo, nevaikščiojo, gargaliavo, sėdėjo koridoriuje atsirėmęs į sieną, jo rankos buvo surakintos antrankiais.

Liudytoja A. A. patvirtino, kad įvykio dieną J. A. išėjo ir grįžo į namus apie 24 val. Pasakojo, kad jis gėrė pas R. S., po to abu nuėjo pas D. V. aiškintis dėl dingusio draugo, R. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį bute ir sode.

Taigi, liudytojų A. A., I. P. parodymai, duoti teisme, liudytojos A. S. (buvusi pavardė Ž.) parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, visiškai atitinka L. V., I. V. parodymus apie tai, kad D. V. buvo mušamas dėl dingusio kaltinamųjų draugo V. Č.. Be to, iš liudytojos A. S. (buvusi pavardė Ž.) parodymų, duotų tyrime, matyti, kad R. S. antrankius turėjo ir juos 2011-04-17 išsinešė. Todėl yra pagrindas tikėti liudytojos G. L., kaltinamojo J. A. parodymais, kad bute R. S. antrankiais surakino rankas D. V. ir tuomet jį mušė. Specialisto išvadoje patvirtinama, kad lavono rankos už nugaros, ties riešais surakintos antrankiais. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. V. rankos buvo surakintos antrankiais nuo smurto pradžios iki jo mirties. Byloje apklausti liudytojai: A. B., R. A. (medikės), A. K., A. D. (policijos darbuotojai) patvirtino, kad įvykio dieną jie atvyko pagal kvietimą, rado stipriai sužalotą D. V., jo rankos buvo surakintos antrankiais, jis mirė. Taigi byloje nustatyta, kad 2011-04-17 D. V. sumuštas, prieš jį smurtavo J. A., R. S., jį sunkiai sužalojo, jis tą pačią dieną mirė. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina faktą, kad 2011-04-17 D. V. lavonas surastas (duomenys neskelbtini) namo, ir tai visiškai atitinka I. V. parodymus, kad po to, kai kaltinamieji jai perdavė sužalotą D. V., jis buvo atvežtas ir paguldytas ant žemės prie namų, iškviesta greitoji pagalba ir policija. Apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėtas buto koridorius, kuriame buvo sumuštas D. V., taip pat apžiūrėtas sodo namelis, į kurį buvo nugabentas sužalotas nukentėjusysis, apžiūrėtas automobilis, kuriuo buvo vežamas nukentėjusysis, iš minėtų objektų paimti pėdsakai, juose surasta D. V. kraujo, todėl galima daryti išvadą, kad tikrai koridoriuje, sode D. V. buvo mušamas, sužalotas ir kraujavo, taip pat buvo gabenamas automobiliu ir ten liko jo kraujo. Liudytojos I. V. ir R. L. patvirtino, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje matė kraujo pėdsakus, vedančius nuo ketvirto aukšto, kur gyveno D. V., iki pirmo aukšto, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nukentėjusiojo kraujo pėdsakai liko tuomet, kai D. V. kaltinamieji nešė į automobilį.

Byloje nustatyta, kad smurtauta intensyviai ir ilgą laiko tarpą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl smurto D. V. patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Fizinio smurto panaudojimo prieš D. V. faktą ir jo mirties priežastį patvirtina specialisto išvada, kuri konstatavo, kad jo mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, sužalojimai galvoje padaryti aštuoniolikos ar daugiau trauminių poveikių visumos pasekoje, sužalojimai galvoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvadoje konstatuoti ir kiti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi sužalojimai padaryti 49 trauminiais poveikiais ir nebūdingi griuvimui.

Specialisto išvadoje patvirtinama, kad kaktos ir skruostų srityse konstatuotose poodinėse kraujosruvose atsispaudęs raštas, panašus į batų pado, todėl tikėtina, kad jos padarytos spardant šias sritis koja, apauta batu. Ši specialisto išvada atitinka ir neprieštarauja liudytojų L. V., G. L., kaltinamųjų J. A., R. S. parodymams, kad D. V. buvo spardomas. Šie duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji spardė nukentėjusįjį, pataikė į galvą, jį sužalojo, dėl to liko bato pėdsakas jo kūne (kaktos ir skruostų srityse), taip pat kaltinamieji padarė kitus sužalojimus galvoje, kurie paminėti specialisto išvadoje.

Be to, specialisto išvadoje patvirtinama, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė sužalojimai galvoje, sužalojimai galvoje padaryti aštuoniolikos ar daugiau trauminių poveikių visumos pasekoje, jo mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma. Byloje nustatyta, kad prieš D. V. smurtavo abu kaltinamieji J. A., R. S., jį spardė. Liudytojų L. V., G. L. parodymai patvirtina, kad į galvą D. V. spardė abu kaltinamieji J. A. ir R. S.. Šios liudytojos buvo betarpiškai įvykio vietoje ir matė kaltinamųjų atliktus veiksmus, todėl yra pagrindas jais tikėti, nes ir specialisto išvada patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padaryti poveikiai į galvą ir galvoje sužalojimai padaryti. Liudytoja R. L. patvirtino, kad grįžusi dukra jai pasakojo, kad bute du vyrai-kaltinamieji muša D. V.. Taip pat liudytoja R. L. nurodė, kad dukra grįžo išsigandusi, pasimetusi, todėl yra pagrindas manyti, kad tikrai ji matė muštynes, smurtą, ir dėl to labai išsigando. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamųjų bendrais veiksmais D. V. buvo sužalotas. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad kaltinamieji spardė nukentėjusįjį, vienas kito smurtinius veiksmus kaltinamieji matė ir suprato, jie smurtavo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tuo pačiu tikslu, taigi vienas kito veiksmams pritarė. Todėl abu kaltinamieji (J. A., R. S.) privalo atsakyti už nukentėjusiojo sužalojimą ir jo pasekmes-mirtį, nes, kaip patvirtino specialisto apklausa –D. V. mirtis įvyko nuo smūgių į galvą visumos.

Paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji R. S. ir J. A. smurtavo prieš D. V., jį sužalojo ir dėl patirto smurto pastarasis mirė, taip jį nužudė.

Įvertinama tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam smūgiai suduoti į kūno vietas, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, fizinis smurtas buvo intensyvus, jis truko ilgą laiko tarpą. Smurtauta prieš bejėgiškos būklės nukentėjusįjį, jis negalėjo apsiginti, nes rankos buvo surakintos antrankiais, prieš jį smurtavo du asmenys. Smurto pobūdis (muštas rankomis, spardytas, suduota į galvą kėde, sužalojimai galvoje padaryti 18 ar daugiau poveikių pasekmėje) ir padarytas sunkus sužalojimas galvoje rodo, kad smūgiai buvo stiprūs, nes smurtu padaryti sužalojimai galvoje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir sunkią galvos smegenų traumą, o tai buvo mirties priežastimi. Be to, įvertinama ir ta aplinkybė, kad poveikiai buvo padaryti ir į kitas nukentėjusiojo kūno vietas, nors jie mirčiai įtakos neturėjo, tačiau smurtas buvo intensyvus, poveikių (49) gausa rodo, kad kaltinamieji suvokė, jog tokie veiksmai gali sukelti sunkius ir mirtinus padarinius.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, suduodami smūgius į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodami smūgius į galvą žmogui ir turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamieji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Bylos duomenys leidžia daryti išvadas, kad J. A., R. S. bendrais veiksmais sužalojo D. V., nuo sužalojimų visumos galvoje jam buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma, dėl patirto sužalojimo jis mirė. Taigi kaltinamųjų padaryti galvos sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių – D. V. mirties, yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina smurto pobūdį, suduotų smūgių skaičių, smurto nutraukimo priežastis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji sumušė D. V. bute, jau ten jo sveikatos būklė buvo sunki. Nepaisydami to, kaltinamieji vežė nukentėjusįjį į sodą toliau „tardyti“, tą patvirtino L. V., I. V. parodymai. Kaltinamieji neneigia, kad iš buto į sodą vežė D. V., tačiau nurodo, kad kitu tikslu (nuimti antrankius). Tačiau iš J. A., L. P. parodymų nustatyta, kad R. S. smurtavo prieš D. V. sode. Tik tuomet, kai pamatė, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė itin sunki, jie parvežė ir perdavė D. V. jo seseriai I. V.. Būtent tuomet, kai kaltinamieji atvežė stipriai sužalotą D. V., jis tą patį vakarą ir mirė, tai konstatavo atvykę greitosios pagalbos medikai. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtavo dėl tos priežasties, kad siekė iš D. V. sužinoti jų pažįstamo V. Č. dingimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad smurtas nutrauktas kaltinamųjų iniciatyva nukentėjusiajam dar esant gyvam, kaltinamieji patys informavo nukentėjusiojo seserį apie tai, kad D. V. jai bus perduotas, ir tą padarė. Smurtauti toliau ir siekti atimti gyvybę nukentėjusiajam kaltinamiesiems niekas netrukdė, jie patys smurtą nutraukė.

Byloje nustatyta, kad nuo smurto pradžios iki pabaigos, o taip pat iki D. V. mirties, kaltinamojo rankos buvo surakintos antrankiais. Antrankius turėjo ir jais rankas nukentėjusiajam surakino R. S., viso mušimo metu rankos buvo surakintos antrankiais, abu kaltinamieji tai matė ir suprato, kad D. V. neturi galimybės aktyviai pasipriešinti nusikaltimui ir kaltinamųjų smurtiniams veiksmams, jis yra bejėgiškos būklės, o tuo pasinaudoję kaltinamieji jam atėmė gyvybę. D. V. nužudytas itin žiauriai, nes jį mušė du asmenys esant nukentėjusiajam bejėgiškos būklės, smurtauta intensyviai ir ilgą laikotarpį, smurtiniai poveikiai pasižymi gausumu (49), be to spardyta į galvą, poveikiai į galvą taip pat gausūs - 18, smurtu sukelti padariniai sunkūs (sunki galvos smegenų trauma), jis buvo mušamas rankomis, spardomas, suduota į galvą kėde, smūgiai stiprūs, nukentėjusysis neteko sąmonės, pats eiti nepajėgė (nustatyta, kad gaivintas pilant vandenį, neštas iš buto į automobilį). Daroma išvada, kad dėl to prieš mirtį nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, dvasinės ir fizinės kančios. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad D. V. nužudytas itin žiauriai ir bejėgiškos būklės.

Todėl kaltinamųjų J. A., R. S. nusikalstama veika dėl D. V. nužudymo teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą.

Teismas daro išvadą, kad dėl L. V. sužalojimo byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad R. S. smurtavo prieš L. V., ją sužalojo. Ši aplinkybė patvirtinama L. V., G. L., kurios betarpiškai matė kaltinamojo smurtinius veiksmus, taip pat I. V., R. L. parodymais, kurios patvirtino, kad L. V. joms skundėsi, jog R. S. jai sudavė stipriai, net apsvaigo galva. Taip pat liudytojos I. V., R. L. patvirtino, kad įvykio dieną matė sužalojimą L. V. veide. Fizinio smurto prieš L. V. faktas patvirtinamas specialisto išvada, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nurodyta kokie sužalojimai jai padaryti. Taip pat specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai padaryti 2011-04-17, todėl yra pagrindas tikėti L. V. parodymais ir daryti išvadą, kad minėtą dieną R. S. sumušė, sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą L. V..

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika dėl L. V. sužalojimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Byloje Š. P. kaltinamas tuo, kad jis, 2011 m. balandžio 17 d. laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 21.30 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtajame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. A. ir R. S., turėdami tikslą primušti bei tardyti D. V., R. S. uždėjus D. V. antrankius ant rankų riešų už nugaros, tuo atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis t. y. jam esant bejėgiškos būklės, tyčia bendrais veiksmais sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių D. V. į įvairias kūno vietas, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 21.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tada bendrais veiksmais su R. S. ir J. A. įkėlė D. V. surakintomis antrankiais rankomis į šio automobilio bagažinę, tada jis D. V. ir visus bendrininkus nuvežė į jam priklausantį sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ten esančiame sodo namelyje ir lauke prie namelio ant pievos laikotarpiu nuo 21.55 val. iki 23.26 val. bendrais veiksmais su R. S. ir J. A. vėl D. V. sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, visais šiais veiksmais sudavė D. V. ne mažiau kaip 27 smūgius į krūtinę, pilvą, kojas, sėdmenis, rankas tuo padarė jam odos nubrozdinimus riešų srityse, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairiojo klubo srityje, dešiniajame sėdmenyje, blauzdose, alkūnėse, kairės plaštakos nugarėlėje, kraujosruvas krūtinės ir pilvo raumenyse, odos nubrozdinimus kairiojo peties, riešų srityse, dešinės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose, kairiojo klubo, dešiniojo kelio, blauzdų srityse, taip pat sudavė nemažiau kaip 2 smūgius į kaklą, tuo padarė poodinę kraujosruvą kakle, kraujosruvas kaklo raumenyse ir ryklės gleivinėje, poliežuvio kaulo kairio mažojo rago lūžį, taip pat sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių į galvą, tuo padarė poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, akių vokuose, smilkiniuose, ausų kaušeliuose, dešiniojo užausio srityje, skruostuose, kairiajame žande, smakre, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiajame užausyje, viršutinėje lūpoje, smakre, momenų srityje, paviršinę muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas akių obuolių junginėse, lūpų gleivinėje, liežuvio raumenyse, smakro, dešiniojo žando, kairiojo skruosto, smilkinių, pakaušio srityse, kraujosruvas galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje ir smegenų kamiene, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smegenų skilveliuose, tuo bendrais veiksmais su J. A. ir R. S. dideliu smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 47 smūgiais, sukėlė D. V., esančiam bejėgiškos būklės, didelį fizinį skausmą bei kančias ir padarė jam sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, nuo ko D. V. 2011-04-17 mirė - itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės D. V.. Taip Š. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 punkte.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl Š. P. veiksmų konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog jis nužudė D. V.. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad Š. P. veiksmais buvo atimta gyvybė D. V. ir kad jis buvo nužudymo bendravykdytojas. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas Š. P. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad prieš D. V. nesmurtavo ir tai daryti su R. S., J. A. nesitarė. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog minėti kaltinamieji vyko į butą, sodą turėdami tikslą mušti D. V. ar jį nužudyti, o kaltinamiesiems smurtaujant prieš nukentėjusįjį jo įvykio vietoje nebuvo ir kaltinamųjų atliktų veiksmų nematė, prie jų neprisidėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos L. V., G. L. taip pat nepatvirtino aplinkybių, kad Š. P. būtų smurtavęs prieš D. V., jį mušęs ar spardęs, ar buvęs bute kai R. S. ir J. A. mušė nukentėjusįjį.

Taigi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamieji J. A., R. S., Š. P. nuosekliai ir vienodai aiškino aplinkybę, kad tarp jų susitarimo mušti, „tardyti“, nužudyti D. V. nebuvo. Taip pat kaltinamieji J. A., R. S. vienodai aiškino, kad Š. P. prieš D. V. nesmurtavo, o smurtavimo metu jo bute ir sode nebuvo. Taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje (bute) buvusios G. L., L. V. nurodė, kad mušimo metu koridoriuje buvo R. S., J. A., jie mušė nukentėjusįjį, o tuo metu Š. P. nebuvo. Minėtos liudytojos netvirtino, kad atvykus Š. P. jis būtų smurtavęs prieš D. V.. Kaltinamieji J. A., R. S., Š. P. patvirtino tą aplinkybę, kad Š. P. iš Baršausko g. į sodą automobiliu nuvežė D. V., jį paliko, o vėliau grįžęs su L. P. nuvežė nukentėjusįjį ir perdavė I. V.. Kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjusysis į sodą buvo vežamas nuimti antrankius, jie nepatvirtino, kad Š. P. sode būtų mušęs nukentėjusįjį ar būtų žinojęs, kad kiti kaltinamieji jį toliau ten muš ir prieš nukentėjusįjį smurtaus. Liudytoja L. P. nurodė, kad sode Š. P. nukentėjusiojo nemušė. Visi bylos duomenys rodo, kad D. V. sunkiai sužalotas buvo bute, tie sužalojimai įtakojo mirtį. Ši išvada daroma dėl to, kad bute buvo panaudotas intensyvus smurtas, jis truko ilgą laiko tarpą, dėl jo nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, nes jis buvo be sąmonės, nevaikščiojo, gargaliavo.

Grįsdamas kaltinamojo Š. P. kaltę, kaltinimas remiasi byloje esančia specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1324. Joje nurodyta, kad D. V. lavono veido nuotraukose trijų kraujosruvų forma galėjo susidaryti veikiant batais (kraujosruvų formos panašios į batų padų rašto piešinį) ir pagal jų formą galima spręsti apie jų grupinę priklausomybę. Pateiktose 4 nuotraukose, kuriose užfiksuotos kraujosruvos ant D. V. lavono veido nėra elementų, sutampančių su J. A. sportinės „ECCO“ avalynės pado rašto piešinio elementais. D. V. lavono veido dešinėje pusėje esanti kraujosruvos forma ir ant kairio D. V. skruosto kraujosruvos forma galėjo susidaryti veikiant kitos grupės batais nei pateikti Š. P. sportinės „Adidas“ avalynės, o kairėje kaktos pusėje esančios kraujosruvos forma pagal bendruosius požymius yra palikta tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais, kaip ir tirti pateiktos Š. P. sportinės „Adidas“ avalynės kairės kojos bato kulnas. (t. 1, b. l. 152-164) Taip pat kaltinimas remiasi specialisto išvada Nr. S264/11(01), kurioje teigiama, kad ant Š. P. striukės, bliuzono, sportinio bato rasta kraujo, kuris, tikėtina, yra D. V. (t. 1, b. l. 132-134).

Kolegija konstatuoja, kad vien šių specialistų išvadų nepakanka Š. P. kaltei pagrįsti, nes kiti bylos duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad Š. P. smurtavo prieš D. V..

Kaltinamasis Š. P. tvirtina, kad jis D. V. nemušė, prieš jį nesmurtavo. Aiškina, kad kraujas ant jo bato ir drabužių galėjo atsirasti dėl to, kad jis nešė iš namelio D. V.. Teismas daro išvadą, kad ši kaltinamojo versija nepaneigta, nes kaip nustatyta byloje, D. V. buvo sumuštas bute, jau ten jis kraujavo, o jo kraujo rasta tiek bute, tiek koridoriuje, tiek sodo namelyje, kur buvo ir vaikščiojo Š. P.. Todėl kaltinamojo aiškinimas, jog nukentėjusiojo kraujas galėjo patekti kontakto su nukentėjusiuoju metu jį nešant, yra logiškas ir įtikinamas.

Teismas nustatė, kad nei vienas įvykyje dalyvavusių asmenų (kaltinamieji), mačiusių asmenų (liudytojai), nepatvirtino aplinkybės, kad būtų matę, jog Š. P. spardė D. V.. Kaltinamasis Š. P. šią aplinkybę neigia. Specialisto išvadoje nepatvirtinta aplinkybė, kad konkrečia avalyne spardant palikti pėdsakai nukentėjusiojo kairėje kaktos pusėje. Specifiniai požymiai neišskirti, jie yra tik bendro pobūdžio. Patvirtinta tik ta aplinkybė, kad kraujosruvos forma pagal bendruosius požymius yra palikta tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais - sportinės „Adidas“ avalynės kairės kojos bato kulnu. Taigi neduodama kategoriška išvada, kad palikta konkrečiu batu, o tik patvirtinama, kad tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais. Įvertinama ta aplinkybė, kad išvada duota vertinant kraujosruvų formą iš nuotraukų, išvadoje teigiama, kad kraujosruvų formos yra tik panašios į batų pado rašto piešinį, o ne konkrečiai analogiškos.

Ištyrus R. S., J. A. avalynę, specialisto išvadoje nepatvirtinta, kad kraujosruvų forma galvoje būdinga veikiant šių kaltinamųjų dėvėtos avalynės požymiams. Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad jie nukentėjusįjį spardė.

Kaltinamasis Š. P. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. avėjo kita avalyne nei ta, kuri buvo išimta kratos metu. Ši kaltinamojo versija nepaneigta. Juo labiau, kad R. S. nebuvo sulaikytas iš karto po įvykio, jis slapstėsi, įvykio metu avėta avalynė nebuvo paimta tuoj pat po įvykio. Nusikaltimas padarytas 2011-04-17, o krata R. S. bute padaryta ir batai paimti tik 2011-08-18. Teisme R. S. tvirtina, kad iš jo paimti įvykio metu avėti batai, tačiau tai kaltinamajam aiškinti patogu, nes ant jo batų nerasta įkalčių. Kaltinamojo R. S. versija, kad ikiteisminio tyrimo metu išimta įvykio metu avėta avalynė, yra neįtikinama, nes ją paneigia ikiteisminio tyrimo apklaustos A. S. parodymai, kur ji nurodė, kad „R. S. pas D. išėjo dėvėdamas juodos spalvos sportiniais bateliais, tačiau daugiau ji jų nematė“ (t. 3, b. l. 12). Byloje yra kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu A. S. (Ž.) bute buvo paimta R. S. avalynė, ir šio procesinio veiksmo metu ji dalyvavo (t. 2, b. l. 37-38). Taigi ji apklausiama nenurodė, kad kratos metu buvo paimti įvykio dieną kaltinamojo R. S. avėta avalynė ir ji ją matė paskutinį kartą kratos metu. Priešingai, apklausta ji nurodė, kad paskutinį kartą matė R. S. avalynę-2011-04-17.

Specialistų išvados nepatvirtina, kad kraujosruvų forma galvoje būdinga veikiant R. S. ir J. A. avėtos avalynės požymiams, nors byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad jie nukentėjusįjį spardė. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad tikrai tyrimo metu galėjo būti nepaimta R. S. avalynė, kurią jis avėjo įvykio metu. Tuo pačiu nepaneigtas kaltinamojo Š. P. aiškinimas, jog R. S. įvykio metu galėjo avėti sportine avalyne, tai yra tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais kaip ir jo (Š. P.) avėta avalynė, o R. S. spardant nukentėjusįjį, galėjo kaktoje likti panašus bato piešinio elementas.

Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad byloje yra pakakamai duomenų, kurie patvirtintų, jog Š. P. smurtavo prieš D. V. ar buvo nusikaltimo – nužudymo vykdytojas bei bendrininkas. Gi visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo aiškinamos kaltinamojo naudai. Yra pagrindas konstatuoti, kad tarp Š. P. veiksmų ir D. V. mirties nebuvo priežastinio ryšio.

Teismas daro išvadą, kad Š. P. nusikalstamus veiksmus yra pagrindas perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų į BK 238 straipsnio 1 dalį (nepranešimas apie nusikaltimą).

Byloje nustatyta, kad atėjus į butą Š. P., jis pamatė sunkiai sužalotą D. V., sužinojo, jog jį mušė ir sužalojo kiti kaltinamieji. Paimdamas automobilį ir nuveždamas nukentėjusįjį D. V., kitus kaltinamuosius į sodą, jis žinojo, kad kaltinamieji toliau aiškinsis su D. V. dėl jų draugo dingimo, tai yra vykdys neteisėtus veiksmus. Tačiau – kokius, tarp kaltinamųjų susitarimas nenustatytas. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad Š. P. žinojo apie tai, kad J. A., R. S. sunkiai sužalojo D. V. ir padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 238 straipsnio 1 dalyje (nepranešimas apie nusikaltimą).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems J. A. ir R. S. pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas itin žiauriai ir žmogui esant bejėgiškos būklės.

R. S. teisiamas dar ir dėl kito nusikaltimo (BK 140 straipsnio 1 dalis), kuris yra nesunkus, tyčinis, baigtas.

Kaltinamieji J. A., ir R. S. teisti, teistumai išnykę.

Kaltinamųjų J. A. ir R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų J. A., R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinama ta aplinkybė, kad R. S. nusikaltime veikė aktyviau nei J. A..

Kaltinamiesiems J. A. ir R. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi ją paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Skiriant bausmę Š. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nusikaltimą (BK 238 straipsnio 1 dalis), kuris yra nesunkus, tyčinis, baigtas. Jis teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes ją paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį 53146 Lt – 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3146 Lt turtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 183, 188-190)

Teisme nukentėjusioji I. V. prašė civilinį ieškinį tenkinti, priteisti 3146 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl D. V. laidojimo, o neturtinę - dėl artimo žmogaus brolio netekties, tai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir pakenkė sveikatai, pablogėjo psichinė sveikata.

Kaltinamasis R. S. su civiliniu ieškiniu sutinka, J. A. su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 188-190), kad nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidų. Konstatuojama, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas visiškai, turėta išlaidų dėl D. V. laidojimo, taigi padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamieji J. A., R. S. nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, nes įrodytas, 3146 Lt priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. S. ir J. A..

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį - prašo priteisti 50000 litų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punkte nurodyta, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystės). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Pritarta praktikai, kad kitiems Lietuvos Respublikos BPK 38 straipsnyje, Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai).

Teismas pažymi, kad mirusysis D. V. buvo I. V. brolis, juos siejo stiprus dvasinis ryšys, įvykio dieną ji atvyko į D. V. namus jam padėti, kai sužinojo, kad jis mušamas ir prieš jį smurtauja kiti asmenys, dėjo pastangas jį surasti ir sugrąžinti į namus, kai jis buvo išvežtas, perėmė iš kaltinamųjų, kai jie tai daryti sutiko, taigi ji nebuvo abejinga brolio likimui ir stengėsi jam padėti, dėjo pastangas suteikti pagalbą, o kai mirė, rūpinosi jo palaidojimu. Nustatyta, kad dėl D. V. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios I. V., liudytojos D. S. parodymai. Todėl tenkinamas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios prašoma suma -50000 Lt priteistina iš kaltinamųjų R. S. it J. A. solidariai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pagrindu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. S. turtui. Laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindas neišnykęs. Nuosavybės teisės apribotos byloje siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo. Turtas, į kurį apribota nuosavybės teisė, gali būti panaudotas civiliniam ieškiniui padengti.

Kadangi nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas, todėl šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas Š. P. turtui panaikinamas (LR BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų klausimas spręstinas LR baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Byloje nukentėjusiajai atstovavo ir teisines paslaugas jai suteikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas E. Senovaitis. Tarnyba pateikė pažymą, kurioje patvirtinama, kokio dydžio išlaidas patyrė valstybė dėl teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajai. Prašoma 900 litų priteisti iš kaltinamųjų. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas tai pripažinti proceso išlaidomis ir šią sumą priteisti iš kaltinamųjų. (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2012-07-05.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-18 iki 2012-07-05.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte, Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus skirti bausmę laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2012-07-05.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-23 iki 2012-07-05.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Š. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-18 iki 2012-07-05 ir laikyti atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir Š. P. paleisti iš suėmimo į laisvę teismo salėje paskelbus nuosprendį.

Priteisti iš J. A. ir R. S. solidariai nukentėjusiajai I. V. 3146 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. S., J. A., Š. P. po 300 litų iš kiekvieno proceso išlaidas valstybei.

Iki civilinio ieškinio atlyginimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. S. turtui – į AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „DNB“ banko einamojoje daugiavaliutinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. LT 304010042508107 esančias pinigines lėšas.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Š. P. turtui: į AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, į nekilnojamojo turto dalį- žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/378091, tai yra: 99/593 žemės sklypo Nr. 4400-0556-1157; 1/6 pastato Nr. 1996-5000-8010; 1/6 pastato Nr. 1996-5000-8021 ir 1/6 kitų statinių Nr. 1996-5000-8043.

Š. P. daiktus: raudonos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, sportinius batelius „Adidas“, pilkos spalvos bliuzoną, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7360“ IMEI 356441/01/086747/7 ir „Pildyk“ SIM kortelę Nr. 89370 03101 22359 42918, grandinėlę, du pakabukus, automobilį „Audi A4“, v./Nr. (duomenys neskelbtini) raktą su pulteliu (bei pakabukais) nuo automobilio „Audi A4“, automobilio „Audi A4“, v./Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. C 659865, lovos užtiesalą, užvalkalą, asmens tapatybės kortelę, grąžinti A. P..

J. A. daiktus: sportinius batelius „Ecco“, sportines juodos spalvos kelnes, raudonos spalvos marškinėlius, grąžinti J. A..

R. S. daiktus: mėlynos spalvos bliuzoną ilgomis rankovėmis, sportines juodos spalvos kelnes, juodos spalvos bliuzoną su gobtuvu, juodus suvarstomus batus, juodos spalvos batus su metaliniais žiedeliais, juodos spalvos batus su tinkleliu, SIM kortelę „Labas“ Nr. 89370 02080 20101 6800, grąžinti R. S..

D. V. daiktus: du juodos spalvos sportinius batelius, juodos spalvos bliuzoną, marškinėlius trumpomis rankovėmis, trumpikes, kojines, sportines juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos sportinį bliuzoną bei puodelį, stiklinę taurelę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI 359526/01/875866/5, grąžinti I. V..

Sunaikinti: antrankius, voką ir jame supakuotas nuoplovas, mėginį ir tris tamponus su biologinės kilmės skysčio pavyzdžiais; vokus ir cigarečių nuorūkas; mikroobjektus nuo vairuotojo sėdynės iš a/m. „Audi A4“, v./Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus lipnia plėvele; mikroobjektus nuo raudonos striukės, džinsinių kelnių, bliuzono, paimtus trijomis lipniomis plėvelėmis; mikroobjektus nuo priekinės keleivio sėdynės iš a/m „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) paimtus lipnia juostele; voką ir vieną daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku; voką ir jame esančias po tyrimo likusias mikrodaleles; tris vokus su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais; nukentėjusiojo D. V. kraujo, nagų, plaukų pavyzdžius; du vokus su lipniomis juostelėmis, ant kurių paimti kraujo dėmių pavyzdžiai; voką ir jame esančius 2 vnt. vatos tamponų su galimais DNR pėdsakais; voką ir jame esančius 5 konteinerius su vatos tamponais, ant kurių paimti galimai kraujo dėmių pavyzdžiai

R. S., J. A. asmens tapatybės korteles pasiųsti bausmės atlikimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.