Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1962 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-1962 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir siekti pozityvių pokyčių. Nuteistasis nedirba, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, lankosi koplyčioje bei yra aktyvus susitikimų su kapelionu dalyvis, dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau Komisijos nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kai tuo tarpu apsauginių veiksnių nėra nustatyta nei vieno, galimo lygtinio paleidimo metu galimai turės tik laikinojo apgyvendinimo galimybę, o pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, gyvenimo sąlygų problemos neabejotinai gali apsunkinti nuteistojo tolesnę reintegraciją į visuomenę, nuteistasis savo kriminalinį elgesį linkęs pateisinti, kaltės neprisiima, bausmės atlikimo metu 15 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus skatintas, todėl Komisijos nuomone, atsižvelgus į visas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistojo R. S. atstovas advokatas Danius Svirinavičius skundžia Komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. S.. Skundas motyvuojamas tuo, jog nenustatyta jokių esminių imperatyvių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą pagal galiojančius įstatymus, tai yra R. S. jau yra atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Komisijos pateikti neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys yra bendro pobūdžio ir liečiančių nuteistojo praeitį. Taip pat, skunde nurodoma, jog Komisija nevertino to, kad nuteistasis yra neįgalus ir jo sveikata objektyviai negerėja, jam nustatytas invalidumas iki 2034 m., be to, skunde akcentuojama ir tai, kad skirtos nuobaudos jau yra negaliojančios, daugiau nuobaudų nebeturi, skatintas eilę kartų. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą nuteistojo R. S. atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Komisijos priimtą nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. S..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. RV-23-1962 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. S., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. RV-23-1962 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo R. S. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinamai viso buvo atlikti net 5 kartus, tačiau nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi visų atliktų vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmės labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis neaktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Tuo tarpu tai, ką nuteistojo atstovas advokatas Danius Svirinavičius įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – nuteistasis mokėsi ir įgijo specialybes, kreipėsi į įstaigą dėl įdarbinimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Tuo tarpu bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug, tai yra net dvidešimt trys, dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamos elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos procese, siekiant maksimaliai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos, ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Be to, toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamo elgesio korekciją, tuo labiau, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip aukščiau paminėta, yra nepakitusi nuo pirminio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, nors skunde nurodyta, kad nuteistasis eilę kartų skatintas, nuobaudos negaliojančios, yra neįgalus bei nuo 2023 m. dalyvavo 78 pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 15 kartų yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, paskutinis pažeidimas fiksuotas 2020 m. rugsėjo 23 d., o vertinant tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog padaryti pažeidimai buvo jau nuteistajam gerai susipažinus su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei rėžimo reikalavimais, ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas yra nurodyta ir skundžiamame Komisijos nutarime, ir nors nuteistasis yra skatintas 6 kartus, kai tuo tarpu paskutinį kartą skatintas tik 2022 m. birželio 23 d., tačiau vertinant padarytų pažeidimų kontekste tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis laikosi nihilistiško požiūrio į jam taikomus ribojimus, ir nėra linkęs savo elgesio koreguoti išimtinai teigiamo pokyčio linkme, todėl prieš tai minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kurios pagrindžia nuteistojo daromą pažangą koreguojant nusikalstamą elgesį teigiamos dinamikos link, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo pataisos proceso kontekste, stebimos dar ypatingai trumpą laiką ir nėra akivaizdžios bei įtikinančios jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės.

Kartu sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis nedirba bei su tuo, kad nuteistasis turi finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 661,00 Eur, išieškota suma – 284,00 Eur, savanoriškai skolų nedengė, o bylos duomenys patvirtina tai, jog nuteistasis finansinius sunkumus sprendžia trečiųjų asmenų pagalba, kadangi yra nedirbantis. Ir nors nuteistajam yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau siekiant sėkmingos resocializacijos byloje nėra fiksuota duomenų pagal galimybes galimą dirbti darbą galimo lygtinio paleidimo atveju, kas palengvintų nuteistojo reintegraciją į visuomenę, be to nuteistasis galimo lygtinio paleidimo metu neturės pastovios patvirtintos gyvenamosios vietos, todėl šios aplinkybės, aukščiau aptartų duomenų kontekste, esmingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia, jog jis yra abejingas jo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos pašalinimui. Visa tai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, joks teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, įvertinus visus jį charakterizuojančius duomenis, nėra stebimas, kas teisingai ir pagrįstai nurodyta ir skundžiamame Komisijos nutarime.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. S. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2024 m. vasario 29 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti vienbalsiu Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ilgą laikotarpį gerai besielgiantis asmuo gali būti laikomas pakankamai nubaustu, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad R. S. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. S. atstovo advokato skundas, dėl Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1962 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1962 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.