Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1962 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 16 metų bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

3. Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. RV-23-1962 R. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia vis dar nustatomas didelis skaičius kriminogeninių veiksnių ir apsauginių veiksnių nenustatymas. Nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju turės tik laikinojo apsigyvenimo galimybę, o pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, gyvenimo sąlygų problemos neabejotinai gali apsunkinti jo tolesnę integraciją į visuomenę.

4. Nesutikdamas Komisijos nutarimu, nuteistojo R. S. gynėjas pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį bei Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimą ir nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nenustatyta jokių esminių imperatyvių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. R. S. iš jam skirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės jau yra atlikęs daugiau nei 2/3 bausmės ir jo resocializacija galima būnant laisvėje.

5.2. Skunde tvirtina, kad tiek Komisija, tiek teismas pakankamai neįvertino eilės svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą. Nors Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties argumentuose pateikta nemažai neigiamų apibūdinimų apie nuteistąjį R. S., tačiau dauguma jų yra bendro pobūdžio ir liečiantys nuteistojo praeitį, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, anot gynėjo, svarbiausia yra dabartinė padėtis.

5.3. Skunde pažymima, kad Komisija ir teismas deramai neįvertino aplinkybės, jog nuteistasis R. S. yra neįgalus, jo sveikata negerėja, o tai mažina jo pavojingumą visuomenei. Toliau laikant nuteistąjį laisvės atėmimo vietoje yra pasiekiamas tik vienas bausmės tikslų - nubaudimas už padarytą nusikaltimą, tačiau šiuo atveju svarbus ir humanizmo principo įgyvendinimas.

5.4. Nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baustas drausmine tvarka. Nuobaudos buvo skirtos labai seniai, jos nebegalioja, be to, nuteistasis eilę kartų skatintas už gerą elgesį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, stebimos jau ilgą laiką.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. S. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Įvertinus R. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir siekti pozityvių pokyčių. Nuteistasis R. S. bausmės atlikimo metu įgijo kelias specialybes. Bausmės atlikimo metu dirbo apie metus. Vėliau ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nebuvo įdarbintas. Jam nustatytas 55 procentų darbingumas. Nors nuteistasis nedirba, tačiau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Nuo 2023 m. liepos mėnesio dalyvavo 78 pozityvaus užimtumo veiklose, nuolat lankosi Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamuose susitikimuose bei Šventojo Rašto studijose. Neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2020 m. rugsėjo 23 d. Skatintas 6 kartus. Paminėti faktai rodo R. S. tam tikrus elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių R. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

11. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių. Prie statinių kriminogeninių veiksnių priskirti kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas. Pastarųjų kriminogeninių veiksnių nuteistasis pakeisti negali, tačiau jam nustatyta ir eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretu /nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

12. Itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių bei aplinkybė, kad nenustatyta apsauginių veiksnių, rodo, kad su R. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose užsiėmimuose, tačiau akivaizdu, jog tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis R. S. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, aktyvesnis dalyvavimas kuo įvairesnėse pozityvaus užimtumo priemonėse, kad būtų formuojami nuteistojo įpročiai laisvalaikį leisti užsiimant pozityviomis veiklomis, taip pat daromas poveikis jo mąstymui, kad sugebėtų kritiškai vertinti nusikalstamą elgesį ir būtų motyvuotas gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, gyventų pagal visuomenėje priimtinas taisykles. Tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistasis linkęs pateisinti savo kriminalinį elgesį, kaltės neprisiima, nepagrįstai kaltina aplinką, tam tikrus asmenis. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

13. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. S. išreiškia diskriminacines nuostatas, nukreiptas į teisinę sistemą ir Lietuvos valstybę. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tačiau negeba įvardinti, kuo galėtų būti naudingas bendruomenės nariams. Turi manipuliacinio elgesio požymių, daug giriasi dėl turimų pažinčių, draugų milijonierių, įtakingų valdžios atstovų. Teisės pažeidėjo savivertė itin išpūsta, be realaus pagrindo. O pernelyg geras savęs vertinimas, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka, nusikalstamų veikų nesureikšminimas, aukštesniojo teismo vertinimu, neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos tolimesnių bei galimų ateities poelgių korekcijai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję impulsyvūs veiksmai, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžių, tikslų siekimo stoka. Taigi, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, elgesį, nuostatas, dar nėra padaryta.

14. Apygardos teismo vertinimu, visi šie duomenys, į kuriuos taip pat atsižvelgė ir apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis jau galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, juolab, kad ir bausmės atlimimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. R. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 15 kartų, o skatintas tik 6 kartus. Nors nuobaudos negaliojančios tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Be to, pastebėtina, kad nuteistojo sugebėjimas paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytoms taisyklėms buvo nenuoseklus, gavus paskatinimą, jis ir vėl būdavo baudžiamas drausmine tvarka, fiksuoti ir šiurkštūs nusižengimai, už kuriuos nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad R. S., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas, tai, kad nuteistasis reiškia diskriminacines nuostatas, nukreiptas į teisinę sistemą ir Lietuvos valstybę, kad laisvėje neturės nuolatinės gyvenamosios vietos, kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Minėtos išvados nepaneigia ir skunde itin akcentuojamas nuteistojo neįgalumas. Tai, kad asmuo yra neįgalus (nustatytas 55 procentų darbingumas), priešingai nei tvirtina gynėjas, atsižvelgus į anksčiau paminėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, savaime nesudaro pagrindo jį laikyti mažiau pavojingu visuomenei.

15. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju R. S. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.