Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. S. atstovės advokatės D. I. V. (toliau – nuteistojo atstovė) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkinti nuteistojo atstovų advokatų D. I. V. ir Dainiaus Svirinavičiau skundai dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 81/04-185 netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S., nuteistas 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis svarstymo dienai - 5 metai 3 mėnesiai ir 20 dienų.

2. Komisija 2022 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 81/04-185 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, nutarė nuteistajam R. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

3. Nesutikdami su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistojo R. S. atstovai advokatai D. I. V. ir Dainius Svirinavičius jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo atstovų skundus atmetė. Teismas pritarė Komisijos padarytai išvadai, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

4. Skunde nuteistojo atstovė prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį, taip pat panaikinti Komisijos 2022 m. vasario 3 d. nutarimą ir taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, jog svarstant jo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakankamai buvo įvertinta jį charakterizuojanti medžiaga: pareiškėjas neturi jokių galiojančių nuobaudų, priešingai, turi visą eilę paskatinimų. Jis skatintas 5 kartus, už gerą elgesį, už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, „Mandalų terapijoje“, už dalyvavimą rašinių konkurse, už profesijos įgijimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis paleistas į laisvę turės kur gyventi, yra pateiktas informacinis pranešimas iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kuriame nurodoma, jog nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis R. S. galės grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju. Šis būstas priklauso nuteistojo draugui V. Z., kuris sutinka, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos nuteistasis gyventų jam priklausančiame name.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis turi paklausią specialybę, jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą su dažytojo-tinkuotojo kvalifikacija, kurią įgijo būdamas laisvėje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę. Vėliau įgijo ir elektriko bei šaltkalvio specialybes. Būdamas laisvėje dirbo su individualia veikla - rekonstruodavo nekilnojamąjį turtą (namus). Nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jokių žalingų įpročių jis neturi. Pataisos namuose narkotikų vartojimo atvejų fiksuota nėra. Nuteistasis narkotinių medžiagų vartojimą griežtai neigia, neturi alkoholio problemų. Todėl nuteistojo atstovės teigimu, nepagrįsta skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles. Dėl to, kad nepripažino jam inkriminuotos veikos, jis buvo nuteistas atitinkamo dydžio bausme, todėl ši aplinkybė negali įtakoti dabartinės jo charakteristikos, negali būti už tai baudžiamas antrą kartą.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. atsiliepimų į nuteistojo atstovės skundą, prašo jį atmesti ir skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. S. atstovės advokatės D. I. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo atstovės skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apelianto atstovė nepateikė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra faktiškai atlikęs įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi įgijęs keletą specialybių, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, atlikdamas bausmę 5 kartus buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius tik su vienu broliu, pasimatymuose jo niekas nelanko, palaiko diskriminacines nuostatas, nors yra darbingo amžiaus, bausmės atlikimo metu nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, pilnai priklausomas nuo artimųjų ir draugų atsiųstų lėšų.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog paskutinio vertinimo metu, t.y. 2021 m. sausio 26 d., R. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė ir nuo pirminio vertinimo nepakito - išliko vidutinė. Pagal HCR-20 vertinimo metodiką nuteistojo smurtinio elgesio rizika aukšta. Ir nors fiksuojama mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 10 kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką: ankstesnis nusikalstamas elgesys; įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas – nužudymas; formaliai nepatvirtinta įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo atveju; gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu; savikontrolės problemos; didelė smurtinio elgesio rizika; savikritiškumo, empatijos stoka; savo elgesio pasekmių minimizavimas; mąstymo lankstumo stoka; nepakankama motyvacija savo elgesio keitimui. Nustatyta jog tik du veiksniai - ankstesnis nusikalstamas elgesys; įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas – nužudymas, yra statiniai, visi kiti dinaminiai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistajam būdingas fizinės agresijos naudojimas, silpna impulsų kontrolė, būdamas neblaivus pasielgia neapgalvotai, stebima empatijos stoka, kaltės dėl padaryto nusikaltimo neprisiima, smurtą suvokia kaip savaime suprantamą dalyką norint pasiekti sau naudingų tikslų, kriminalinį elgesį linkęs pateisinti, savivertė itin išpūsta, be realaus pagrindo, siekia sudaryti apie save nuomonę ir tokiu būdu galimai daryti įtaką aplinkiniams. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.

10. Be to, pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad R. S. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas – nuteistasis net 16 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė nuobauda paskirta sąlyginai neseniai, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę – 2020 m. rugsėjo 23 d.. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau tai paties pažeidimų fakto nešalina ir yra aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejis, padaryto pažeidimo menkinimas ir savo elgesio teisinimas, iniciatyvos dalyvauti elgesio korekcijos ir užimtumo programose stoka, atsisakymas dirbti pataisos namuose, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

11. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo darbinė motyvacija bei esamas ir galimas finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu atlikdamas bausmę pataisos namuose nedirba, reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Nuteistasis laisvėje turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Remiantis Sodros duomenimis nuteistasis turi oficialios darbo patirties tik apie 1 m. 2 mėn. darbo stažo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad R. S. gali kilti sunkumų įsidarbinant ir užsitikrinant sau legalų pastovų pajamų šaltinį laisvėje. Nors nuteistasis į bylą pateikė pranešimą dėl galimybės įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo vardu yra gauta patvarkymų 412,72 Eur sumai, atlyginta suma tik 30,46 Eur. Nors įsiskolinimas ir nėra didelis, tačiau nuteistasis net ir turėdamas sąlygas mažinti turimą įsiskolinimą, nededa pastangų jo atlyginti, nedirba Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis R. S. nei teisminio nagrinėjimo metu, nei šiuo metu, kaltės dėl padaryto nusikaltimo, už kurį ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepripažino, pasakoja savo įvykių versiją, kurios realumu yra pagrindo abejoti, teigia, kad: “pareigūnai sufabrikavo bylą“. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę R. S. atžvilgiu, nėra pagrindo.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo atstovų skundą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą (nužudymą). Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teismo teistas, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

14. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog R. S. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją R. S. atstovės skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo atstovės skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. atstovės advokatės D. I. V. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.