Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. LK-N-740, netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, jam paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga 2027 m. gegužės 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-740 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis R. S. viso teistas 3 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigę nuo alkoholio. Savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog buvo „pakištas“. Jam būdingos mąstymo ir nuostatų problemos, kaip perdėta savivertė (nuteistasis teigia, kad neigiamų savybių neturi, bendrauja mandagiai, atvirai, formaliai), žemas savikritikos lygis, polinkis pateisinti nusikalstamą elgesį (perdėtai bando teisinti savo elgesį, nusikalstamą veiką, nepagrįstai kaltina aplinką, tam tikrus asmenis), taip pat asmuo turi manipuliacinio elgesio požymių. Visa tai neleidžia teigti, kad asmuo, kuris padaręs itin sunkų nusikaltimą suvokia savo padaryto nusikaltimo padarinius ir yra nuoširdžiai pasiryžęs keisti savo elgesį bei spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Nuteistasis laisvėje turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, finansiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nors teigia jog uždirbamų pinigų jam pakanka, kartais finansiškai paremia draugai. Nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje negeba laikytis jam keliamų reikalavimų. Nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. S. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. LK-N-740 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus eilę nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų (2022 m. sausio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. vasario 20 d., 2025 m. vasario 24 d.), kaip ir paskutiniame 2025 m. rugpjūčio 25 d. vertinime nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas atkreipia dėmesį, kad tik paskutiniame 2025 m. rugpjūčio 25 d. rizikos vertinime vidutinė rizika pradėjo rodyti mažėjimo tendenciją, eilėje iki tol buvusių vertinimų. Tai rodo, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje deda nepakankamai pastangų savo elgesį, mąstymą koreguoti teigiama linkme. Kaltinamasis R. S. bausmės atlikimo metu 16 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 16 kartų baustas drausmine tvarka už režimo pažeidimus (paskutinį kartą 2024 m. liepos 5 d.). Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu negali vertinti kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad pastaruoju metu stebimos asmens pastangos koreguoti savo elgesį, „Lėšų tvarkymas“ srityje balų įvertis mažėjo, kadangi nuteistasis atsakingiau vertina savo finansines galimybes, bausmės metu geba tinkamai paskirstyti iš darbinės veiklos gaunamas pajamas. Gauta pažyma, kad visi įsiskolinimai padengti. Šiuo metu stebima nuosekli nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą ir siekti pozityvių pokyčių. Nuteistasis užsiima darbine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, lankosi koplyčioje bei yra aktyvus susitikimų su kapelionu dalyvis, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, 7 kartus už gerą elgesį skatintas (paskutinį kartą 2024 m. balandžio 16 d.). Pakartotinio vertinimo metu nebuvo gauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą.

Teismas pažymi, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam R. S. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Be to, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors skunde pažymima, kad R. S. neturi jokių galiojančių nuobaudų ir turi visą eilę paskatinimų už gerą elgesį, neturi žalingų įpročių nei karto nėra pavartojęs alkoholio ar psichotropinių medžiagų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, lankosi koplyčioje, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, nevengia atlyginti skolas ir jas dengia dalimis, turi paklausią specialybę. Tačiau teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Dabartinis nusikaltimas - nužudymas - yra sunkiausias įvykdytas nusikaltimas palyginus su ankstesniais. R. S. tyčia padarė labai sunkų, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl dabartinio nusikaltimo nuteistasis kaltę kategoriškai neigia, teigia, jog tuo metu kai viskas vyko jis miegojo, „o tikrasis žudikas dabar vaikšto laisvėje“. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados R. S. turi manipuliacinio elgesio požymių, daug giriasi dėl turimų pažinčių, draugų milijonierių, įtakingų valdžios atstovų. Nuteistasis siekia sudaryti apie save kuo geresnę nuomonę ir tokiu būdu galimai daryti įtaką aplinkiniams. Save vertina 5/10, kaip teigiamas savybes įvardina, kad „padedantis, geras, darbštus“, tačiau negeba išskirti neigiamų ar koreguotinų savybių, teigdamas, kad neigiamų savybių jis neturi. Nuteistasis bendrauja mandagiai, atvirai, formaliai, tačiau perdėtai bando teisinti savo elgesį, nusikalstamą veiką, nepagrįstai kaltina aplinką, tam tikrus asmenis. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad nuteistajam būdingas fizinės agresijos naudojimas, silpna impulsų kontrolė, smurtinis nusikalstamas elgesys, ypatingai alkoholio poveikyje. Stebima empatijos stoka. Diskriminacines nuostatas išreiškia nukreiptas į teisinę sistemą ir Lietuvos valstybę. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio dėl naudos kitiems asmenims. Šiuo metu išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tačiau negeba įvardinti, kuo galėtų būti naudingas bendruomenės nariams. Be to, stebima, jog asmuo yra labiau susikoncentravęs į naudą sau pačiam, o ne bendruomenės nariams. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas, tačiau vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, dėl materialinės naudos siekimo neteisėtais būdais, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. LK-N-740 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-740 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.