Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 23 d., jos pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

3. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šį Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą nuteistojo gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundas atmestas, konstatavus, jog R. S. nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus jau šiuo metu.

4. Nuteistojo R. S. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, jog, svarstant R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą, buvo nepakankamai įvertinta jį charakterizuojanti medžiaga. Nuteistasis neturi jokių galiojančių nuobaudų, yra skatintas 7 kartus už gerą elgesį. Taigi jo elgesys akivaizdžiai keičiasi į gerąją pusę. Taip pat jis neturi jokių žalingų įpročių, nė karto nėra pavartojęs alkoholio ar psichotropinių medžiagų. R. S. lanko pozityvaus užimtumo priemones, dirba, dengia skolas. Be to, laisvėje jis turės kur gyventi. Ta aplinkybė, kad R. S. neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturėtų įtakoti sprendimo dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Skunde gynėja taip pat nurodo, jog nuteistasis iki bausmės atlikimo įgijo aukštąjį išsilavinimą su dažytojo-tinkuotojo kvalifikacija. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis įgijo šaltkalvio-remontininko, elektriko bei šaltkalvio specialybes. Būdamas laisvėje jis rekonstruodavo nekilnojamąjį turtą (namus). Taigi ateityje R. S. gebėtų užsitikrinti nuolatines stabilias pajamas ir tokiu būdu pagerinti savo finansines galimybes bei sumokėti visas skolas. Anot advokatės, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvai dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio pateisinimo, nesupratimo savo nusikalstamo elgesio motyvų ir kt., iš esmės susiję su jo pozicija baudžiamojoje byloje, kurią teismas jau įvertino skirdamas jam bausmę. Tai, kad R. S. iki šiol neigia savo kaltę, įtakoja ne nusikalstamo elgesio pateisinimas, nesupratimas savo nusikalstamo elgesio, bet jo įsitikinimas, kad yra nuteistas nepagrįstai. Tokia jo pozicija, gynėjos vertinimu, neturėtų nulemti sprendimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo, nes tokiu būdu nuteistasis verčiamas pripažinti savo kaltę byloje, kurioje jis kaltės nepripažino. Be to, dėl šios pozicijos jis lyg ir baudžiamas antrą kartą.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimų ar prašymų negauta.

Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos nutarime nurodytus argumentus bei motyvus, taip pat išanalizavęs nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju R. S. dar neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų šio instituto taikymui.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. R. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą jam Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius bausmės), ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant, o tokia pažanga šiuo atveju neįžvelgtina.

9. Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, R. S. mokėsi ir įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę, elektriko bei šaltkalvio specialybes. 2015 m. jis buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ liejimo ceche, ten dirbo apie du metus. Be to, nuo 2025 m. sausio 24 d. iki šiol nuteistasis dirba elektriku. Bausmės atlikimo metu R. S. baigė anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų užsiėmimus, paremtus 12 žingsnių programa, lankė dailės terapijos „R.A.K.T.A.S“ programą, individualias konsultacijas „Elgesio keitimo terapija“, aktyviai ir reguliariai dalyvavo įkalinimo įstaigos rengiamuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Pateikta medžiaga taipogi patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas viso septynis kartus ir padengė dalį turimų įsiskolinimų pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje gautus vykdomuosius raštus. Nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą, dalyvavimas numatytose resocializacijos priemonėse bei kitos jo dėtos pastangos lėmė teigiamą pokytį ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Nors R. S. rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, tačiau nustatyta jos mažėjimo tendencija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu pokyčiai teigiama linkme užfiksuoti „Gyvenimo sąlygos“ bei „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityse. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos R. S. naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau pažymėtina, jog kokių nors kelių teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių aplinkybių nustatymas savaime neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir, atitinkamai, taikyti lygtinį paleidimą. Tam, kad asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas, turi būti konstatuotos ne bet kokios aplinkybės, kurios iš esmės vertinamos pozityviai, o tokios aplinkybės (jų visuma), kurios rodytų akivaizdų teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje ir mąstyme, leidžiantį pagrįstai tikėtis sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę.

10. Nors nuteistasis vykdo jo individualų resocializacijos planą, užsiima pozityvia veikla, buvo ne kartą skatintas bei pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog R. S. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie kriminogeniniai poreikiai: 1) kriminalinė istorija (2-3 teistumai); 2) smurtinio elgesio istorija; 3) ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; 4) atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; 5) nusikaltimų sunkėjimas; 6) nepastovi gyvenamoji vieta; 7) nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas; 8) maža/nestabili darbo patirtis; 9) skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės; 10) apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; 11) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; 12) būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; 13) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 14) ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; 15) būdingas impulsyvus elgesys; 16) savitvardos problemos; 17) negeba atpažinti problemų; 18) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 19) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 20) turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; 21) stokoja empatijos; 21) būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; 22) būdingas nusikalstamos elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 23) kriminalinių nuostatų palaikymas; 24) išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; 25) nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

11. Iš ankstesnėje pastraipoje nurodytų nuteistajam priskirtų jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių vos penki veiksniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas) yra statiniai (nekintantys). Likusieji veiksniai priskiriami dinaminiams, t. y. kintantiems, kuriems bausmės atlikimo metu turėjo būti skirtas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti/valdyti galimą pakartotinio R. S. nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, iš kurios matyti, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo tik „Gyvenimo sąlygos“ bei „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti srityse“, nors jam nustatyti kriminogeniniai veiksniais susiję ir su „Lėšų tvarkymo ir pajamų“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“ sritimis, apygardos teismas sprendžia, jog, nepaisant ilgo bausmės atlikimo laiko, didžiosios dalies dinaminių kriminogeninių veiksnių poveikis galimam tolesniam R. S. nusikalstamam elgesiui taip ir nebuvo suvaldytas.

12. Kartu pastebėtina, jog rizikos mažėjimas srityje „Gyvenimo sąlygos“ užfiksuotas įvertinus ne kokius nors konkrečius nuteistojo veiksmus/pastangas šioje srityje, o iš esmės formaliu pagrindu. O būtent tik dėl to, kad įkalinimo įstaigai buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, jog, atlikus bausmę, R. S. bus suteikta gyvenamoji vieta. Ta pati bendrovė taip pat yra pateikusi pranešimą, kuriame teigiama, jog atlikęs bausmę nuteistasis bus įdarbintas įmonėje pagalbiniu darbininku. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad pažymos apie būsimą įdarbinimą (o šiuo atveju ir gyvenamosios vietos suteikimą, tuo atveju, jei nuteistasis bus įdarbintas minėtoje bendrovėje) yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad išėjęs į laisvę nuteistasis iš tiesų oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.

13. Svarstant R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, taip pat privalu atsižvelgti ne tik į gynėjos skunde akcentuojamą aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas septynis kartus ir šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau ir į jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus ir už tai taikytas poveikio priemones. Iš informacijos apie R. S. gautus paskatinimus ir nuobaudas matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ženkliai daugiau kartų (viso šešiolika) baustas, nei skatintas. Be to, paskutinė nuobauda už režimo pažeidimus jam paskirta mažiau nei prieš metus – 2024 m. liepos 5 d., kai paskutinį kartą nuteistasis buvo skatintas tik 2024 m. balandžio 16 d. Svarbu atkeipti dėmesį ir į tai, kad ši paskutinė nuobauda nuteistajam buvo paskirta po to, kai 2024 m. balandžio 29 d. jis buvo svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje, kuri po nuteistojo svarstymo, be kita ko, rekomendavo jam nedaryti teisės aktų pažeidimų, kas reiškia, jog Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, skirtų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis pilnai neįvykdė. Aptartos aplinkybės apie nuteistajam skirtų paskatinimų bei nuobaudų santykį, jų gavimo laiką neleidžia sutikti su skundo autorės nuomone, jog R. S. elgesys akivaizdžiai keičiasi tik į gerąją pusę. Priešingai, jos sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo teigiamo elgesio raiška yra nenuosekli, gaunami paskatinimai jo neskatina elgtis išimtinai teigiamai, o laikotarpis nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo nuteistajam iki šios dienos dar yra per trumpas spręsti apie išimtinai teigiamus jo elgesio pokyčius.

14. Abejoti sėkminga R. S. resocializacija, jau šiuo metu taikius jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, verčia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistojo savivertė yra be pagrindo padidinta, save vertindamas jis išskiria tik teigiamas savo savybes, negebėdamas atpažinti neigiamų ir koreguotinų savybių. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad pokalbio su resocializacijos skyriaus vyresniąja specialiste metu R. S. išreiškė diskriminacines nuostatas, nukreiptas į teisinę sistemą ir Lietuvos valstybę, kas sudaro pagrindą abejoti tuo, jog lygtinio paleidimo jam taikymo atveju nuteistasis griežtai laikytųsi probacijos sąlygų, bendradarbiautų su jo priežiūrą likusį laisvės atėmimo bausmės laiką vykdančia institucija. Juo labiau, kai iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog laikytis visų privalomų elgesio taisyklių R. S. nesugebėjo netgi būdamas struktūruotoje aplinkoje.

15. Nagrinėdamas R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, praeityje jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis, jos sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ne tik už nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir už itin pavojingą, nepataisomą žalą sukėlusį bei atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdytą nusikaltimą – už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Toks teistumų skaičius, naujo labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymas jau realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina R. S. pavojingumą visuomenei ir, vertinant nuteistajam vis dar nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį, taipogi leidžia abejoti tuo, kad jau šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, nuteistojo kriminogeninės praeities vertinimas yra ne tik galimas, bet ir tikslingas sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

16. Taigi, nors nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau išliekantis didelis vis dar aktualių jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, duomenys apie jam skirtas nuobaudas, tyčinio nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas ir pavojingumas, bei kitos šioje byloje pažymėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų R. S. reintegruotis visuomenėje. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teiginys, jog siekiant valdyti R. S. nusikalstamo elgesio raiškos tikimybę, yra svarbus nuoseklus ir tęstinis jo dalyvavimas tikslinėse intervencinėse priemonėse.

17. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje nebuvo baustas už alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą, tiek iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tiek ją atlikdamas įgijo paklausias specialybes, iki sulaikymo rekonstruodavo nekilnojamąjį turtą, dėl ko paleistas lygtinai galėtų užsitikrinti nuolatines stabilias pajamas, aukščiau padarytų išvadų, o taip pat ir Lygtinio paleidimo komisijos ir apylinkės teismo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius (šiuo atveju nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus, kai nuteistasis bus kontroliuojamas ženkliai mažiau ar iš viso nekontroliuojamas. Tuo tarpu galimybė lengviau įsilieti į darbo rinką dėl įgyto profesinio išsilavinimo bei turimų praktinių įgūdžių niekaip neužtikrina to, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nebenusikals, kadangi asmenis nusikalsti skatina įvairūs veiksniai, ne vien užimtumo bei lėšų pragyvenimui trūkumas. Pažymėtina, jog nei tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už alkoholio ar psichotropinių/narkotinių medžiagų vartojimą, nei aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla iki bausmės atlikimo bei turimu išsilavinimu, nėra išskirtos kaip apsauginiai, t. y. R. S. riziką pakartotiniai nusikalsti mažinantys veiksniai, ir socialinio tyrimo išvadoje.

18. Gynėja skunde taip pat nurodo, jog pagrindu atsisakyti taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti ta aplinkybė, kad jis neturi nuosavo gyvenamojo būsto, tačiau toks skundo argumentas šiuo atveju apskritai yra neaktualus, kadangi iš Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turinio matyti, kad šia aplinkybe ir nebuvo motyvuojamas sprendimas netaikyti R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tuo tarpu vien tai, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, ją neigia iki šiol, kas yra akivaizdus patvirtinimas, jog jis teisina savo nusikalstamą elgesį, nesuvokia ir net nesistengia suvokti tokio elgesio motyvų, šiuo atveju ir nenulėmė nuteistajam nepalankių Lygtinio paleidimo komisijos ir apylinkės teismo sprendimų priėmimo. Tokių sprendimų priėmimą nulėmė kompleksas duomenų, leidžiančių kategoriškai konstatuoti, jog nuteistajam lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus.

19. Esant tokioms išvadoms, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.