Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, atlikus didelės žalos analizę, didelės žalos rizikos lygis šiai dienai laisvėje yra nustatytas vidutinis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antra kartą, vis dar neigia savo kaltę, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Nuteistasis savanoriškai nedengė žalos, finansiškai yra priklausomas nuo kitų, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turėtų tik laikiną gyvenamąją vietą. Pasižymi nestabilia darbine patirtimi, įkalinimo įstaigoje iš pradžių nedirbo, šiuo metu darbine veiklą vykdo tik nuo 2025 m. sausio 24 d. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 16 kartų baustas administracine tvarka ir tik 7 kartus skatintas. Komisija akcentavo, kad nors nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese, tačiau nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų srityje nėra reikšmingos pažangos, nuteistojo elgesiui būdingi impulsyvūs veiksmai, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, bei tikslų siekimo stoka, kriminalinės nuostatos, kaltės neprisėmimas. Atsižvelgiant į visa tai, Komisija nutarė nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą.

Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, jog atlikus nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta rizika, kuri atitinka kriterijų vidutinis, ir toks rizikos įvertinimas iš esmės jau nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat teismas susipažinęs su nuteistojo asmens byla bei skundžiamu Komisijos nutarimu, sprendžia, jog nuteistasis nedaro ir pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio raišką, tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuo ankstesnio vertinimo nėra pakitę nuteistojo elgesyje fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamos elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie daro neabejotiną įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys ir aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas galėtų būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, vis tik šiuo atveju pritartina skundžiamame Komisijos nutarime padarytoms išvadoms, jog nuteistajam dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistojo atstovė advokatė skunde akcentavo, kad nuteistasis net septynis kartus buvo skatintas ir šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kas tik atskleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį, vis tik teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nepaneigiamai nustatyta, kad nuteistasis iš tiesų yra skatintas septynis kartus, paskutinį kartą 2024 m. balandžio 16 d., tačiau vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs net šešiolika kartų, iš kurių paskutinįjį – 2024 m. liepos 5 d. Taigi, teismas sprendžia, kad nuteistojo paskatinimai ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, vis tik atskleidžia, tai, kad nuteistasis negeba ilgą laiką savo elgesio išlaikyti teigiamo, juo labiau vidaus tvarkos taisykles jis pažeidė daugiau nei dvigubai kartų, nei buvo gavęs paskatinimų. Be to, paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas jau po gauto paskutinio paskatinimo, kas tik patvirtina teismo vertinimą, kad nuteistojo teigiamo elgesio raiška yra nenuosekli, o gaunami paskatinimai, jo neskatina elgtis išimtinai teigiamai. Taip pat, įvertinus tai, kad paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2024 m. liepos 5 d., galima daryti išvadą, jog nuteistojo tik teigiamas elgesys, jį įvertinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, stebimas dar labai trumpai, tai yra nuteistojo elgesys disciplinuotas dar nėra išlaikytas nei metų laiko. Padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, jos įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių visumoje, tik sustiprina teismo vertinimą, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, juo labiau, kad jokio teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio nefiksavo ir įkalinimo įstaigos administracija, kuri nėra pakeitusi nuteistojo bausmės atlikimo rėžimo į lengvesnį, o nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje.

Pritartina ir skundžiamo Komisijos nutarimo argumentams, jog nuteistasis nepasižymi darbine motyvacija, turi įsiskolinimų, kurie yra itin reikšmingi ir gali turėti įtakos pakartotinio nusikalstamumo atžvilgiu. Nors skunde nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau jo darbinė veikla dar trunka itin trumpą laiką – nuo 2025 m. sausio 24 d. ir dar nėra tiek įtikinanti, kad leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju veiks kaip apsauginis veiksnys, juo labiau, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis neturi jokios patvirtintos darbovietės. Sutiktina ir su tuo, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, kas yra veiksnys apsunkinantis asmens reintegraciją į visuomenę. Sutiktina su skundo argumentu, jog nuteistojo kaltės nepripažinimas negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, o akivaizdu, jog skundžiamu nutarimu ši aplinkybė ir nėra pripažinta kaip pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, vis tik ši aplinkybė aktuali vertinant nuteistojo charakteristiką. Tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nors ji yra įrodyta teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenybę, negebantį mokytis iš savo ankstesnio patyrimo ir negebantį priimti savo nusikalstamo elgesio pasekmių, stokojantį empatijos nuo nusikaltimo nukentėjusių žmonių atžvilgiu. Ir visos šios aplinkybės, visumoje, nesuteikiant nei vienai jų prioritetinio vertinimo, neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog negalima spręsti apie tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. S. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.