- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-392-737/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00233-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio. Savo kaltės nepripažįsta, jam būdingos mąstymo ir nuostatų problemos. Nuteistasis laisvėje turi nestabilią darbo istoriją, finansiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Nutarime taip pat nurodyta, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negeba laikytis jam keliamų reikalavimų. Bausmės atlikimo metu 16 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles.
Šalies argumentai
4. Nuteistajam R. S. nesutinkant su Komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, jo gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
6. Nuteistojo R. S. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir Komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7. Skunde nurodoma, kad:
7.1. Nebuvo įvertinta tai, kad R. S. neturi galiojančių nuobaudų. Nebuvo nustatyta alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, lankosi koplyčioje, dalyvauja resocializacijos procese. Be to, R. S. dirba, iš gaunamo atlyginimo dalimis dengia skolas. Nuteistasis turi dažytojo-tinkuotojo išsilavinimą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę. Vėliau įgijo elektriko ir šaltkalvio specialybes.
7.2. Nuteistojo įsitikinimu komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. S. nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant nuteistajam bausmę. Tokiu būdu pareiškėjas yra verčiamas pripažinti savo kaltę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo R. S. gynėjos skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo netaikytas nepagrįstai.
12. Nustatyta, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nepakanka, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio pokyčiai turi būti įtikinantys bei akivaizdūs.
13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. R. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba. Taip pat nustatytas vienas pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje R. S. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Tinkamas nuteistojo elgesys ir įkalinimo sąlygų laikymasis lėmė tai, kad jis buvo perkeltas į lengvąją grupę ir jam yra suteikiami leidimai trumpalaikėms išvykoms namo. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Kai tuo tarpu ilgalaikis nepriekaištingas elgesys gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat jam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Be to, stebima alkoholio įtaka nusikalstamoms veikoms. Jis turi nestabilią darbinę patirtį, vis dėl to, įkalinimo įstaigoje šiuo metu dirba, iš gaunamo atlyginimo dalimis dengia skolas. Nuteistasis turi siaurą socialinių ryšių ratą, lygtinio paleidimo atveju turėtų tik laikiną gyvenamąją vietą. Svarbu pažymėti, kad R. S. per bausmės atlikimo laikotarpį buvo 16 kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinė drausminė nuobauda buvo paskirta 2024 m. liepos 5 d. Visa tai laikytina priežastimis, eliminuojančiomis veiksmingą nuteistojo resocializaciją nestruktūrizuotoje aplinkoje.
15. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu dar nepakanka spręsti, kad R. S. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.
16. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šešių vertinimų metu buvo vidutinė, paskutinio vertinimo metu nuteistajam taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimas rizikos mažėjimas, nes stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kyla ir pagrįstų abejonių, kad R. S., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam nustatyti penki statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas ir dvidešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja empatijos, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
17. Nors R. S. šiuo metu deda pastangas keisti savo elgesį, nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau nuteistajam vis dar yra nustatomas itin didelis kiekis dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos jis turi galimybę sumažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, nėra būtina, kad jam būtų nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam taip pat gali būti nustatoma ir vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau turi būti matoma akivaizdi pažanga ją mažinant.
18. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia yra likusi neatlikta bausmės dalis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena yra labai sunkus smurtinis nusikaltimas – bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Minėtas nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Šiuo metu taip pat neigia savo kaltę, nurodydamas, kad nusikaltimo nepadarė, o tikrieji nusikaltėliai šiuo metu yra laisvėje. Toks nuteistojo požiūris į nusikalstamas veikas ir pats nusikalstamos veikos sunkumas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir rodo susiformavusią neigiamą vertybių orientaciją ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. S. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
19. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad praeityje R. S. yra teistas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nors nusikalstamos veikos buvo padarytos seniai, tačiau ankstesni teistumai jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste neigiamai charakterizuoja R. S.. Be to, analizuojant aplinkybes, susijusias su R. S. padarytomis nusikalstamomis veikomis, svarbu pabrėžti, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, kas dar labiau didina nuteistojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios ir prognozuojant nuteistojo elgesį, kas sistemiškai vertinant su kitais aptartais faktoriais, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu dar nėra galimas, o jo elgesio korekcija bausmės atlikimo vietoje nėra pakankama.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo R. S. nuostatų ypatumus visuomenės bei kriminalinio elgesio atžvilgiu, galima pastebėti, kad jos suponuoja prielaidas apie jautrumo socialinėms normoms stoką bei tam tikras asocialias nuostatas. Nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų bausmių, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, pasižyminčias sunkėjančia dinamika. Be to, vertinimo metu nuteistasis neigė turintis kokių nors problemų. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant su kitais nuteistąjį charakterizuojančiai duomenimis, taip pat gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.
21. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tai, kad po mažiau nei dvejų metų nuteistasis bus paleistas, nėra pakankamas pagrindas jau dabar besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pradėjo mažėti tik paskutinio vertinimo metu, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 23 d. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau turėjo reikšmingos įtakos ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
22. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. S. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.