Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjų D. I. V. ir D. S. skundus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 23 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Pažymėtina, kad apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Be to nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Savanoriškai skolų nedengia. Nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo-bausmes atlikimo laikotarpiu penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors paskirtos drausminės nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Atkreiptinas dėmesys ir i tai. kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistojo R. S. gynėjai skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunduose nurodoma, kad svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą, nepakankamai buvo įvertinta jį charakterizuojanti medžiaga: nuteistasis neturi jokių galiojančių nuobaudų, šešis kartus skatintas, žalingų įpročių neturi, atliktas laisvės atėmimo bausmę nei karto nėra fiksuoti alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai, lanko pozityvaus užimtumo priemones, nevengia darbo, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą su dažytojo-tinkuotojo kvalifikaciją, įgijo šaltkalvio-remontininko, elektriko specialybes, būdamas laisvėje vykdė individualią veiklą, todėl laisvėje turėtų darbą. Taip pat Komisijos nutarimo motyvai dėl nuteistojo negebėjimo įvertinti jo elgesio pasekmių, dėl nusikalstamo elgesio pateisinimo, nesupratimo savo nusikalstamo elgesio motyvų ir kt., iš esmės susiję su pareiškėjo pozicija baudžiamojoje byloje, pagal kurios nuosprendį pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis toje byloje neprisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir teismas šią aplinkybę vertino, skirdamas jam bausmę. Nuteistasis iki šiol neigia savo kaltę toje baudžiamojoje byloje. Todėl jo poziciją, elgesį įtakoja ne nusikalstamo elgesio pateisinimas, nesupratimas savo nusikalstamo elgesio, bet jo įsitikinimas, kad yra nuteistas nepagrįstai, kad tikrieji žudikai asmens, už kurio nužudymą pareiškėjas nuteistas, yra laisvėje. Taip pat skunduose nurodoma, kad nenustatyta jokių esminių imperatyvių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal galiojančius įstatymus, tai yra, nuteistasis, būdamas nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme, jau yra atlikęs 2/3 (du trečdalius) tos bausmės. Svarbiausia, kas akcentuotina ir ko nevertino Komisija yra tai, jog nuteistasis yra neįgalus ir jo sveikata objektyviai negerėja. Jam nustatytas invalidumas iki 2034 metų. Taigi, susiduriame su atveju, kuomet žmogus, jau atlikęs daugybę metų laisvės atėmimo bausmės, būdamas neįgalus prašo būti paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, įsipareigodamas daugiau nepažeidinėti įstatymų, juo labiau, nenusikalsti, o tuo tarpu Lygtinio paleidimo komisija vis tik įvardija tą žmogų pavojingu, linkusiu nusikalsti. Nesudaro pagrindo netaikyti lygtinį nuteistojo paleidimą ir ta Komisijos nutarime nurodoma aplinkybė, jog šis nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Tos nuobaudos buvo skirtos seniai, jos nebegalioja, tuo tarpu daugybę metų atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis daugiau nuobaudų nebeturi. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis eilę kartų skatintas už gerą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas, į įkalinimo įstaigą kreipėsi dėl įdarbinimo, bet nebuvo įdarbintas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, yra darbintas tik 55 proc., palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkiolika kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka (paskutinė nuobauda paskirta – 2020 m. rugsėjo 23 d.). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena sukėlė ypač skaudžias, negrįžtamas pasekmes ir buvo padaryta bendrininkaujant. Nuteistasis anksčiau teismo teistas, buvo taikytas tiek laisvės atėmimas, tiek bauda, tačiau nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo šaltkalvio- remontininko specialybę. Vėliau įgijo ir elektriko bei šaltkalvio specialybes. Interviu metu nurodė, jog būdamas laisvėje dirbo turėdamas individualią veiklą - rekonstruodavo nekilnojamąjį turtą (namus). Tačiau nuteistasis laisvėje turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Nors suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti įkalinimo įstaigoje, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Galima teigti, kad nuteistasis turi įgijęs kelias specialybės, tačiau nepaisant to oficiali darbo patirtis laisvėje skurdi. Paminėtina, jog asmuo įkalinimo įstaigoje nėra išrankus darbui, tačiau ilgai vienoje darbo vietoje neišbuvęs. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Ir nors nuteistasis yra darbingo amžiaus (55 proc. darbingumo) bausmės atlikimo metu nedirba, pastovaus pajamų šaltinio neturi, yra priklausomas nuo kaimyno ir brolio atsiųstų finansinių lėšų. Nuteistasis nurodo, jog įkalinimo įstaigoje santaupų neturi. Paminėtina tai, jog nuteistojo nusikalstamos veikos nebuvo atliktos iš finansinio motyvo, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo darbinę patirtį, manytina, jog nuteistojo finansinė padėtis laisvėje buvo ne itin gera. Dėl to galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių šiuo metu negalintis spręsti, atsižvelgiant į jo esamą padėtį, yra nedirbantis. Nuteistajam negebant užsitikrinti legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio, nesprendžiant turimų finansinių sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti tam tikrų didėjimo tendencijų. Pažymėtina, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio požymių, daug giriasi dėl turimų pažinčių, draugų milijonierių, įtakingų valdžios atstovų. Taip pat savo kaitės nepripažįsta, nurodo, jog buvo „pakištas“, tuo metu tik miegojo, o policininkai jį padarė kaltu. Nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta kartu su bendrininkais, tačiau pats nuteistasis neigia savo padarytus nusikaltimus, save vadina „tiesiog verslininku“. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis bendrauja mandagiai, atvirai, formaliai, tačiau perdėtai bando teisinti savo elgesį, nusikalstamą veiką, nepagrįstai kaltina aplinką, tam tikrus asmenis. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad nuteistajam būdingas fizinės agresijos naudojimas, silpna impulsų kontrolė, smurtinis nusikalstamas elgesys, ypatingai alkoholio poveikyje. Būdamas neblaivus pasielgia neapgalvotai. Stebima empatijos stoka. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo neprisiima, pasakoja savo įvykių versiją, kurios realumu yra pagrindo abejoti. Smurtą suvokia, kaip savaime suprantamą dalyką norint pasiekti sau naudingų tikslų. Nuteistasis geba išskirti problemines sritis, kurios Semia nusikaltimų atsiradimą, tačiau stebima priešprieša suvokiant jų intensyvumą. Stebima, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo požiūrį ar priimti naujas idėjas, kategoriškai gina savo nuomonę. Asmuo pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo taikomi problemų sprendimo būdai dažnai pasižymi nekonstruktyvumu. Nuteistasis neidentifikuoja ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasčių. Tai rodo nuteistojo polinkį įsivelti į pavojingas veikas, elgtis rizikingai, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Linkęs pernelyg pabrėžti savo asmeninį patyrimą. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis savo kriminalinį elgesį linkęs pateisinti. Kaltės neprisiima. Siekia save parodyti iš teigiamos pusės. Nurodo, jog nusikalstamos veikos atlikimo metu jis tik miegojo ir nieko nedarė. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles. Nors galima teigti, kad šiuo metu nuteistojo požiūris į įstatymus bei auklėjamąsias priemones - teigiamas. Tačiau, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos laisvėje bei elgesys bausmės atlikimo metu suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamai atsakingą požiūrį visuomenės normoms. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. S. gynėjų D. I. V. ir D. S. skundus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. S. gynėjų D. I. V. ir D. S. skundus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.